N. Puteikis: ribą, kai leidžiama išvaržyti paskutinį būstą, būtina padidinti

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį…

Įstatymo projektą, kuris parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui, rasite ČIA. Žemiau skelbiame svarbesnes aiškinamojo rašto dalis, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus bei naujosios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vertinimus, ar dabartinis teisinis reguliavimas tinkamai užtikrina gyvybiškai svarbių skolininko interesų apsaugą ir ar reikia jį keisti.

*******

Dabartinės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis). Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. – 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. – 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius; žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos. Neseniai Klaipėdoje iš varžytinių buvo parduotas butas, benamiais paverčiant 4 asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku – nors 5000 Eur dydžio skolos likutis, tikėtina, būtų grąžintas per porą metų, nes per metus iš jų pajamų buvo sėkmingai išieškota apie 3000 Eur. Esu įsitikinęs, kad dabartinį reglamentavimą būtina skubiai keisti, nes jis prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais, sudaro sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl šiandieninių realijų kontekste palyginti nedidelės skolos, ir prieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.  

Siekiant tinkamai užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų esminių, gyvybiškai svarbių skolininkų interesų ir teisių apsaugą, šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik nustatyti didesnę skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą, bet ir įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą su prašymu gauti leidimą išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Tokio prašymo svarstymas leistų skolininkui ir kreditoriui pateikti motyvuotus argumentus dėl skolos išieškojimo vienu ar kitu būdu, ir tik tuo atveju, jei būtų įsitikinta, kad objektyviai nebėra jokių alternatyvių galimybių, būtų leidžiama išieškojimą nukreipti į paskutinį skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą. Teismas kaip objektyvus arbitras galės įgyvendinti viešojo intereso apsaugos principą ir bus užkirstas kelias antstoliams skubotai priimti sprendimus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio paskutiniojo gyvenamojo būsto.

  1. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, dėl skolų išieškojimo netenkančių paskutinio būsto, kuriame gyvena, pagalbos prašymus. Parengti projektą padėjo teisininkas, IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius Arvydas Ektis, konsultuotasi su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi.

(…)

  1. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.

Padidinus skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto, ir užtikrinus, kad teismas sankcionuos kiekvieną atvejį, kai skolininkas netenka paskutinio gyvenamojo būsto, bus adekvačiai apsaugota konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečių teisė į būsto neliečiamumą, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą.

  1. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

  1. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų geriau apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius skurstančių šeimų, kuriose auga ir mažamečiai vaikai, interesus.

  1. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės.

(…)

  1. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises.

  1. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės.

  1. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

  1. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Projekto rengimo metu kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, prašant pateikti vertinimą, ar dabartinis reglamentavimas pakankamai užtikrina skolininko interesų apsaugą, kai išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, ir patarti, kaip jį siūlytų keisti. Projekto rengėjai klausė: ar būtų tikslinga keisti skolos, dėl kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena skolininkas, dydį, o jei taip – kaip būtų tikslinga jį nustatyti? Ar būtų tikslinga susieti šį dydį su būsto verte (pvz., leidžiant nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jei išieškoma skola viršija 1/3 būsto vertės)? Ar būtų tikslinga, ir kaip, keisti LR CPK 663 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį negalint išieškoti skolos iš pajamų leidžiama nukreipti išieškojimą į turtą? Ar būtų tikslinga šį terminą susieiti su skolos dydžiu (didesnei skolai nustatant ilgesnį terminą)? Ar būtų tikslinga numatyti, kad išvaržius paskutinį gyvenamąjį būstą, asmeniui būtų suteiktas socialinis būstas arba jis įgytų teisę gyventi išvaržytame būste nuomos pagrindais, mokėdamas mokestį pagal savivaldybės patvirtintus socialinio būsto nuomos įkainius? Ar būtų tikslinga keisti reglamentavimą taip, kad tokiais atvejais būstai būtų ne išvaržomi, bet juos perimtų valstybė, tapdama būsto bendrasavininke ir tokiu būdu papildydama socialinio būsto fondą, o skolininkas galėtų toliau gyventi šiame būste, nuomodamas jį kaip socialinį būstą?

Atsakydamas į šiuos klausimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus 2016 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė: „Dėl įstatymų tobulinimo iniciatyvos, visiškai sutinkame, kad teisė į būstą yra labai svarbi, kad ji turi būti garantuota socialiai remtiniems asmenims kiekvienoje valstybėje, kuri pripažįsta savo socialinį pobūdį. Todėl, iš tiesų, būtų labai svarbu pasitikslinti, ar atsižvelgus į šiuo metu mūsų valstybėje susiklosčiusią socialinę situaciją, Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, per kurį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymų, kad išieškoti galima iš jo pajamų, atitinka šią situaciją, yra realistinis ir ar neturėtų būti ilginamas. Vykstantys socialiniai procesai taip pat skatintų siekti, kad ir Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybės išieškoti iš skolininko būsto sąlyga – išieškomos sumos dydis – būtų kuo adekvačiau susieta su esančiais mūsų visuomenės gyvenimo lygio standartais, be kita ko, sprendžiant ir tai, ar 2300 eurų suma visais atvejais galėtų būti vertinama kaip teisinga ir pagrįsta atskaitos riba, suteikiant teisę nukreipti išieškojimą į būstą. Tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl naujo reglamentavimo, svarbiausiu klausimu liktų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principo užtikrinimas, aiškinantis, ar būtų proporcinga atitinkamai didinti skolininko garantijas užsitęsusiame išieškojimo procese, kaip tai derėtų su kitos šalies interesais, ar esminiai nepažeistų kitų socialiai remtinų visuomenės grupių interesų, pvz., teisės į socialinį būstą, kt. Iš esmės palaikydami Jūsų siūlymą dėl socialinio būsto suteikimo, kai skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininko būstą, vis tik manome, kad šis siūlymas pirmiausia reikalautų įvertinti, kaip tai atitiktų valstybės galimybes.“

Teisingumo ministrė M. Vainiutė į pateiktus klausimus konkrečiai neatsakė, nepakomentavo, ar būtų tikslinga keisti 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta sumą ir 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau apžvelgė dabartinį teisinį reglamentavimą ir nurodė, jog „manytina, kad teisinis reguliavimas nagrinėjamu aspektu pakankamas. Individualiu atveju kilusį teisinį ginčą, įvertinęs visas faktines aplinkybes, kompetentingas spręsti teismas“.

  1. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Išieškojimas iš būsto, skurdas.

  1. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys Naglis Puteikis

Dėl absoliutaus skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįstos socialinės apsaugos sistemos

Gilų skurdą kenčiantys žmonės, kurių pensijų ar algų dydis neužtikrina net išgyvenimo minimumo ir kurie nesulaukia būtinos pagalbos – ilgalaikio valdžios abejingumo pasekmė. Kad būtų priimti daugybei skurstančiųjų gyvybiškai svarbūs sprendimai, reikalinga politinė valia.  Todėl Naglis Puteikis pakvietė naująjį socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei savo kolegas Seime pareikšti politinę valią netęsti senosios politikos, tapusios pasityčiojimu iš skurstančiųjų, ir suformuoti gaires naujos, kuri adekvačiai reaguos į skurdo problemas.

*******

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams Lietuvos Respublikos Seime

2017 m. sausio 4 d.

DĖL ABSOLIUTAUS SKURDO RIBOS NUSTATYMO IR ASMENS POREIKIŲ VERTINIMU PAGRĮSTOS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOS

Į mane, kaip turbūt ir į Jus, prašydami pagalbos nuolat kreipiasi gilų skurdą kenčiantys žmonės, kurių dauguma yra ne asocialūs asmenys, bet eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ar algas – ypač prasta neįgaliųjų, pensininkų ir vaikus auginančių šeimų padėtis, ypač tais atvejais, kai iš jų pajamų vykdomas skolų išieškojimas. Žmonės, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės neturi net teorinės galimybės patys užsidirbti lėšų, reikalingų bent minimaliam išgyvenimui, yra palikti baisioje neviltyje. Paminėsiu kelis konkrečius atvejus. Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose už minimalią algą dirbusios, o dabar neįgalios ir nedarbingos šiaulietės Auksės Červinskienės ir jos taip pat neįgalios paauglės dukters pajamos „ant popieriaus“ vos didesnės nei 300 Eur – 149,87 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, 112 Eur mergaitės šalpos pensija ir 43 Eur alimentų – bet jos negauna nė tiek, nes antstoliai vykdo skolų išieškojimą. Neįgalios motina su dukra gyvena baimėje, kad gali atsidurti gatvėje, nes teismas patenkino Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį ir leido dėl skolos už nuomą iškeldinti jas iš savivaldybės buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vienišos neįgalios kaunietės Ritos Jūratės Stadulienės pajamos – nė 100 eurų nesiekianti šalpos pensija neįgaliajam – yra tokios mažos, kad jų neužtenka net sumokėti Kauno m. savivaldybei už buto nuomą ir padengti nuomos įsiskolinimą, todėl nebelieka pinigų nei maistui, nei vaistams, nei mokesčiams už šildymą, vandenį ar elektrą. Neįgalūs klaipėdiečiai 72 metų Antanas Vasiliauskas ir 62 metų jo žmona Vijolė gyvena iš  invalidumo/netekto darbingumo pensijų, kurių bendra suma 2016-ųjų pabaigoje buvo 271,99 Eur. Vilnietė Danutė Anglickienė, kuriai šių metų gegužę sueis 80 metų, neįstengdama išgyventi iš 235,65 Eur dydžio senatvės pensijos, 2016-iais uždarbiavo Vokietijoje slaugydama Alzheimeriu sergančią senutę. Nors jos pensijos neužtenka pragyvenimui, dar neseniai iš jos buvo vykdomas ir skolos išieškojimas.

Šie ir daugybė kitų žmonių gyvena kritiniame skurde, nes jų pajamų dydis neužtikrina net minimalaus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo, o dabartinė socialinės apsaugos sistema nėra įgali jiems padėti.

Tokia padėtis – ilgalaikio valdžios abejingumo pasekmė. Per pastaruosius porą metų ne kartą kreipiausi į buvusius socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę bei premjerą Algirdą Butkevičių, prašydamas kuo skubiau ieškoti būdų, kaip palengvinti kritinį skurdą kenčiančių žmonių padėtį ir pertvarkyti socialinės apsaugos sistemą, kuri virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Vienas iš iškalbingų faktų – tai, kad „valstybės remiamų pajamų“ dydis, nuo kurio priklauso paramos teikimas, nesikeitė (neskaitant perskaičiavimo į eurus) nuo 2008 metų ir yra tik 102 Eur. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad už šią sumą įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos. 2016 m. pavasarį Europos Komisijos paskelbtoje darbinėje ataskaitoje Lietuvos minimalios socialinės apsaugos sistema įvertinta kaip viena prasčiausių Europos Sąjungoje (http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/). Deja, ankstesnei vyriausybei šios problemos neatrodė svarbios, sulaukiau tik formalaus atsirašymo.

Esu įsitikinęs, kad spręsti skurdo problemą bus įmanoma tik tada, kai socialinės apsaugos sistema bus pagrįsta ne tokiomis fikcijomis, kaip 102 Eur dydžio „valstybės remiamos pajamos“, bet asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu. Vienas iš žingsnių siekiant šio tikslo – nustatyti absoliutaus skurdo ribą, t. y., kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, ir susieti su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei socialinės paramos teikimą, o taip pat išgyvenimui būtinų pajamų apsaugą skolų išieškojimo atvejais. 2016 metais Lietuvos Carito užsakymu atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime konstatuota, kad šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius – todėl būtų tikslinga nustatinėti ir absoliutaus skurdo ribą (http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Manau, kad šis žingsnis artintų mus prie gerųjų socialiai atsakingos europietiškos politikos pavyzdžių – tokių, kaip Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje šį dydį nustato ir skelbia Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wagehttp://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra įvardytas kaip vienas iš svarbiausių šios vyriausybės prioritetų, todėl kviesčiau pareikšti politinę valią netęsti senosios, nieko bendro su realybe neturinčiomis fikcijomis pagrįstos socialinės apsaugos politikos ir sudaryti darbo grupę, kuri pasitelkusi patirtį šioje srityje turinčias visuomenines organizacijas ir ekspertus suformuotų gaires naujos politikos, gebančios adekvačiai reaguoti į skurdo problemas. Prašyčiau šiai darbo grupei pavesti apsvarstyti ir pasiūlymą teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir kt.) įtvirtinti absoliutaus skurdo ribos sąvoką bei šios ribos nustatymo tvarką ir susieti su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą, o jei būtų pasiekta sutarimo, kad tokie pakeitimai tikslingi – parengti atitinkamus teisės aktų projektus.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

 

 

Mažiausios pensijos didės mažiausiai, didžiausios – daugiausiai. Gal galima kitaip?

Nuo 2017-ųjų pradžios mažiausios pensijos padidės dukart mažiau, nei didžiausios, kurių gavėjų dalis gauna ir nemenkas valstybines pensijas – specialistų pateikti duomenys rodo, kad turime dar vieną socialiai neteisingą sprendimą, dėl kurio kritiniame skurde gyvenančių garbaus amžiaus žmonių padėtis beveik nepalengvės.

Todėl Naglis Puteikis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime, prašydamas kritiškai išanalizuoti dabartinę pensijų sistemą ir surasti sprendimus, kaip padidinti mažiausias pensijas ir pakeisti padėtį tų, kurie patiria giliausią skurdą.

*******

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams Lietuvos Respublikos Seime

2016 m. gruodžio 23 d.

DĖL BŪTINYBĖS APGINTI MAŽIAUSIAS PENSIJAS GAUNANČIŲ ŽMONIŲ GYVYBINIUS INTERESUS

Į mane raštu ir žodžiu kreipėsi pensininkai, nusivylę, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. didinant pensijas daugiausiai padidės didžiausios pensijos, tuo metu mažiausios pensijos padidės ženkliai mažiau, todėl beveik nepalengvės kritinė padėtis giliausiame skurde gyvenančių garbaus amžiaus žmonių, kurių pajamų nepakanka net minimaliam esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.

Iš informacijos, kurią mano prašymu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė, matyti, kad mažiausios, iki 200 Eur dydžio, pensijos, kurias gauna 81 717 žmonių arba 15,56 proc. senatvės pensijų gavėjų, nuo 2017 m. pradžios padidės vidutiniškai 13,04 Eur, 200-225 Eur dydžio pensijos (88 288 žmonės, 16,82 proc.) – 15,03 Eur, 225-250 Eur dydžio pensijos (86,413 žmonių, 16,46 proc.) – 16,79 Eur, 250-275 Eur dydžio pensijos (73 937 žmonės, 14,08 proc.) – 18,53 Eur, 275-300 Eur dyžio pensijos (59 226 žmonės, 11,28 proc.) – 20,27 Eur, 300-350 Eur dydžio pensijos (74 430 žmonių, 14,18 proc.) – 22,73 Eur, o didesnės nei 350 Eur pensijos (61 023 žmonės, 11,62 proc.) – 29,89 Eur. Taigi, mažiausios pensijos padidės daugiau nei dukart mažiau, nei didžiausios. Socialinį tokio padidinimo neteisingumą dar padidina ir tai, kad dalis didžiausias pensijas gaunančiųjų tuo pat metu gauna ir nemažas valstybines pensijas (pvz., teisėjų valstybinės pensijos dydis yra 907,91 Eur).

Nors absoliutaus skurdo riba Lietuvoje nėra nustatoma ir neturime oficialių duomenų, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, tačiau ir be to kiekvienam nuo tikrovės neatitrūkusiam Lietuvos piliečiui yra pakankamai akivaizdu, kad mažiausių pensijų dydžiai neužtikrina net minimalaus išgyvenimo. Manau, kad toks šių pensijų dydis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių saugomas žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą, todėl priimant sprendimus dėl pensijų padidinimo pirmiausia būtina palengvinti iš tiesų kritinę padėtį tų žmonių, kurie patiria giliausią skurdą ir atskirtį.

Todėl kviesčiau sudaryti darbo grupę, kuri kritiškai išanalizuotų dabartinę pensijų sistemą, įvertintų duomenis apie kelias pensijas (pvz., senatvės ir valstybinę) gaunančius žmones ir surastų sprendimus, leidžiančius padidinti mažiausias pensijas.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Dėl minimaliam pragyvenimui būtinų lėšų apsaugos

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo valdybą, naujuosius socialinės apsaugos ir teisingumo ministrus, prašydamas bendromis jėgomis kuo greičiau spręsti dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių gyvybiškai svarbią problemą, kurios nenorėjo spręsti ankstesnės kadencijos valdantieji.

*******

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Teisingumo ministrei Mildai Vainiutei

 

2016 m. gruodžio 16 d.

DĖL MINIMALIAM PRAGYVENIMUI BŪTINŲ LĖŠŲ APSAUGOS

 Kreipiuosi į Jus, prašydamas bendromis jėgomis kuo greičiau pradėti spręsti problemą, tiesiogine prasme gyvybiškai svarbią dešimtims tūkstančių kritinėje padėtyje atsidūrusių Lietuvos piliečių, kurie dėl ydingo teisinio reglamentavimo, nepakankamai užtikrinančio skolininkų interesų ir žmogaus teisių apsaugą, vykdant skolų išieškojimą yra paliekami be lėšų, būtinų esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš asmens pajamų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) bei kitų periodinių pajamų – antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam pragyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos net gyvybinių poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – garbaus amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, ilgalaikio streso būsenoje, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.

Išgyvenimui akivaizdžiai nepakankamos sumos paliekamos taip pat ir tuo atveju, kai vykdomas išieškojimas iš Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio neviršijančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Jei MMA dydžio pajamas gaunantis asmuo gyvena vienas, iš jų pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą reglamentavimą išskaičiuojant 50 proc., pragyvenimui lieka 190 Eur.

Absoliutaus skurdo riba Lietuvoje nėra nustatoma, tačiau Lietuvos statistikos departamentas, periodiškai atlikdamas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, nustato ir skelbia duomenis, kokia mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti: 2014 m. 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose ji buvo 319 Eur per mėnesį, kituose miestuose – 289 Eur, kaime – 260 Eur, vienam gyvenančiam asmeniui – 395 Eur, vieną vaiką auginančiam žmogui – 289 Eur. Lyginant su šiais duomenimis, akivaizdu, kad skolininkams paliekamos sumos neužtikrina įprastinių poreikių patenkinimo.

Tokia padėtis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomas žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą.

Esu įsitikinęs, kad aukščiau aprašytą praktiką draudžia Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodeksas, kurio 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kokia yra šio apribojimo prasmė ir taikymo ribos, išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015: teismas nurodė, kad šis apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms MMA dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.

Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Vis dėlto pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo kitokią, kardinaliai priešingą teismų praktiką, įtvirtindamas nuostatą, kurią palaikė dauguma antstolių bei ankstesnių vyriausybių Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos: jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas taikomas tik vykdant išieškojimą iš turto, tačiau neturįs būti taikomas vykdant išieškojimą iš pajamų, kurį reglamentuoja CPK 733–743 straipsnių normos.

Rezultatas – daugybė absoliutų skurdą ir neviltį kenčiančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos.

Akivaizdu, kad šią padėtį būtina kuo skubiau keisti, įstatyme įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį. Kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia tai padaryti – diskusijos klausimas. Pvz., vienas iš svarstytinų problemos sprendimo būdų  – CPK 739 straipsnį papildyti nuostata, kad negalima išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos (tokį pasiūlymą įstatymo projektui teikiau praėjusioje Seimo kadencijoje). Pajamų dalį, kuriai taikoma absoliuti neliečiamybė, būtų galima nustatyti ir susiejant ją su absoliutaus skurdo riba, įtvirtinant teisės aktuose šios ribos sąvoką bei jos nustatymo tvarką.

Kad ir koks sprendimo būdas būtų pasirinktas, svarbiausia – užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų žmogaus teisių apsaugą. Būdamas įsitikinęs, kad Jums šis tikslas yra taip pat svarbus kaip ir man, prašyčiau laikyti aukščiau išdėstytos problemos sprendimą prioritetiniu klausimu ir sudaryti bendrą darbo grupę tam būtinų įstatymų projektų parengimui.

 Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

 

 

Dėl skolininko interesų apsaugos, nukreipiant išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą

„Jei dabartinis teisinis reguliavimas iš tiesų leidžia žmogų su šeima ir mažamečiu vaiku išmesti į gatvę dėl skolos, kuri, tikėtina, būtų grąžinta per trejus metus, tai tokį teisinį reguliavimą, mano įsitikinimu, reikia kuo skubiau keisti, nes akivaizdu, kad pinigai ir teisė į gyvybę yra visiškai nelygiaverčiai teisiniai gėriai“, – rašo Seimo narys Naglis Puteikis kreipimesi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir Teisingumo ministeriją, prašydamas patarimo, kaip būtų tikslingiausia keisti teisės aktus, kad vykdant išieškojimą nebūtų pažeidžiamos tokios pamatinės žmogaus teisės, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą ir būsto neliečiamumą. Žemiau skelbiame nuasmenintą kreipimąsi.

*******

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

2016 m. lapkričio 30 d.

DĖL SKOLININKO INTERESŲ APSAUGOS, NUKREIPIANT IŠIEŠKOJIMĄ Į PASKUTINĮ GYVENAMĄJĮ BŪSTĄ

Į mane kreipėsi klaipėdietis XY (a. k. XXXX; tel. nr. XXXX), nurodęs, kad vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. XXXX antstolis Albinas Zenkevičius neproporcingais, pertekliniais veiksmais pažeidė esminius, gyvybiškai svarbius jo interesus: nukreipęs išieškojimą į darbo užmokestį ir pensiją, po metų išvaržė vienintelį gyvenamąjį būstą, taip paversdamas benamiais visą jo šeimą, įskaitant mažametį anūką, nors vykdant išieškojimą iš pajamų per metus buvo grąžinta daugiau nei trečdalis (36 procentai) skolos, tad buvo galima pagrįstai tikėtis, kad mažiau nei per trejus metus ši skola bus visiškai grąžinta.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad vykdomoji byla Nr. XXXX buvo pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-20 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. XXXX, kurioje 2014-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą priteisti iš ieškovo 6661,26 Eur (23000 Lt) skolos, 1199,03 Eur (4140 Lt) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendra skolos suma sudarė 8527,86 Eur.

2015-06-18 patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į XY pajamas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, o 2015-08-28 patvarkymu – į jo darbo užmokestį.

Dokumentai rodo, kad per metus nuo 2015-07 vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. XXXX iš XY pajamų buvo padengta apie 3088,2 Eur, t. y. apie 36,21 proc. skolos: iš XY atlyginimo, kurį jis uždirba XXXX bendrovėje „XXXX“, nuo 2015-09 iki 2016-10 darbovietė išskaitė 2548,95 Eur (žr. XXXX 2016-11-02 pažymą), o iš jo senatvės pensijos nuo 2015-07 iki 2016-07 buvo išskaityta ir pervesta antstoliui A. Zenkevičiui 539,25 Eur (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-08-17 pažymą Nr. XXXX). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir toliau vykdant išieškojimą iš XY pajamų likusi skolos dalis būtų buvusi padengta mažiau nei per trejus metus.

Nepaisant to, antstolį A. Zenkevičių pavadavusi antstolė Viktorija Vėliuvienė priėmė 2015-11-23 patvarkymą, kuriame nurodė, kad skolininkas skolos nepadengė, todėl tikslinga išvaržyti jam priklausantį areštuotą butą, esantį XXXX g. X-X, Klaipėdoje. Kadangi šis butas buvo vienintelis XY, jo žmonos ir dukters su mažamečiu anūku gyvenamasis būstas (duomenis apie asmenis, kurių gyvenamoji vieta deklaruota šiame bute, žr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-08-18 pažymoje Nr. XXXX, jį pardavus iš varžytinių (turto pardavimo aktas surašytas 2016-10-11) visi jie tapo benamiais.

XY teikė skundus dėl antstolio patvarkymo parduoti butą iš varžytinių, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismai jų netenkino, nurodydami, kad antstolio veiksmai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų.

Aukščiau pateiktos aplinkybės verčia abejoti, ar toks išieškojimo procesas, nors ir būdamas formaliai teisėtas, yra teisingas ir nepažeidžia tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą ir būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi. Jei dabartinis teisinis reguliavimas iš tiesų leidžia žmogų su šeima ir mažamečiu vaiku išmesti į gatvę dėl skolos, kuri, tikėtina, būtų grąžinta per trejus metus, tai tokį teisinį reguliavimą, mano įsitikinimu, reikia kuo skubiau keisti, nes akivaizdu, kad pinigai ir teisė į gyvybę yra visiškai nelygiaverčiai teisiniai gėriai.

Todėl prašyčiau Jūsų pateikti vertinimą, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, ypač tos, kurios suteikia teisę išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą esant dviejų tūkstančių trisdešimties eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per šešis mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis), neprasilenkia su protingumo ir proporcingumo principais, sudarydamos sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl palyginti nedidelės skolos, kuri gali būti sėkmingai grąžinta per kelerius metus, ir neprieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.

Jei pritartumėte, kad dabartinis reglamentavimas nepakankamai užtikrina skolininko interesų apsaugą, kai išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, prašyčiau patarti, kaip jį siūlytumėte keisti. Ar būtų tikslinga keisti skolos, dėl kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena skolininkas, dydį? Jei taip – kaip jį siūlytumėte nustatyti? Ar būtų tikslinga susieti šį dydį su būsto verte (pvz., leidžiant nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jei išieškoma skola viršija 1/3 būsto vertės)? Ar būtų tikslinga, ir kaip, keisti LR CPK 663 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį negalint išieškoti skolos iš pajamų leidžiama nukreipti išieškojimą į turtą? Ar būtų tikslinga šį terminą susieiti su skolos dydžiu (didesnei skolai nustatant ilgesnį terminą)? Ar būtų tikslinga numatyti, kad išvaržius paskutinį gyvenamąjį būstą, asmeniui būtų suteiktas socialinis būstas arba jis įgytų teisę gyventi išvaržytame būste nuomos pagrindais, mokėdamas mokestį pagal savivaldybės patvirtintus socialinio būsto nuomos įkainius? Ar būtų tikslinga keisti reglamentavimą taip, kad tokiais atvejais būstai būtų ne išvaržomi, bet juos perimtų valstybė, tapdama būsto bendrasavininke ir tokiu būdu papildydama socialinio būsto fondą, o skolininkas galėtų toliau gyventi šiame būste, nuomodamas jį kaip socialinį būstą?

Taip pat būčiau dėkingas, jei įvertinę mano pateiktą ir Jums prieinamą medžiagą patartumėte, kaip būtų galima užtikrinti ne formalų, bet realų teisingumą XY ir jo šeimos atžvilgiu, ištaisant žalą, kurią padarė galimai neproporcingi, su žmogaus teisėmis nesuderinami išieškojimo veiksmai.

PRIDEDAMA:

  1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-08-17 pažyma Nr. XXXX kopija;
  2. XXXX 2016-11-02 pažyma, kopija;
  3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-08-18 pažyma Nr. XXXX, kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Į gatvę – už mįslingą skolą

Dienraštis „Klaipėda“ paskelbė žurnalistės Daivos Janauskaitės straipsnį, kuriame aprašyta nemažam būriui klaipėdiečių skaudi istorija: jau kelerius metus kalbama apie uostamiestyje nebaudžiamai veikiančias lupikautojas, iš kurių susigundę paimti paskolas neatsargūs žmonės lieka be paskutinių marškinių. Antanas Tumasonis, kurio paskutinis būstas neseniai parduotas iš varžytinių – vienas iš Naglio Puteikio pagalbos paprašiusių žmonių. 2016 m. pavasarį gavusi N. Puteikio prašymą, prokuratūra išsiaiškino, kad ta pati moteris suteikė paskolas dar mažiausiai 7 žmonėms, pradėtas ir šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

*******

Į gatvę – už mįslingą skolą

Daiva Janauskaitė

Klaipėdietis Antanas Tumasonis sulaukė raginimo išsikelti iš savo namų ir atlaisvinti butą naujam būsto savininkui. Tokia yra dabartinė situacija žmogaus, kuris kelerius metus bando įrodyti, jog esą susidūrė su lupikautoja. Jo kova tapo žūtbūtinė ir pasiekė aukščiausius Lietuvos valdžios sluoksnius.

Mokėjo dukart?

Dienraštis „Klaipėda“ ne kartą rašė apie uostamiestyje veikiančias moteris, už procentus skolinančias dideles pinigų sumas.

Didžiausia šių skolininkų klaida ta, kad jie neturi arba prarado įrodymus, jog skolą mokėjo. Todėl dabar teigiama, kad skolintojos per teismus išsireikalauja skolos ir palūkanų antrą kartą.

Vienas tokių yra 64-erių A.Tumasonis. 2008 m. jis pasidavė žmonos raginimui pasiskolinti 19 tūkst. litų buto remontui.

Tąkart klaipėdietis nesunkiai susirado nekilnojamojo turto agentūroje nuolat sėdinčią moterį, kurios verslas – skolinti pinigus.

„Kadangi oficialiai palūkanų įforminti skolos sutartyje negalima, buvo parašyta, kad skolinuosi 23 tūkstančius litų. Tūkstantį sumokėjau notarei, pats gavau 19 tūkst. Tuo metu džiaugiausi gavęs pinigų ir neįžvelgiau klastos. Šešerius metus mokėjau po 300 litų per mėnesį, bet nė karto iš skolintojos nepaprašiau parašo apie grąžintus pinigus. Kai iki galutinio atsiskaitymo buvo likę visai nedaug, prasidėjo teismai, iš manęs priteisė grąžinti visą pasiskolintą sumą ir delspinigius“, – pasakojo A.Tumasonis.

Galiausiai vyrui nepavyko įrodyti, kad išmokėjo didžiąją skolos dalį, jis buvo priverstas grąžinti visą pasiskolintą sumą ir priskaičiuotus delspinigius.

Būdamas dirbantis pensininkas A.Tumasonis nuo praėjusių metų rudens iki šių metų lapkričio į antstolio sąskaitą pervedė daugiau nei trečdalį priteistos sumos.

Nepaisant to, butas buvo parduotas varžytinėse, o lapkričio 20 dieną vyras sulaukė oficialaus raginimo iki mėnesio galo išsikelti.

Jei jis to nepadarysiąs pats, būsianti pradėta priverstinio iškeldinimo procedūra.

Pasitikėjo Seimo nariu

„Klaipėdoje“ skaičiau apie panašaus likimo moteris ir supratau, kad esu vienas iš daugybės į panašias pinkles patekusių žmonių. Nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Naglį Puteikį. Kas gali būti aukščiau už įstatymo leidžiamąją valdžią? Juo labiau kad tai mūsiškis žmogus“, – A.Tumasonis aiškino, kodėl kreipėsi į Seimo narį.

Šiemet paskutinę vasario dieną N.Puteikis kreipėsi į Lietuvos šalies generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, išdėstė jam ne tik A.Tumasonio, bet ir kitos panašiai iš pinigų skolinimo lobstančios klaipėdietės pensininkės nuskriaustų žmonių istorijas.

Manydamas, kad viešasis interesas reikalauja nuodugniai ir sąžiningai ištirti visus galimo lupikavimo atvejus, Seimo narys tikėjosi, kad taip bus išsklaidytos abejonės dėl teisėsaugos neveiklumo ir užkardyta tokia veikla.

Todėl generalinio prokuroro paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A.Tumasonio nurodytą skolintoją dėl galimo jos sukčiavimo.

Prašyta išsiaiškinti, ar ši moteris nėra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir teismuose prisiteisusi skolų, o jei tokių būta, įvertinti jų teisėtumą.

Prašyta įvertinti prokuratūros ir tyrimą dėl kitos klaipėdietės skolintojos veiklos, priimtų sprendimų pagrįstumą.

Seimo narys prašė šiuos tyrimus pavesti atlikti Generalinės prokuratūros prokurorams, nes būta prielaidų, kad lupikautojos turi rėmėjų teisininkų bendruomenėje.

Tyrė ir Mokesčių inspekcija

Netrukus N.Puteikis buvo informuotas, kad jo laiškas persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Reikalai šiek tiek pajudėjo. Miesto vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius nurodė panaikinti savo pavaldinės, tyrusios pensinio amžiaus pinigų skolintojos veiklą, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dar viena prokurorė kelis mėnesius aiškinosi, kiek teisėta pagyvenusios moters veikla skolinant pinigus ir gaunant iš to pajamas.

Visi anksčiau įvairių instancijų narplioti atvejai iki pačios aukščiausios instancijos teismų sulaukė lupikautojai palankių sprendimų.

Šį kartą tirti anksčiau nesiaiškinti šios moters skolinimo faktai bei narpliotos visos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Rudenį prokurorė dar kartą nusprendė, kad pinigus skolinusi pensininkė veikė teisėtai.

Ir šį kartą konstatuota, jog šios moters uolumas skolinant dešimtis ir šimtus tūkstančių litų bei išlupant skolą su didžiulėmis palūkanomis per teismus nebegali būti vertinama kaip neteisėta ūkinė veikla, juolab kad suėjo senaties terminas.

Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai?

„Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai? Juk ten žiūrima tik įrodymų. Kodėl toji skolintoja neturėtų laimėti? Juk yra paskolos sutartis arba vekselis. Didelis sutarčių skaičius fiksuotas bene 2007–2008 m., vėliau būdavo po vieną ar dvi paskolas per metus, tiesa, sumos buvo tikrai nemenkos. Kaltinimui neteisėta ūkine veikla jau suėjo senaties terminas“, – paaiškino vyriausiasis prokuroras.

Mokesčių inspekcija tyrė šios pensininkės finansinius reikalus.

Oficialiai deklaruota, kad ši klaipėdietė skolino už brangiai parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus.

Tad Mokesčių inspekcijai nepavyko aptikti, kad skolinami pinigai būtų gauti neteisėtu būdu. Nors šiokį tokį gyventojų pajamų mokestį pensininkė buvo priversta sumokėti.

Pripažino nukentėjusiuoju

Dėl A.Tumasonio kreditorės S.Minkevičius taip pat panaikino prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Toks tyrimas buvo pradėtas, jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

A.Tumasonis šiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs materialinę žalą.

Skolintoja įtarimų nesulaukė, bet ji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o tai reiškia, kad bet kurią dieną jos statusas gali pasikeisti.

Tyrimą kontroliuojanti ir koordinuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė neatskleidė, kaip sekasi FNTT pareigūnams.

Yra žinoma, kad kitoms tarnyboms pavyko nustatyti, jog ši moteris per kelerius metus teisme bylinėjosi su dar septyniais asmenimis, kuriems skolino pinigus.

Ši aplinkybė galėtų patvirtinti įtarimus moterį besiverčiant neteisėta ūkine veikla, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami.

Prokurorė D.Mackevičienė teigė, jog tyrimas įpusėjo ir ji esanti nusiteikusi iki metų pabaigos apsispręsti dėl jo likimo.

Galimybės yra tik dvi: arba tyrimas bus nutrauktas, arba kreditorei bus pateikti įtarimai.

Jeigu pareigūnai įsitikintų, jog moteris pelnosi skolindama pinigus ar net kėsinosi į jų turtą ir darė tai neturėdama tam reikalingo leidimo, nemokėjo valstybei mokesčių, A.Tumasonio skola gerokai sumažėtų, nes jam nebereikėtų grąžinti priskaičiuotų palūkanų.

Teisininkas: yra vilties

Jeigu paaiškėtų, kad A.Tumasoniui pinigų paskolinusi moteris lupikavo, tai taptų pretekstu atnaujinti anksčiau šio vyro pralaimėtas bylas. Mat iš neteisėtos veiklos niekas negali gauti pajamų.

Dabar teisinių dalykų neišmanančiam žmogui padeda teisininkas Arvydas Ektis.

Teisininkas neslepia, kad kliento padėtis yra labai komplikuota, bet ne beviltiška.

Faktiškai žmogus jau yra praradęs vienintelį šeimos būstą, kuriame gyvena ne tik jis su žmona, bet ir jų dukra su mažamečiu vaiku.

Teisininko prašymu Klaipėdos miesto teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad naujasis A.Tumasonio buto savininkas negali parduoti šio turto.

Viešajame registre yra draudžiantis tai daryti įrašas.

Be to, A.Ektis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Parengtas ieškinys prieš valstybę dėl vienos teismo nutarties, kuria buvo leidžiama vykdyti varžytines, neatsižvelgiant, kad nebuvo atliktas turto vertinimas.

Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.

„Dabartinis įstatymas leidžia 2 030 eurų skolą išieškoti parduodant paskutinę žmogaus gyvenamąją vietą. Prašysime Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar esant tokiai nedidelei sumai galima parduoti paskutinį šeimos būstą, ar ši nuostata neprieštarauja teisinės valstybės principui, ar tai nėra teisės į nuosavybę pažeidimas. Mūsų įsitikinimu, tai yra pernelyg žema riba, tokiu atveju atveriama galimybė veikti visokiems spekuliantams, kurie tik ir tyko pasipelnyti. Turėtų būti vertinamas ir skolos atidavimo greitis, – aiškino teisininkas. – O ir tas raštas, kuriuo žmogus raginamas išsikelti, yra savavališkas. Niekas, išskyrus teismą, neturi teisės spręsti iškeldinimo klausimą. Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.“

Ar uostamiesčio teismas ryšis kreiptis į Konstitucinį Teismą, parodys laikas. Tai priklausys nuo bylą nagrinėjančio teisėjo požiūrio.

A.Ektis gynė ne vieno nuo lupikautojų nukentėjusio asmens interesus.

Į teisininkus žmonės ryžtasi kreiptis tik tada, kai pralaimi visų instancijų teismuose.

Ši ir kitos panašios istorijos byloja, kad kiekvienas, kas ryžtasi skolintis pinigų iš privačių asmenų, turi apsiginkluoti įrodymais, jog skolą grąžino.

AČIŪ

Ačiū Jums visiems – 745 balsų skirtumu su Jūsų visų pagalba laimėjau Danės apygardoje 2-ajame rinkimų ture prieš Liberalų sąjūdžio kandidatą, Eugenijaus Gentvilo sūnų Simoną Gentvilą. Palyginti su kitais jų kandidatais, liberalai čia skyrė didžiausius resursus, bet Jūsų indėlis į pergalę yra neišmatuojamas pinigais, ypač 60-ies savanorių-platintojų pagalba paskutines kelias dienas iki rinkimų. Tai rodo, kad Centro partija ir jos rėmėjai bei sąjungininkai yra jėga. Dabar 3 metus lavinsime jos „raumenis“, kad galėtume laimėti 2019 metų savivaldos ir kitus rinkimus. Be galo Jums dėkingas už paramą – dirbkime ir kaukimės už viešąjį interesą ir toliau visi kartu :)

Naglis Puteikis

Už Antikorupcinę koaliciją balsavo daugiau nei 6 proc. rinkėjų

AČIŪ visiems bendraminčiams ir bendražygiams – už Antikorupcinę koaliciją balsavo daugiau nei 6 procentai rinkėjų, esame penkti, aplenkę kelias biudžetinį finansavimą ir kt. nomenklatūrinius resursus turėjusias partijas. Tai – puiki pradžia ateičiai. Iš spaudos konferencijos Valdovų rūmuose:

„Kaip savo koalicijos nuopelną K. Krivickas įvardijo, kad į Seimą nepateko Darbo partija, sumažėjo pasitikėjimas „tvarkiečiais“. „Mes juos nukovėme“, – pareiškė jis.

N. Puteikis tikina, kad sudėtinga buvo rungtis su partijomis, kurios gauna milijonines valstybės dotacijas. „Mūsų visos koalicijos biudžetas buvo lygus dviejų liberalų biudžetui. Mes toliau dalyvausime rinkimuose – Europos Parlamento ir kituose. (…) Po truputį raumenys užaugs. Mes jau lemiame dabar politiniame gyvenime daug, lemsime ir toliau. O aš pabandysiu laimėti vienmandatėje apygardoje“, – kalbėjo N. Puteikis.

K. Krivickas teigė, kad jų pagrindinė ašis dabar bus Lietuvos centro partija. Jis pats žadėjo ir toliau padėti savo žiniomis ir patirtimi. „Mes tik pradedame, tik apšylame. Mes penkti šiuose rinkimuose, tai didelis ir reikšmingas pasiekimas, mes užfiksavome geresnį rezultatą, nei mums buvo prognozuota.

Daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naglis-puteikis-ir-kristupas-krivickas-mes-nukoveme-darbiecius-56-694749#_

Naglis Puteikis: turtingiausius Lietuvos žmones išlaiko neturtingiausi – mes šitą piramidę norime apversti

foto

Besirūpindamas vien savimi, valdantysis elitas sukonstravo tokią realybę, kad daugiau negali būti prileistas prie Lietuvos valdymo, todėl mūsų partija ruošiasi pastumti tą elitą taip, kad jis nebegalėtų priiminėti pražūtingų sprendimų, – Delfi.lt debatuose sakė Antikorupcinės koalicijos vienas iš lyderių, Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis.

Vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia: http://www.delfi.lt/video/transliacijos/konferencijos/delfi-balsuok-2016-debatuose-r-simasius-ir-n-puteikis.d?id=168

Žemiau rasite kelis N. Puteikio pasisakymus.

*******

Mindaugas Jackevičius, Delfi.lt žurnalistas: Šildymo kainos neatsiejamos ir nuo pensijų dydžio, nes labiausiai skundžiasi vargstantys pensininkai, kurie gauna mažas pensijas ir turi didelę dalį išleisti mokėti už šildymą. Kokia Jūsų partijos vizija, kas ateityje mokės žmonėms pensijas, nes yra daug kalbų apie demografinę krizę, galimą Sodros bankrotą.

Naglis Puteikis: Pradėkim nuo to, kad Lietuvos valstybė yra labai keistai sukonstruota ir tą konstravimą atliko elitas per pastaruosius 20 metų – tos konstrukcijos ypatybės visiems bado akis ir kelia didžiausią emigracijos bangą iš Europos valstybių. Tai susiję ir su tuo, kad žmonės, gaudami minimalią pensiją ar minimalų atlyginimą, negali sumokėti už komunalines paslaugas. Šito nėra Estijoje, ten vidutinis atlyginimas į rankas yra 300 eurų didesnis nei Lietuvoje, nors bendrasis vidaus produktas vienam estui yra panašus, kaip Lietuvoje.

M. Jackevičius: Ką siūlote daryti, kad būtų kitaip?

N. Puteikis: Mes spėjame, pagal viešai skelbiamus ekonomistų straipsnius, kad Estijos pramonininkai, verslininkai vis dėlto gauna mažesnį pelną, negu Lietuvoje. Kitaip tariant, jeigu padaugintume dirbančiųjų skaičių iš 300 eurų, to skirtumo, mes gautume, kad Lietuvoje darbuotojai per mėnesį gauna 330 milijonų eurų mažiau. Tai tie pinigai niekur nedingsta. Vadinasi, yra neteisingas apmokestinimas. Ir tai labai aiškiai parodo kandidatų į Seimą deklaracijos, ačiū žurnalistui Andriui Tapinui, kuris atliko tyrimą. Pvz., Klaipėdoje yra toks socialdemokratas Benediktas Petrauskas, jo pajamos yra 270 tūkstančių eurų per praėjusius metus, o gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 1,5 procento.

M. Jackevičius: Ką Jūs tuo norite pasakyti?

N. Puteikis: Noriu pasakyti tą patį, ką sako kai kurie drąsūs Lietuvos ekonomistai – kad pajamos yra nevienodai apmokestinamos. Pvz., Vokietijoje visos pajamos yra apmokestinamos vienodu tarifu. Mūsų partija siūlys lygiai tą patį: tokie benediktai petrauskai negali mokėti 1,5 procento, nes tai reiškia, kad turtingiausius Lietuvos žmones išlaiko neturtingiausi. Mes šitą mokesčių piramidę norime apversti teisingai, mes norime vokiškos sistemos – visos pajamos apmokestinamos vienodu tarifu, o apmokestinimas prasideda nuo Statistikos departamento paskelbto dydžio, kuris reikalingas būtinosioms išlaidoms apmokėti. Lietuvoje tai yra 470 eurų per mėnesį – vienas šeimos narys turi gauti tokią sumą, kad galėtų sumokėti už komunalines paslaugas, nusipirkti maisto, vaistų, truputį kavos, truputį torto ir šiek tiek benzino. Tokia mūsų partijos pozicija.

*******

M. Jackevičius: Pone Puteiki, koks Jūsų požiūris į socialines išmokas?

N. Puteikis: Negaliu sutikti su R. Šimašiaus nuomone, nes o koks gi procentas žmonių, kurie piktnaudžiauja pašalpomis? Niekas tokio procento neskelbia, jo apskaičiuoti nesugebame. Spėju, kas suskaičiavus paaiškėtų, kad tai tik keli procentai Lietuvos gyventojų, kitaip tariant, tai nėra jokia problema. O kai Jūs kalbate apie tai, kad savivaldybėms buvo perduota skirstyti paramą, pažiūrėkime, kokia susidarė situacija Kaune – pernai sutaupė iš socialiai remtinų žmonių 9 milijonus ir išasfaltavo vieną iš gatvių. Kai tuo tarpu yra tikri, gyvi žmonės, kurie, pvz., serga, ir kuriems valstybė garantuoja paramą tik tokiu atveju, jeigu jie gauna mažiau nei 102 eurus. Tai palaukit – žmogus serga, serga ne dėl to, kad jis kaltas, kad piktnaudžiavo alkoholiu – jam valstybė garantuoja 102 eurus, o jo komunalinės išlaidos per mėnesį siekia 202 eurus. Tai būtent čia yra didžiulė problema, kai savivaldybės, užuot paskirsčiusios tuos pinigus tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia paramos, dangstosi tokia retorika, kad neva tomis pašalpomis kažkas piktnaudžiauja. Aš turiu kitą pavyzdį Klaipėdoje – 10 vaikų mama, dirba kasininke dideliame prekybos centre, išsiskyrusi, žalingų įpročių neturi, pajamos siekia 385 eurus neatskaičius mokesčių, jai neužtenka pajamų išlaikyti vaikų, iš kurių vienas – neįgalus pilnametis ir trys nepilnamečiai. Ir Klaipėdos liberalai, kontroliuojantys „Klaipėdos vandenis“ ir neįsileidžiantys opozicijos, atjungė jai vandenį. Įsivaizduokite – moteris dirba pilną darbo dieną ir nepajėgia nei savęs, nei vaikų išlaikyti, o savivaldybė, užuot suteikusi jai paramą, tuos pinigus nukreipia į gatvės asfaltavimą ir dar atjungė vandenį (Red. past.: daugiau apie tai galite paskaityti čia: „SOS: Klaipėdos m. savivaldybė dar kartą raginama nustoti kankinti daugiavaikę mamą ir jos vaikus“).

*******

Delfi.lt skaitytojo Algimanto klausimas: Kokia Jūsų nuomonė apie tai, kad nėra net įstatymo grąžinti Kubiliaus vyriausybės nusavintas pensijas kariams, pareigūnams, ir kaip spręsite šią problemą, jeigu pateiksite į Seimą?

N. Puteikis: Čia ta pati Lietuvos elito problema, kad Lietuvos elitas pirmiausia rūpinasi tik savimi ir dažniausiai užmiršta pasirūpinti visais gyventojais. Viešai buvo skelbta statistika, kad 40 procentų Lietuvos gyventojų negali sau leisti atostogauti, ta prasme, išvažiuoti iš namų, kuriuose jie gyvena. Taip pat viešai buvo skelbta Europos Komisijos ataskaita, kad po A. Kubiliaus vyriausybės žingsnio visą krizės naštą užkrauti neturtingiausiems, neturtingiausi prarado 2 milijardus litų per 4 krizės metus, o turtingiausi uždirbo 7 milijardais litų daugiau. Tai buvo A. Kubiliaus vyriausybės žingsnių pasekmė. Atkreipkime dėmesį, kad socialdemokratų vyriausybė, nors prieš 2012 metų Seimo rinkimus labai dėl to A. Kubilių kritikavo ir naudojo šitą statistiką, nepakeitė nė vieno mokestinio įstatymo ir iš esmės paliko tą pačią A. Kubiliaus įvestą tvarką: didžiausią krūvį valstybėje neša, didžiausius mokesčius moka neturtingiausi žmonės. Mūsų partija šitą piramidę apvers aukštyn kojomis – mes norime įvesti estišką, vokišką, lenkišką tvarką, kai turtingiausi išlaiko neturtingiausius. Taip turi būti.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save