Finansų ministerija nurodė, kad Trakų raj. savivaldybės ir D. Nedzinsko įmonės mainai gali būti nuostolingi valstybei ir savivaldybei

Atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, Finansų ministerijai nurodė, kad mainai tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų raj. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“ gali būti nelygiaverčiai, t. y. nuostolingi valstybei ir savivaldybei, nes privačiai įmonei faktiškai bus perleistos teisės į du kartus didesnį valstybinės žemės sklypą, nei jos išmainytas, be to, mainų sutartis sudaryta galimai pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.

Seimo nario N. Puteikio prašymu Finansų ministerija išnagrinėjo ir įvertino 2016 m. balandžio 12 d. mainų sutartį, pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ perdavė UAB „Trastas“ nuosavybėn 47/100 pastato, esančio Trakuose, Vytauto g. 90, mainais į UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausantį 0,2067 ha žemės sklypą, esantį Trakuose, Vytauto g. 88.

Ministerija nurodė, kad ši sutartis gali būti vertinama ne kaip mainų, bet kaip pirkimo-pardavimo sutartis, nes pagal ją UAB “Trastas” įsipareigojo Trakų raj. savivaldybei, kuri nėra mainų sutarties šalis, nežinia už ką ir dėl kokių priežasčių sumokėti 100 tūkstančių eurų, o šios sumos nesumokėjus savivaldybei – pervesti rašytinio pareikalavimo pagrindu 118 tūkst. eurų UAB “Trakų autobusai”, nors sutarties šalys konstatavo, kad mainomas vienodos vertės turtas be jokių priemokų. Todėl šiai sutarčiai turėtų būti taikomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, kad perkančioji organizacija tokį pirkimą, nuomą ar teisių įsigijimą organizuoja pagal jos reglamentuotą tvarką. Tačiau ministerija nurodė neturinti informacijos, ar transporto srityje veikianti UAB „Trakų autobusai“, kaip perkančioji organizacija, yra pasitvirtinusi ir nustačiusi tokią tvarką, ir pažymėjo, kad sprendžiant iš aplinkybių visumos, gali būti, kad UAB „Trakų autobusai“ netaikė minėto aprašo reikalavimų.

Be to, išnagrinėjusi mainų sutarties turinį Finansų ministerija nurodė, kad UAB „Trastas“ investicijos rezultatas būtų naujai sukurtas turtas – autobusų stotis, prekybos centras ir parkavimo aikštelė – kurį ši bendrovė ir UAB „Trakų autobusai“ įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o atsidalinus sutarties šalims priklausančias dalis, UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausanti pastato dalis padidėtų iki 90 procentų. Kadangi ji būtų pastatyta 0,5881 ha valstybinės žemės sklype, tai įmonė galėtų be aukciono, už rinkos kainą įsigyti nuosavybės teises į šiai daliai priklausantį valstybinės žemės sklypą. Jeigu UAB „Trastas“ nesikreiptų dėl sklypo įsigijimo nuosavybės teise, ilgalaikės žemės nuomos teisės suteiktų jai galimybes naudotis žemės sklypu kaip savininkui, nes kiti asmenys juo naudotis negalės dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinės žemės subnuoma negalima. Taigi, kaip nurodo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, galutinis mainų sutarties rezultatas būtų toks, kad UAB „Trastas“ taptų pastato dalies, kurioje galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, savininku, be to, kaip savininkas galėtų naudotis du kartus didesniu (0,5881 ha) valstybinės žemės sklypu, nei jos išmainytas žemės sklypas (0,2067 ha).

“Finansų ministerijai kyla abejonė dėl mainų lygiavertiškumo, nes galimai Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nevertino UAB „Trakų autobusai“ turimų teisių į 0,5881 ha valstybinės žemės sklypą, kurios faktiškai bus perleistos UAB „Trastas“ įgyvendinus sutartį”, – nurodyta Seimo nariui N. Puteikiui adresuotame rašte.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 0,5881 ha valstybinės žemės sklypo nuoma UAB „Trakų autobusai“ buvo suteikta su konkrečia paskirtimi, t. y. siekiant patenkinti visuomenės poreikius užtikrinant tinkamą Trakų autobusų stoties funkcionavimą, tačiau akivaizdu, kad UAB „Trastas“ įgyvendinus projektą šiame sklype nebebus vykdoma Trakų autobusų stoties veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar po to, kai nebeliks statinio, kurio eksploatacijai buvo išnuomotas žemės sklypas, ir faktinei veiklai tapus nesusijusia su viešosiomis funkcijomis, būtų racionalu ir pagrįsta ir toliau valstybinės žemės sklypą nuomoti tomis pačiomis sąlygomis.

Be to, Finansų ministerija nurodė, kad vadovaudamasi sutarties turinio viršenybės prieš formą principu, pripažintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, mano, kad pagal turinį mainų sutartis atitinka vieną iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų – koncesiją, o pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 6 straipsnį koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. “Todėl manytina, kad Sutartis galimai yra sudaryta pažeidžiant koncesijų suteikimo teisinį reguliavimą”, – nurodoma Finansų ministerijos rašte.

Šį raštą, kaip ir anksčiau pateiktą Teisingumo ministerijos išvadą, Seimo narys Naglis Puteikis persiuntė Generalinei priokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, kurioms yra pateikęs prašymą ištirti nesąžiningą mainų sandorį, du įstatymus galimai pažeidžiančius, neteisėtai priimtus teisės aktus – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktą – bei viceministro Renaldo Augustinavičiaus galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus (daugiau apie tai: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171470&p_a=0)

Žemiau pridedamas Finansų ministerijos atsakymo Seimo nariui N. Puteikiui tekstas.

*******

Lietuvos Respublikos Seimo nariui
Nagliui Puteikiui

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybai

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
2017-04- Nr. ((27.04-02)-5K-1705510)-6K-

Į 2017-03-10 Nr. SN-S-0310/2017

DĖL NESĄŽININGŲ MAINŲ, PRIEŠTARAUJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIAM KODEKSUI
Finansų ministerija susipažino su Jūsų 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. SN-S-0310/2017 „Dėl nesąžiningų mainų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui“ (toliau – Raštas), kuriame prašoma patikrinti, ar mainai nepažeidžia Finansų ministerijos priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Finansų ministerijai nėra suteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo, todėl teikiame Finansų ministerijos nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu, taip pat nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei kitiems asmenims.
UAB „Trakų autobusai“ su UAB „Trastas“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė mainų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ perdavė UAB „Trastas“ nuosavybėn 47/100 (keturiasdešimt septynias šimtąsias) pastato, esančio Trakuose, Vytauto g. 90 (toliau – Pastato dalis) mainais į UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausantį 0, 2067 ha žemės sklypą, esantį Trakuose, Vytauto g. 88 (toliau – Žemės sklypas). UAB „Trakų autobusai“ vienintelis akcininkas yra Trakų rajono savivaldybė, todėl Sutartis buvo sudaryta pritarus Trakų rajono savivaldybės tarybai (Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. S-61 „Dėl pritarimo sudaryti mainų sutartį“ (toliau – Sprendimas)).
Mainų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.432-6.435 straipsniai. CK 6.432 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų sutarties esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamo daikto pardavėju, ir gaunamo daikto pirkėju. Pagal Sutarties 4.10 punktą, UAB „Trastas“ įsipareigojo Trakų rajono savivaldybei, kuri nėra šios sutarties šalis, neaišku dėl kokių priežasčių arba už ką, sumokėti 100 tūkst. eurų, o šios sumos nesumokėjus savivaldybei – pervesti rašytinio pareikalavimo pagrindu 118 tūkst. eurų UAB „Trakų autobusai“. Kadangi pagal mainų sutarties 2.7 ir 2.9 punktus sutarties šalys konstatavo, jog mainomas vienodos vertės turtas be jokių priemokų, o pagal sutarties 4.10 punktą šalys besąlygiškai sutarė, kad dėl po rekonstrukcijos sukurto turto sutarties šalys viena kitai jokios papildomos kompensacijos (skirtumo atlyginimo, priemokos, kitų mokėjimų) nemoka ir nemokės ateityje, dėl šio Sutartyje numatyto paramos mokėjimo Trakų rajono savivaldybei arba UAB „Trakų autobusai“, galima manyti, kad Sutartis vis dėlto nėra mainų sutartis, o pirkimo – pardavimo sutartis, kuriai būtų taikomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal Aprašo 5 punktą perkančioji organizacija, kuri atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimą organizuoja pagal šios perkančiosios organizacijos reglamentuotą tvarką. Tačiau informacijos apie tai, ar transporto srityje veikianti UAB „Trakų autobusai“, kaip perkančioji organizacija, yra pasitvirtinusi ir nustačiusi tokią tvarką, Finansų ministerija neturi. Sprendžiant iš aplinkybių visumos, gali būti, kad UAB „Trakų autobusai“ netaikė Aprašo reikalavimų.
Nagrinėjant turto mainų sutarties turinį, pažymėtina, kad Sutarties pagrindu UAB „Trastas“ įsipareigoja kartu su UAB „Trakų autobusai“ įgyvendinti bendrą projektą. Tačiau savo lėšomis finansuoti šį bendrą projektą įsipareigoja tik UAB „Trastas“, Sutartyje įvardijamas kaip Investuotojas. Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį Investuotoju laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą. Investavimu pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikomas šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais būdais (tarp kurių – sukurti, įsigyti ilgalaikį turtą arba padidinti jo vertę) atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Investuotojo sutikimas savo lėšomis finansuoti bendrą projektą gali būti laikomas investavimu, nes jo rezultatas – naujai sukurtas turtas: autobusų stotis, prekybos centras ir parkavimo aikštelė, kuris bus įgytas Investuotojo ir UAB „Trakų autobusai“ bendros dalinės nuosavybės teisėmis. Atsidalinus iš bendros dalinės nuosavybės Sutarties šalims priklausančias dalis, UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausanti pastato dalis padidėja iki 90 procentų. Kadangi ši pastato dalis bus pastatyta 0,5881 ha valstybinės žemės sklype, UAB „Trastas“ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka galės be aukciono, už rinkos kainą įsigyti nuosavybės teises į pastatyto pastato daliai priklausantį valstybinės žemės sklypą. Jeigu UAB „Trastas“, kaip pastato savininkas, nesikreips dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise, ilgalaikės žemės nuomos teisės UAB „Trastas“ suteikia galimybes naudotis šiuo žemės sklypu kaip savininkui, nes kiti asmenys šiuo žemės sklypu naudotis negalės dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinės žemės subnuoma negalima. Galutiniame mainų sutarties rezultate Investuotojas tampa pastato dalies, kurioje jis galės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, savininku, taip pat galės kaip savininkas naudotis 2 kartus didesniu (0,5881 ha) nei jo išmainytas žemės sklypas (0,2067 ha) valstybinės žemės sklypu.
Finansų ministerijai kyla abejonė dėl mainų lygiavertiškumo, nes galimai Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nevertino UAB „Trakų autobusai“ turimų teisių į 0,5881 ha valstybinės žemės sklypą, kurios faktiškai bus perleistos UAB „Trastas“ įgyvendinus sutartį. Be to, Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad 0,5881 ha valstybinės žemės sklypo nuoma UAB „Trakų autobusai“ buvo suteikta su konkrečia paskirtimi, t.y. siekiant patenkinti visuomenės poreikius užtikrinant tinkamą Trakų autobusų stoties funkcionavimą. Akivaizdu, kad po UAB „Trastas“ įgyvendinto projekto 0,5881 ha valstybinės žemės sklype nebebus vykdoma Trakų autobusų stoties veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pasikeitus, tam tikru laiko momentu nebelikus statinio, kurio eksploatacijai išnuomotas 0,5881 ha valstybinės žemės sklypas ir faktinei veiklai tapus nesusijusia su viešosiomis funkcijomis, būtų racionalu ir pagrįsta valstybinės žemės sklypą ir toliau nuomoti tomis pačiomis sąlygomis. Dėl šio klausimo informuojame Nacionalinę žemės tarnybą, kuri šiuo atveju atstovauja valstybę kaip nuomotoją.
Finansų ministerija, vadovaudamasi sutarties turinio viršenybės prieš formą principu, pripažintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, mano, kad pagal Sutarties turinį ši Sutartis galimai atitinka vieną iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų – koncesiją, kurios sampratą, sutarties dalyką, koncesijos suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas. Pažymėtina, kad koncesija, kuri gali būti suteikta tik įstatymo nustatyta tvarka, apima ir valstybės bei savivaldybės turto (įskaitant žemę), valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų turto perdavimą koncesininkui, nustato koncesininkui perduodamas vykdyti veiklas, už kurias jis gauna pajamas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato galimybę investuoti koncesininko lėšas į reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo ir kitas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad visos minėtos sąlygos yra nagrinėjamoje Sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 6 straipsnį, koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Todėl manytina, kad Sutartis galimai yra sudaryta pažeidžiant koncesijų suteikimo teisinį reguliavimą.
Sutartis buvo sudaryta Trakų rajono savivaldybės tarybai pritarus Sprendimu, kuris buvo priimtas pagal pateiktą sutarties projektą, kuris yra identiškas Sutarčiai, todėl galima teigti, kad Trakų rajono savivaldybės tarybai buvo žinomas Sutarties turinys ir galutinis šios Sutarties rezultatas. Finansų ministerija, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus (toliau – Nuostatai), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, neturi įgaliojimų vertinti savivaldybių tarybų priimamų sprendimų teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, priežiūros funkciją, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, atlieka Vyriausybės atstovai, kurie vadovaujasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu nustatytais įgaliojimais. Finansų ministerija mano, kad pagal kompetenciją būtent Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėtų įvertinti Trakų rajono savivaldybės tarybos Sprendimo sudaryti Sutartį teisėtumą.
Finansų ministerija informuoja, kad dėl Sutarties 2.7 punkte nurodytų atliktų mainomo turto individualių vertinimo ataskaitų vertinimo, siekiant išsklaidyti abejones dėl mainomo turto vertės ataskaitų atitikties, užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 „Dėl paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, gali pateikti paklausimą Tarnybai jos išvadai dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams gauti. Manytume, jog prireikus, Vyriausybės atstovas galėtų kreiptis į minėtą tarnybą ir dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų reikalavimams.

Finansų ministras Vilius Šapoka
R. Muzikevičienė, 239 0183, e.paštas ruta.muzikeviciene@finmin.lt
E. Kašėta, 239 0206, e.paštas evaldas.kaseta@finmin.lt

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis reikalauja KPD vadovų atsakomybės ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos

2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo dalyvavę piliečiai reikalauja Kultūros paveldo vadovybės ir tarnautojų atsakomybės, prašo nedelsiant užkardyti grėsmes, iškilusias Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, bei informuoja, kad per mėnesį nesulaukę konkrečių veiksmų kreipsis dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą.

Apie 100 žmonių dalyvavo Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio surengtoje akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo naikinimo, vykdomo Kultūros paveldo departamentui (KPD) leidus statyti daugiabučius, kurie sudarkytų Vilniaus senamiesčio – UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės – istorinį kraštovaizdį ir vieną iškiliausių Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrinių.

Akcijos dalyviai pasirašė Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotą kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad su atsakingų institucijų pritarimu yra vykdomas sistemingas kultūros paveldo vertybių, tarp jų ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimas, todėl piliečiai prašo inicijuoti tyrimą dėl KPD veiklos, kurio tikslas – įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms. Tyrimui atlikti prašoma sudaryti nešališką komisiją lygiomis dalimis iš visuomenininkų, tarp jų ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovų, bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovų, mokslininkų, paveldo tyrinėtojų ir restauratorių, kuriems vertinti KPD veiklą netrukdytų viešųjų ir privačių interesų konfliktai.

„Taip pat prašome nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užkardytos grėsmės, iškilusios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, bei informuojame, kad per mėnesį nuo šio kreipimosi nesulaukę konkrečių veiksmų būsime priversti dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą“, – nurodoma kreipimesi, kurį pasirašė apie 70 žmonių.

Prašoma skubiai imtis būtinų veiksmų sustabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas daugiabučių statybas, keliančias akivaizdžią grėsmę Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei, dėl kurios jis yra pripažintas pasaulio paveldo vertybe, ir užtikrinti, kad projekto plėtotojui padarytą žalą atlygins tarnautojai ir ekspertai, sudarę sąlygas vystyti tokį projektą.

Taip pat raginama atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą pavesti Kultūros ministerijai pavaldžiam KPD nepritarti parengtam Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos ir prekybos centro statybos projektui, kuriuo numatytą užstatymą ši komisija įvertino kaip agresyvų ir nesuderinamą su paveldo išsaugojimu.

Kreipimesi priminta, kad KPD jau ne pirmą kartą ištinka krizė, dėl kurios tenka konstatuoti, kad jis tapo mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančia paveldo naikinimo institucija. Prieš dešimtmetį didžiulio visuomenės pasipiktinimo ir neigiamų tarptautinių ekspertų vertinimų susilaukė istorinį Vilniaus kraštovaizdį sudarkiusių agresyvių svetimkūnių – viešbučio „Novotelis“, prie Katedros aikštės iškilusio viešbučio „Klaipėda“, vertingiausias miesto panoramas subjaurojusio aukštybinio pastato Savanorių g. 1 ir kitų – statybos, atnešusios didelį pelną privatiems asmenims, bet padariusios neįkainojamą žalą per amžius susiklosčiusiam istoriniam kraštovaizdžiui.

Reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2006 m. atleido KPD direktorę Dianą Varnaitę iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad valdininkė leido darkyti UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, tačiau 2008 m. ji buvo grąžinta į pareigas teismo sprendimu. Tada D.Varnaitė aiškino pasirašinėjusi leidimus statyboms, nes siekta pritraukti investicijas į Vilniaus senamiestį. „Iš tikrųjų varžtai buvo atleisti taip, kad kuo didesnės investicijos patektų į senamiestį, kitus saugomus paveldo objektus. Matyt, tik vėliau buvo suprasta, kad buvo tas laikas, kai reikėjo tas investicijas šiek tiek ir pristabdyti, kad jos nedarytų žalos kultūros paveldui“, – savo klaidas tuo metu pripažino D. Varnaitė. Ji teigė turėjusi laiko apmąstyti klaidas ir dabar jau principingai stosianti paveldo išsaugojimo pusėn (žr.: http://www.tv3.lt/naujiena/187081/d-varnaite-vel-vadovauja-kulturos-paveldo-departamentui).

„Deja, priemonės, kurių buvo imtasi po tų skandalų, neužtikrino patenkinamos KPD veiklos ir vėl tas pats asmuo sugrįžo prie savo klaidų beatodairiškai skatinti investicijas saugomuose kultūros paveldo objektuose ir vietovėse. Nors dar 2001 m. buvo konstatuota, jog departamente (tuomet – KVAD) nėra tinkamos kontrolės, 2010 metais Valstybės kontrolės auditas patvirtino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai, tačiau padėtis nuo to laiko ne pagerėjo, bet pablogėjo. Šiandien tampa akivaizdu, kad užsiėmęs abejotina veikla bet kuria kaina skatinti investicijas bendradarbiaujant su neatsakingais investuotojais, KPD nebeatlieka savo tiesioginės pareigos saugoti nacionalinį turtą – Lietuvos kultūros paveldą.“, – rašoma kultūros ministrei L. Ruokytei Jonsson ir Seimo kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui adresuotame rašte.

Kad būtų sąžiningai įvertinta dabartinė Lietuvos paveldosaugos būklė ir KPD vadovų bei paveldui žalingus sprendimus priėmusių tarnautojų atsakomybė, tyrimą prašoma atlikti dėl kelių ypač ciniškų ir didelę žalą padariusių bei šiuo metu darančių „legalaus“ paveldo naikinimo atvejų ir sąlygas tokiam naikinimui sudarančių sprendimų, kurie liudija apie visišką paveldosaugos sistemos degradaciją.

Pirmiausia nurodoma daugiabučių statyba Vilniaus baroko šedevro – Misionierių ansamblio teritorijoje, vykdoma remiantis nekokybiškai atliktais, o galbūt ir sąmoningai suklastotais istoriniais tyrimais, nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui.

Taip pat prašoma ištirti didelį visuomenės pasipiktinimą bei protestus sukėlusį KPD tarnautojų pritarimą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentus pažeidžiantiems verslininko Dariaus Nedzinsko planams rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą „Rimi“, kuriuos įgyvendinant būtų sudarkytas per amžius susiklostęs šio mažo mastelio miesto istorinis kraštovaizdis. Šį atvejį išnagrinėjusi Valstybinė kultūros paveldo komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo, kad „Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms“, todėl pasiūlė Vyriausybei įpareigoti Kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti šiems su paveldo išsaugojimu nesuderinamiems sprendimams.

Be to, Aplinkos ir paveldo išsaugojimo sąjūdis prašo ištirti ir su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytą valstybės saugomos kultūros vertybės – istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40, stovėjusios medinės vilos – nugriovimą, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą. Šiam atvejui visuomenėje prigijo „skrajojančio paveldo“ pavadinimas, nes vilą leista nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Už tai atsakingi tarnautojai iki šiol nėra nubausti ir pinigai į biudžetą negrąžinti, nors pirma šio atvejo tyrimui sudaryta komisija dar 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo pažeidimus, lėmusius vertybės sunaikinimą. Ši išvada buvo nuslėpta, netaikant tarnautojams jokios atsakomybės, ir tik Žvėryno bendruomenei pateikus skundą KPD direktorė Diana Varnaitė 2017 m. vasario 22 d. įsakymu sudarė antrą komisiją to paties atvejo tyrimui. Šis atvejis simptomiškas tiek dėl ciniško vertybės sunaikinimo, tiek dėl tarnautojų nebaudžiamumo, sąmoningai vengiant taikyti atsakomybę už leidimus naikinti paveldą.

Taip pat prašoma įvertinti su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytą Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso sudarkymą akivaizdžiai netinkamos architektūros ir medžiagų svetimkūniais, Vilniaus senamiesčio panoraminį kraštovaizdį sudarkiusių pastatų statybas Basanavičiaus g. 9A, unikalios buv. Umiastovskių rūmų valdos Trakų g. 2 ir buv. Oskierkų rūmų teritorijos Klaipėdos gatvėje sudarkymą, gerai išsilaikiusios gynybinės sienos dalies ir siauriausios Vilniuje Odminių gildijos gatvelės, jungiančios Trakų ir Klaipėdos gatves, užstatymą. „Tokiais veiksmais KPD grubiai pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinant Kraštovaizdžio konvenciją ir saugant Europos kraštovaizdį, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus saugant pasaulinės svarbos objektus bei LR Konstitucijos 54 straipsnį“, – nurodoma rašte.

Be to, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis prašo įvertinti sisteminę paveldui pražūtingą praktiką – slapta nuo visuomenės vykdomą masinį kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų mažinimą, kurį atlieka KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kaip pavyzdys nurodomas KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktas, kuriuo buvo sumažinta Trakų senamiesčio pietinė dalis – kaip konstatuota Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. kovo 31 d. posėdžio pažymoje, tai padaryta nepaisant atliktų tyrimų išvadų, prieštarauja visuotinai pripažintoms vertybėms ir sudarė sąlygas su paveldo išsaugojimo principais nesuderinamai statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Apie šį ir kitus vertybių teritorijų sumažinimus nėra informuojama visuomenė, taip šiurkščiai pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, kitus teisės aktus, užtikrinančius visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, tarp jų ir Orhuso konvenciją. Dar daugiau, tokie mažinimai ne tik vykdomi slapta nuo visuomenės, bet ir jų rezultatai yra įslaptinti ir visuomenei neprieinami: KPD teigia negalįs pateikti informacijos, kokių objektų teritorijos buvo tokiu būdu sumažintos. Ciniška ir tai, kad keičiant vertybių ribas žinybiniais vertinimo tarybų aktais yra „išplaunama“ KPD atsakomybė dėl tokių sprendimų.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pabrėžė, kad užsiimdamas „taškine“ atskirų objektų apsauga, KPD sudaro sąlygas naikinti visumą – kultūrinį kraštovaizdį ir netgi aktyviai siekia įteisinti statybas, kurias teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažino nelegaliomis. 2007 m. KPD kreipėsi į prokuratūrą dėl verčių sunaikinimo pastate adresu Naglių g. 17, Nidoje, tačiau vidury teisminių procesų, kainavusių nemažai valstybės lėšų, staiga pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad nebemato padarytos žalos. Dar daugiau – 2016 m. paruoštu nauju specialiuoju planu, kuriam buvo išleistos didelės valstybės lėšos, KPD įteisino visų instancijų teismų neteisėtais pripažintus pastatus, kuriuos tarptautiniai UNESCO ekspertai yra įvertinę kaip darančius didelę žalą svarbiam pasaulio paveldui – Kuršių Nerijai. Šiais savo veiksmais KPD pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus vykdant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir Kraštovaizdžio konvencijas, taip pat LR Konstitucijos 54 straipsnį, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Kuršių nerijos bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimą dėl pažeidimų saugomose teritorijose: „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Kaip nurodo Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, toks KPD elgesys labai smukdo Lietuvos kaip teisinės valstybės prestižą tarptautiniu mastu, nes 2007 metais UNESCO asamblėja priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, ar yra teisinė valstybė. Be to, tokiu elgesiu KPD ne tik demonstruoja teisinį nihilizmą, bet ir kelia tarpinstitucinius karus Europos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos srityje. KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešojoje erdvėje leidžia sau teigti, kad „VSTT nori griauti pastatus motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui.“ (http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/kursiu-nerija-tarp-kujo-ir-priekalo/227460).

„Kyla klausimas, kodėl KPD, nevykdantis savo pareigų ir neužtikrinantis net pačių reikšmingiausių Lietuvos kultūros vertybių išsaugojimo, ignoruojantis kultūros vertybių kompleksiškumą ir tuo nuolat pažeidinėjantis tarptautines konvencijas ir chartijas, kurių principais privalo vadovautis, kariauja su valstybės institucijomis, siekiančiomis išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį?“, – klausia piliečiai, pasirašę prašymą inicijuoti tyrimą ir įvertinti KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybę.

Visą kreipimosi tekstą rasite žemiau.

*******

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Žiniai: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio

PRAŠYMAS
dėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sistemingą kultūros paveldo naikinimą,
jo išsaugojimui būtinų pertvarkų
ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos

2017 m. balandžio 18 d.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, susibūręs ginti viešąsias erdves ir kultūros paveldą nuo naikinimo ir valdžios savivalės, taip pat kitų visuomeninių organizacijų nariai ir piliečiai, įvertinę su atsakingų institucijų pritarimu vykdomą sistemingą kultūros paveldo vertybių, tarp jų ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimą, prašo inicijuoti tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) veiklos, kurio tikslas – įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms. Šiam tyrimui atlikti prašome sudaryti nešališką komisiją lygiomis dalimis iš visuomenininkų, tarp jų ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovų, bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovų, mokslininkų, paveldo tyrinėtojų ir restauratorių, kuriems vertinti KPD veiklą netrukdytų viešųjų ir privačių interesų konfliktai. Taip pat prašome nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užkardytos grėsmės, iškilusios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, bei informuojame, kad per mėnesį nuo šio kreipimosi nesulaukę konkrečių veiksmų būsime priversti dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą.

Pažymime, kad KPD jau ne pirmą kartą ištinka krizė, dėl kurios tenka konstatuoti, kad jis tapo mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančia paveldo naikinimo institucija. Prieš dešimtmetį didžiulio visuomenės pasipiktinimo ir neigiamų tarptautinių ekspertų vertinimų susilaukė istorinį Vilniaus kraštovaizdį sudarkiusių agresyvių svetimkūnių – viešbučio „Novotelis“, prie Katedros aikštės iškilusio viešbučio „Klaipėda“, vertingiausias miesto panoramas subjaurojusio aukštybinio pastato Savanorių g. 1 ir kitų – statybos, atnešusios didelį pelną privatiems asmenims, bet padariusios neįkainojamą žalą per amžius susiklosčiusiam istoriniam kraštovaizdžiui.

Reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2006 m. atleido KPD direktorę Dianą Varnaitę iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad valdininkė leido darkyti UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, tačiau 2008 m. ji buvo grąžinta į pareigas teismo sprendimu. Tada D.Varnaitė aiškino pasirašinėjusi leidimus statyboms, nes siekta pritraukti investicijas į Vilniaus senamiestį. „Iš tikrųjų varžtai buvo atleisti taip, kad kuo didesnės investicijos patektų į senamiestį, kitus saugomus paveldo objektus. Matyt, tik vėliau buvo suprasta, kad buvo tas laikas, kai reikėjo tas investicijas šiek tiek ir pristabdyti, kad jos nedarytų žalos kultūros paveldui“, – savo klaidas tuo metu pripažino D. Varnaitė. Ji teigė turėjusi laiko apmąstyti klaidas ir dabar jau principingai stosianti paveldo išsaugojimo pusėn (žr.: http://www.tv3.lt/naujiena/187081/d-varnaite-vel-vadovauja-kulturos-paveldo-departamentui).

Deja, priemonės, kurių buvo imtasi po tų skandalų, neužtikrino patenkinamos KPD veiklos ir vėl tas pats asmuo sugrįžo prie savo klaidų beatodairiškai skatinti investicijas saugomuose kultūros paveldo objektuose ir vietovėse. Nors dar 2001 m. buvo konstatuota, jog departamente (tuomet – KVAD) nėra tinkamos kontrolės, 2010 metais Valstybės kontrolės auditas patvirtino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai, tačiau padėtis nuo to laiko ne pagerėjo, bet pablogėjo. Šiandien tampa akivaizdu, kad užsiėmęs abejotina veikla bet kuria kaina skatinti investicijas bendradarbiaujant su neatsakingais investuotojais, KPD nebeatlieka savo tiesioginės pareigos saugoti nacionalinį turtą – Lietuvos kultūros paveldą.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-3 „Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“ (dokumentas .pdf formatu) pabrėžė, kad KPD iki šiol nėra įgyvendinęs dar 2012 m. pateiktų rekomendacijų dėl KPD veiklos tobulinimo, nors, valstybės auditorių nuomone, „visos teiktos rekomendacijos lieka aktualios ir turėtų būti įgyvendintos neatidėliojant“. Kaip nurodė valstybės auditoriai, KPD direktorė D.Varnaitė teigia, jog „funkcijų peržiūros ataskaitos nematė ir su ja supažindinta nebuvo“.

Siekdami, kad būtų sąžiningai įvertinta dabartinė Lietuvos paveldosaugos būklė, KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybė dėl paveldo vertybių naikinimo, nustatyti tinkamiausi sisteminių problemų sprendimo būdai ir inicijuotos pertvarkos, būtinos paveldo išsaugojimui, prašome atlikti tyrimą dėl kelių ypač ciniškų ir didelę žalą padariusių bei šiuo metu darančių „legalaus“ paveldo naikinimo atvejų ir sąlygas tokiam naikinimui sudarančių sprendimų, kurie liudija apie visišką paveldosaugos sistemos degradaciją:

– daugiabučių statyba buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje, vykdoma remiantis nekokybiškai atliktais, o galbūt ir sąmoningai suklastotais istoriniais tyrimais, nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui. Pažymime, kad apie šias didelio masto statybas nebuvo informuotas Pasaulio paveldo centras, nors Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairės nustato, kad konvenciją ratifikavusios valstybės turėtų iš anksto informuoti apie statybas, galinčias paveikti pasaulio paveldo vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Būtent tokios statybos ir yra vykdomos Misionierių ansamblyje, kuris yra vienas iškiliausių Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrinių ir UNESCO Pasaulio paveldo centre deponuotoje pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje priskirtas reikšmingiausiems senamiestyje.

– slapta nuo visuomenės vykdomas, paveldui pražūtingas masinis kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų mažinimas, kurį atlieka KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Pvz., Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. kovo 31 d. posėdžio pažymoje konstatuota, kad KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų ir prieštaraudama visuotinai pripažintoms vertybėms 2016 m. vasario 9 d. aktu Nr. KPD-RM-627/l nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies ribas, taip sudarydama sąlygas su paveldo išsaugojimo principais nesuderinamai statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje (nuoroda į internete paskelbtą pažymos tekstą: http://lietuvos.link/valstybines-kulturos-paveldo-komisijos-pazyma-traku-senamiestis-sumazintas-nepaisant-tyrimu-isvadu-ir-visuotinai-pripazintu-vertybiu-tai-sudaro-salygas-vykdyti-pletra-nesuderinama-su-paveldo-issaug/). Apie šį ir kitus vertybių teritorijų sumažinimus nėra informuojama visuomenė, taip šiurkščiai pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, kitus teisės aktus, užtikrinančius visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, tarp jų ir Orhuso konvencija vadinamą Jungtinių Tautų konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Dar daugiau, tokie mažinimai ne tik vykdomi slapta nuo visuomenės, bet ir jų rezultatai yra įslaptinti ir visuomenei neprieinami: KPD teigia negalįs pateikti informacijos, kokių objektų teritorijos buvo tokiu būdu sumažintos. Ciniška ir tai, kad keičiant vertybių ribas žinybiniais vertinimo tarybų aktais yra „išplaunama“ KPD atsakomybė dėl tokių sprendimų. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo centras, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra KPD, nevykdo jam priskirtų funkcijų, o yra perdavęs jų vykdymą vertinimo taryboms. Jau minėtoje 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad viena iš iki šiol neįgyvendintų, tačiau aktualių rekomendacijų dėl KPD veiklos gerinimo, kurios turėtų būti įgyvendintos nedelsiant – „atskirti Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro atliekamas kultūros paveldo apskaitos funkcijas, Kultūros paveldo centrą reorganizuoti į ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą“.

– su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytas valstybės saugomos kultūros vertybės – istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40, stovėjusios medinės vilos – nugriovimas, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą. Šiam atvejui visuomenėje prigijo „skrajojančio paveldo“ pavadinimas, nes vilą leista nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Už tai atsakingi tarnautojai iki šiol nėra nubausti ir pinigai į biudžetą negrąžinti, nors pirma šio atvejo tyrimui sudaryta komisija dar 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo pažeidimus, lėmusius vertybės sunaikinimą. Ši išvada buvo nuslėpta, netaikant tarnautojams jokios atsakomybės, ir tik Žvėryno bendruomenei pateikus skundą, KPD direktorė Diana Varnaitė 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudarė antrą komisiją to paties atvejo tyrimui. Šis atvejis simptomiškas tiek dėl ciniško vertybės sunaikinimo, tiek dėl tarnautojų nebaudžiamumo, sąmoningai vengiant taikyti atsakomybę už leidimus naikinti paveldą. Labai retai, dažniausiai tik simboliškai KPD baudžia ir pačius paveldo objektų savininkus, dėl kurių neatsakingos veiklos ar nepriežiūros vien per pastarąjį dešimtmetį sunaikinta šimtai nekilnojamųjų kultūros vertybių.

– su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso sudarkymas akivaizdžiai netinkamos architektūros ir medžiagų svetimkūniais, pastatytais pažeidžiant nuo 2010-ųjų galiojantį specialųjį planą. Dar 2012 m. svarstant Sapiegų rūmų rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešai pareiškė, jog restauruojant paveldo objektus vadovautis Tarptautine paminklų ir vietų bei vietovių konservavimo ir restauravimo chartija nėra privaloma. Nenuostabu, jog restauruojant rūmus į šio svarbaus dokumento reikalavimus žiūrėta pro pirštus, dar po kiek laiko architektūros ansamblyje pastatytos didžiulės stiklinės verandos, be jokio projekto kertami parko medžiai, jo rekonstrukciją planuoja kraštovaizdžio architektų pasipiktinimą sukėlusios Palangos Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos autoriai.

– su KPD derinimais Vilniaus senamiesčio panoraminis kraštovaizdis sudarkytas trimis naujais, jam nebūdingais aukščiu ir forma pastatais adresu Basanavičiaus g. 9A; pritarus darkančioms statyboms sunaikinta unikali buv. Umiastovskių rūmų valda Trakų g. 2; sudarkyta buv. Oskierkų rūmų teritorija Klaipėdos g.; naujais pastatais užstatytos kelių šimtų metrų ilgio gerai išsilaikiusi gynybinės sienos dalis ir siauriausia Vilniuje Odminių gildijos gatvelė, jungianti Trakų ir Klaipėdos g. ir t. t. Tokiais veiksmais KPD grubiai pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinant Kraštovaizdžio konvenciją ir saugant Europos kraštovaizdį, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus saugant pasaulinės svarbos objektus bei LR Konstitucijos 54 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2005 gegužės 13 d. nutarimas: „Pagal Konstituciją ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“). Pagal LR Kultūros paveldo apsaugos įstatymą ši priedermė patikėta Kultūros paveldo departamentui.

– dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestus sukėlęs KPD tarnautojų pritarimas Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentus pažeidžiantiems verslininko Dariaus Nedzinsko planams rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą „Rimi“, kuriuos įgyvendinant būtų sudarkytas per amžius susiklostęs šio mažo mastelio miesto istorinis kraštovaizdis. Šį atvejį išnagrinėjusi Valstybinė kultūros paveldo komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo, kad „Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms“, todėl pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei „įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti sprendimams, neatitinkantiems Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo bei išsaugojimo tikslų bei darnios plėtros ir prieštaraujantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės suformuluotai nuostatai – saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą“.

– Užsiimdamas „taškine“ atskirų objektų apsauga, KPD sudaro sąlygas naikinti visumą – kultūrinį kraštovaizdį ir netgi aktyviai siekia įteisinti statybas, kurias teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažino nelegaliomis. 2007 m. KPD kreipėsi į prokuratūrą dėl verčių sunaikinimo pastate adresu Naglių g.17, Nidoje, tačiau vidury teisminių procesų, kainavusių nemažai valstybės lėšų, staiga pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad nebemato padarytos žalos. Dar daugiau – 2016 m. paruoštu nauju specialiuoju planu, kuriam buvo išleistos didelės valstybės lėšos, KPD įteisino visų instancijų teismų neteisėtais pripažintus pastatus, kuriuos tarptautiniai UNESCO ekspertai yra įvertinę kaip darančius didelę žalą svarbiam pasaulio paveldui – Kuršių Nerijai. Šiais savo veiksmais KPD pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus vykdant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir Kraštovaizdžio konvencijas, taip pat LR Konstitucijos 54 straipsnį, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Kuršių nerijos bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimą dėl pažeidimų saugomose teritorijose: „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Toks KPD elgesys labai smukdo Lietuvos kaip teisinės valstybės prestižą tarptautiniu mastu, nes 2007 metais UNESCO asamblėja priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, ar yra teisinė valstybė. Be to, tokiu elgesiu KPD ne tik demonstruoja teisinį nihilizmą, bet ir kelia tarpinstitucinius karus Europos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos srityje. KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešojoje erdvėje leidžia sau teigti, kad „VSTT nori griauti pastatus motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui.“ (http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/kursiu-nerija-tarp-kujo-ir-priekalo/227460). Kyla klausimas, kodėl KPD, nevykdantis savo pareigų ir neužtikrinantis net pačių reikšmingiausių Lietuvos kultūros vertybių išsaugojimo, ignoruojantis kultūros vertybių kompleksiškumą ir tuo nuolat pažeidinėjantis tarptautines konvencijas ir chartijas, kurių principais privalo vadovautis, kariauja su valstybės institucijomis, siekiančiomis išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį?

– nekompetentingai, o galbūt ir savanaudiškai parengti, paveldui grėsmę keliantys pasaulio paveldo vietovių specialiųjų planų projektai – Vilniaus senamiesčio specialieji planai, kurių priėmimas buvo sustabdytas tik Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir visuomenės pastangomis, taip pat Kuršių nerijos gyvenviečių Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės, kurių siūlomai nesuderinamai su nacionalinio parko tikslais kaitai priešinasi Saugomų teritorijų tarnyba.

Taip pat prašome, įvertinus šiuo metu Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui iškilusį pavojų:

1. skubiai imtis būtinų veiksmų sustabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas daugiabučių statybas, keliančias akivaizdžią grėsmę Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei, dėl kurios jis yra pripažintas pasaulio paveldo vertybe, ir užtikrinti, kad projekto plėtotojui padarytą žalą atlygins tarnautojai ir ekspertai, sudarę sąlygas vystyti tokį projektą.

2. atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos – valstybės ekspertės ir patarėjos kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais – 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą ir pavesti Kultūros ministerijai pavaldžiam KPD nepritarti parengtam Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos ir prekybos centro statybos projektui, kuriuo numatytą užstatymą ši komisija įvertino kaip agresyvų ir nesuderinamą su paveldo išsaugojimu.

3. Įvertinti KPD vadovybės veiklą siekiant įteisinti teismų nelegaliomis pripažintas statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą dokumentams, kuriais numatoma sunaikinti UNESCO saugomos teritorijos vertes.

4. užtikrinti, kad bus nedelsiant įgyvendintos Valstybės kontrolės 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-3 nurodytos rekomendacijos dėl KPD veiklos tobulinimo, tarp jų ir rekomendacija atskirti KPD ir Kultūros paveldo centro atliekamas kultūros paveldo apskaitos funkcijas, Kultūros paveldo centrą reorganizuojant į Kultūros ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą.

Pastaba: apie Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio įsteigimą galima paskaityti čia:
„Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės“

Pagarbiai,

P. S. Atsakymus prašytume siųsti nurodytais el. pašto adresais

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio nariai
Rasa Kalinauskaitė, Lina Leparskienė, Dainius Labeckis, Paulius Markevičius (jų adresais prašome siųsti atsakymus), dar daugiau nei 60 piliečių

N. Puteikis paprašė įvertinti, ar kaina, už kurią UAB „Vilniaus vandenys“ pardavė Pociejų rūmus, nėra per maža, o premija A. Ignatavičiui – ne per didelė

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos narius, prašydamas įvertinti du šiai įmonei, kurios pagrindinis akcininkas yra Vilniaus m. savivaldybė, galimai nuostolingus veiksmus: Vilniaus centre esančių Pociejų rūmų pardavimą vieninteliam aukciono dalyviui už pradinę 3,9 mln. eurų kainą ir 27 tūkst. eurų premijos skyrimą generaliniam direktoriui Aidui Ignatavičiui. Be to, paprašyta išsiaiškinti ir priimti sprendimus dėl viešai paskelbtos informacijos apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, o būtent, kad įmonės valdybos pirmininką Darių Nedzinską ir kitus valdybos narius, priėmusius sprendimą dėl premijos skyrimo A. Ignatavičiui, su juo sieja asmeninės pažintys, artimi draugystės ir buvę verslo ryšiai, siekiantys LEO LT laikus.

Pocieju rumai

2017 m. vasario 21 d. paskelbtame Vilniaus m. savivaldybės pranešime „Vilniaus vandenys“ aukcione sėkmingai pardavė Senamiestyje įsikūrusios centrinės būstinės patalpas“ (interneto prieiga: http://www.vilnius.lt/index.php?4106902606) nurodyta, kad tą dieną Vilniaus m. savivaldybėje įvykusiame viešame aukcione vienintelei jame užsiregistravusiai dalyvauti bendrovei „Asgaard Property“ už pradinę 3,9 milijonų eurų kainą buvo parduotos maždaug 2,5 tūkstančių kvadratinių metų ploto patalpos Vilniaus senamiestyje, adresu Dominikonų g. 9 ir 11 esančiuose pastatuose, kur buvo įsikūrusi UAB „Vilniaus vandenys“ centrinė būstinė. Šis pastatų kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė – Pociejų rūmai.

Aukcioną vykdžiusios bendrovės „Colliers International Advisors“ parengtame „investiciniame pasiūlyme“ (interneto prieiga: http://www.dominikonu11.lt/Investicinis-pasiulymas-Dominikonu-g.lt.pdf) nurodyta, kad:
› Parduodamą Turtą sudaro dvi administracinės patalpos, esančios pastatuose Dominikonų g. 9, 11, Vilniuje, kurių bendras plotas 2.463,01 kv. m bei inžineriniai tinklai – šilumos trasa.
› Žemės sklypų dalys, kuriose išsidėstę pastatai su patalpomis, yra nuomojamos iš valstybės. Bendras nuomojamos iš valstybės žemės plotas yra 0,1977 ha.
› Pastatai, kuriuose yra Turtas, įtraukti į Vilniaus miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei saugotinų pastatų sąrašą.
› Pastatai yra greta vienas kito ir formuoja gana erdvų uždarą vidinį kiemą, kuriame įrengta automobilių parkavimo aikštelė.
› Pastatai turi gana stačius šlaitinius stogus, kurie formuoja mansardinius aukštus su galimybe juos įrengti.
› Turtas yra geros būklės. 2014 metais atliktas remontas. Patalpose vykdoma komercinė (administracinė) veikla.

Taip pat nurodytos tokios patrauklios šio turto ypatybės:
› Parduodamas Turtas yra didžiausiame komerciniame, politiniame bei kultūros centre – Lietuvos sostinėje, Vilniuje.
› Turtas yra vertingiausioje Vilniaus miesto istorinėje dalyje – Senamiestyje, kuriame NT kainos bei paklausa kokybiškiems NT projektams yra viena didžiausių, o NT kainos – vienos stabiliausių.
› Architektūrinio paveldo gausa bei istorinis Turto autentiškumas suteikia Turtui ilgalaikį investicinį patrauklumą.
› Išskirtinė Turto lokacija bei unikali plėtros koncepcija suteikia Turtui pranašumą bei užtikrina konkurencingumą.
› Turtas yra geros būklės, nuolat prižiūrimas ir naudojamas komercinėje veikloje, todėl gali būti toliau eksploatuojamas pagal esamą paskirtį.
› Turtas yra gana plataus pritaikymo – galimos gyvenamoji, biurų ar viešbučių funkcijos, arba šių funkcijų derinys.
› Yra galimybė išplėsti esamą Turto plotą mansardinių aukštų plotu.
› Turtas yra optimalaus dydžio patraukliai investicijų grąžai uždirbti bei aukštam likvidumui išlaikyti.
› Konkurencingų projektų atsiradimo galimybės ateityje yra gana ribotos dėl menkos istorinių pastatų Senamiestyje pasiūlos bei šiems pastatams keliamų paveldosauginių reikalavimų.

Atsižvelgdamas į šią informaciją, Seimo narys N. Puteikis prašo UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybą paaiškinti, ar ją tenkina, kad toks išskirtinis turtas – neseniai sutvarkytos, puikios būklės 2,463,01 kv. m. ploto patalpos pačiame Vilniaus centre, kvartale su uždaru vidiniu kiemu ir daugybe kitų privalumų – buvo parduotos už 3,9 milijonus eurų (t. y., kvadratinio metro kaina – tik 1583 Eur), ar šio turto pardavimas už tokią kainą, stebėtojų tarybos vertinimu, nepadarė žalos įmonei.

Taip pat Seimo narys N. Puteikis prašo paaiškinti, ar UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybą tenkina tai, kad šios įmonės generaliniu direktoriumi nuo 2016 m. pradžios dirbančiam Aidui Ignatavičiui „Vilniaus vandenų“ valdyba skyrė 27 tūkstančių eurų premiją, apie kurią paskelbta didelį rezonansą sukėlusiame žurnalistės Vilmos Danauskienės straipsnyje „Vilniaus vandenų vadovui įmonės valdyba skyrė 27 tūkst. eurų premiją“, publikuotame 2017 m. balandžio 8 d. interneto portale Delfi.lt (http://www.delfi.lt/verslas/transportas/vilniaus-vandenu-vadovui-imones-valdyba-skyre-27-tukst-euru-premija.d?id=74299130), ir ar stebėtojų taryba pritaria šiame straipsnyje pacituotam UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininko Dariaus Nedzinsko aiškinimui, jog premija skirta už ypatingai gerus 2016 m. veiklos rezultatus ir galėtų būti didesnė.

Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos paprašyta išsiaiškinti, įvertinti ir priimti sprendimus dėl nurodytame straipsnyje paskelbtos informacijos apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, o būtent, kad už premijos skyrimą Aidui Ignatavičiui balsavusius UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos narius su juo sieja asmeninės pažintys, artimi draugystės ir buvę verslo ryšiai, pvz., valdybos pirmininkas D. Nedzinskas ir A. Ignatavičius dirbo energetikos įmonių, dalyvavusių kuriant LEO LT projektą, kuris dažnai vertinamas kaip valstybinio masto afera, vadovais.

Teisėsaugos paprašyta atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos nepritarimą planuojamai plėtrai Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje

Papildydamas 2017 m. balandžio 6 d. pateiktą prašymą ginti viešąjį interesą, kurio sąskaita bandoma patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus, Seimo narys Naglis Puteikis paprašė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. pareikštą nepritarimą D. Nedzinsko ir Trakų raj. savivaldybės planuojamai plėtrai Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje bei šios komisijos darbuotojų parengtą pažymą.

Seimo narys N. Puteikis informavo, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuri yra valstybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, jo ir visuomeninio judėjimo „Gelbėkim Trakus“ prašymu 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. posėdžiuose apsvarsčiusi Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimo ir planuojamos ūkinės plėtros klausimą (t. y., D. Nedzinsko planus rekonstruojant autobusų stotį pastatyti valstybinės žemės sklype „Rimi“ prekybos centrą ir kitus privačius komercinius objektus), bendru sutarimu priimtame nutarime įvertino šiuos plėtros planus kaip agresyvius ir prieštaraujančius paveldo išsaugojimui.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos nutarime nurodyta:

„Planuojama rekonstruoti Trakų autobusų stotis patenka į Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritoriją. Šio draustinio tikslas yra išsaugoti, atkurti ir eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų urbanistinės struktūros ryšį su gamtine aplinka, jos elementų ir formų visuma.

Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairės nurodo, kad intarpų statiniai (šiuolaikinė architektūra) turi atsižvelgti į istorinio konteksto formą: turėti ritmą, masę ir siluetą, atitinkantį vietos charakterį. Šių kriterijų neatitinkančios planuojamos statybos yra agresyvi fizinė ir destruktyvi regimoji svetimybė, pakeisianti ne tik urbanistinę, bet ir gamtinę senamiesčio aplinką. Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms“.

Be to, Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad „Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimas buvo atliktas ne dėl pasikeitusios ar planuojamos miesto plėtros strategijos, reikalingos visuomenei, bet tam, kad būtų įteisintos vieno konkretaus objekto statybos. Tokį, jau nebe pirmą kartą Lietuvos urbanistikoje pasitaikantį strateginio planavimo dokumento pakeitimą galima laikyti ydinga ir trumparegiška praktika“.

Todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama įpareigoti Kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti sprendimams, neatitinkantiems Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo bei išsaugojimo tikslų bei darnios plėtros ir prieštaraujantiems Vyriausybės suformuluotai nuostatai – saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą.

Taip pat, reaguodama į ydingos ir trumparegiškos praktikos pavyzdžiu įvardintą Trakų m. bendrojo plano sprendinių pakeitimą, Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją nustatyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo principus, atsižvelgiant į kultūros paveldo išsaugojimą ir visuomenės interesus.

Be to, Seimo narys N. Puteikis Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai kaip papildomą medžiagą pateikė Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojų parengtą pažymą „Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimas ir planuojama ūkinė plėtra“. Šioje pažymoje, kuri buvo parengta išanalizavus faktines ir teisines aplinkybes, nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2016 m. vasario 9 d. aktu sumažinusi Trakų senamiesčio pietinę dalį, ir pats departamentas sudarė sąlygas vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais. Pažymoje rašoma:

„Dėl teisės aktų ir kitų dokumentų, sudarančių sąlygas ir (ar) leidžiančių vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Pirmoji vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktas

Pirmoji vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų, prieštaraudama visuotinai pripažintomis vertybėmis, nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio pietinės dalies ribas. Savo sprendimu Vertinimo taryba sudarė sąlygas statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Pirmoji vertinimo taryba, priešingai nei prieš tai Trakų senamiesčio vertingąsias savybes nustačiusi kita Vertinimo taryba, atsisakė pasinaudoti atliktų tyrimų medžiaga – „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projektas. Architektūriniai-meniniai tyrimai. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizė“ (Vilniaus apskrities archyvas, F1019, Ap.121, B4046). Šioje tyrimų medžiagoje nurodyti panoraminiai apžvalgos taškai, iš kurių pozicijų reikėtų atlikti vertinimą planuojant ūkinę plėtrą Trakų senamiesčio teritorijoje. Panoraminės nuotraukos, atliktos iš nurodytų apžvalgos taškų paneigtų Pirmosios vertinimo tarybos nuostatą, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis nėra senamiesčio vertingoji savybė. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Pirmoji vertinimo taryba atsisakė minėtos tyrimų medžiagos.
Vertinimo tarybos akte pateikiamas šaltinių ir literatūros sąrašas, kurių pagrindu Vertinimo taryba priima atitinkamus sprendimus. Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas), atsakydamas į Valstybinės kultūros paveldo komisijos prašymą nurodyti Trakų senamiesčio ribų keitimo pagrindimą, 2017-03-23 raštu Nr. (1.23)2-655 informavo, kad Trakų senamiesčio teritorijos ribos apibrėžtos (pakeistos) vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis, nes tyrimų duomenų ar šaltinių apie vertingąsias savybes neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento nurodyta įstatyminė nuostata įpareigoja teritorijas apibrėžti vadovaujantis istorinių ar kitų tyrimų duomenimis. Ši nuostata nesuteikia teisės neatlikus tyrimų ir neturint tyrimų duomenų apibrėžti kultūros paveldo vertybių teritorijų ribų, tačiau Departamentas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nustatė kitus teritorijų ribų nustatymo kriterijus, – tyrimų duomenų ar kitų šaltinių neturėjimas bei daiktinių teisių ribų nesutapimas. Atkreiptina, kad pastarasis kriterijus yra vienas iš kelių šalutinių, kuris taikomas tik įvykdžius pagrindinį kriterijų, t. y. atlikus tyrimus.
Kultūros paveldo departamento ir Vertinimo tarybos sprendimai sudarė prielaidas šiuo metu ginčo objektu tapusių ir abejonių sukėlusių teritorinio planavimo dokumentų bei ūkinės plėtros projekto atsiradimui.“

Seimo narys N. Puteikis paprašė atsižvelgti į aukščiau pacituotus argumentus, priimant sprendimus dėl 2017 m. balandžio 6 d. pateikto prašymo atlikti tyrimą dėl nesąžiningos mainų sutarties, du įstatymus galimai pažeidžiančių, neteisėtai priimtų teisės aktų – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto – bei galimo viceministro Renaldo Augustinavičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus.

N. Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos mainų sutarties, dviejų teisės aktų ir galimo viceministro R. Augustinavičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius D. Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos mainų sutarties, dviejų įstatymus galimai pažeidžiančių, neteisėtai priimtų teisės aktų – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto – bei viceministro Renaldo Augustinavičiaus galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus.

2017 m. kovo 10 d. N. Puteikis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl vieno iš klausimų – prašydamas ištirti nesąžiningus mainus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, o būtent, patikrinti, ar nepažeidžia įstatymų sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas“ ir/arba UAB „Hakonlita“ privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi“, mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui, o mažojoje pastato dalyje būtų įrengta Trakų autobusų stotis, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.

Papildydamas šį prašymą N. Puteikis informavo, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 6 d. raštu atsakydama į paklausimą dėl to paties sandorio, nurodė: „Nors sandoris sudarytas tarp dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir įstatymas šiam sandoriui netaikomas, tačiau, kaip minėta, būtent siekiant apriboti galimybę privatiems asmenims išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę be aukciono, Įstatyme ir nėra numatytos galimybės vykdyti valstybės ar savivaldybės turto mainus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Trakų raj. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pritarimo sandoriui tarp UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „Trastas“, turėjo įvertinti tokio sandorio teisines pasekmes, įtaką valstybės ar savivaldybės turtui (t. y., kad sandoris sudaro prielaidas valstybinės žemės nuomai ar įsigijimui be aukciono), taip pat sandorio sudarymo pasekmių atitiktį Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo principams“.

Be to, tame pačiame rašte Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad nurodytas sandoris galimai atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos sampratą, ir pažymi, kad koncesija, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turėtų būti suteikta atviro konkurso būdu, vadovaujantis įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytomis koncesijos suteikimo procedūromis.

Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad šiuo atveju koncesija, jo žiniomis, sudaryta nebuvo, ir prašo Generalinės prokuratūros ir STT priimant sprendimus dėl mainų sutarties atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastabas.

Tuo pačiu raštu paprašoma įvertinti, ar buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio, dabar einančio Seimo nario pareigas, 2016 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P2-636, kuriuo buvo pakeistas sklypo, esančio Vytauto g. 88, Trakuose, naudojimo būdas, taip sudarant sąlygas įgyvendinti su Trakų senamiesčio išsaugojimo tikslu nesuderinamus D. Nedzinsko norus, yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Nurodytu įsakymu minėto sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų“ į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas“. Toks pakeitimas prieštarauja tame pačiame įsakyme nurodytų Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) planavimo schemos ir Trakų miesto bendrojo plano sprendiniams: pagal bendrąjį planą sklypas Vytauto g. 88 priskirtas „užstatytai senamiesčio teritorijai“, o pagal TINP planavimo schemą patenka į Trakų urbanistinį draustinį, kuriam parengtas specialusis planas – „XV–XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas“, o juo šiam sklypui nustatyti zonos „D“ reikalavimai – savitumo išsaugojimas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija“, tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“. Taigi, buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. Liesio įsakymas sudarė sąlygas sklype, esančiame Vytauto g. 88, planuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybas, nors aukščiau nurodyti dokumentai to neleidžia. Nustačius, kad šis įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktus, Seimo narys N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą ir inicijuoti jo panaikinimą.

Taip pat paprašyta ištirti ir įvertinti aplinkybes, liudijančias apie galimai neskaidrius, įprastinės (ar bent turinčios būti įprastine) praktikos neatitinkančius, familiarius verslininko D. Nedzinsko santykius su aukštas pareigas einančiais Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais, kurių metu D. Nedzinskas reiškė pageidavimus, kad teisės aktai būtų keičiami taip, kad atitiktų jo planus, o valstybės tarnautojai ne tik toleravo šiuos pageidavimus, bet ir galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus padėjo D. Nedzinskui daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui, nesutikusiam pritarti planams, nesuderinamiems su šio parko veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Seimo narys N. Puteikis nurodo, kad internete paviešintas (http://lietuvos.link/d-nedzinskas-viceministrui-r-augustinaviciui-butu-idealu-iki-antradienio-susitikimo-tureti-direktores-varnaites-isakyma-bandysime-dirbti-toliau/) 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu nusiųstas D. Nedzinsko laiškas viceministrui R. Augustinavičiui, kuriame D. Nedzinskas pageidauja „iki antradienio“ turėti KPD direktorės Dianos Varnaitės įsakymą dėl teisinės apsaugos panaikinimo sklypui, esančiam Vytauto g. 88, Trakuose (tam pačiam, kurio paskirtį galimai neteisėtai pakeitė buvęs Trakų raj. savivaldybės administracijos direktorius J. Liesys). D. Nedzinsko laiške viceministrui R. Augustinavičiui rašoma:

„Sveiki Renaldai,

Persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso.

Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui.

Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti.

Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais.

Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas.

Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma.

Bandysime dirbti toliau:)

Pagarbiai,

Darius Nedzinskas“

„Esu įsitikinęs, kad šis elektroninis laiškas neatitinka įprastinės Lietuvos Respublikos piliečių bendravimo su valstybės institucijomis praktikos ir skaidrumo reikalavimų, nes D. Nedzinskas reiškė pageidavimus tenkinant jo privačius interesus keisti teisės aktus, kokių eiliniai piliečiai paprastai nereiškia ir kokių valstybės institucijos neturėtų toleruoti. Manyčiau, kad panašių elektroninių laiškų buvo ir daugiau, todėl būtų tikslinga išsamiau ištirti D. Nedzinsko susirašinėjimą su Kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais. Taip pat informuoju, kad Kultūros ministerijoje D. Nedzinsko pageidavimu viceministro R. Augustinavičiaus organizuotuose posėdžiuose šiam verslininkui buvo leidžiama ir padedama daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui. Pvz., internete paviešinta 2017 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijoje įvykusio pasitarimo garso įrašo stenograma (http://lietuvos.link/garso-iraso-stenograma-kulturos-ministerijoje-prievartavimas-suderinti-milziniska-prekybcentri-trakuose/) liudija, kad iš G. Abaravičiaus bandyta išgauti išankstinį pritarimą dokumentui, kuris parko direkcijai dar net nebuvo pateiktas“, – nurodo N. Puteikis.

Seimo narys prašo ištyrus šias aplinkybes įvertinti, ar viceministro R. Augustinavičiaus veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo požymių, ir priimti atitinkamus sprendimus.

Taip pat teisėsaugos paprašyta įvertinti, ar KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktas Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – Aktas), kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, yra priimtas nepažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Susipažinęs su šiuo aktu bei KPD 2017-03-21 raštu Nr. (1.21.)2-634, kuriuo ši institucija atsakė į prašymą pateikti su šiuo sprendimu susijusius dokumentus bei argumentus, Seimo narys yra įsitikinęs, kad šis Aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 10 str. 6 dalyje įtvirtintus privalomus reikalavimus, kad visuomenė apie tokius pakeitimus turi būti informuota prieš tris mėnesius ir jie gali būti priimami tik nustačius paveldo objekto vertingųjų savybių sunykimo ar sunaikinimo priežastis, prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir iš esmės naikina šį parką, yra priimtas remiantis vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais, bet nepaisant viešojo intereso išsaugoti ateities kartoms istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą bei kelia tiesioginę grėsmę šioms vertybėms.

Pagrįsdamas šį vertinimą N. Puteikis pažymi, kad:

1. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ir leisti aukštinti bei tankinti Trakų senamiestį buvo priimtas slapta nuo visuomenės, dar daugiau – šie sprendimai iki šiol nėra vieši.

Vertinimo taryba Aktu patikslino kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 17141), duomenis Kultūros vertybių registre, padarydama itin reikšmingus pakeitimus – sumažino Trakų senamiesčio teritoriją ir leido aukštinti ir tankinti užstatymą. Pagal Akto priedą Nr. 8 nustatytas perimetrinio užstatymo, kai pastatai statomi kuo arčiau gatvės, aukštingumas – iki 8 aukštų su pastoge, valdos ar net viso kvartalo užstatymas – iki 80 procentų, miesto vilų kvartaluose – iki 3 aukštų su pastoge, sklypo užstatymas – iki 40 procentų, atskirai kaip dominančių stovinčių pastatų aukštingumas – iki 7 aukštų, valdos ar kvartalo užstatymas – iki 80 procentų. Susipažinusi su šiuo priedu, architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stanckienė, įvertino jį kaip galimai korupcinį dokumentą, kuris kelia grėsmę Trakų, kaip valstybės saugomo paveldo objekto, išlikimui (žr.: http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/).

Nors NKPAĮ 10 str. 6 dalimi nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, pažeidžiant šį reikalavimą visuomenė nebuvo informuota apie ketinimus sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ar leisti didinti senamiesčio aukštingumą – prieš priimant Aktą spaudoje visai nebuvo paskelbta apie šio klausimo svarstymą.

Kaip matyti iš KPD pateiktos informacijos ir dokumentų, vienintelė visuomenei pateikta informacija – KPD interneto svetainėje paskelbti pranešimai apie du Vertinimo tarybos posėdžius. Tačiau ir šių pranešimų negalima laikyti visuomenės informavimu, nes jie buvo paskelbti iki posėdžių likus vos kelioms dienoms, juose nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ir priimamas sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ar keisti reglamentus, nepateikta jokia su tuo susijusi informacija ir medžiaga.

Dar daugiau, buvo paskelbta neteisinga informacija apie posėdžio laiką: 2016 m. sausio 22 d. skelbime nurodyta, kad posėdis vyks 2016 m. sausio 25 d., bet iš tiesų jis vyko 2016 m. sausio 26 d.

Be to, nepaisant to, jog Aktas yra viešai paskelbtas, juo padaryti sprendimai iki šiol yra iš esmės nevieši ir nuslėpti nuo visuomenės, nes iš Akto turinio ne tik eilinis pilietis, bet ir atestuoti specialistai be specialios informacijos paieškos ir analizės negali suprasti nei to, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo sumažinta, nei to, kaip konkrečiai sumažinta. Tam, kad būtų galima suvokti, kas ir kaip pakeista, reikia ieškoti ankstesnių dokumentų bei planų ir lyginti juos su duomenimis, paskelbtais Akte, ir tik atidi jo ir priedų analizė leidžia suprasti, kad atveriamas kelias senamiesčiui aukštinti ir tankinti. Be to, Akte ir jo priede Nr. 8 nėra nurodyta, kurioms senamiesčio teritorijoms nustatyti šiame priede nurodyti reglamentai, pvz., kur konkrečiai leidžiamas 8 aukštų su palėpe perimetrinis užstatymas.

Aukščiau nurodytas aplinkybes – nepaskelbimą spaudoje apie valstybės saugomo paveldo objekto ateičiai ypatingai svarbaus klausimo svarstymą, klaidingai nurodytą posėdžio datą, Akto ir jo priedų turinį, iš kurių be specialios analizės negalima suvokti pakeitimų esmės ir masto – Seimo narys N. Puteikis vertina kaip sąmoningas pastangas nuslėpti nuo visuomenės informaciją apie Aktą, jo priėmimo aplinkybes ir padarytus pakeitimus.

2. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sunykusios ar sunaikintos jos vertingosios savybės, ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu sumažinta ši senamiesčio dalis.

NKPAĮ 10 str. 6 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas gali būti priimtas, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai.

Tačiau Vertinimo tarybos Akte, kuriuo patikslintas kultūros vietovės – Trakų senamiesčio – aktas, nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuo to laiko, kai prieš 21 ir 15 metų ši vietovė buvo paskelbta saugoma (KVAD direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu), jos pietinė dalis būtų praradusi savo vertingąsias savybes.

Viešai skelbiama, kad Trakų senamiesčiui priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio“, tačiau Vertinimo taryba panaikino nurodytų vertingųjų savybių dalį, nepateikdama nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Iš KPD atsakymo matyti, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis buvo sumažinta dėl vienintelės priežasties – todėl, kad to paprašė Trakų raj. savivaldybė, nurodžiusi, kad šioje vietoje „kartu su privačiais partneriais numato vystyti prekybos centro ir autobusų stoties projektą“.

Taip pat nepateikti ir argumentai, pagrindžiantys priede Nr. 8 nustatytą reglamentavimą, leidžiantį Senamiestyje 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą ir kt.

3. Sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį buvo priimtas nepaisant duomenų apie šioje dalyje išlikusį istorinės inžinerijos paveldą – Trakų pylimą.

Reaguodama į diskusijas dėl planuojamos „Rimi“ prekybos centro ir autobusų stoties statybos Vytauto g. 90, archeologė Birutė Lisauskaitė, nuo 1988 m. tyrinėjanti pietinę Trakų senamiesčio dalį, leidinyje „Trakų žemė“ 2017 m. kovo 13 d. paskelbtame straipsnyje „Apie Trakų pylimą“ (nuorodą internete žr.: http://lietuvos.link/birute-lisauskaite-apie-traku-pylima/) pakartotinai priminė istorinius faktus, apibūdinančius šią teritoriją. Archeologė nurodė, kad šioje vietoje buvęs Trakų pylimas, minimas istoriniuose dokumentuose 1607 m., vėliau pažymėtas 1819 m. Trakų miesto ir jo apylinkių tikrosios būklės ir 1821–1822 m. Trakų miesto ir ganyklų tikrosios būklės planuose, „tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį“. Tačiau Akte nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie Trakų pylimą nepateikta. Taip pat nenurodyta, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą, nors, kaip nurodo B. Lisauskaitė, „ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją“. Aktu išbraukus iš Trakų senamiesčio teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, todėl būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.

Taip pat pažymėtina, kad dalį svarbios istorinės informacijos B. Lisauskaitė pristatė 2016 m. vasario 9 d. vykusiame Vertinimo tarybos posėdyje, tačiau KPD parengtas šio jo protokolo išrašas, archeologės teigimu, neatspindi jos pateiktos informacijos svarbos.

4. Akte, kuris turi pateikti išsamius duomenis apie kultūros paveldo vietovę, nenurodyti kai kurie ankstesniuose vertinimo aktuose buvę tyrimai ir duomenys, nepateikiant jokių argumentų, kodėl ši medžiaga prarado aktualumą.

Pvz., Akte nebeliko A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimų – 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo“, 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo“, 1974 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės“ – nors jie buvo nurodyti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte.

Taip pat Akte nenurodyta Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974–1975 m. „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų“ medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė ir inžinierė M. Mašanauskienė), nors šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. – o būtent šie klausimai yra ypač aktualūs planuojant plėtrą.

Be to, Akte nenurodyti ir ankstesnių metų duomenys – Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai (PRI, V., 1978); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas (PRI, V., 1989); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas (PRI, V., 1989) – kurie buvo nurodomi KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte.

Motyvai, kodėl Akte atsisakyta kai kurių tyrimų ir duomenų, nenurodyti.

Toks nutylėjimas teikia pagrindo manyti, kad nutylėtoje medžiagoje buvo pateikti argumentai (pvz., dėl kultūrinio kraštovaizdžio), patvirtinantys, kad sprendimai sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ir leisti didinti senamiesčio aukštingumą yra nepateisinami paveldosaugos požiūriu..

5. Akte padaryti pakeitimai prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.

Trakų senamiestis ir jo apsaugos zonos tvarkomos bei veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintą bei statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ paskelbtą planavimo schemą bei jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, patvirtintas 1996 m. liepos 17 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo“), galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).

Tačiau Aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.

Aktu sumažinta senamiesčio dalis pagal „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą“ apima dvi zonas: vienai daliai iš senamiesčio išimtos teritorijos nustatytas režimas „D“, numatantis savitumo išsaugojimą, gyvenamosios funkcijos išlaikymą ir limituotą užstatymo evoliuciją, kurios tikslas – „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“, kitai daliai – režimas „F“, numatantis statinių dydžių ir formų modifikaciją“, kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai“.

Aktu sumažinus pietinę senamiesčio dalį, šie specialiojo plano reikalavimai tampa sunkiai įgyvendinami.

Iš 2016 m. vasario 9 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad priimdama sprendimą sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį Vertinimo taryba žinojo apie šią koliziją: „Pateikta papildoma medžiaga, parodanti kaip siūlomos senamiesčio ribos sutampa su urbanistinio draustinio ribomis bei siūlomos koreguoti vietos fotofiksacija. Senamiesčio ribos nesutampa su urbanistinio draustinio teritorijos ribomis, draustinio ribos didesnės“.

N. Puteikis pažymi, jog tai, kad Aktu buvo sąmoningai sukurta teisinė kolizija, vertintina kaip teisinis nihilizmas ir ciniškas Trakų istorinio nacionalinio parko naikinimas.

Taip pat Seimo narys nurodo, kad Aktu padaryti sprendimai turi konkrečių teisinių pasekmių: remiantis šiuo Aktu, 2017 m. kovo mėnesį buvo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys, panaikinant iki tol egzistavusius apribojimus sklypui, esančiam Vytauto g. 90, Trakuose.

Nustačius, kad Aktas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir teisės aktus, N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl šio Akto panaikinimo.

Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio pasiūlymui apsaugoti žmogaus išgyvenimui būtiną pinigų sumą

Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario Naglio Puteikio įstatymo projektui, kuriuo siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.

Šiuo projektu siekiama apsaugoti minimaliam žmogaus išgyvenimui, jo esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui būtiną pinigų sumą. Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje. Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota.

Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kuriems vykdant išieškojimą paliekamos minimaliam išgyvenimui nepakankamos sumos.

Seimo nario N. Puteikio pateiktam projektui, kuriuo siekiama šią padėtį pakeisti, po pateikimo pritarė 74, prieš balsavo 2, susilaikė 19 Seimo narių.

 Kokia konkreti sąvoka – absoliutaus skurdo riba, minimalių poreikių patenkinimui būtinas krepšelis ar kuri nors kita – apibrėžtų ribą, už kurią mažesnės pajamos turėtų būti neliečiamos, nes yra būtinos esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui, bus sprendžiama projektą svarstant komitetuose.

Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793.

Projekto aiškinamąjį raštą čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205683&p_tr2=2

Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio pasiūlymui padidinti ribą, kai leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą

Seimas pritarė Seimo nario Naglio Puteikio pateiktam Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį.

Pateikdamas šį projektą N. Puteikis akcentavo, kad šiuo atveju yra svarbus principinis Seimo apsisprendimas svarstyti ir spręsti šią labiausiai pažeidžiamiems žmonėms gyvybiškai svarbią problemą, o konkrečių sprendimų, kaip būtų tikslingiausia apibrėžti minėtą ribą, bus ieškoma toliau dirbant su projektu Seimo komitetuose.

Dabartinės CPK normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis). Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. – 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. – 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius; žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos. Neseniai Klaipėdoje iš varžytinių buvo parduotas butas, benamiais paverčiant 4 asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku – nors 5000 Eur dydžio skolos likutis, tikėtina, būtų grąžintas per porą metų, nes per metus iš jų pajamų buvo sėkmingai išieškota apie 3000 Eur.

Seimo nario N. Puteikio pateiktam projektui, kuriuo siekiama šią padėtį pakeisti, po pateikimo pritarė 74, prieš balsavo 2, susilaikė 24 Seimo nariai.

 Projektas parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui, aiškinamąjį raštą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1203347&p_tr2=2

Balsavimo rezultatus čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25794

Seimo nario N. Puteikio prašymas ministrui L. Kukuraičiui apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo

Skelbiame 2017 m. vasario 28 d.  socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui elektroniniu paštu nusiųstą Seimo nario Naglio Puteikio prašymą apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo.

*******

From: PUTEIKIS Naglis
Sent: Tuesday, February 28, 2017 5:59 PM
To: linas.kukuraitis@socmin.lt
Subject: prašau apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo

Į mane kreipėsi Vaikų fondo socialinių išmokų vedėja Regina Dagienė, informuodama, kad po jos ir jos kolegės iš Finansų skyriaus prašymo Socialinės apsaugos ministerijai patikrinti, kodėl neveikia elektroninė prašymų registracija, kuriai buvo išleisti 3 milijonai, Jūsų vadovaujamos ministerijos kanclerė organizavo auditą. Tačiau auditą atliekantis darbuotojas netyčia išsiuntė elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad jis su Vaikų išlaikymo fondo juridinio skyriaus darbuotoju tariasi, kaip pareiškėjas nubausti, o gal net atleisti iš darbo. Sprendžiant iš susirašinėjimo, joms yra iškilusi labai rimta grėsmė, nes minėti du darbuotojai pasirinko du variantus: nubausti pareiškėjas už tai, kad parašė skundus iš asmeninių elektroninių paštų, arba už tai, kad neva atskleidė komercines 3 milijonų vertės konkurso paslaptis. Labai prašyčiau Jūsų atrasti laiko jas abi priimti, apsaugoti jas kaip pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo, įvertinti ministerijos auditoriaus ir minėto Vaikų išlaikymo fondo teisininko veiksmus ir būtinai pakeisti auditorių (ar auditorius).

P.S. Protu nesuvokiama, kad išleidus 3 milijonus, minėto fondo darbuotojai rankomis „exel“ programos pagalba turi „išversti“ litus į eurus.

P.P. S. Siunčiu Jums šį laišką elektroniniu, o ne paprastu paštu, nes spėju, kad audito planuojamas susidorojimas su pareiškėjomis negalėtų vykti be Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės palaiminimo.

Pagarbiai,

Naglis Puteikis

Seimo narys Naglis Puteikis klausia, kuriam saugomų teritorijų tarnautojui priekaištavo premjeras Saulius Skvernelis

Kam premjeras Saulius Skvernelis išsakė priekaištą LRT eteryje: Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui Gintarui Abaravičiui, kuris jau daugelį metų gina gausybės mokslininkų nustatytas ir teisės aktuose įtvirtintas kultūros paveldo vertybes bei puoselėja Užutrakio dvaro sodybą, tapusią ryškiu kultūrinės traukos centru, ar Vidai Petiukonienei ir Zentai Ražanauskienei – buvusiai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorei bei ilgametei jos pavaduotojai, kurios saugomų kraštovaizdžių valstybinę žemę dovanodavo labai turtingiems žmonėms, kad jie galėtų savavališkai ją atsitverti?

Šį ir kitus klausimus Seimo narys Naglis Puteikis pateikė laiške premjerui Sauliui Skverneliui.

*******

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

2017 m. kovo 14 d.

DĖL PASISAKYMO APIE SAUGOMAS TERITORIJAS IR INVESTICIJAS

Gerbiamas premjere, būčiau dėkingas už paaiškinimą, kurį saugomų teritorijų atstovą turėjote omenyje, 2017 m. kovo 7 d. transliuotoje LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėdamas:

„Pirmadienį teko Stokholme diskutuoti su potencialiais investuotojais ir tais, kurie jau yra investavę. Švedija yra viena iš didžiausių valstybių, kurios investicijos ateina į Lietuvą. Vienas iš klausimų buvo teisinės bazės pastovumas ir stabilumas. Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą. Iš kitos pusės važinėja tiek vyriausybės vadovai, tiek atskirai ministrai, siekdami, kad tos investicijos ateitų. Vyriausybė taip pat mąsto, kaip padaryti tą investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. Turime ir kitų pavyzdžių, nėra ką slėpti. Kai vienas valstybės valdininkas, ypač saugomose teritorijoje, vienasmeniškai nusprendžia, ar ta investicija gali ateiti į miestą, ar ne. Suprantu, kad reikia kalbėti ir saugomose teritorijose išsaugoti labai aiškų saugiklį, bet mes turime pavyzdžių, kur, pasak merų, yra bandoma kištis net į vidinį pastatų. Tai apie ką mes kalbame? Viena ranka mes verkiame, kad egzistuoja didelis skurdas ir socialinė atskirtis, bet jos nesumažinsime, jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos. Kita ranka mes pasakome: „Žinote, mums to nereikia.“

– Turite omenyje Saugomų teritorijų tarnybą?

– Ir Saugomų teritorijų tarnybą, ir priežiūrinės institucijos, kurios smaugia verslą taip, kad tiesiog žmonės, kurie bando viską padaryti teisėtu keliu, atsiduria užburtame rate. Tada atsiranda dar blogesnis dalykas, bandymas kitais būdais spręsti problemas.

(Pabraukta mano, citata paskelbta interneto portale 15min.lt: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-paviesinta-zalgirio-stadiono-zemes-nuomos-istorija-milziniskas-smugis-investicinei-aplinkai-56-765318).

Galbūt pabraukote citatoje turite omenyje Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių Gintarą Abaravičių, kuris jau daugelį metų gina gausybės mokslininkų, tyrėjų nustatytas kultūros paveldo vertybes, įtvirtintas teisės aktuose, ir puoselėja Užutrakio dvaro sodybą, tapusią ryškiu kultūrinės traukos centru? O gal Vidą Petiukonienę arba Zentą Ražanauskienę – buvusią Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorę ir ilgametę jos pavaduotoją, dabar vadovaujančią šiems parkams, kurios saugomų kraštovaizdžių valstybinę žemę dovanodavo labai turtingiems žmonėms, kad pastarieji galėtų savavališkai ją atsitverti? (žr.: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prabangiu-namu-kvartalui-isskirtine-malone-turtuoliai-uz-valstybine-zeme-sumoka-grasius.d?id=73846786).

Ar užsimindamas apie tai, kad Stokholme sulaukėte vietinių investuotojų priekaištų dėl investicijų stabdymo, Jūs turėjote omenyje švediško kapitalo „Rimi“ parduotuvę Trakuose, kuriai Darius Nedzinskas planuoja išnuomoti patalpas pastate, kurį nori pastatyti be konkurso išsinuomotoje valstybinėje žemėje Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje?

O šioje pasisakymo dalyje ar turėjote omenyje Trakų raj. merę: „(…) mes turime pavyzdžių, kur, pasak merų, yra bandoma kištis net į vidinį pastatų. Tai apie ką mes kalbame? Viena ranka mes verkiame, kad egzistuoja didelis skurdas ir socialinė atskirtis, bet jos nesumažinsime, jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos.“?

Jei ši prielaida teisinga, tai norėčiau Jus informuoti, kad Trakų raj. merė sako netiesą, teigdama, neva kažkas kišasi į „Rimi“ vidaus išplanavimą – nenustebčiau, nes tai būtų jau ne pirmas bandymas apjuodinti Trakų istorinį nacionalinį parką ir jame dirbančius valstybės tarnautojus, nes šioje istorijoje, deja, nesibodima net šmeižto. Tad jei kas nors pasakoja apie jų kišimąsi į prekybos centro vidaus planavimą – paprašykite, kad raštu pagrįstų tą teiginį, ir pamatysite, kad tai tiesiog apkalbos.

Taip pat norėčiau pasidalinti pastaba dėl Jūsų pasisakymo, kad skurdo ir socialinės atskirties nesumažinsime, „jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos.“ Jei šį pasisakymą inspiravo Jus galbūt pasiekę „Rimi“ akcininkų nusiskundimai dėl planuojamos prekybos centro statybos Trakuose, tai tokie nusiskundimai yra manipuliacija, nes, kaip rodo praėjusią savaitę „Sodros“ paskelbti duomenys apie atlyginimų vidurkius, ši įmonė kaip tik moka mažiausiai ir net tiek mažai, kad jų kasininkėms prireikia savivaldybių pagalbos socialinėmis išmokomis. Manau, jei Trakų raj. savivaldybė būtų paskelbusi konkursą toms investicijoms, kurios labiausiai mažina skurdą, tai būtų laimėjusi vokiško kapitalo „Lidl“, kuri moka vidutiniškai 250 eurų per mėnesį daugiau, nei „Rimi“.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Seimo narys N. Puteikis paprašė Kultūros paveldo departamento direktorės ir kultūros ministrės paaiškinti, ar buvo nuslėpta Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjui V. Karčiauskui nepalanki tyrimo išvada, ir grąžinti į biudžetą ne pagal paskirtį panaudotus pinigus

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) direktorę Dianą Varnaitę, prašydamas išsklaidyti viešai pareikštas abejones, kad galėjo būti nuslėpta KPD Vilniaus skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui ir šio skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Černiauskienei nepalanki tyrimo išvada, vėliau to paties atvejo tyrimui sudarant dar vieną komisiją, bei užtikrinti, kad į biudžetą bus grąžintos ne pagal paskirtį panaudotos lėšos.

Kreiptasi dėl didelį rezonansą sukėlusio atvejo, kai buvo leista nugriauti ir kitoje vietoje pastatyti istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40 stovėjusią medinę vilą, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą.

Pagrindą abejonėms dėl KPD darbo skaidrumo suteikė internete viešai paskelbtas dokumentas, pavadintas „Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54 sudarytos laikinosios komisijos“ 2016 m. birželio 16 d. „išvada dėl faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo“ (http://lietuvos.link/dingusi-kulturos-paveldo-komisijos-isvada-kurioje-buvo-parasyta-kad-kpd-vilniaus-skyriaus-vedejas-v-karciauskas-sudare-salygas-sunaikinti-vertybe/), iš kurio matyti, kad komisija, kuriai vadovavo tuo metu KPD dirbęs, o dabar kultūros viceministro pareigas einantis Renaldas Augustinavičius, dar 2016 metais konstatavo, jog KPD Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės L. Černiauskienės ir šio skyriaus vedėjo V. Karčiausko veiksmai „sudarė sąlygas sunaikinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę: vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos – pastato vieta Birutės g. Nr. 40 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12385).“.

Tačiau po metų, 2017 m. vasario 22 d., KPD paskyroje socialiniame tinkle Facebook buvo paskelbtas įrašas, kad „Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sudarė laikinąją komisiją, kuri tirs visuomeninės organizacijos Žvėryno bendruomenė skundą dėl teritorijų planavimo dokumentų ir statybą leidžiančio dokumento atitikimo kultūros paveldo apsaugą, aplinkos apsaugą ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams objekte adresu Birutės g. 40 Vilniuje“. Tikėtina, kad ši komisija antrą kartą tiria tas pačias faktines aplinkybes, kurias jau ištyrė 2016 metais tyrimą atlikusi komisija.

Todėl Seimo narys Naglis Puteikis paprašė KPD direktorę Dianą Varnaitę pateikti dokumentus, susijusius su pirmosios komisijos darbu, bei paaiškinti, ar ši komisija pateikė jai išvadą ar išvados projektą, kuriame buvo konstatuota, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės 2015-08-28 pritarimas Projektiniams pasiūlymams, taip pat minėtos vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės parengtų, o Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko 2015-10-15 patvirtinti Specialieji paveldosaugos reikalavimai bei 2015-09-23 Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės pritarimas Detaliojo plano korektūrai, sudarė sąlygas sunaikinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę: vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos – pastato vieta Birutės g. Nr. 40 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12385).“. Taip pat KPD direktorė D. Varnaitė paprašyta informuoti, kokie sprendimai buvo priimti įvertinus minėtos komisijos išvadą, o jei nebuvo priimti jokie sprendimai – paaiškinti, kodėl. Be to, klausiama, ar komisija, apie kurios sudarymą KPD paskelbė 2017 m. vasario 22 d., antrą kartą tiria tas pačias faktines aplinkybes, kurias jau ištyrė 2016 metų komisija, o jei ne – kuo skiriasi jų tyrimų objektai.

Taip pat N. Puteikis paprašė suteikti informaciją, kokia tiksliai suma buvo sumokėta kaip kompensacija už pastato Birutės g. 40, Vilniuje, taikomuosius tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą, ir užtikrinti, kad šie pinigai būtų grąžinti į biudžetą, nes buvo panaudoti ne pagal paskirtį – buvo skirti paveldo objekto tvarkymui, tačiau jis sunaikintas, leidus nugriauti ir perkelti į kitą vietą. Kad kompensacija buvo sumokėta, nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. veiklos ataskaitoje, apie tai skelbta ir spaudoje (pvz., čia: http://sa.lt/kompensacijos-privatiems-kulturos-paveldo-valdytojams/).

Kadangi iš internete viešai paskelbto dokumento matyti, kad 2016 metais Birutės g. 40 atvejį tyrusios komisijos pirmininkas buvo R. Augustinavičius, dabar einantis kultūros viceministro pareigas, Seimo narys N Puteikis paprašė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pateikti jo paaiškinimą apie jam žinomas aplinkybes: ar jis buvo tokios komisijos pirmininkas, kokią išvadą, kam ir kada pateikė ši komisija, kokie sprendimai buvo priimti ją pateikus, o jei nebuvo priimti jokie – kodėl.

Kultūros ministrė paprašyta pasirūpinti, kad atsakymai būtų pateikti kuo greičiau, nes būtina kuo greičiau išsklaidyti abejones dėl KPD darbo skaidrumo, ir asmeniškai užtikrinti, kad į biudžetą būtų grąžinti ne pagal paskirtį panaudoti pinigai.