N. Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ar namas prie jūros bus skirtas socialiai pažeidžiamiems vaikams

child-and-sea

Nuotraukos autorius George Hodan

Likus mažiau nei savaitei iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš Melnragėje prie jūros esančio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, Seimo narys Naglis Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti šioje vietoje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Žemiau skelbiame šiandien išsiųsto elektroninio laiško kopiją.

—–Original Message—–
From: PUTEIKIS Naglis
Sent: Thursday, June 02, 2016 5:27 PM
To: ‘info@klaipeda.lt’; ‘meras@klaipeda.lt’; ‘arturas.sulcas@klaipeda.lt’; ‘judita.simonaviciute@klaipeda.lt’; ‘valdemaras.anuzis@klaipeda.lt’; ‘arunas.barbsys@klaipeda.lt’; ‘arvydas.cesiulis@klaipeda.lt’; ‘vytautas.cepas@klaipeda.lt’; ‘rimantas.didziokas@klaipeda.lt’; ‘tatjana.fedotova@klaipeda.lt’; ‘simonas.gentvilas@klaipeda.lt’; ‘ligita.girskiene@klaipeda.lt’; ‘algirdas.grublys@klaipeda.lt’; ‘laisvunas.kavaliauskas@klaipeda.lt’; ‘saulius.liekis@klaipeda.lt’; ‘tomas.meskinis@klaipeda.lt’; ‘lilija.petraitiene@klaipeda.lt’; ‘vidmantas.pleckaitis@klaipeda.lt’; ‘nina.puteikiene@klaipeda.lt’; ‘arturas.razbadauskas@klaipeda.lt’; ‘jonas.salyga@klaipeda.lt’; ‘jolanta.skrabuliene@klaipeda.lt’; ‘lina.skrupskeliene@klaipeda.lt’; ‘aldona.staponkiene@klaipeda.lt’; ‘rimantas.taraskevicius@klaipeda.lt’; ‘prusijos@gmail.com’; ‘audrius.vaisvila@klaipeda.lt’; ‘vygantas.vareikis@klaipeda.lt’; ‘alfonsas.vildziunas@klaipeda.lt’; ‘vladimir.vlasov@klaipeda.lt’; ‘vaida.zvikiene@klaipeda.lt’; ‘kanceliarija@prezidentas.lt’; ‘info@liberalai.lt’; ‘lina.antanaviciene@president.lt’; ‘LRVkanceliarija@lrv.lt’; ‘mp.sekretore@lrv.lt’; ‘agne.rackauskyte@lrv.lt’; post@socmin.lt; ‘smmin@smm.lt’; ‘ministras@smm.lt’; ‘info@uzsaugialietuva.lt’; ‘aurelijus.veryga@gmail.com’; ‘liudovika.pakalkaite@sos-org.lt’; ‘rasa.dicpetriene@gmail.com’; ‘elena_urb@yahoo.com’; ‘lina.juskeviciene@vilnius.lt’; ‘info@klausau.lt’; ‘marius.stricka@vpsc.lt’; ‘direktorius@caritas.lt’; ‘lspasociacija@gmail.com’; ‘rasa.laiconiene@vilnius.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘antanas@guoga.lt’; ‘savanoriai@guoga.lt’; GENTVILAS Eugenijus; ‘remigijus@simasius.lt’; STEPONAVIČIUS Gintaras; ‘algis.kaseta@varena.lt’; ‘raimondas@liberalai.lt’; ‘andrius.bagdonas@liberalai.lt’; ‘lyvaja@gmail.com’; ‘virgilijus@kvistija.lt’; ‘edita.rudeliene@trakai.lt’; ‘Simonas.Gentvilas@klaipeda.lt’; ‘lukas.pakeltis@anyksciai.lt’; ‘eurodemcentr@gmail.com’; ‘kedainiai@liberalusajudis.lt’

Subject: dėl Melnragėje esančio namo išsaugojimo skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms RE: Seimo nario Naglio Puteikio prašymas

Laba diena,

prieš dvi savaites, gegužės 17 dieną, kreipiausi į Jus prašydamas padėti išsaugoti pastatą, esantį Vaivos g. 23, Melnragėje, skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms – siūliau, kad šioje vietoje prie jūros būtų įkurdinta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš šio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, liko mažiau nei savaitė. Ką šio iškeldinimo iniciatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, numato daryti su namu pajūryje, iki šiol neaišku, o atsakymą į savo kreipimąsi kol kas gavau tik iš prezidentūros, kuri informavo, kad taip pat kreipėsi į Vyriausybę ir Klaipėdos m. savivaldybės administraciją.

Kadangi laiko iki iškeldinimo lieka nedaug, kviečiu Jus pareikšti savo poziciją, o Klaipėdos mero V. Grubliausko prašau informuoti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti Melnragėje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų. Tuo atveju, jei šis pasiūlymas Jums nepriimtinas, prašyčiau konkrečiai informuoti, kam ketinama skirti pastatą prie jūros, jei įvyks birželio 8 d. numatytas iškeldinimas.

Ta pačia proga atkreipiu dėmesį į kelis neseniai dar kartą paskelbtus faktus, kurie yra tiesiogiai susiję su vaikų skurdu, socialine atskirtimi ir apleistumu:

„Lyginant su kitomis Europos šalimis, mes pirmaujame pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų atsitikimų – šimtui tūkstančiui vaikų Lietuvoje tenka 118 atvejų, Europoje – 37 atvejai. „Savižudybės daugiau būdingos paaugliams, tarp vaikų iki 10 metų vyrauja paskendimai. Kodėl taip vyksta? Gal vaikai nelabai prižiūrimi? Pas mus prie namų nėra tiek baseinų, į kuriuos jie galėtų įkristi, bet yra labai daug atvirų telkinių, kuriuose jie maudosi vieni. Taigi vaikų nepriežiūros atvejų pakankamai daug“, – svarstė medikė. Pagal vaikų savižudybių skaičių Lietuva taip pat pirmauja Europoje. Kasmet pasaulį palieka viena klasė – apie 25 vaikus. Medikų, kurie gelbėja nusižudyti bandžiusius vaikus, teigimu, 80-90 proc. atvejų – tai bandymas atkreipti į save dėmesį, tokiu drastišku būdu pasakyti, kad yra blogai, o ne tikras ketinimas atimti sau gyvybę.“ (visą publikaciją rasite čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/net-medikams-spaudzia-asaras-tevu-neisprusimas-sukresto-kudikio-sindromo-pasekmes-541-635773).

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis ragina išsaugoti prie jūros esantį namą skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narius, prašydamas artimiausiame tarybos posėdyje balsavimui pateikti klausimą, ar taryba pritaria mero Vytauto Grubliausko iniciatyvai iškeldinti organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinį iš pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o jei taryba šiai iniciatyvai nepritars – sustabdyti iškeldinimą, kurio prievartinis vykdymas numatytas birželio 8 d. Be to, Seimo narys paragino tarybą balsavimu apsispręsti, kad šioje vietoje būtų įkurta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Šią iniciatyvą kviečiami palaikyti valstybės vadovai ir kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyviai, o Liberalų sąjūdžio lyderiai ir eiliniai nariai prašomi paraginti savo partijos atstovus Klaipėdos taryboje nekariauti prieš silpniausius visuomenės narius ir jiems padedančius žmones.

Naglis Puteikis primena, kad vaikai Lietuvoje nuolat sudaro didžiausią skurstančių žmonių grupę ir įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje, kurioje mūsų šalis išsiskiria dideliu paauglių ir jaunimo savižudybių skaičiumi, mirtingumo lygiu ir patyčių paplitimu, todėl ypač šokiruoja Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių, daugumą Klaipėdos m. taryboje sudarančių Liberalų sąjūdžio narių veiksmai, kuriais skurstančių vaikų patiriama socialinė atskirtis ne mažinama, bet dar labiau didinama.

Pagalbą tėvų apleistiems vaikams, vienišoms motinoms, seneliams ir skurstančioms šeimoms teikiančios organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos padaliniui nurodyta iki birželio 8 d. išsikraustyti iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o to nepadarius, iškeldinimas vyks prievarta – teismą laimėjusi savivaldybė pasitelkė antstolį, kuris pranešė: ,„…jei neišsikeldinsite per nustatytą terminą, iškeldinimas vyks priverstine tvarka 2016 m. birželio 8 d. 14 val.“.

Kaip nurodoma kreipimesi, Virginijos Kairienės vadovaujamas organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinys Melnragėje veikia 22 metus, ir per tą laiką name, iš kurio liepta išsikeldinti, ji išaugino 16 vaikų, kurių tėvams buvo atimtos tėvystės teisės, dar 84 vaikams suteikė laikiną prieglobstį – net 69 iš jų pavyko sugrąžinti į šeimas, išgelbstint nuo valdiškų globos namų. Be to, maistą, pastogę, švarius rūbus ir atjautą čia rado daugybė vienišų motinų, senukų, kitų skurdo prispaustų ir užribyje atsidūrusių žmonių. Kasmet vasarą čia ilsėdavosi po pusantro šimto vaikų iš skurstančių šeimų.

Kam Klaipėdos m. savivaldybė ketina panaudoti pajūryje esantį namą, iš kurio vejama labdaringa organizacija, visuomenei iki šiol neatskleista – pasitenkinta neįpareigojančiomis užuominomis, kad galbūt ten bus įkurdinti senelių namai arba privatus vaikų darželis.

„Tai reikštų, kad skurstantys vaikai būtų eilinį kartą nuvaryti nuo jūros, rezervuojant ją tik privačius darželius įperkančių tėvų atžaloms. Neatmesčiau ir galimybės, kad ateityje ten pamatysime dar vieną prabangų ir uždarą elito kvartalą, kokius įprasta statyti buvusių vaikų stovyklų vietose“, – pažymi N. Puteikis, ragindamas Klaipėdos tarybos narius nepritarti V. Grubliausko ir jo bendraminčių iniciatyvai, o pajūryje esančiame name įkurdinti vaikų globos šeimyną ir vystyti vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Kreipimosi kopiją rasite čia: 2016 05 17 N Puteikio kreipimasis

Naglis Puteikis: Neteisinga, kad Artūras Zuokas ir kt. turtingieji mokesčių moka mažiau už mokytoją

Zuokas vs Puteikis

Teisingi mokesčiai ir žmonių orumo gynimas – tokius prioritetus Naglis Puteikis įvardijo Žinių radijo priešrinkiminių debatų laidoje diskutuodamas su Artūru Zuoku. Išgirdęs N. Puteikio pasiūlymą mokėti pajamų mokesčio tiek pat, kiek moka mokytojai ir kiti iš algų gyvenantys Lietuvos piliečiai, A. Zuokas suskubo sakyti, neva tiek ir moka – 15 procentų. Tačiau deklaracija, kurią jis pateikė per 2015 m. savivaldos rinkimus, demaskuoja gudravimą: joje nurodyta, kad A. Zuokas gavo 540376,31 Lt pajamų, o pajamų mokesčio sumokėjo 23970,00 Lt – t. y., apie 4,4 procentus. Tuo metu minimalią algą gaunantys žmonės sumoka 15 procentų pajamų mokesčio. Visą N. Puteikio ir A. Zuoko diskusijos įrašą galite pažiūrėti čia, balsuoti už patikusį kandidatą – ČIA, o žemiau – paskaityti epizodą apie mokesčius.

*******

Raigardas Musnickas: Nagli, Jūs įsiliejote į Centro partiją, kaip suprantu, neregistruoja Neapmokestinamųjų pajamų didinimo partijos. Ar dabar su Centro partija turite kokią nors programą, kaip veiksite Seime?

Naglis Puteikis: Taip. Centro partija, perskaičiusi, kad teisingumo ministras J. Bernatonis neregistruoja partijos, pakvietė mūsų komandą pas save – sako, mes jau esame beveik išsivaikščioję, bet leidimą kandidatuoti į Seimą turime, todėl kviečiame jus. Pakvietė kartu su visa programa, mes pasišnekėjome, ir mūsų principai tiko. Galiu juos pakartoti, ir čia, beje, galima pasiginčyti ir su Artūru Zuoku…

Raigardas Musnickas: Dėl ko?

Naglis Puteikis: Jis dabar pakalbėjo, kaip žmonės galėtų įsitraukti į „Uberio“ veiklą, bet šimtai tūkstančių žmonių neturi galimybės turėti automobilio, o jeigu jį turi, negali įsipilti benzino, nes jų pajamos yra mažesnės, negu standartas, vidurkis, ir net tų, kurių pajamos siekia vidurkį, jeigu jie turi vaikų arba kitų išlaikytinių, senelių, senų uošvių, senjorų, tai padalinus pajamas visai šeimai, vienam žmogui tenka mažiau, nei Statistikos departamentas užpernai nurodė reikalingą minimumą, kuris buvo apie 300 Eur (paskutinį kartą duomenis apie mažiausią pinigų sumą, reikalingą įprastiniams poreikiams patenkinti, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2014 m. gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime, žr. psl. 23 – red. past.). Taigi, jei žmogus ir norėtų būti kaip Artūras Zuokas, socializuotis, jam nepavyktų, nes A. Zuokas vis dėlto stovi aukštai piramidės viršūnėje, prie labai didelių pajamų, o daugybė žmonių yra labai apačioje. Ir ta labai apačia žemina žmonių orumą. Valstybės politika yra neteisinga, nes…

Raigardas Musnickas: Jūsų veikimas būtų nukreiptas į žemiausius sluoksnius?

Naglis Puteikis: Mokesčiai turi būti teisingi. Lietuvos politikai renka mokesčius iš tų žmonių, kuriems neužtenka pragyvenimo minimumui. Civilizuotoje Europos valstybėje tokių dalykų negali būti. Todėl pagrindinis mūsų partijos dalykas yra teisingi mokesčiai. Nes dabar turtingi žmonės moka 5-7 procentus – mes skaitome žiniasklaidoje apie turtingus merus, turtingus Seimo narius arba turtingus kandidatus į Seimo narius, kurių sumokamo gyventojų pajamų mokesčio vidurkis yra 5 procentai, o mokytojas moka 15 ir daugiau. Tai yra neteisinga.

Raigardas Musnickas: Tai Jūs keistumėte, kad mokytojas mokėtų 5 procentus, ar kad turtingi 15 procentų?

Naglis Puteikis: Puikus Jūsų pasiūlymas, būtų neblogai, jeigu turtingi žmonės, pvz., Artūras Zuokas, galėtų mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio – nuo visų pajamų…

Artūras Zuokas: Tiek ir moku, tiek ir moku… (deja, A. Zuokas gudrauja: deklaracija, pateikta per 2015 m. savivaldos rinkimus, liudija, kad nuo 540 376,31 Lt pajamų jis sumokėjo vos apie 4,4 procentus pajamų mokesčio, – red. past.).

Naglis Puteikis: …o mokytoji galėtų mokėti 5 procentus, kaip moka kai kurie turtingi merai ar Seimo nariai. O jei kalbėtume rimtai, tai mokesčiai turi būti europietiški, kitaip tariant, mokytojas neturi mokėti daugiau, nei tie mano paminėti turtingiausi žmonės.

Raigardas Musnickas: Bet europietiški mokesčiai gali būti įvairūs, švediški, vokiški…

Naglis Puteikis: Pradėkim bent jau nuo to, kad neapmokestinkime žmonių, kurių šeimos pajamų, padalinus šeimos nariams, neužtenka sumokėti komunaliniams mokesčiams, o jei užtenka komunaliniams, tai neužtenka maistui, o jeigu užtenka ir komunaliniams, ir maistui, tai nebelieka benzinui, teatrui, kinui, ar vieną kartą per mėnesį nueiti į restoraną atšvęsti gimtadienį ar vardadienį, tėvų, senelių ar kito šeimos nario. Tai toks būtų pirmas ir svarbiausias punktas: teisingi mokesčiai.

Ir, be abejo, tai susiję su žmogaus orumu. Atkreipkime dėmesį, ką kalba Statistikos departamentas apie šitą kalafiorų kainų krizę – išeina skyriaus vedėja į eterį ir sako: gerbiami žmonės, jūs meluojate, jūs nesąžiningai su mumis elgiatės, kainos iš tikrųjų nekyla, jūs patys slepiate mokesčius ir t. t. Valstybės tarnyba, užuot teikusi mums teisingą informaciją apie kainas, mus tik moralizuoja ir gėdija. Tai yra žmogaus orumo klausimas. Jeigu valstybės tarnautojai elgiasi su žmonėmis juos nuolat žemindami, tai ko norime – emigracija didėja.

Prancūzų sociologai, prieš penkerius metus tyrę lietuvių emigraciją, nustatė, kad pirmoji priežastis yra orumo žeminimas – valstybės tarnyba žemina gyventojų orumą, todėl jie emigruoja. Antroji priežastis yra ekonominė. Taigi: teisingi mokesčiai ir žmonių orumo gynimas nuo valstybės tarnautojų ir politikų.

Būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.“, – rašoma N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme.

Tokia padėtis, kaip pabrėžia Seimo narys, pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.

N. Puteikis pažymi, kad aukščiau aprašytą praktiką vykdyti išieškojimą nepaliekant lėšų minimaliam išgyvenimui draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau dėl jos taikymo formuojama prieštaringa teismų praktika.

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.

Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.

Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.

Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.

Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas.

Šią padėtį – pažymi N. Puteikis – būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. N. Puteikio pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1144496&p_tr2=2.

Svarstyti projektą, kuriam pateiktas šis pasiūlymas, numatyta gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje.

„Bijau ne mirti, o taip gyventi“, arba paralelinė nomenklatūros tikrovė

Dalinamės Delfi.lt paskelbtu Naglio Puteikio straipsniu.

*******

N. Puteikis. „Bijau ne mirti, o taip gyventi“, arba paralelinė nomenklatūros tikrovė

Taip sutapo: tuo metu, kai premjeras Algirdas Butkevičius Seime skaitė brandaus brežnevizmo epochą primenančią vyriausybės ataskaitą, kurioje viskas tik auga ir žydi, aš gavau du laiškus, kuriuose neįgalios moterys rašė, kad nebenori gyventi, nes pavargo nuo skurdo, abejingumo ir nevilties.

Ona (vardas pakeistas) kartu su taip pat neįgalia paaugle dukra netrukus gali atsidurti gatvėje, nes Šiaulių apygardos teismas leido jas iškeldinti iš savivaldybei priklausančio buto, „nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“. Kalbant aiškiau – leido neįgalią motiną su neįgaliu vaiku išmesti į gatvę, Lietuvos Respublikos vardu. Ona nėra alkoholikė ar „pašalpinė“, kaip dėl kąsnio supjudytoje šalyje tapo įprasta vadinti silpnesnius – taip patikino savivaldybės darbuotojos.

Ilgą laiką ji dirbo vienoje globos įstaigoje juodą, anaiptol ne kabinetinį darbą, už jį retai gaudama daugiau nei minimalią algą. Pati viena augino penkis vaikus. Vyresnieji jau stojasi ant kojų, vienas sūnus – Lietuvos kariuomenės savanoris. Prieš metus dėl ligos Ona neteko darbo, nes tapo per sunku vaikščioti.

„Ir būdavo, ir dabar yra taip, kad neužtenkame pinigų maistui, vaistams, jau nekalbant apie mokesčių susimokėjimą. Per tuos metus nesudurdavome galo su galu, todėl ir skolos nuolat didėjo. Antstoliai visada nuskaičiuodavo nemažą darbo užmokesčio dalį, dabar nuo mano neįgalumo nuskaičiuoja beveik 60 Eur. Nebeįmanoma visiškai gyventi, egzistuojame, nuolat strese, įtampoje. Šiuo metu už skolas esame iškeldinamos į gatvę, teismo sprendimu. Gyvenimas nebemielas, nebeįmanomas, esame dugne, o iš jo pakilti nematome jokių prošvaisčių.“, – laiške rašo Ona.

Šiuo metu vienintelės jųdviejų su dukra pajamos yra invalidumo pensijos ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, iš viso apie 250 Eur, bet po antstolių išskaitymų pragyvenimui nelieka nė 200 Eur. Tai 3 kartus mažiau, nei mažiausia įprastiniams poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma, kurią paskutiniame gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime nurodė Lietuvos statistikos departamentas (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 319 Eur vienam asmeniui per mėnesį, o namų ūkyje, kurį sudaro vienas suaugęs asmuo ir vaikas – 289 Eur asmeniui).

Prieš pat teismui priimant verdiktą – iškeldinti – Onos šeimą įrašė į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nors jokių žalingų įpročių ji neturi. Kaip paaiškino savivaldybės specialistai, tai padaryta dėl „socialinių įgūdžių stokos plačiąja prasme“, kuri suprantama kaip Onos negebėjimas tvarkyti šeimos finansus (tarsi egzistuotų koks nors stebuklingas būdas „tvarkyti“ prasimaitinimui nepakankamas pajamas). Taip pat – dėl suicidinių minčių, kurias moteris išsakė darbuotojams paskutinio jų vizito metu.

Antrą laišką, kurį gavau tą dieną, kai A. Butkevičius pristatė vyriausybės ataskaitą, parašė neįgalia po insulto tapusi moteris. Vienintelės jos pajamos – 100,80 Eur dydžio šalpos pensija. Kol buvo sveika, slaugė du daug priežiūros reikalavusius žmones – senutę ir psichikos liga sergantį giminaitį, bet dabar pati vos vaikšto ir be pagalbos nebeišeina iš namų. Pilnametystės neseniai sulaukusi dukra paremti negali, nes dar tik kabinasi į gyvenimą, bandydama išsilaikyti iš 96,12 Eur dydžio socialinės pašalpos ir 32 Eur stipendijos, kurią gauna verslo mokykloje. „Ne, jie tikrai nėra geriantys, tiesiog gyvena labai, labai skurdžiai“, – patikino savivaldybės darbuotoja.

Rajonas, kuriame gyvena ši antroji moteris, net ir Lietuvoje išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi. „Vis dažniau ir man kyla tokios mintys. Kodėl turėčiau būti akmuo po kaklu savo vaikams. Iš seniūnijos jokios paramos nesulauksi. Kad dar bent vaikščiočiau. O dabar esi paliekamas likimo valiai. Socialinė darbuotoja ateina tik buities akto surašyti“, – rašo ji. O baigia laišką taip: „Jeigu ką, tai mirti aš nebijau – bijau taip toliau gyventi.“

Kas šitoms moterims ir kitiems viltį praradusiems žmonėms, kurių laiškus gaunu nuolat, pasakyta A. Butkevičiaus pristatytoje vyriausybės ataskaitoje? Juk į klausimą dėl tokių žmonių pirmiausia turi atsakyti ne socialiniai darbuotojai, kurie patys pagal apibrėžimą priklauso skurdžių kastai, bet kūrėjai sistemos, kur toks nežmoniškumas tapo norma. Kas premjero kalboje pasakyta tam trečdaliui, anot prof. Romo Lazutkos, Lietuvos gyventojų, kurie susiduria su skurdu?

Nieko. Jų tiesiog nėra šios valdžios akiratyje. Vyriausybės ataskaitoje nėra nė žodžio apie skurdą, savižudybes, alkoholizmą, mirtingumo rodiklius, pvz., tai, kad Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių mirtingumas yra didžiausias ES. Patikrinkite patys – premjero kalbą rasite šio pranešimo spaudai pabaigoje.

Kartu su savo vyriausybe A. Butkevičius džiūgauja dėl laimėjimų, reitingų ir pagausėjimų, įskaitant rekordinį „grūdinių augalų“ derlių. Štai kaip Lietuva atrodo subrežnevėjusio premjero akimis: niekas „neišmušė mūsų iš pasirinkto ir ekonominiais laimėjimais patvirtinto kurso“, „Vyriausybė labai atsakingai tvarkė valstybės finansus“, „perimta iniciatyva kovoje su šešėliniu verslu“, „Pelninga įmonių veikla, kuriamos naujos darbo vietos, sustiprėję makroekonomikos vertinimai siunčia rinkoms gerąją žinią“, „sulaukėme rekordinės investicijų gausos“, kuri „atspindi sėkmingą ūkio plėtros politiką“, „mūsų šalies materialinės investicijos išaugo 10 proc.“, „Labiausiai džiugina finansų srautai į regionus ir ten matomas ekonominis pagyvėjimas – sukurta daug naujų darbo vietų, didėja atlyginimai“, „Modernus kaimas ar miestelis, turintis prieigą prie skaitmeninių tinklų, kultūrinė rekreacinė infrastruktūra sukuria puikias sąlygas jaunoms šeimoms, norinčioms auginti vaikus ekologiškai sveikesnėje aplinkoje. Didmiesčių ir mažesnių miestų apylinkėse daugėja tokių „jaunų gyvenviečių“, iš kurių retai emigruojama.“, „Pernai žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį grūdinių augalų derlių (6,5 mln. tonų), gerokai pranokstantį geriausius metus. Akivaizdžių rezultatų duoda Galvijininkystės programa – galvijų išauginta beveik 14 procentų daugiau.“, „Nedarbas sumažėjo beveik dvigubai ir priartėjo prie natūralaus nedarbo lygio rodiklio“, ir t. t. ir pan.

Onos ir kitų, kuriems „gyvenimas nebemielas“, šiame klestėjimo vaizde nėra. Premjeras nesako, kas nuveikta, kad sumažėtų savižudybių skaičius ir pražūtingą mastą pasiekęs alkoholio vartojimas, o džiūgaudamas dėl mažėjančio nedarbo nutyli, kad jį mažina nuo „klestėjimo“ bėgančių piliečių emigracija. Apie emigraciją vyriausybės vadovas užsimena trumpai, lyg tarp kitko: „Pernai vėl padidėjusi emigracija skatina mus įvertinti, kaip valstybė atlieka socialinę pareigą savo piliečiams. Panagrinėkime šią problemą, laikydamiesi nuostatos, kad valstybė privalo rūpintis savo žmonėmis. Darbingiausio amžiaus žmonės traukia į tas šalis, kuriose net už nekvalifikuotą darbą gauna didesnį atlyginimą, nei dirbdamas pagal specialybę Lietuvoje. Jeigu pasidomėtume tų šalių darbo santykių teisine sistema, pamatytume, kad ši sritis yra gerokai lankstesnė nei pas mus. Būtent iš jų buvo perimtos idėjos, rengiant naują socialinio modelio projektą (…)“. Štai ir viskas, toliau giedama odė socialiniam modeliui – tam pačiam, kuris, kaip įspėjo prof. Boguslavas Gruževskis, bus naudingas tik daugiau uždirbantiems, o emigraciją gali ir suaktyvinti.

Pristatydamas skurstančiai Lietuvos daliai išties naudingą darbą – minimalios algos padidinimą – premjeras nutyli, kad tą veiksmą valdantieji eilinį kartą priderino prie rinkimų datos, bet svarbiausia, kad net nepradėjo spręsti esminių problemų: paliko veikti nesąžiningą mokesčių sistemą, kur darbo apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje, o šalia egzistuoja milžiniškas, anot ekonomisto Raimondo Kuodžio, 40 milijardų litų dydžio beveik neapmokestintas „gyvulių ūkis“.

Šios vyriausybės ataskaita dar kartą iliustruoja eiliniams Lietuvos piliečiams skaudžių pasekmių turintį faktą: valdantysis elitas gyvena iš esmės kitoje, paralelinėje tikrovėje. Manau, jie tiesiog nepažįsta tų žmonių, kuriems gyvenimas tampa našta, baisesne už mirtį, ir nežino, kaip toks gyvenimas atrodo. Nei premjeras, nei socialinės apsaugos ministrė Algimanta Pabedinskienė niekada nebandė išgyventi mėnesį už 102 Eur – o būtent toks yra „valstybės remiamų pajamų“ dydis, kurio vyriausybė nedidino nuo 2008 metų, ir už tokią sumą „gyvena“ nemažai žmonių, dėl objektyvių priežasčių neįstengiančių savimi pasirūpinti. Kaip tik todėl – kad nėra išbandę tokio gyvenimo – jau antrus metus ministrė ir premjeras sėkmingai mėto į šiukšliadėžę mano raginimus nustatyti absoliučią skurdo ribą ir asmens poreikių vertinimu pagrįstą VRP. Būtent todėl nei socdemas Juozas Bernatonis su savo vadovaujama Teisingumo ministerija, nei jo kolegė darbietė A. Pabedinskienė nemato problemos, kad antstoliai dėl skolų iš skurstančių pensininkų nuskaičiuoja tiek, kad nebelieka net maistui.

Natūralu, kad gyvendami savo paralelinėje nomenklatūros tikrovėje jie neįtraukia žmonėms gyvybiškai svarbių problemų nei į savo ataskaitas, nei į darbotvarkes.

O juk bent dalį tos gyvybiškai svarbios darbotvarkės kantriai jau daug metų sufleruoja ir Lietuvos ekonomistai, ir europinės struktūros. Pvz., šį vasarį paskelbtoje Europos Komisijos tarnybų darbinėje ataskaitoje dar kartą nurodytos Lietuvos mokesčių sistemos bėdos (tarp jų ir per didelė mokesčių našta gaunantiems mažas pajamas, nepaisant dabar prieš rinkimus iki 200 Eur padidinto NPD) bei puokštė iš to kylančių problemų, tokių kaip neadekvačiai mažos pensijos, viena prasčiausių ES sveikatos apsaugos sistemų, Europos mastu rekordinis darbingų žmonių mirtingumo lygis, ypač bloga minimali socialinė apsauga, pagal kurios adekvatumą esame treti nuo galo.

Kad turėtume su kuo palyginti A. Butkevičiaus vyriausybės ataskaitą, pacituosiu kelis dalykus iš šio dokumento: „Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose yra didžiausia nelygybė, o skurdo grėsmė didėja bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, vienišiems tėvams ir neįgaliesiems. Itin didelį skurdą patiriančių gyventojų (t. y. kurių pajamos mažesnės negu 40 % vidutinių namų ūkių disponuojamųjų pajamų) dalis viršija ES vidurkį ir didėja“; „Trumpalaikiams bei ilgalaikiams bedarbiams ir socialinės paramos gavėjams taikomos minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumas yra vienas blogiausių ES“; „Valstybės remiamų pajamų dydis nepadidintas nuo 2008 m.“; „Senatvės pensiją gaunančių asmenų (65 m. ir vyresnių) skurdo ir socialinės atskirties lygis siekia 31,9 % ir yra beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį“; „Prasti sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje ir toliau daro neigiamą poveikį darbingo amžiaus gyventojams. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimstant yra trumpesnė už ES vidurkį, o vyrų – viena trumpiausių ES. Nors darbingo amžiaus žmonių (20–64 m.) mirtingumas mažėja nuo 2010 m., 2013 m. jis vis dar buvo didžiausias ES (2.3.1 diagrama)“; „Kapitalo mokesčiai yra gerokai mažesni už ES svertinį vidurkį (14,4 % Lietuvoje, palyginti su 21,2 % bendru apmokestinimu ES 2014 m.)“; „Pagrindiniai politikos uždaviniai tebėra pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži.“

Apibendrinčiau taip: pagrindinė valdančiųjų bėda, dėl kurios nesprendžiamos skaudžiausios problemos, yra tam tikra specifinė nejautra. Jų prioritetai kiti. Ne tik dabartinių, bet ir ankstesnių valdančiųjų – juk ir ankstesnės vyriausybės taupė neturtingiausiųjų sąskaita, o gyvybiškai svarbias pertvarkas konservatoriai su liberalais marino ne mažiau sėkmingai už socdemus su darbiečiais.

Ona ir kiti šios sistemos eiliniai, kuriems „gyvenimas nebemielas“, yra nuoširdžiai neįdomūs nei kairiesiems, nei dešiniesiems. Tiksliau, įdomūs tol, kol iš jų minimalių algų galima paimti mokesčius, o kai nebegali dirbti – jie kraustomi į gatvę kartu su nepilnamečiais vaikais. Šį valdančiųjų gebėjimą nejausti tokių dalykų pavadinčiau nomenklatūriniu asocialumu. Nuo to, ar pavyks iš jo pabusti, priklauso ir konkrečių žmonių likimai, ir tautos išlikimas.

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ steigėjai kreipėsi į teismą dėl Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos paskleistos dezinformacijos

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ steigimo organizatoriai Nijolė Giedraitienė, Gema Umbrasienė ir Naglis Puteikis pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinius, prašydami įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją viešai paneigti paskleistą dezinformaciją.

Į teismą kreiptasi dėl minėtų institucijų teiginių, kuriuos naujienų agentūra BNS išplatino 2016 m. balandžio 7 d. – paskutinę dieną, kai dar buvo galima įregistruoti naują partiją, kad ji galėtų dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kaip dezinformaciją partijos steigėjai įvertino Generalinės prokuratūros atstovės Panevėžyje Rasos Stundžienės teiginį, neva dėl partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ suvažiavimo dokumentų „pradėtas ikiteisminis tyrimas, (…) nustačius nusikalstamos veikos požymių pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį: dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“. Ieškinyje pažymima, kad jokie dokumentai nebuvo klastojami ir prokurorai nė vieno iš partijos steigimo organizatorių iki šiol neapklausė, o kito būdo nustatyti nusikalstamos veikos požymius šiuo atveju nėra. Be to, prašoma paneigti Teisingumo ministerijos teiginį, neva „Iš viso nustatyti 1888 teisingi įrašai. Įstatymai reikalauja, kad partijos steigėjais būtų ne mažiau kaip 2 tūkst. asmenų. Ministerijai taip pat abejonių sukėlė partijos pavadinimas. Ji kreipėsi į mokslininkus su prašymu pateikti savo nuomonę, ar viešasis juridinis asmuo savo pavadinime vartodamas žodžių junginį „neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ neklaidina visuomenės dėl savo veiklos tikslų ir jam teisės aktais suteikiamų teisių.“ Kaip nurodyta ieškinyje, šiais teiginiais paskleista dezinformacija, nes iš tiesų nustatyta daugiau nei 2200 teisingų partijos narių įrašų, o Teisingumo ministerija turi universiteto mokslininkų išvadą, kad partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ pavadinimas yra tinkamas.

Partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ steigėjai yra įsitikinę, kad ši dezinformacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant neleisti naujai partijai dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose: Teisingumo ministerijos vadovybė (ministras, viceministrai), atstovai spaudai ir kiti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra tuo tiesiogiai suinteresuoti kaip Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatai arba šios partijos rinkimų štabų nariai. Be to, ieškinio autoriai atkreipia dėmesį, kad rinkimuose dalyvauja ir Generalinė prokuratūra – tai rodo faktas, kad dezinformacija išplatinta būtent balandžio 7-ąją, baigiantis terminui įregistruoti partijas, kurios galės dalyvauti rinkimuose, nors socialdemokratų vadovaujama Teisingumo ministerija medžiagą Generalinei prokuratūrai buvo pateikusi dar prieš dvi savaites.

 

Lietuvos ateitis – investicijos į dvarus

reikia sekti geriausiu pavyzdziu

„Aš galvoju, kad reikėtų sekti labiausiai išvystyto projekto pavyzdžiu, tai yra Malinausko dvaras Druskininkuose, ir ten investuoti. Taip gausime didžiausią grąžą, ir, kaip sakė Benediktas Petrauskas, ten daugės gyventojų. T. y., pirmiausia reikia už ES pinigus sutvarkyti ežerą, tvenkinį ar jūros pakrantę. Po to reikia už tuos pinigus nutiesti komunikacijas, šildymo trasas, netgi ir optinį kabelį. Taip sėkmingai investavus mokesčių mokėtojų pinigus į šiuos svarbius dvarus mes galime laukti naujųjų investicijų, ir labai džiugu, kad šį inovatyvų projektą Druskininkuose taip sėkmingai išvystė socialdemokratai, padedami Tvarkos ir teisingumo…“, – balandžio 8 dieną sakė Naglis Puteikis per Klaipėdoje vykusius politinių lyderių debatus, siūlydamas gražiu Druskininkų pavyzdžiu sekti ir klaipėdiečiams, investuojant į prabangius kvartalus buvusių vaikų vasaros stovyklų vietoje. Visą pasisakymą galite pamatyti čia:

Visą renginyje „Politinių partijų mugė“ vykusių debatų įrašą rasite čia: http://mmk.lt/2016/04/08/politiniu-partiju-muge-transliacija/

Adreso neįrašymas į protokolą – kliūtis partijos Neapmokestinamųjų pajamų didinimas įregistravimui

Teisingumo ministerija neregistruoja partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“, nes suvažiavimo protokole nurodytas tik miestas – Panevėžys, bet neįrašytas tikslus suvažiavimo adresas – gatvė ir namo numeris. Tačiau susirinkimų protokoluose tikslaus adreso nurodyti nereikia: tokio reikalavimo nėra jokiame Vyriausiojo archyvaro tarnybos, kuri administruoja raštvedybos reikalavimus, teisės akte.

Kaip pažymi Seimo narys Naglis Puteikis, moderavęs partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ susirinkimus, Teisingumo ministerijai vadovaujantys socialdemokratai, naudodamiesi tarnybine padėtimi, siekia pašalinti iš rinkimų konkurentus – būtent todėl keliami absurdiški reikalavimai, nors partijos steigėjai besąlygiškai įvykdė visus nurodymus, pateiktus po sausio 9 dieną įvykusio pirmojo partijos suvažiavimo, ir po dviejų mėnesių surengė pakartotinį suvažiavimą.

„Akivaizdu, kad teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir viceministras Julius Pagojus, kurie jau paskelbė kaip socialdemokratų partijos atstovai kandidatuosiantys Vilniuje vienmandatėse Karoliniškių ir Lazdynų apygardose, naudodamiesi tarnybine padėtimi siekia pakenkti konkurentams.

Kabinėjimasis prie smulkmenų, kuriuo jie trukdo naujos partijos registravimui, primena Kremliaus ištobulintus metodus – Rusijoje opozicinių partijų atstovai šalinami iš rinkimų, jei įmonių, kuriose dirba, pavadinimus parašo be kabučių, nes taip neva klaidina rinkėjus. Teisingumo ministerijos atstovai griebėsi panašių absurdų, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos piliečiai turėtų kuo mažesnį pasirinkimą. Pvz., užklausę vieną universitetą, ar partija gali vadintis „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“, ir gavę atsakymą, kad pavadinimas tinkamas, su tuo pačiu klausimu kreipėsi į kitą universitetą, žūtbūt bandydami išpešti neigiamą išvadą. Kitas pavyzdys – partijos steigėjų duomenys pripažįstami netinkamais, jei tarp dviejų vardų pase įrašytas brūkšnelis, o dalyvių protokole tas brūkšnelis praleistas.

Visa tai kelia negerą nuojautą, kad J. Bernatonis tokių sovietinių konkurentų šalinimo metodų išmoko Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos aukštojoje partinėje mokykloje, kurios aspirantūroje studijavo 1987–1990 m.“, – pastebėjo Naglis Puteikis.

Kovo 3 dieną įvykusiame partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ pakartotiniame suvažiavime jos pirmininke buvo išrinkta Ukmergės savivaldybės tarybos narė Nijolė Giedraitienė, į savivaldybės tarybą išrinkta kaip visuomeninio rinkėjų komiteto „N. Puteikio komanda“ lyderė, o prezidiumo pirmininke – Panevėžio m. savivaldybės tarybos narė, pirmoji Panevėžio merė Gema Umbrasienė.

Naglis Puteikis ragina nustatyti absoliučią skurdo ribą ir asmens poreikių vertinimu pagrįstą valstybės remiamų pajamų dydį

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir socialinės apsaugos ministrę Algimantą Pabedinskienę, ragindamas prisiimti asmeninę atsakomybę dėl skandalingai prastos minimalios socialinės apsaugos sistemos ir užtikrinti, kad ji būtų pagrįsta asmens poreikių vertinimu, o ne mistiniais, gyvenimo realijų seniai neatitinkančiais „rodikliais“, kaip dabar.

Dabartinė socialinės apsaugos sistema yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų, – rašoma N. Puteikio kreipimesi. Iki 2008 metų vidurio ši sistema turėjo aiškų atskaitos tašką – „minimalų gyvenimo lygį“, kurio reikšmė tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme buvo apibrėžta taip: „šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius”. Tačiau jau septynerius metus šis dydis nebenustatomas, o vietoje jo naudojami jokios gyvenimiškos prasmės neturintys, niekaip su žmogaus poreikiais ir ekonominėmis realijomis nesusiję, nomenklatūros kabinetuose išgalvoti ir vyriausybės nutarimais patvirtinti rodikliai, atimantys iš skurstančiųjų galimybes gauti paramą.

Pavyzdžiui, „bazinės socialinės išmokos“ (BSI), pagal kurią apskaičiuojamos išmokos ir pašalpos, dydis – 38 Eur. Ši suma, neskaitant perskaičiavimo į eurus, nesikeitė nuo 2007-ųjų, kai dar vadinta minimaliu gyvenimo lygiu. Ji jau seniai tapo visiška fikcija, nes akivaizdu, kad Lietuvoje neįmanoma išgyventi turint 1,26 Eur dienai. Kitas mistinis dydis – „valstybės remiamos pajamos“ (VRP), šiuo metu sudarantis 102 Eur. Asmenims, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Tuo pačiu valstybė tarsi deklaruoja, kad turint tokią sumą galima patenkinti minimalius poreikius.

Ši melu pagrįsta sistema pasmerkia skurdui ir nevilčiai, – premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ministrei A. Pabedinskienei adresuotame kreipimesi pažymi N. Puteikis, kurio kaip Seimo nario pagalbos nuolat prašo žmonės, neįstengiantys patenkinti svarbiausių gyvybinių ir socialinių poreikių, bet negaunantys būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur.

Tokią padėtį, kaip nurodo parlamentaras, atspindi ir Europos Komisijos ataskaitoje neseniai paskelbta išvada, kad minimali socialinė apsauga Lietuvoje yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje (žr.: http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/).
„Esu įsitikinęs, kad šį skandalingą prastumą nulėmė ne prasta ekonominė valstybės padėtis, bet prasta Jūsų pirmtakų ir Jūsų politika, prioritetus sudėliojant turtingųjų naudai. Konservatorių ir liberalų vyriausybė krizę įveikinėjo skurdindama pažeidžiamiausius gyventojus (cituoju 2013 m. kovo 26 d. Europos Komisijos užimtumo ir socialinės padėties apžvalgą: „…analizė parodė, kad būtina kruopščiai suplanuoti biudžeto reformas, kad nuo jų neproporcingai nenukentėtų neturtingiausi gyventojai, kaip tai atsitiko kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lietuvoje ir Estijoje)“), šį darbą tęsė ir Jūsų vyriausybė, kuri taupė socialinėms išmokoms skirtas lėšas, bet iki šiol nepasirūpino minimalios socialinės apsaugos adekvatumu. 2014 m. rugsėjo 10 d. Jūs pasirašėte vyriausybės nutarimus, kuriais nustatyti VRP ir BSI dydžiai iš gilų skurdą patiriančių žmonių atima galimybę gauti pagalbą. Todėl raginu Jus prisiimti asmeninę atsakomybę ir užtikrinti, kad šie dydžiai būtų kuo skubiau pakeisti, nustatant tokias sumas, kurios būtų pagrįstos minimalių asmens poreikių vertinimu. Kitaip tariant, raginu užtikrinti, kad būtų nustatyta absoliutaus skurdo riba, kuri taptų atskaitos tašku kuriant socialinės apsaugos sistemą, adekvačiai reaguojančią į skurdo problemą.“, – rašoma premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei A. Pabedinskienei adresuotame N. Puteikio kreipimesi.

Nustatant absoliučios skurdo ribos dydį, Seimo narys siūlo pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą, nes dabar naudojamas metodas paslepia tikrąjį problemos mastą, o skurdo rizikos riba nėra pagrįsta objektyviais gyventojų vartojimo normatyvais, todėl visiškai neaišku, ar šis dydis pakankamas poreikiams patenkinti (žr.: http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/).

Taip pat Naglis Puteikis pakvietė vyriausybės vadovą ir socialinės apsaugos ministrę remtis socialiai atsakingos europietiškos politikos pavyzdžiais – tokiais, kaip Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje šį dydį nustato ir skelbia Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage; http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/; http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).