Seimo nario N. Puteikio prašymas ministrui L. Kukuraičiui apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo

Skelbiame 2017 m. vasario 28 d.  socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui elektroniniu paštu nusiųstą Seimo nario Naglio Puteikio prašymą apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo.

*******

From: PUTEIKIS Naglis
Sent: Tuesday, February 28, 2017 5:59 PM
To: linas.kukuraitis@socmin.lt
Subject: prašau apsaugoti pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo

Į mane kreipėsi Vaikų fondo socialinių išmokų vedėja Regina Dagienė, informuodama, kad po jos ir jos kolegės iš Finansų skyriaus prašymo Socialinės apsaugos ministerijai patikrinti, kodėl neveikia elektroninė prašymų registracija, kuriai buvo išleisti 3 milijonai, Jūsų vadovaujamos ministerijos kanclerė organizavo auditą. Tačiau auditą atliekantis darbuotojas netyčia išsiuntė elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad jis su Vaikų išlaikymo fondo juridinio skyriaus darbuotoju tariasi, kaip pareiškėjas nubausti, o gal net atleisti iš darbo. Sprendžiant iš susirašinėjimo, joms yra iškilusi labai rimta grėsmė, nes minėti du darbuotojai pasirinko du variantus: nubausti pareiškėjas už tai, kad parašė skundus iš asmeninių elektroninių paštų, arba už tai, kad neva atskleidė komercines 3 milijonų vertės konkurso paslaptis. Labai prašyčiau Jūsų atrasti laiko jas abi priimti, apsaugoti jas kaip pranešėjas apie korupciją nuo susidorojimo, įvertinti ministerijos auditoriaus ir minėto Vaikų išlaikymo fondo teisininko veiksmus ir būtinai pakeisti auditorių (ar auditorius).

P.S. Protu nesuvokiama, kad išleidus 3 milijonus, minėto fondo darbuotojai rankomis „exel“ programos pagalba turi „išversti“ litus į eurus.

P.P. S. Siunčiu Jums šį laišką elektroniniu, o ne paprastu paštu, nes spėju, kad audito planuojamas susidorojimas su pareiškėjomis negalėtų vykti be Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės palaiminimo.

Pagarbiai,

Naglis Puteikis

Seimo narys Naglis Puteikis klausia, kuriam saugomų teritorijų tarnautojui priekaištavo premjeras Saulius Skvernelis

Kam premjeras Saulius Skvernelis išsakė priekaištą LRT eteryje: Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui Gintarui Abaravičiui, kuris jau daugelį metų gina gausybės mokslininkų nustatytas ir teisės aktuose įtvirtintas kultūros paveldo vertybes bei puoselėja Užutrakio dvaro sodybą, tapusią ryškiu kultūrinės traukos centru, ar Vidai Petiukonienei ir Zentai Ražanauskienei – buvusiai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorei bei ilgametei jos pavaduotojai, kurios saugomų kraštovaizdžių valstybinę žemę dovanodavo labai turtingiems žmonėms, kad jie galėtų savavališkai ją atsitverti?

Šį ir kitus klausimus Seimo narys Naglis Puteikis pateikė laiške premjerui Sauliui Skverneliui.

*******

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

2017 m. kovo 14 d.

DĖL PASISAKYMO APIE SAUGOMAS TERITORIJAS IR INVESTICIJAS

Gerbiamas premjere, būčiau dėkingas už paaiškinimą, kurį saugomų teritorijų atstovą turėjote omenyje, 2017 m. kovo 7 d. transliuotoje LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėdamas:

„Pirmadienį teko Stokholme diskutuoti su potencialiais investuotojais ir tais, kurie jau yra investavę. Švedija yra viena iš didžiausių valstybių, kurios investicijos ateina į Lietuvą. Vienas iš klausimų buvo teisinės bazės pastovumas ir stabilumas. Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą. Iš kitos pusės važinėja tiek vyriausybės vadovai, tiek atskirai ministrai, siekdami, kad tos investicijos ateitų. Vyriausybė taip pat mąsto, kaip padaryti tą investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. Turime ir kitų pavyzdžių, nėra ką slėpti. Kai vienas valstybės valdininkas, ypač saugomose teritorijoje, vienasmeniškai nusprendžia, ar ta investicija gali ateiti į miestą, ar ne. Suprantu, kad reikia kalbėti ir saugomose teritorijose išsaugoti labai aiškų saugiklį, bet mes turime pavyzdžių, kur, pasak merų, yra bandoma kištis net į vidinį pastatų. Tai apie ką mes kalbame? Viena ranka mes verkiame, kad egzistuoja didelis skurdas ir socialinė atskirtis, bet jos nesumažinsime, jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos. Kita ranka mes pasakome: „Žinote, mums to nereikia.“

– Turite omenyje Saugomų teritorijų tarnybą?

– Ir Saugomų teritorijų tarnybą, ir priežiūrinės institucijos, kurios smaugia verslą taip, kad tiesiog žmonės, kurie bando viską padaryti teisėtu keliu, atsiduria užburtame rate. Tada atsiranda dar blogesnis dalykas, bandymas kitais būdais spręsti problemas.

(Pabraukta mano, citata paskelbta interneto portale 15min.lt: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-paviesinta-zalgirio-stadiono-zemes-nuomos-istorija-milziniskas-smugis-investicinei-aplinkai-56-765318).

Galbūt pabraukote citatoje turite omenyje Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių Gintarą Abaravičių, kuris jau daugelį metų gina gausybės mokslininkų, tyrėjų nustatytas kultūros paveldo vertybes, įtvirtintas teisės aktuose, ir puoselėja Užutrakio dvaro sodybą, tapusią ryškiu kultūrinės traukos centru? O gal Vidą Petiukonienę arba Zentą Ražanauskienę – buvusią Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorę ir ilgametę jos pavaduotoją, dabar vadovaujančią šiems parkams, kurios saugomų kraštovaizdžių valstybinę žemę dovanodavo labai turtingiems žmonėms, kad pastarieji galėtų savavališkai ją atsitverti? (žr.: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prabangiu-namu-kvartalui-isskirtine-malone-turtuoliai-uz-valstybine-zeme-sumoka-grasius.d?id=73846786).

Ar užsimindamas apie tai, kad Stokholme sulaukėte vietinių investuotojų priekaištų dėl investicijų stabdymo, Jūs turėjote omenyje švediško kapitalo „Rimi“ parduotuvę Trakuose, kuriai Darius Nedzinskas planuoja išnuomoti patalpas pastate, kurį nori pastatyti be konkurso išsinuomotoje valstybinėje žemėje Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje?

O šioje pasisakymo dalyje ar turėjote omenyje Trakų raj. merę: „(…) mes turime pavyzdžių, kur, pasak merų, yra bandoma kištis net į vidinį pastatų. Tai apie ką mes kalbame? Viena ranka mes verkiame, kad egzistuoja didelis skurdas ir socialinė atskirtis, bet jos nesumažinsime, jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos.“?

Jei ši prielaida teisinga, tai norėčiau Jus informuoti, kad Trakų raj. merė sako netiesą, teigdama, neva kažkas kišasi į „Rimi“ vidaus išplanavimą – nenustebčiau, nes tai būtų jau ne pirmas bandymas apjuodinti Trakų istorinį nacionalinį parką ir jame dirbančius valstybės tarnautojus, nes šioje istorijoje, deja, nesibodima net šmeižto. Tad jei kas nors pasakoja apie jų kišimąsi į prekybos centro vidaus planavimą – paprašykite, kad raštu pagrįstų tą teiginį, ir pamatysite, kad tai tiesiog apkalbos.

Taip pat norėčiau pasidalinti pastaba dėl Jūsų pasisakymo, kad skurdo ir socialinės atskirties nesumažinsime, „jei nepritrauksime investicijų ir ten neatsiras konkurencingos darbo vietos.“ Jei šį pasisakymą inspiravo Jus galbūt pasiekę „Rimi“ akcininkų nusiskundimai dėl planuojamos prekybos centro statybos Trakuose, tai tokie nusiskundimai yra manipuliacija, nes, kaip rodo praėjusią savaitę „Sodros“ paskelbti duomenys apie atlyginimų vidurkius, ši įmonė kaip tik moka mažiausiai ir net tiek mažai, kad jų kasininkėms prireikia savivaldybių pagalbos socialinėmis išmokomis. Manau, jei Trakų raj. savivaldybė būtų paskelbusi konkursą toms investicijoms, kurios labiausiai mažina skurdą, tai būtų laimėjusi vokiško kapitalo „Lidl“, kuri moka vidutiniškai 250 eurų per mėnesį daugiau, nei „Rimi“.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Seimo narys N. Puteikis paprašė Kultūros paveldo departamento direktorės ir kultūros ministrės paaiškinti, ar buvo nuslėpta Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjui V. Karčiauskui nepalanki tyrimo išvada, ir grąžinti į biudžetą ne pagal paskirtį panaudotus pinigus

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) direktorę Dianą Varnaitę, prašydamas išsklaidyti viešai pareikštas abejones, kad galėjo būti nuslėpta KPD Vilniaus skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui ir šio skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Černiauskienei nepalanki tyrimo išvada, vėliau to paties atvejo tyrimui sudarant dar vieną komisiją, bei užtikrinti, kad į biudžetą bus grąžintos ne pagal paskirtį panaudotos lėšos.

Kreiptasi dėl didelį rezonansą sukėlusio atvejo, kai buvo leista nugriauti ir kitoje vietoje pastatyti istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40 stovėjusią medinę vilą, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą.

Pagrindą abejonėms dėl KPD darbo skaidrumo suteikė internete viešai paskelbtas dokumentas, pavadintas „Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Į-54 sudarytos laikinosios komisijos“ 2016 m. birželio 16 d. „išvada dėl faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo“ (http://lietuvos.link/dingusi-kulturos-paveldo-komisijos-isvada-kurioje-buvo-parasyta-kad-kpd-vilniaus-skyriaus-vedejas-v-karciauskas-sudare-salygas-sunaikinti-vertybe/), iš kurio matyti, kad komisija, kuriai vadovavo tuo metu KPD dirbęs, o dabar kultūros viceministro pareigas einantis Renaldas Augustinavičius, dar 2016 metais konstatavo, jog KPD Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės L. Černiauskienės ir šio skyriaus vedėjo V. Karčiausko veiksmai „sudarė sąlygas sunaikinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę: vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos – pastato vieta Birutės g. Nr. 40 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12385).“.

Tačiau po metų, 2017 m. vasario 22 d., KPD paskyroje socialiniame tinkle Facebook buvo paskelbtas įrašas, kad „Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sudarė laikinąją komisiją, kuri tirs visuomeninės organizacijos Žvėryno bendruomenė skundą dėl teritorijų planavimo dokumentų ir statybą leidžiančio dokumento atitikimo kultūros paveldo apsaugą, aplinkos apsaugą ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams objekte adresu Birutės g. 40 Vilniuje“. Tikėtina, kad ši komisija antrą kartą tiria tas pačias faktines aplinkybes, kurias jau ištyrė 2016 metais tyrimą atlikusi komisija.

Todėl Seimo narys Naglis Puteikis paprašė KPD direktorę Dianą Varnaitę pateikti dokumentus, susijusius su pirmosios komisijos darbu, bei paaiškinti, ar ši komisija pateikė jai išvadą ar išvados projektą, kuriame buvo konstatuota, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės 2015-08-28 pritarimas Projektiniams pasiūlymams, taip pat minėtos vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės parengtų, o Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko 2015-10-15 patvirtinti Specialieji paveldosaugos reikalavimai bei 2015-09-23 Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Černiauskienės pritarimas Detaliojo plano korektūrai, sudarė sąlygas sunaikinti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinės dalies vertingąją savybę: vietovei reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių vietos – pastato vieta Birutės g. Nr. 40 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12385).“. Taip pat KPD direktorė D. Varnaitė paprašyta informuoti, kokie sprendimai buvo priimti įvertinus minėtos komisijos išvadą, o jei nebuvo priimti jokie sprendimai – paaiškinti, kodėl. Be to, klausiama, ar komisija, apie kurios sudarymą KPD paskelbė 2017 m. vasario 22 d., antrą kartą tiria tas pačias faktines aplinkybes, kurias jau ištyrė 2016 metų komisija, o jei ne – kuo skiriasi jų tyrimų objektai.

Taip pat N. Puteikis paprašė suteikti informaciją, kokia tiksliai suma buvo sumokėta kaip kompensacija už pastato Birutės g. 40, Vilniuje, taikomuosius tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą, ir užtikrinti, kad šie pinigai būtų grąžinti į biudžetą, nes buvo panaudoti ne pagal paskirtį – buvo skirti paveldo objekto tvarkymui, tačiau jis sunaikintas, leidus nugriauti ir perkelti į kitą vietą. Kad kompensacija buvo sumokėta, nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2013 m. veiklos ataskaitoje, apie tai skelbta ir spaudoje (pvz., čia: http://sa.lt/kompensacijos-privatiems-kulturos-paveldo-valdytojams/).

Kadangi iš internete viešai paskelbto dokumento matyti, kad 2016 metais Birutės g. 40 atvejį tyrusios komisijos pirmininkas buvo R. Augustinavičius, dabar einantis kultūros viceministro pareigas, Seimo narys N Puteikis paprašė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pateikti jo paaiškinimą apie jam žinomas aplinkybes: ar jis buvo tokios komisijos pirmininkas, kokią išvadą, kam ir kada pateikė ši komisija, kokie sprendimai buvo priimti ją pateikus, o jei nebuvo priimti jokie – kodėl.

Kultūros ministrė paprašyta pasirūpinti, kad atsakymai būtų pateikti kuo greičiau, nes būtina kuo greičiau išsklaidyti abejones dėl KPD darbo skaidrumo, ir asmeniškai užtikrinti, kad į biudžetą būtų grąžinti ne pagal paskirtį panaudoti pinigai.

Naglis Puteikis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl Trakų senamiesčio sumažinimo tenkinant „Rimi“ statytojų interesus

Gavęs informaciją, kad Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Vertinimo taryba) sumažino Trakų senamiesčio ribas taip, kad sklypas, esantis Vytauto g. 90, kurio dalis anksčiau buvo senamiesčio zonoje, į ją nebepatektų, ir toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne viešuoju interesu išsaugoti unikalų šio istorinio miesto kraštovaizdį, bet tenkinant privačius Dariaus Nedzinsko ir kitų „Rimi“ prekybos centro statytojų interesus, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie tokio sprendimo priėmimo aplinkybes.

Parlamentaras paprašė nurodyti, kada įvyko KPD Vertinimo tarybos posėdis ar posėdžiai dėl Trakų senamiesčio ribų sumažinimo, kas pristatė argumentus dėl sumažinimo, kokia pranešėjo/-os paminklosauginė patirtis, kodėl į šį posėdį ar posėdžius nebuvo pakviesti KPD Vilniaus padalinio, Trakų raj. savivaldybės paminklotvarkininkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) atstovai, kodėl apie sumažinimą nepranešta Trakų raj. savivaldybei, Vilniaus KPD padaliniui ir TINP‘ui bei viešai.

„Prašau paaiškinti, kaip projektų derintojams ir visuomenei sužinoti apie tokius sumažinimus – ar jie turėtų kasdien atsivertinėti kultūros vertybių registrą ir jo priedus? Taip pat prašau informuoti, ar pranešėjas/-a žinojo, kad toje vietoje, kur sumažintos Trakų senamiesčio ribos, norima statyti „Rimi“ prekybos centrą, ar tai žinojo Vertinimo taryba, ar jos nariai bei sprendimo rengėjai deklaravo viešuosius ir privačius interesus, o tie, kurie susiję su minėto statybų projekto vystytoju D. Nedzinsku, „IKI“ ir „Rimi“, ar nusišalino nuo klausimo dėl sumažinimo?“, – klausia Seimo narys.

Ilgametę paminklosaugininko patirtį turintis N. Puteikis paprašė pateikti Trakų senamiesčio ribų sumažinimo argumentus, minėtų Vertinimo tarybos posėdžių protokolus ir garso įrašus. Atsižvelgdamas į tai, kad dr. Lina Leparskienė, atstovaujanti Trakų išsaugojimu besirūpinančius visuomenininkus, kurių paskelbtą peticiją internetu jau pasirašė beveik tūkstantis piliečių (http://peticijos.lt/visos/72276/signed), jau anksčiau prašė pateikti argumentus, bet sulaukė tik abstraktaus atsirašymo, N. Puteikis informavo KPD, kad tuo atveju, jei prašoma informacija ir vėl nebus pateikta,  jis ketina inicijuoti specialios Seimo komisijos įkūrimą.

Be to, N. Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros ministeriją, prašydamas išnagrinėti šį Trakų senamiesčio ribų sumažinimą kaip atvejį, kuris gali sudaryti paveldui pražūtingą precedentą, ir pateikti atitinkamus vertinimus bei išaiškinimus. Pvz., Seimo narys klausia, ar KPD vertinimo tarybos turi kviesti Trakų istorinio nacionalinio ir kitų parkų direkcijų, KPD, už paveldo tvarkymą atsakingų savivaldybių padalinių bei paveldo apsauga besirūpinančių visuomeninių organizacijų atstovus į savo posėdžius, kai keičiamos kultūros vertybių ribos ir vertingosios savybės.

„Kaip visuomenė gali pareikšti savo nuomonę svarstymo metu, jei viskas, įskaitant kultūros vertybės teritorijos sumažinimą, yra daroma slapčia? Kodėl analogiško dokumento/teisės akto – specialiojo plano rengimui yra taikoma viešo svarstymo ir viešo paskelbimo procedūra? Ar neturėtų tokia pat procedūra būti taikoma ir vertinimo tarybų aktams, kai keičiamos kultūros vertybių ribos?“, – klausia N. Puteikis.

 

Naglis Puteikis paprašė nušalinti viceministrą Renaldą Augustinavičių nuo klausimų, susijusių su „Rimi“ prekybos centro statyba Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje

Renaldas Augustinavičius

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, prašydamas pateikti informaciją, ar viceministras Renaldas Augustinavičius deklaravo privačius interesus, susijusius su „Iki“, „Rimi“, Dariumi Nedzinsku ir jo bendrovėmis, kurie susiję su „Rimi“ statyba Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje, ir nušalinti jį nuo visų su šia statyba susijusių klausimų.

Tokį prašymą parlamentaras pateikė atsižvelgdamas į internete paviešintą 2017 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijoje įvykusio viceministro R. Augustinavičiaus organizuoto pasitarimo garso įrašo stenogramą (http://lietuvos.link/garso-iraso-stenograma-kulturos-ministerijoje-prievartavimas-suderinti-milziniska-prekybcentri-trakuose/), kuri liudija, kad šio posėdžio metu (o taip pat, visuomenininkų ir N. Puteikio žiniomis, ir kitų panašių Kultūros ministerijoje surengtų posėdžių bei elektroniniu paštu vykusio susirašinėjimo metu) „Rimi“ prekybos centro statytojas D. Nedzinskas darė spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kad ji suderintų prekybos centro projektą.

„Bet kuriuo atveju, prašome nušalinti R. Augustinavičių nuo bet kokių klausimų, susijusių su „Iki“, „Rimi“, D. Nedzinsku ir jo organizuojama prekybos centro statyba Trakuose bei apskritai su Trakų istoriniu nacionaliniu parku, nes iš aukščiau nurodytos stenogramos akivaizdu, kad jis palaiko labai gerus asmeninius santykius su D. Nedzinsku, nes labai jau familiariai bendrauja ir darė spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui taip, tarsi būtų ne už paveldo apsaugą atsakingas kultūros, bet ūkio viceministras ir siektų sudaryti sąlygas kraštovaizdį darkančioms privataus komercinio objekto statyboms, užuot atlikęs savo kaip kultūros viceministro pareigas, t. y. saugojęs Trakų istorinį kraštovaizdį.“, – rašoma N. Puteikio prašyme kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson.

Naglis Puteikis paprašė įvertinti neskaidriai planuojamą prekybos centro statybą Trakuose ir pateikti kultūros viceministro R. Augustinavičiaus susirašinėjimą su D. Nedzinsku

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, kitus atsakingus pareigūnus ir ekspertus, prašydamas įvertinti neskaidriai planuojamą prekybos centro statybą Trakuose ir pateikti viceministro Renaldo Augustinavičiaus ir kitų tarnautojų susirašinėjimą su projekto vystytoju Dariumi Nedzinsku, tariantis, kaip sušvelninti paveldosaugos reikalavimus kultūros ir gamtos paveldo požiūriu ypač jautrioje vietoje.

Kreipimasis parengtas gavus pranešimus iš visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ atstovų, sunerimusių dėl ketinimų prisidengiant autobusų stoties rekonstrukcija pastatyti prie įvažiavimo į Trakus didžiulį prekybos centrą, kuris sunaikintų unikalų šio istorinio miesto mastelį ir sudarkytų per amžius susiklosčiusį kultūrinį kraštovaizdį, nors tokio dydžio prekybos centrai turėtų būti statomi toliau nuo istorinių miestų centrų.

Visuomenininkai yra pasipiktinę neskaidriu planavimo procesu, kai aukštas pareigas einantys Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento tarnautojai pagal verslininkų pageidavimus organizavo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pakeitimus, ciniškai pamindami viešąjį interesą privataus pelno naudai, ir darė spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kad ji suderintų prekybos centro projektą. Apie vieną iš paskutinių šio proceso epizodų liudija internete paviešinta 2017 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijoje įvykusio viceministro Renaldo Augustinavičiaus organizuoto pasitarimo garso įrašo stenograma (http://lietuvos.link/garso-iraso-stenograma-kulturos-ministerijoje-prievartavimas-suderinti-milziniska-prekybcentri-trakuose/).

Todėl Seimo narys N. Puteikis paprašė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pateikti elektroniniu paštu vykusį viceministro R. Augustinavičiaus ir kitų ministerijos tarnautojų susirašinėjimą dėl prekybos centro ir autobusų stoties statybos Trakuose (iš pradžių – sklypuose, esančiuose Vytauto g. 88 ir Vytauto g. 90, vėliau – Vytauto g. 90 ir Bernardinų g.) su Dariumi Nedzinsku (UAB „Trastas“ direktoriumi, prieš tai – įgaliotu UAB „Hakonlita“ asmeniu) ir Kultūros paveldo departamento bei kitų institucijų darbuotojais.

Taip pat kultūros ministrės, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto prašoma išsiaiškinti, kada, kieno iniciatyva, kuo remiantis Kultūros paveldo centras pakeitė Trakų senamiesčio ribą taip, kad sklypo, esančio Vytauto g. 90, dalis, anksčiau buvusi Trakų senamiesčio zonoje, į ją nebepatektų, ir pateikti su tuo susijusius Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos dokumentus. N. Puteikis prašo paaiškinti, kaip ministerija vertina tai, kad šis pakeitimas prieštarauja galiojančiam Trakų senamiesčio specialiajam reglamentui, kuris buvo patvirtintas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ ir gali buti keičiamas tik tokia tvarka, kaip buvo parengtas – teritorijų planavimo būdu.

Be to, Seimo narys prašo pateikti argumentuotą paveldosauginį įvertinimą, kokį poveikį planuojama statyba turės Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniam draustiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu, kuris galioja ir nėra atšauktas, kaip ir anksčiau nurodytas specialusis reglamentas.

„Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad visas šis statybų planas yra galimai neteisėtas, nes galimybė statyti prekybos centrą autobusų stočiai suformuotame sklype Vytauto g. 90 atsirado po to, kai D. Nedzinsko įmonė mainų sutartimi išmainė sklypą, esantį Vytauto g. 88, į Trakų r. savivaldybės įmonei UAB „Trakų autobusai“ priklausiusio autobusų stoties pastato dalį, nors tokie mainai įstatymais yra seniai uždrausti. Taip pat nesuprantama, kodėl neskelbiamas konkursas tarp prekybos centrų – gal kiti pasiūlytų statyti prekybos centrą tinkamesnėje vietoje, nežalojant istorinio kraštovaizdžio, o vietoje „Rimi“, mokančio savo darbuotojams vienas mažiausių algų tarp prekybos centrų, atsirastų kitas, mokantis keliais šimtais eurų didesnes algas. Be to, atkreipiu Jūsų dėmesį, kad panašiai kaip verslininko Arvydo Avulio planuojamos statybos Žalgirio stadiono vietoje atveju, Trakų r. savivaldybė su Nacionaline žemės tarnyba ruošiasi D. Nedzinskui už 0 eurų padovanoti teisę statyti valstybei priklausančiame sklype, nors bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje verslininkai sumokėtų valstybei didžiulius pinigus už teisę statyti tokius objektus, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse tokia verslininkų pareiga – nusipirkti iš valstybės teisę statyti nuomojamame sklype – taip pat yra numatyta. Apibendrindamas teigiu, kad verslininkas D. Nedzinskas ir Trakų r. savivaldybė šioje istorijoje bando pažeisti ne tik paminklosauginius įstatymus, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus, o neskelbdami konkurso iškraipo rinką mažiausiai civilizuoto verslo naudai“, – teigia N. Puteikis.

Seimo Kultūros komitetas visuomenininkų ir N. Puteikio raštus dėl prekybos centro statybos Trakuose planuoja svarstyti kovo 8 d., trečiadienį, vyksiančiame posėdyje.

 

 

Vietoje D. Nedzinsko prekybcentrio, kuris užstos Trakų paveldą – paminklą biudžeto lėšų vogimo schemoms: džiugintų akį, keltų nuotaiką, mažintų emigraciją

Dalinamės Naglio Puteikio komentaru su kvietimu pasirašyti peticiją.

*******

Apie architektūrą nerašysiu – kokia dar architektūra lietuviškuose prekybcentriuose? D. Nedzinskas (buvęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas, – red. past.) nori užstoti Trakų paveldą. Bet vietoje šabakštynų – griūvančios autobusų stoties ir jos aplinkos – nebūtinai turi būti HiperRimi. Nebent norime paminklo mažoms algoms. Gali būti aikštė, pieva, parkas. Stiklobetoniniai vienkartiniai (dešimčiai metų) monstroidiniai prekybcentriai gali būti lomose, kad negadintų istorinių kraštovaizdžių. Amerikonai „apgriuvusiame kvartale sutvarko apleistą vietą“ įrengdami ten… parką, pvz. Vašingtono centre https://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalin%C4%97_al%C4%97ja Tuo tarpu LT VPprekymoidai/rimoidai/ikimonai neva šabakštynuose stato monstroidiškai stikliniškus betonoidus. Nes pinigai jiems visatos centras, kaip ir politikams, kurie iš tų koncernų gauna auksinius laikrodžius arba eurus alkoholio dėžutėse ir išduoda leidimus statyti megaprekybcentrius miestų centruose. Nors visas pasaulis iš XIX a. pab. praktikos žino, kad juos galima statyti tik miestų pakraščiuose, nes kitaip nužudomas smulkusis verslas, o transporto kamščiai paralyžiuoja centro gyvenimą.

Jei statytų LIDL-as, tai jų pastatas bent būtų žemesnis, o algos – keliais šimtai eurų didesnės, nei pas LT prekybcentrių viarslynikus, būtų bent jau šioks toks argumentas statyboms.

Dabar D. Nedzinskas savo milijonus, kuriuos, inteligentiškai tariant, NUGVELBĖ iš nekaltų mokesčių mokėtojų per LEO LT schemą ir panašias (prisidengimas neįgaliųjų įmonėmis pavagiant dešimtis milijonų litų PVM-o, turto perkainavimas išsimokant milžiniškus dividendus elektros įmonėse, plius kompensacija už LEO LT numarinimą), nori investuoti užstodamas Trakų paveldą.

Na jau ne. Nebent peršviečiamą paminklą tų pseudoviarslinykų biudžeto lėšų vogimo schemoms – tada galima jį ir didesnį. Ir būtinai bareljefą su štai tokiu siužetu: brudauskai iš mokesčių inspekcijų dangsto tas vogimo iš skurstančių emigrantų ir galo su galu nesuduriančių pensininkų schemas, už tai gaudami auksiniškai briliantiškus laikrodžius (žr.: http://puteikis.lt/seimo-narys-naglis-puteikis-klausia-kodel-netiriamas-galimas-buvusio-vmi-virsininko-d-bradausko-kysininkavimas/), kuriuos koncernai nupirkdavo iš tų pačių nušvilptų PVM-ų, koncesijų, statybinių sutartinių pseudokonkursų ir privačios/valstybinės partnerystės (prisiminkime Balsių mokyklos statybą).

Toks paminklas tikrai būtų istoriškai pagrįstas ir pateisinamas apleistos Trakų autobusų stoties vietoje – jis džiugintų akį, keltų nuotaiką, mažintų emigraciją.

Todėl pasirašykite peticiją dėl Trakų paveldo apsaugos: http://peticijos.lt/visos/72276

Seimo narys Naglis Puteikis klausia, kodėl netiriamas galimas buvusio VMI viršininko D. Bradausko kyšininkavimas

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, klausdamas, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai korupcinių buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko veikų.

Tokį klausimą pateikti paskatino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos paaiškinimas, kodėl prokuratūra netiria D. Bradausko galimai paimto iš koncerno „MG Baltic“ kyšio, kurio paėmimo aplinkybės detaliai atsiskleidžia Finansų ministerijos paviešintoje tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje.

M. Jovaišos atsakymas buvo toks: o ką ten tirti – jei ką ir paėmė, tai gal už visuomenei naudingus darbus. Manau, kad tai yra neįtikėtinai ciniškas atsakymas, tuo labiau, kad jis nuskambėjo girdint visai Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai. M. Jovaiša, matyt, galvoja, kad jis be tyrimo gali spręsti, kad yra teisinga, kas neteisinga, kas yra korupcija, o kas nėra, ir kad tai yra išimtinė jo, kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo, kompetencija. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydamas Jūsų pateikti atsakymą į svarbų klausimą dėl galimos aukšto rango tarnautojo korupcijos“, – nurodo Naglis Puteikis.

Generaliniam prokurorui ir Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotuose raštuose cituojami faktai, nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai paskelbtoje 2017 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 12.13-TN2 dėl tarnybinio nusižengimo (http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/tyrimoisvadapdf.pdf ):

1. VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu buvo keturis kartus susitikęs su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

2. 2015-08-07 viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ įvykusio susitikimo metu VMI viršininkas D. Bradauskas su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu aptarinėjo VMI atliktus ir atliekamus UAB „Vilniaus prekyba“ ir jų akcininkų kontrolės veiksmus. Tokiu būdu VMI viršininkas D. Bradauskas atskleidė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui informaciją, žinomą tik mokesčių administratoriui, apie mokesčių mokėtojus J. N., G. M., M. M. (informaciją apie šių asmenų patikrinimus ir jiems priskaičiuotas mokesčių sumas) bei UAB „Leksita“ (informaciją apie įmonės mokestinio tyrimo procesą), tuo pažeisdamas atitinkamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

3. 2015-08-07 viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“ įvykusio susitikimo metu VMI viršininkas D. Bradauskas nurodė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui prašymą dėl reorganizacijos teikti per Tomą (patikrinimą atlikusiai Finansų ministerijos komisijai šio asmens tapatybė žinoma) ir pridėti pageidaujamą gauti atsakymą, bei pažadėjo, kad šis prašymas atsidurs pas jį (D. Bradauską) ir jis toliau informuos apie šio prašymo nagrinėjimo eigą, o jeigu reikės, ir pakoreguos.

4. VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu sistemingai ir kryptingai (buvo susitikęs net 4 kartus) susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, nors tuo pat metu VMI atliko „MG Baltic“ įmonių grupės mokesčių administravimo veiksmus ir jos akcininkų mokestinius patikrinimus. Už suteiktą informaciją ir glaudų bendradarbiavimą VMI viršininkui buvo žadama atsilyginti, jį palaikyti politinėje arenoje, jo nepamiršti, taip pat buvo įteikiamos dovanos.

5. VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, šiurkščiai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, t. y. susitikimų su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu metu viešose vietose (viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kavinėje) buvo labai nemandagus, savo kalboje vartojo daug necenzūrinių žodžių (pizdū, pizdiec, blet, pohui), žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), būdamas įstaigos vadovu elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausio lygio valstybės politikams ir valstybės pareigūnams bei valstybės institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo, kaip VMI vadovo, galias ir galimybes („aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“), nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priėminėjo dovanas („čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo jam suteiktais įgalinimais („esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia..“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).

Nesu teisininkas, bet man labai akivaizdu, jog tokiais veiksmais aukšto lygio valstybės tarnautojas – buvęs VMI viršininkas D. Bradauskas – padarė ne tik tarnybinius nusižengimus, bet ir korupcinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus.

Vertindamas Finansų ministerijos paskelbtą išvadą, Naglis Puteikis pažymi, kad ne vienoje vietoje yra tiesiogiai nurodyta, jog D. Bradauskui buvo teikiamos dovanos , be to, apie tai galima spręsti ir iš pateiktų D. Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento pokalbių ištraukų, pavyzdžiui: „čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“. Teismų praktikoje, kaip nurodo Seimo narys, yra pažymima, kad „kyšis asmeniui gali būti įteikiamas atvirai arba užmaskuotai (pavyzdžiui, kaip dovana asmeninės kaltininko šventės proga <…>). Kyšio gavimo ir priėmimo būdas kvalifikuojant veiką reikšmės neturi – svarbu, kad turtinė nauda kaltininkui buvo suteikta už jo pasinaudojant tarnybine padėtimi atliktus (neatliktus) veiksmus ir kad jis suprastų tai ir norėtų tokios naudos.“

Kodėl Jūs iki šiol dėl šitų dalykų nepradėjote ikiteisminio tyrimo?“, – generalinio prokuroro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos klausia Naglis Puteikis.

Naglis Puteikis kreipėsi dėl brutalių paveldo naikinimo atvejų įvertinimo ir tokios praktikos užkardymo

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti aktualias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų 5 problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį planuojama statyti prie Trakų autobusų stoties, ir Anykščių pilies „atstatymą“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau. Skelbiame kreipimosi tekstą.

*******

DĖL BRUTALIŲ PAVELDO NAIKINIMO ATVEJŲ VERTINIMO IR TOKIOS PRAKTIKOS UŽKARDYMO

Prašyčiau apsvarstyti šias aktualias paminklosaugines problemas ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas (dvi iš nurodytų 5 problemų, t. y. Trakų autobusų stoties/prekybos centro ir „atstatomos“ Anykščių pilies – prašyčiau apsvarstyti kaip įmanoma greičiau):

  1. Planuojamą didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statybą Trakuose prie autobusų stoties, kuri taptų dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikintų unikalų šio istorinio miesto mastelį. Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija (http://peticijos.lt/visos/72276/pasirasyti).
  1. Dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“, paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale lt (http://www.delfi.lt/veidai/kultura/barbariski-zaidimai-butaforinemis-pseudopilimis-ant-vorutos-piliakalnio.d?id=73739062), aprašytą tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantį buvusios pilies atstatymą. Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas.
  1. Ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objekto, kuris ne iki galo ištirtas. Pvz., Obelių senkapis prie Obelių ežero Ukmergės rajone yra ištirtas ne iki galo, pačiame ežere taip pat palikta neištirtų po vandeniu esančių palaidojimų. Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI-XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba kasant kūdrą suknaikinti XVI-XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžiuo, tokių atvejų turėtų būti daugybė.
  1. Ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI-XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau statant gynybinius įrengimus buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624-1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komitetas mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?
  1. Analogišką aukščiau aprašytai situaciją, kuri šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komiteto manymu, yra normali, atsižveliant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Aiškėja „Geotermos“ griovėjų pavardės: susipažinkite – AB „Lietuvos energijos gamyba“ vadovė E. Čiužaitė

Už valstybės kontroliuojamos įmonės „Geoterma“ išsaugojimą Seimo Energetikos komisijos posėdžiuose aktyviai pasisakantis Naglis Puteikis paskelbė dar vieną komentarą apie neišmintingą ir galimai neskaidrų šios įmonės griovimą. Dalinamės.

*******

Sąjūdžio laikais visuomenė pradėjo reikalauti slaptojo nomenklatūrinio valdymo pavardžių. Tuo metu tai praskaidrino daugelį dalykų. Dabar pagal praktiką esame grįžę į sovietijos laikus, tik tie slaptojo valdymo veikėjai mėgsta girtis tariamais ES standartais. O kaip yra iš tikrųjų? Štai susipažinkite: AB „Lietuvos energijos gamyba“ vadovė Eglė Čiužaitė. Jos vadovaujama įmonė kaip „Geotermos“ akcininkė neva bandė gaivinti Geotermą, bet rezultatas – įmonė griaunama stabdant šilumos gamybą. Bandė „gaivinti“ slapta nuo visuomenės, nesikviesdama geotermijos mokslininkų, ankstesnių vadovų, specialistų – tikrai labai „moderni vakarietiška“ visuomeninę reikšmę turinčios įmonės valdymo praktika. Apgailėtina. Kada „Lietuvos energija“ bus pradėta valdyti taip, kaip dabar pertvarkomas „Lietuvos geležinkelių“ valdymas?

Ar E. Čiužaitė su geotermijos specais tarėsi? Ne.

Su kuo tarėsi? Su būsimais prichvatizuotojais, kurie kaip katinai prie lašinio trokšta atsilaisvinusių 15 megavatų šilumos kvotos, ar su visuomene?

O ji viešai visuomenei ką nors pranešė? Ne.

Susitikimą surengė? Ne.

Su mokslininkais tarėsi? Ne.

Ar čia kokia surūdijusi SPA vonia, kad E. Čiužaitė po kilimu biznį organizuotų?

O ar ji žino, kad šalimais esantis Fortumas savo pelną, gautą iš Lietuvos pensininkų, išmoka Suomijos pensininkams? Ar ji žino, kad Fortumas iš kvailos/korumpuotos Lietuvos valstybės gauna dvigubą dotaciją, o savo įmonei Geotermai valstybė, t. y. jos kvaili/korumpuoti politikai, net nedavė nusipirkti iš ES lėšų biokuro katilėlio? Ar E. Čiužaitė bent raštą dėl tokios neteisingos dotacijos parašė? Ar paprašė dotacijos Geotermai? Ar paprašė sumažinti dotacijas Suomijos pensininkams (Fortumui)? Ką ji apskritai padarė? Spėju, kad arba nieko, arba tai buvo „Lietuvos geležinkelių“ stilius. Tokie patys ir kiti „Geotermos“ akcininkai – valstybės valdomos įmonės „Turto bankas“ vadovai. Išvada: specai kits kitam rankas karštu vandeniu plauna, bet jos vis tiek nešvarios.