Klaipėdos m. savivaldybė dar kartą raginama nekankinti daugiavaikės mamos ir jos nepilnamečių vaikų

Klaipėdos m. savivaldybei toliau piktybiškai nereaguojant į gyvybiškai svarbių daugiavaikės šeimos vaikų interesų pažeidimus, šiandien išsiųstas dar vienas Seimo nario Naglio Puteikio raštas dėl skubaus kritinės situacijos sprendimo.

*******

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 2396616 El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

Klaipėdos m. merui Vytautui Grubliauskui

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei

Kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyviams

AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos nariams Artūrui Šulcui, Audriui Vaišvilai, Vaclovui Dačkauskui, Vygantui Vareikiui, Arvydui Cesiuliui, Artūrui Razbadauskui, Andrej Kugmerov

AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui Leonui Makūnui

Originalas siunčiamas nebus
Nr. SN-S-0704/2016

2016 m. liepos 4 d.

PAKARTOTINIS KREIPIMASIS DĖL DAUGIAVAIKĖS V. P. ŠEIMOS VAIKŲ TEISIŲ IR INTERESŲ PAŽEIDIMO

2016 m. liepos 1 d. kreipiausi į Jus (išskyrus pirmąjį adresatą), informuodamas, kad pilną darbo dieną viename iš prekybos tinklų kasininke dirbanti dešimties vaikų mama V. P. su trimis nepilnamečiais vaikais yra palikti be geriamojo vandens, nes AB „Klaipėdos vanduo“, kurios 91,37 proc. akcijų turi Klaipėdos m. savivaldybė, nutraukė vandens tiekimą į savivaldybei priklausantį butą, kuriame jie gyvena.

Informuoju Jus, kad vandens tiekimas iki šiol neatnaujintas, todėl vaikai neturi sąlygų patenkinti būtiniausius fiziologinius ir higienos poreikius. Per karščius bandant atnešti šeimai vandens pablogėjo neįgalaus vyresniojo V. P. sūnaus, kuriam atlikta širdies operacija, sveikata.

Pabrėžiu, kad V. P. neturi jokių blogų įpročių, niekada nebuvo teista, jai nėra priteistas joks žalos atlyginimas, ji dorai auklėja ir prižiūri savo vaikus, neužsiima nelegaliu verslu ar kontrabandinių prekių pardavinėjimu, sąžiningai dirba, o įsiskolinimai AB „Klaipėdos vandenys“ ir kitoms komunalinių paslaugų įmonėms susidarė dėl vienintelės priežasties – todėl, kad būtinosios šios šeimos išlaidos keliskart viršija mėnesines pajamas, kurias sudaro minimalios mėnesinės algos dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės. Kadangi pusę V. P. darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai, jai su trimis nepilnamečiais vaikais pragyvenimui lieka 390 Eur, o vien Klaipėdos m. savivaldybės buto nuoma kainuoja 140 Eur. Akivaizdu, kad įsiskolinimai negali nesusidaryti, nes šiai tvarkingai daugiavaikei šeimai trūksta lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.

Esu įsitikinęs, kad Klaipėdos m. savivaldybė, turėdama Seimo ir Vyriausybės suteiktus įgalinimus bei skirtas lėšas padėti tokioms absoliutų skurdą kenčiančioms šeimoms, piktybiškai, tyčia nesinaudoja šiuo instrumentu ir nepadeda V. P. šeimai subalansuoti biudžeto, taip stumdama ją į socialinį užribį ir emigraciją.

Kadangi Klaipėdos m. savivaldybė ir toliau akivaizdžiai vilkina šios kritinės situacijos sprendimą, kreipiuosi į Jus dar kartą:

Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės administracijos prašau sušaukti skubų Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos posėdį ir priimti sprendimą dėl paramos V. P. šeimai, apmokant jos įsiskolinimą AB „Klaipėdos vanduo“;

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyvių prašau paraginti Klaipėdos miesto merą ir savivaldybės administraciją nedelsiant reaguoti į šią situaciją, kad būtų užtikrinti esminiai, gyvybiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesai;

AB „Klaipėdos vanduo“ prašau nustoti kankinti daugiavaikę mamą ir jos vaikus bei atnaujinti vandens tiekimą nelaukiant, kol Klaipėdos miesto savivaldybė ir kitos institucijos pradės reaguoti į šią situaciją.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Stenograma: ką Seimo nariai galvoja apie skurdą, J. Bernatonis žada taisyti antstolių Vykdymo instrukciją

Kaip jau rašėme, birželio 29 dieną nenumatytame Seimo posėdyje po darbotvarkėje neplanuotos diskusijos apie skurdą, kurią sukėlė Seimo nario Naglio Puteikio pasiūlymas nustatyti, kad negalima išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, 29 Seimo nariai balsavo už šį pasiūlymą, o teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažadėjo problemą spręsti taisydamas antstolių Vykdymo instrukciją. Skelbiame ištrauką iš Seimo posėdžio stenogramos, iš kurios matyti, ką Seimo nariai galvoja apie skurdą (visą stenogramą rasite čia).

******

14.08 val.
Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 738 ir 739 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3242(2) (pri­ėmi­mas)

PIRMININKĖ. Da­bar ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 738 ir 739 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3242. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Kvie­čiu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką J. Sa­ba­taus­ką į tri­bū­ną. Pra­šom. Yra Nag­lio. Pa­straips­niui. Ku­ris čia straips­nis yra? Tai­gi pa­straips­niui. Šiam įsta­ty­mui tai­ko­ma ypa­tin­ga sku­ba.
1 straips­nis. Pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­ta.
2 straips­nis. Pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­ta.
Dėl 3 straips­nio yra ką tik re­gist­ruo­ta N. Pu­tei­kio pa­tai­sa, bet ka­dan­gi yra ypa­tin­ga sku­ba, mes ga­li­me svars­ty­ti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šios pa­tai­sos, kai ko­mi­te­tas po­sė­džia­vo šian­dien, iki pie­tų dar ne­bu­vo.

PIRMININKĖ. Bet Sei­mas tu­ri to­kią tei­sę. Pir­miau­sia pra­šom, ger­bia­mas Nag­lis pri­sta­tys sa­vo siū­ly­mą.

N. PUTEIKIS (MSNG). Pir­miau­sia aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad va­kar Tei­sės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas jus, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, su­klai­di­no. Šio įsta­ty­mo pro­jek­to rei­kia tik tam, kad pa­tai­sy­tų šal­pos pen­si­jų pa­va­di­ni­mą. Tai yra tech­ni­nė pa­tai­sa, čia ne­siū­lo­ma nei kam nors pa­ge­rin­ti, nei kam nors pa­blo­gin­ti tuos iš­ieš­ko­ji­mus. Tai vie­nas da­ly­kas.
Ant­ras da­ly­kas. Va­kar jus ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas taip pat su­klai­di­no sa­ky­da­mas, kad iš ne­įga­lu­mo pen­si­jų ant­sto­liai ne­iš­skai­čiuo­ja. Iš­skai­čiuo­ja ir iš pen­si­jų, ir iš ne­įga­lu­mo pen­si­jų. Žmo­nės, ku­rie gau­na ma­žas ne­įga­lu­mo pen­si­jas, yra vie­ni­ši, ant­sto­liai iš­skai­čiuo­ja iš jų iki 50 % su­mų ir jiems lie­ka ke­lias­de­šimt eu­rų mė­ne­siui pra­gy­ven­ti. To­dėl aš, at­si­žvelg­da­mas į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­tai­sas, pa­tei­kiau nau­ją pa­tai­są, ku­rios es­mė to­kia, kad vi­sais at­ve­jais, kad ir kas nuo ko, iš bet ko­kių iš­mo­kų ar pa­ja­mų, ar dar­bi­nių, ar pen­si­jų, ar šal­pų ban­dy­tų ką nors iš­skai­čiuo­ti, kad žmo­gui per mė­ne­sį bū­tų pa­lie­ka­ma Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to vie­šai skel­bia­ma su­ma, rei­ka­lin­ga gy­vy­biš­kai bū­ti­no­sioms žmo­gaus iš­lai­doms.
Ir at­sa­ky­da­mas į ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko va­kar iš­sa­ky­tą pa­sta­bą, kad ne­va aš gi­nu ka­li­nius ir no­riu ne­leis­ti jiems at­ly­gin­ti ža­lą, tai aš ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ku. Da­bar­ti­nia­me įsta­ty­me ir ma­no va­ka­rykš­tė­je pa­tai­so­je la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta iš­ly­ga, ku­ri reiš­kia, kad jei­gu žmo­gus yra ka­lė­ji­me ar­ba jis pri­va­lo, bū­da­mas ka­lė­ji­me ar ne ka­lė­ji­me, at­ly­gin­ti ža­lą, ku­rią su­kė­lė ki­tam as­me­niui, tai įsta­ty­mas ga­ran­tuo­ja, kad iš­ieš­ko­ji­mai yra vyk­do­mi.
Baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, kad siū­lau ko­le­goms pri­im­ti ma­no pa­siū­ly­mą, ku­rio es­mė, kad Lie­tu­vo­je nie­kas ne­bū­tų kan­ki­na­mas la­biau ne­gu nu­sta­tė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ko­mi­te­tas ne­svars­tė. Pra­šom, jei­gu no­ri­te re­a­guo­ti, pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tik no­riu re­a­guo­ti, kad va­kar aš nie­ko ne­su­klai­di­nau. Ko­le­ga, pri­sta­ty­da­mas sa­vo pa­siū­ly­mus, iš es­mės kal­bė­jo ne apie pa­siū­ly­mus. Kai jis tei­kė pa­siū­ly­mus dėl ne­iš­skai­to­mos pi­ni­gų su­mos iš dar­bo už­mo­kes­čio, jis kal­bė­jo apie pen­si­jas, apie pa­šal­pas ir jo­kio pa­siū­ly­mo apie pen­si­jas ar pa­šal­pas ne­tei­kė.
Aš va­kar pa­ci­ta­vau įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad bū­tent iš šal­pos pen­si­jų, iš kom­pen­sa­ci­jų nė­ra iš­skai­tų, ne­įga­lu­mo ne­mi­nė­jau. Apie ne­įga­lu­mą yra tik vie­na­me straips­ny­je, ku­ria­me pa­sa­ky­ta, kad da­ro­ma iš­im­tis, kai iš­skai­to­ma, jei­gu da­ro­ma iš­skai­ta dėl pa­da­ry­tos ki­tam as­me­niui, pri­teis­tos ža­los dėl as­mens su­sarg­di­ni­mo, t. y. svei­ka­tos su­trik­dy­mo ar svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mo. Tai vie­nas mo­men­tas.
Šis pa­siū­ly­mas yra ki­toks, ta­čiau są­vo­kos yra ne­aiš­kios, nes yra vals­ty­bės re­mia­mos pa­ja­mos, o to­kios su­mos, rei­ka­lin­gos įpras­ti­niams po­rei­kiams ten­kin­ti, įsta­ty­muo­se nė­ra, to­dėl iš es­mės siū­ly­tu­me ne­pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū pir­mi­nin­kui. Bal­suo­ja­me dėl N. Pu­tei­kio pa­tai­sos. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.
Bal­sa­vo 97 Sei­mo na­riai: už – 29, prieš – 4, su­si­lai­kė 64. Ne­pri­tar­ta.
Bal­suo­ja­me dėl 3 straips­nio. Kas pri­ta­ria­te, kad 3 straips­nis bū­tų pri­im­tas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.
Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš – 1, su­si­lai­kė 15. 3 straips­nis pri­im­tas.
4 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­ta.
Dėl vi­so. N. Pu­tei­kis – prieš. Pra­šom.

N. PUTEIKIS (MSNG). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas to­liau jus, ko­le­gos, klai­di­na. So­cia­li­nės ap­sau­gos, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jų ir Vy­riau­sy­bės ben­drų veiks­mų vi­su­ma šian­die­ną yra to­kia, kad tie as­me­nys Lie­tu­vo­je, ku­rie gau­na tik ne­įga­lu­mo pen­si­ją ir jiems ne­už­ten­ka ap­mo­kė­ti ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių, jie įkren­ta į sko­las, ant­sto­liai iš jų iš­ieš­ko iki pu­sės tos su­mos. Re­a­liai tūks­tan­čiai Lie­tu­vos žmo­nių dėl jū­sų veiks­mų pri­vers­ti per mė­ne­sį pra­gy­ven­ti iš 50 eu­rų. Jūs ne­tai­sy­da­mi… Ge­rai, jūs at­me­ta­te ma­no pa­tai­sas, tai pa­siū­ly­ki­te sa­vo pa­tai­sas. Jūs ne­ga­li­te to­kio skai­čiaus žmo­nių ma­rin­ti ba­du. Jūs pa­klaus­ki­te sa­vi­val­dy­bių, jums pa­teiks in­for­ma­ci­ją, kiek žmo­nių po jū­sų vi­sų ir ant­sto­lių veiks­mų gau­na per mė­ne­sį ma­žiau ne­gu 50 eu­rų. Jūs pa­ma­ty­si­te, kad tai yra di­džiu­lis tų žmo­nių kan­ki­ni­mas. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė link­čio­ja gal­vą, ji tą in­for­ma­ci­ją tu­ri, kaip ir aš.
To­dėl ši­tuos straips­nius bū­ti­na pa­pil­dy­ti jei­gu ne pa­gal ma­no pa­siū­ly­mus, tai bent pa­gal So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. Jei­gu jūs to ne­ga­li­te, ne­no­ri­te ar ne­spė­jo­te, aš krei­piuo­si į tei­sin­gu­mo mi­nist­rą J. Ber­na­to­nį, pra­šy­čiau suor­ga­ni­zuo­ti at­ski­rą svars­ty­mą ir pa­tai­sy­ti ant­sto­lių iš­ieš­ko­ji­mo in­struk­ci­ją pa­gal Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ką. Ačiū mi­nist­rui, jis link­čio­ja gal­vą.
Ko­le­gos, mes tu­ri­me tą pro­ble­mą iš­spręs­ti jei­gu ne to­kiu, tai ki­to­kiu bū­du, bet ne­ga­li­me pa­lik­ti taip, kaip yra da­bar. Aš ape­liuo­ju ir į Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Na, su­sės­ki­me ke­tu­rie­se ar pen­kie­se ir aš kar­tu su So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke pa­ro­dy­siu jums sta­tis­ti­ką ir iš­spręs­ki­me tą pro­ble­mą, ne­kan­kin­ki­me žmo­nių. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ge­rai. Už – P. Gra­žu­lis. Tuoj, mi­nist­re, su­teik­siu žo­dį. Pa­baig­si­me procedū­rą.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kad tai yra pro­ble­ma, ir ne­ma­ža pro­ble­ma, ma­nau, vi­si ži­no­me, ma­nau, kad ir mi­nist­ras ži­no. Gal bū­tų ga­li­ma ko­re­guo­ti ir nu­sta­ty­tas tvar­kas, bet, ma­nau, jei­gu pri­im­tu­me šią įsta­ty­mo pa­tai­są, mes tik­rai pa­ge­rin­tu­me dau­ge­liui žmo­nių gy­ve­ni­mus. To­dėl aš siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas mi­nist­ras J. Ber­na­to­nis. Pra­šom.

J. BERNATONIS (LSDPF). Dė­ko­ju. Iš tie­sų kai ku­rie Sei­mo na­rio N. Pu­tei­kio pa­siū­ly­mai yra ra­cio­na­lūs, mes pa­si­ta­rė­me ir su Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Per­žiū­rė­si­me vyk­dy­mo in­struk­ci­ją, nes tai yra dau­giau įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mų­jų ak­tų re­gu­lia­vi­mo klau­si­mai, ir iš­tai­sy­si­me tas pro­ble­mas.

PIRMININKĖ. Ačiū už su­pra­ti­mą, ačiū už pa­ste­bė­tą pro­ble­mą. La­bai ge­rai, kad sa­lė­je iš kar­to bu­vo ras­tas spren­di­mas. Re­mi­gi­jau, dar no­ri­te kal­bė­ti?

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip. Aš no­riu kal­bė­ti prieš N. Pu­tei­kio pa­siū­ly­mą. Vis­kas ge­rai, ką Nag­lis kal­ba, bū­tų gra­žu, jei­gu tie žmo­nės ne­bū­tų pra­si­sko­li­nę. O dėl ko pra­si­sko­li­nę? Dėl sa­vo ne­at­sa­kin­go gy­ve­ni­mo. Tai, kad jie yra sko­lin­gi, o ki­ti tu­ri nu­ken­tė­ti, tai aš nie­kaip ne­su­pran­tu tų pa­tai­sų es­mės. Šian­dien yra žmo­nės, ku­rie sko­lin­gi už šil­dy­mą, o tiems žmo­nėms, ku­rie są­ži­nin­gai mo­ka, aš jums ga­liu pa­sa­ky­ti, ki­tais me­tais 5 % di­dė­ja mo­kes­tis už ši­lu­mą, nes yra sko­la, įmo­nė tu­ri ją nu­ra­šy­ti kaip nuos­to­lius ir taip di­dė­ja. Ly­giai taip bus dar su te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų kom­pa­ni­jom, ar jūs bū­si­te pa­sko­li­nę, ar pa­na­šiai, ar pa­na­šiai. Bai­ki­me čia da­ry­ti prieš­rin­ki­mi­nius po­pu­lis­ti­nius da­ly­kus. Kad yra pro­ble­ma dėl ant­sto­lių įkai­nių, tai čia yra mi­nist­ras, sa­vo tvar­ką ga­li pa­ko­re­guo­ti ir su­ma­žin­ti pa­tį mo­kes­tį ant­sto­lių, bet ne­rei­kia į Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są to­kius da­ly­kus kel­ti.

PIRMININKĖ. Aš ne­ga­liu ne­pa­tai­sy­ti. Į nuos­to­lius nu­ra­šy­ti įsi­sko­li­ni­mai ne­tam­pa… į kai­ną ne­įkal­ku­liuo­ja­mi.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ki­tais me­tais tos ne­gau­tos pa­ja­mos skai­čiuo­ja­mos kaip mi­nu­sas įmo­nei.

PIRMININKĖ. Gal­būt vals­ty­bė ne­gaus di­vi­den­dų, ku­riuos taip pat pri­va­lo su­mo­kė­ti, jei­gu tai vals­ty­bės įmo­nė.
R. J. Da­gys – prieš.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aiš­ku, mes ga­vo­me tam tik­rą pa­ža­dą, kad bus spren­džia­ma, bet tai yra pa­ža­das. Čia mes tų pa­ža­dų esa­me gir­dė­ję ne vie­ną. Ti­kiuo­si, kad šis pa­ža­das bus ki­toks ne­gu bu­vę anks­tes­ni pa­ža­dai. Bet kai iš­gir­dau ką tik kal­bė­ju­sio ko­le­gos R. Že­mai­tai­čio ar­gu­men­tus, aš spe­cia­liai už­si­ra­šiau kal­bė­ti prieš, nes ne­ga­li­me taip baus­ti žmo­nių, kad jie ne­tu­rė­tų, iš ko gy­ven­ti. Dar kal­ba­ma apie ne­įga­liuo­sius, ku­riems įsi­dar­bin­ti ir gau­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų yra vi­siš­kai… fak­tiš­kai tam­pa ne­įma­no­ma. Kas iš to, kad tu jam už­krau­si tą ant­sto­lių mo­kes­tį? Jis nie­ka­da ne­tu­rės iš ko grą­žin­ti. O kas ta­da su­mo­kės ant­sto­liams? Yra ra­cio­na­lu­mo, su­pra­tin­gu­mo ar­ba pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jai. Ne vien tik­tai te­ori­nė eko­no­mi­ka. Eko­no­mi­ką pir­miau­sia ku­ria kon­kre­tūs žmo­nės, o ne skai­čiai ir sche­mos, ku­rias jūs kar­tais įsi­vaiz­duo­ja­te.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar nuo­mo­nę už no­ri pa­sa­ky­ti J. Ber­na­to­nis.

J. BERNATONIS (LSDPF). Aš kvies­čiau ko­le­gas pri­tar­ti šiam pro­jek­tui. Tie, ku­rie kal­bė­jo prieš, aš su­pra­tau, nė­ra la­bai įsi­gi­li­nę, ne­ži­no re­a­lios si­tu­a­ci­jos. Nė­ra iš­skai­čiuo­ja­ma iki nu­lio vi­sos pa­ja­mos, ir ant­sto­liai pa­gal vyk­dy­mo in­struk­ci­ją ne­ga­li to da­ry­ti. Jei­gu bū­na ko­kių pa­žei­di­mų, yra nuo­lat kon­tro­liuo­ja­ma, svars­to­ma ant­sto­lių, ku­rie pa­žei­džia in­struk­ci­ją, tvar­ka. O ko­le­ga R. Že­mai­tai­čiui aš siū­ly­čiau dau­giau jaut­ru­mo žmo­nėms… Iš tie­sų yra pro­ble­mų. Ne­svar­bu, kad tai pra­si­sko­li­nęs žmo­gus, bet jam ir­gi rei­kia gy­ven­ti. To­dėl siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Ačiū.
Bal­suo­ja­me. Nuo­mo­nės už, prieš iš­sa­ky­tos. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų šis įsta­ty­mas pri­im­tas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. No­riu pri­min­ti, kad čia yra vi­so pa­ke­to ly­di­ma­sis. Ne at­ski­ras įsta­ty­mas.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 87, prieš – 1, su­si­lai­kė 21. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-3242) pri­im­tas. (Gon­gas)
N. Pu­tei­kis. Pra­šom.

N. PUTEIKIS (MSNG). Ger­bia­mas Že­mai­tai­ti, aš kal­bė­jau ir mi­nist­ras kal­ba apie… (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mas Že­mai­tai­ti, pa­klau­sy­ki­te! Čia la­bai svar­bus da­ly­kas. Ir aš kal­bė­jau, ir mi­nist­ras kal­bė­jo apie tuos žmo­nes, ku­rie gy­ve­na ir dir­ba, ku­rie sten­gia­si, ne­var­to­ja al­ko­ho­lio ir ne­tu­ri ki­tų ža­lin­gų įpro­čių. Tie­siog yra Lie­tu­vo­je ke­lio­li­ka tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie dir­ba vi­są dar­bo die­ną, tu­ri vai­kų, bet su­dė­jus vi­sas jų pa­ja­mas į vie­ną vie­tą, su­dė­jus vi­są įma­no­mą vals­ty­bės pa­gal­bą, jiems vis tiek trūks­ta, kad ele­men­ta­riai pra­gy­ven­tų. Ši­ta pro­ble­ma yra ne po­li­ti­nė, ji ei­na per vi­sas vy­riau­sy­bes. Vals­ty­bės pa­ra­ma da­bar – 102 eu­rai per mė­ne­sį vie­nam šei­mos na­riui. Ši­ta su­ma yra tri­skart ma­žes­nė ne­gu Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to skel­bia­ma su­ma, rei­ka­lin­ga bū­ti­no­sioms iš­lai­doms. Klai­pė­do­je yra de­šim­ties vai­kų ma­ma, ku­ri dir­ba ka­si­nin­ke, ir ši­ta šei­ma siau­bin­gai vargs­ta, ne­pai­sant vi­sos vals­ty­bės jai su­tei­kia­mos pa­gal­bos, nes Vy­riau­sy­bė ne­kei­čia vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų ri­bos – 102 eu­rų.
Aš žiū­riu da­bar į prem­je­rą ir pra­šau ir tei­sin­gu­mo mi­nist­rą, ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą, ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rę su­reng­ti Vy­riau­sy­bė­je dis­ku­si­ją. Ši­tą 102 eu­rų ri­bą rei­kia kel­ti aukš­tyn. Mes kan­ki­na­me žmo­nes kaip ko­kio­je ba­dau­jan­čio­je An­go­los gen­ty­je džiun­glė­se. Ši­ta ri­ba… Da­bar aš ma­tau ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė pri­ėjo prie mik­ro­fo­no. Ji pa­tvir­tins – ta su­ma yra ab­sur­diš­kai ma­ža. Ko­le­gos, rei­kia ši­tuos da­ly­kus spręs­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai svar­bu. Nag­lis iš­sa­kė vi­sus ar­gu­men­tus ir no­rė­čiau, kad vi­si iš­girs­tu­me, bet li­ko du šio pa­ke­to įsta­ty­mai. Iš­si­vaikš­čios Sei­mo na­riai – ne­pri­im­si­me. Aš pra­šau sės­ti ir bal­suo­ti.

Nežmoniška sistema: AB „Klaipėdos vanduo“ už skolas paliko vaikus be geriamojo vandens

Dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi klaipėdietė V. P. su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Neatsižvelgdama nei į gyvybiškai svarbius vaikų interesus, nei į faktą, kad daugiavaikė motina stengiasi mokėti skolą (tik mokėti nėra iš ko), AB „Klaipėdos vandenys“ nutraukė vandens tiekimą – per sunkiai ištveriamus karščius jie palikti be geriamojo vandens.

Šiandien Naglis Puteikis raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos vandenys“, kurios 91,37 proc. akcijų priklauso Klaipėdos m. savivaldybei, o stebėtojų taryboje daugumą sudaro šios savivaldybės tarybos nariai – Seimo narys prašo atnaujinti vandens tiekimą, nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ji susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų, ir atsiprašyti daugiavaikės motinos dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

Be to, raštai išsiųsti ir Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, Klaipėdos m. savivaldybės administracijai, kampanijos „už saugią Lietuvą dalyviams“. Klaipėdos m. savivaldybės prašoma atleisti šią šeimą nuo mokesčio už savivaldybės buto nuomą ir padengti jos įsiskolinimus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės – atlikti tyrimą dėl galimo Klaipėdos m. savivaldybės tarnautojų neveikimo, neužtikrinant esminių, gyvybiškai svarbių vaikų interesų.

Prezidentė ir socialinės apsaugos ministrė prašomos organizuoti pasitarimą, kad skurdo problema būtų sprendžiama iš esmės.

Naglio Puteikio rašte rašoma:

„Akivaizdu, kad aukščiau aprašytos V. P. šeimos problemos yra ne atskiras atvejis, bet liudija ir apie esminį visos socialinės apsaugos sistemos ydingumą: ši sistema nėra įgali adekvačiai spręsti skurdo problemą, nes nėra pagrįsta asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ dydis, nuo kurio priklauso paramos teikimas, nesikeitė jau daug metų ir yra tik 102 Eur. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad už šią sumą įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur. Esu įsitikinęs, kad dauguma šių skurstančių žmonių yra ne asocialūs asmenys, bet normalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ir algas – dėl šios priežasties ypač prasta neįgalių ir pensinio amžiaus žmonių bei vaikus auginančių šeimų padėtis.

Kadangi socialinės apsaugos sistemos neadekvatumo problema nėra sprendžiama jau daug metų, prašau Jūsų organizuoti pasitarimą dėl valstybės remiamų pajamų didinimo, absoliutaus skurdo ribos nustatymo, socialinės apsaugos išmokų dydžių bei asmenų teisės į socialinę paramą susiejimo su asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu, pakviečiant šiame pasitarime bei konsultacijose dalyvauti ir mane, ir nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla susijusi su skurdo mažinimu ir pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms, atstovus.

Taip pat prašau, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertintų, ar V. P. šeimai buvo suteikta visa pagal dabartinius įstatymus galima socialinė pagalba bei pateikti konkrečius pasiūlymus, kokias įstatymų nuostatas reikia keisti, kad šiai ir kitoms panašioms šeimoms būtų suteikta adekvati pagalba, užtikrinanti, kad jos galės patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą.“

Žemiau skelbiame Naglio Puteikio raštą AB „Klaipėdos vandenys“.

*******

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 2396616 El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

AB „Klaipėdos vanduo“

AB AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos nariams Artūrui Šulcui, Audriui Vaišvilai, Vaclovui Dačkauskui, Vygantui Vareikiui, Arvydui Cesiuliui, Artūrui Razbadauskui, Andrej Kugmerov

AB „Klaipėdos vanduo“ valdybai: valdybos pirmininkui, generaliniam direktoriui Leonui Makūnui, valdybos pirmininko pavaduotojui, gamybos direktoriui Algirdui Špučiui, valdybos nariams Dangerui Aleksandrovui (pardavimo departamento direktoriui), Eglei Alonderienei (ekonomikos skyriaus viršininkei), Jūratei Spudulienei (teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorei)

Originalas siunčiamas nebus
Nr. SN-S-0701/2016

2016 m. liepos 1 d.

DĖL DAUGIAVAIKĖS ŠEIMOS VAIKŲ TEISIŲ IR INTERESŲ PAŽEIDIMO

Į mane kreipėsi dešimties vaikų mama (Vardas Pavardė, toliau – V. P.), su trimis nepilnamečiais vaikais (gimimo datos) gyvenanti Klaipėdos m. savivaldybei priklausančiame bute (adresas), kuri nurodė, kad Klaipėdos m. savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos vanduo“ (savivaldybei šioje įmonėje priklauso 91,37 proc. akcijų) grubiai pažeisdama tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų saugomus vaikų interesus ir teises nutraukė vandens tiekimą butui, taip apribodama vaikų ir jų mamos galimybes tenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius. Pažymėtina, kad iš V. P. pateiktų dokumentų matyti, jog į antstolį įmonė kreipėsi ir vandens tiekimą nutraukė nepaisant to, kad V. P. vykdė su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytą 2015-11-02 susitarimą dėl skolos grąžinimo. Pagal šį susitarimą paskutinę įmoką už skolą V. P. įsipareigojo sumokėti iki 2016-04-30, tačiau įmonė kreipėsi į teismą net nelaukdama šio termino pabaigos, ir Klaipėdos m. apylinkės teismas jau 2016-04-21 priėmė įsakymą dėl skolos išieškojimo. Kaip nurodyta 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme, likusi skolos suma yra tik 50,75 Eur, tačiau su 5 proc. palūkanomis ir antstolio vykdymo išlaidomis išieškoma suma padidėjo iki 105,36 Eur.

Noriu ypatingai pabrėžti, kad dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi mama V. P. su nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro UAB (įmonės pavadinimas) mokamas 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Žinodamas aukščiau aprašytą šios šeimos padėtį, faktą, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukė vandens tiekimą neatsižvelgdama į tai, kad trys nepilnamečiai vaikai nebeturi tinkamų sąlygų patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, vertinu kaip socialiai neatsakingą elgesį. Be to, pažymiu, kad moteris, kuri dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų turėjo iš esmės viena auginti dešimt vaikų, bet sugebėjo juos tinkamai auklėti, turėtų būti ne žlugdoma, o palaikoma.

Taip pat nesuprantama, kodėl AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo net nelaukdama 2015-11-02 susitarimo dėl skolos grąžinimo 2 punkte nurodyto termino pabaigos ir neatsižvelgdama į tai, kad V. P. mokėjo šiame susitarime nurodytas įmokas. Antstolio vykdymo išlaidų suma, kuria dėl tokio poelgio padidėjo V. P. įsiskolinimai, šiai šeimai yra didelė papildoma našta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau: 1. atnaujinti vandens tiekimą butui, kuriame gyvena V. P. su vaikais, ir padengti 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme nurodytą vykdymo išlaidų sumą; 2. nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ši skola susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų; 3. Atsiprašyti daugiavaikės motinos V. P. dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

PRIDEDAMA:

V. P. atsiųsti dokumentai dėl skolos AB „Klaipėdos vanduo“ išieškojimo, elektroninė kopija

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nepriimti iš esmės ydingo, grėsmę kultūros paveldo apsaugai keliančio įstatymo projekto

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo protokolinio nutarimo projektą dėl itin kritiškai paveldo ekspertų įvertinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 18, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu projekto Nr. XIIP-3481(2), kurio priėmimas numatytas šiandien, siūlydamas atsisakyti pagrindinio šio įstatymo nagrinėjimui paskirto Aplinkos apsaugos komiteto, nes neturėdamas kompetencijų paveldo apsaugos srityje jis nesugebėjo užtikrinti kokybiško įstatymo projekto parengimo, o pagrindiniu komitetu paskirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

Nutarimo projekte konstatuojama, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. Seimo posėdyje paskiriant Aplinkos apsaugos komitetą pagrindiniu, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą papildomu nagrinėti įstatymo projektą buvo padaryta klaida, neatsižvelgiant į Seimo statuto 58 ir 66 straipsniais nustatytas šių komitetų veiklos kryptis, pagal kurias pagrindiniu turėjo būti paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes kultūra (įskaitant kultūros paveldą kaip kultūros dalį) ir mokslas (kuris yra paveldo apsaugos pagrindas) yra priskirti ne Aplinkos apsaugos komiteto, bet Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos ir kompetencijos sričiai.

Ši klaida, kaip pažymima nutarimo projekte, nulėmė nepatenkinamą įstatymo projekto parengimo kokybę, kurią konstatavo Valstybinė kultūros paveldo apsaugos komisija – Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais – paraginusi Seimą nepritarti šiam projektui kaip iš esmės ydingam ir nepriimtinam.

Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos dailės istorikų draugijos perspėjimą, kad neištaisius projekte esminių sisteminių klaidų kiltų didelių grėsmių kultūros paveldui ir mokslo laisvei, nes būtų leista neturintiems aukštojo išsilavinimo paveldo apsaugos ir mokslinių tyrimų srityje asmenims užsiimti kultūros paveldo ardomaisiais tyrimais ir išsaugojimo darbais (nuo planavimo iki vykdymo), tuo pat metu nušalinant nuo paveldo apsaugos pasaulyje pagrindinės paveldą tiriančios mokslo srities ir konservavimo-restauravimo profesijas.

Be to, pažymima, kad pats Aplinkos apsaugos komitetas šio įstatymo projekto nagrinėjimo metu raštu savo išvadose ir komiteto posėdžių protokoluose ne kartą pripažino, jog neturi kompetencijų kultūros paveldo apsaugos ir mokslinių tyrimų srityje, o Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išvadose pateikė pasiūlymą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

„Lietuvos kultūros paveldas, kurio išsaugojimas priklausys nuo rengiamo įstatymo kokybės, yra konstitucinis Lietuvos tautinės tapatybės pamatas, neatkuriamas nacionalinis turtas ir vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų“, – primenama N. Puteikio įregistruotame Seimo protokolinio nutarimo projekte.

Nutarimo projektą ir pareiškimą, kuriame išsamiau išdėstyti jame nurodyti argumentai, rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1163055&p_tr2=2

Už pasiūlymą apsaugoti minimaliam išgyvenimui būtinas pajamas balsavo 29 Seimo nariai, ministras J. Bernatonis pažadėjo taisyti antstolių Sprendimų vykdymo instrukciją

Birželio 29 dieną Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIP-3242(2) nustatyti, kad negalima išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Seimo salėje svarstant šį pasiūlymą kilo esminė diskusija dėl būtinybės keisti dabartinį reglamentavimą, dėl kurio mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tarp jų ir neįgaliesiems, vykdant išieškojimą nepaliekama lėšų net pačiam minimaliausiam išgyvenimui. Ministras J. Bernatonis pažadėjo šią situaciją spręsti taisydamas antstolių Vykdymo instrukciją. Už N. Puteikio pasiūlymą apsaugoti esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui būtiną pajamų dalį balsavo 29, prieš – 4, susilaikė – 64. Vardinius balsavimo rezultatus rasite čia.

Pažymėtina, kad per išvakarėse vykusį Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas panašus N. Puteikio pasiūlymas, jam nebuvo suteiktas žodis, komitetas dėl pasiūlymo nebalsavo, o pats posėdis buvo surengtas nesilaikant Seimo statute nustatytų terminų ir tvarkos, informuojant apie posėdį likus ne 2 darbo dienoms, kaip nustatyta, o 4,5 darbo valandoms. Dėl šios priežasties komiteto posėdyje negalėjo dalyvauti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, pareiškusio pritarimą N. Puteikio pasiūlymui, atstovai. Pažeidžiant Seimo statuto reikalavimus tą pačią dieną, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, šio projekto svarstymas buvo įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, nors pagal statutą tai buvo galima daryti tik praėjus 72 valandoms. Reaguodamas į šiuos pažeidimus, N. Puteikis pateikė skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, prašydamas panaikinti 2016-06-28 Seimo posėdžio metu vykusius balsavimus ir perbalsuoti. Jei šis prašymas būtų patenkintas, Seimas dar kartą svarstytų projektą, o kartu su juo ir pasiūlymą apsaugoti nuo išieškojimo pajamų dalį, būtiną esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui.

Nepaisydamas perspėjimų apie grėsmę paveldo apsaugai, Seimas forsuoja ydingo įstatymo priėmimą

Birželio 29 dieną Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektui, kurį itin kritiškai įvertino Lietuvos dailės istorikų draugija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, paraginusios Seimą nepritarti šiam projektui, galinčiam labai pabloginti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šiandien Seimo nariams išsiųstą dar vieną Lietuvos dailės istorikų draugijos kreipimąsi rasite čia, o čia galite paskaityti, kodėl Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina nepriimti šio projekto ir vertina jį kaip iš esmės ydingą. Nepaisant šių perspėjimų, Seimo dauguma forsuoja įstatymo priėmimą – jis numatytas birželio 30 d. posėdžio darbotvarkėje.

N. Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ar namas prie jūros bus skirtas socialiai pažeidžiamiems vaikams

child-and-sea

Nuotraukos autorius George Hodan

Likus mažiau nei savaitei iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš Melnragėje prie jūros esančio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, Seimo narys Naglis Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti šioje vietoje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Žemiau skelbiame šiandien išsiųsto elektroninio laiško kopiją.

—–Original Message—–
From: PUTEIKIS Naglis
Sent: Thursday, June 02, 2016 5:27 PM
To: ‘info@klaipeda.lt’; ‘meras@klaipeda.lt’; ‘arturas.sulcas@klaipeda.lt’; ‘judita.simonaviciute@klaipeda.lt’; ‘valdemaras.anuzis@klaipeda.lt’; ‘arunas.barbsys@klaipeda.lt’; ‘arvydas.cesiulis@klaipeda.lt’; ‘vytautas.cepas@klaipeda.lt’; ‘rimantas.didziokas@klaipeda.lt’; ‘tatjana.fedotova@klaipeda.lt’; ‘simonas.gentvilas@klaipeda.lt’; ‘ligita.girskiene@klaipeda.lt’; ‘algirdas.grublys@klaipeda.lt’; ‘laisvunas.kavaliauskas@klaipeda.lt’; ‘saulius.liekis@klaipeda.lt’; ‘tomas.meskinis@klaipeda.lt’; ‘lilija.petraitiene@klaipeda.lt’; ‘vidmantas.pleckaitis@klaipeda.lt’; ‘nina.puteikiene@klaipeda.lt’; ‘arturas.razbadauskas@klaipeda.lt’; ‘jonas.salyga@klaipeda.lt’; ‘jolanta.skrabuliene@klaipeda.lt’; ‘lina.skrupskeliene@klaipeda.lt’; ‘aldona.staponkiene@klaipeda.lt’; ‘rimantas.taraskevicius@klaipeda.lt’; ‘prusijos@gmail.com’; ‘audrius.vaisvila@klaipeda.lt’; ‘vygantas.vareikis@klaipeda.lt’; ‘alfonsas.vildziunas@klaipeda.lt’; ‘vladimir.vlasov@klaipeda.lt’; ‘vaida.zvikiene@klaipeda.lt’; ‘kanceliarija@prezidentas.lt’; ‘info@liberalai.lt’; ‘lina.antanaviciene@president.lt’; ‘LRVkanceliarija@lrv.lt’; ‘mp.sekretore@lrv.lt’; ‘agne.rackauskyte@lrv.lt’; post@socmin.lt; ‘smmin@smm.lt’; ‘ministras@smm.lt’; ‘info@uzsaugialietuva.lt’; ‘aurelijus.veryga@gmail.com’; ‘liudovika.pakalkaite@sos-org.lt’; ‘rasa.dicpetriene@gmail.com’; ‘elena_urb@yahoo.com’; ‘lina.juskeviciene@vilnius.lt’; ‘info@klausau.lt’; ‘marius.stricka@vpsc.lt’; ‘direktorius@caritas.lt’; ‘lspasociacija@gmail.com’; ‘rasa.laiconiene@vilnius.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘antanas@guoga.lt’; ‘savanoriai@guoga.lt’; GENTVILAS Eugenijus; ‘remigijus@simasius.lt’; STEPONAVIČIUS Gintaras; ‘algis.kaseta@varena.lt’; ‘raimondas@liberalai.lt’; ‘andrius.bagdonas@liberalai.lt’; ‘lyvaja@gmail.com’; ‘virgilijus@kvistija.lt’; ‘edita.rudeliene@trakai.lt’; ‘Simonas.Gentvilas@klaipeda.lt’; ‘lukas.pakeltis@anyksciai.lt’; ‘eurodemcentr@gmail.com’; ‘kedainiai@liberalusajudis.lt’

Subject: dėl Melnragėje esančio namo išsaugojimo skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms RE: Seimo nario Naglio Puteikio prašymas

Laba diena,

prieš dvi savaites, gegužės 17 dieną, kreipiausi į Jus prašydamas padėti išsaugoti pastatą, esantį Vaivos g. 23, Melnragėje, skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms – siūliau, kad šioje vietoje prie jūros būtų įkurdinta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš šio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, liko mažiau nei savaitė. Ką šio iškeldinimo iniciatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, numato daryti su namu pajūryje, iki šiol neaišku, o atsakymą į savo kreipimąsi kol kas gavau tik iš prezidentūros, kuri informavo, kad taip pat kreipėsi į Vyriausybę ir Klaipėdos m. savivaldybės administraciją.

Kadangi laiko iki iškeldinimo lieka nedaug, kviečiu Jus pareikšti savo poziciją, o Klaipėdos mero V. Grubliausko prašau informuoti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti Melnragėje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų. Tuo atveju, jei šis pasiūlymas Jums nepriimtinas, prašyčiau konkrečiai informuoti, kam ketinama skirti pastatą prie jūros, jei įvyks birželio 8 d. numatytas iškeldinimas.

Ta pačia proga atkreipiu dėmesį į kelis neseniai dar kartą paskelbtus faktus, kurie yra tiesiogiai susiję su vaikų skurdu, socialine atskirtimi ir apleistumu:

„Lyginant su kitomis Europos šalimis, mes pirmaujame pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų atsitikimų – šimtui tūkstančiui vaikų Lietuvoje tenka 118 atvejų, Europoje – 37 atvejai. „Savižudybės daugiau būdingos paaugliams, tarp vaikų iki 10 metų vyrauja paskendimai. Kodėl taip vyksta? Gal vaikai nelabai prižiūrimi? Pas mus prie namų nėra tiek baseinų, į kuriuos jie galėtų įkristi, bet yra labai daug atvirų telkinių, kuriuose jie maudosi vieni. Taigi vaikų nepriežiūros atvejų pakankamai daug“, – svarstė medikė. Pagal vaikų savižudybių skaičių Lietuva taip pat pirmauja Europoje. Kasmet pasaulį palieka viena klasė – apie 25 vaikus. Medikų, kurie gelbėja nusižudyti bandžiusius vaikus, teigimu, 80-90 proc. atvejų – tai bandymas atkreipti į save dėmesį, tokiu drastišku būdu pasakyti, kad yra blogai, o ne tikras ketinimas atimti sau gyvybę.“ (visą publikaciją rasite čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/net-medikams-spaudzia-asaras-tevu-neisprusimas-sukresto-kudikio-sindromo-pasekmes-541-635773).

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis ragina išsaugoti prie jūros esantį namą skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narius, prašydamas artimiausiame tarybos posėdyje balsavimui pateikti klausimą, ar taryba pritaria mero Vytauto Grubliausko iniciatyvai iškeldinti organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinį iš pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o jei taryba šiai iniciatyvai nepritars – sustabdyti iškeldinimą, kurio prievartinis vykdymas numatytas birželio 8 d. Be to, Seimo narys paragino tarybą balsavimu apsispręsti, kad šioje vietoje būtų įkurta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Šią iniciatyvą kviečiami palaikyti valstybės vadovai ir kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyviai, o Liberalų sąjūdžio lyderiai ir eiliniai nariai prašomi paraginti savo partijos atstovus Klaipėdos taryboje nekariauti prieš silpniausius visuomenės narius ir jiems padedančius žmones.

Naglis Puteikis primena, kad vaikai Lietuvoje nuolat sudaro didžiausią skurstančių žmonių grupę ir įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje, kurioje mūsų šalis išsiskiria dideliu paauglių ir jaunimo savižudybių skaičiumi, mirtingumo lygiu ir patyčių paplitimu, todėl ypač šokiruoja Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių, daugumą Klaipėdos m. taryboje sudarančių Liberalų sąjūdžio narių veiksmai, kuriais skurstančių vaikų patiriama socialinė atskirtis ne mažinama, bet dar labiau didinama.

Pagalbą tėvų apleistiems vaikams, vienišoms motinoms, seneliams ir skurstančioms šeimoms teikiančios organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos padaliniui nurodyta iki birželio 8 d. išsikraustyti iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o to nepadarius, iškeldinimas vyks prievarta – teismą laimėjusi savivaldybė pasitelkė antstolį, kuris pranešė: ,„…jei neišsikeldinsite per nustatytą terminą, iškeldinimas vyks priverstine tvarka 2016 m. birželio 8 d. 14 val.“.

Kaip nurodoma kreipimesi, Virginijos Kairienės vadovaujamas organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinys Melnragėje veikia 22 metus, ir per tą laiką name, iš kurio liepta išsikeldinti, ji išaugino 16 vaikų, kurių tėvams buvo atimtos tėvystės teisės, dar 84 vaikams suteikė laikiną prieglobstį – net 69 iš jų pavyko sugrąžinti į šeimas, išgelbstint nuo valdiškų globos namų. Be to, maistą, pastogę, švarius rūbus ir atjautą čia rado daugybė vienišų motinų, senukų, kitų skurdo prispaustų ir užribyje atsidūrusių žmonių. Kasmet vasarą čia ilsėdavosi po pusantro šimto vaikų iš skurstančių šeimų.

Kam Klaipėdos m. savivaldybė ketina panaudoti pajūryje esantį namą, iš kurio vejama labdaringa organizacija, visuomenei iki šiol neatskleista – pasitenkinta neįpareigojančiomis užuominomis, kad galbūt ten bus įkurdinti senelių namai arba privatus vaikų darželis.

„Tai reikštų, kad skurstantys vaikai būtų eilinį kartą nuvaryti nuo jūros, rezervuojant ją tik privačius darželius įperkančių tėvų atžaloms. Neatmesčiau ir galimybės, kad ateityje ten pamatysime dar vieną prabangų ir uždarą elito kvartalą, kokius įprasta statyti buvusių vaikų stovyklų vietose“, – pažymi N. Puteikis, ragindamas Klaipėdos tarybos narius nepritarti V. Grubliausko ir jo bendraminčių iniciatyvai, o pajūryje esančiame name įkurdinti vaikų globos šeimyną ir vystyti vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Kreipimosi kopiją rasite čia: 2016 05 17 N Puteikio kreipimasis

Naglis Puteikis: Neteisinga, kad Artūras Zuokas ir kt. turtingieji mokesčių moka mažiau už mokytoją

Zuokas vs Puteikis

Teisingi mokesčiai ir žmonių orumo gynimas – tokius prioritetus Naglis Puteikis įvardijo Žinių radijo priešrinkiminių debatų laidoje diskutuodamas su Artūru Zuoku. Išgirdęs N. Puteikio pasiūlymą mokėti pajamų mokesčio tiek pat, kiek moka mokytojai ir kiti iš algų gyvenantys Lietuvos piliečiai, A. Zuokas suskubo sakyti, neva tiek ir moka – 15 procentų. Tačiau deklaracija, kurią jis pateikė per 2015 m. savivaldos rinkimus, demaskuoja gudravimą: joje nurodyta, kad A. Zuokas gavo 540376,31 Lt pajamų, o pajamų mokesčio sumokėjo 23970,00 Lt – t. y., apie 4,4 procentus. Tuo metu minimalią algą gaunantys žmonės sumoka 15 procentų pajamų mokesčio. Visą N. Puteikio ir A. Zuoko diskusijos įrašą galite pažiūrėti čia, balsuoti už patikusį kandidatą – ČIA, o žemiau – paskaityti epizodą apie mokesčius.

*******

Raigardas Musnickas: Nagli, Jūs įsiliejote į Centro partiją, kaip suprantu, neregistruoja Neapmokestinamųjų pajamų didinimo partijos. Ar dabar su Centro partija turite kokią nors programą, kaip veiksite Seime?

Naglis Puteikis: Taip. Centro partija, perskaičiusi, kad teisingumo ministras J. Bernatonis neregistruoja partijos, pakvietė mūsų komandą pas save – sako, mes jau esame beveik išsivaikščioję, bet leidimą kandidatuoti į Seimą turime, todėl kviečiame jus. Pakvietė kartu su visa programa, mes pasišnekėjome, ir mūsų principai tiko. Galiu juos pakartoti, ir čia, beje, galima pasiginčyti ir su Artūru Zuoku…

Raigardas Musnickas: Dėl ko?

Naglis Puteikis: Jis dabar pakalbėjo, kaip žmonės galėtų įsitraukti į „Uberio“ veiklą, bet šimtai tūkstančių žmonių neturi galimybės turėti automobilio, o jeigu jį turi, negali įsipilti benzino, nes jų pajamos yra mažesnės, negu standartas, vidurkis, ir net tų, kurių pajamos siekia vidurkį, jeigu jie turi vaikų arba kitų išlaikytinių, senelių, senų uošvių, senjorų, tai padalinus pajamas visai šeimai, vienam žmogui tenka mažiau, nei Statistikos departamentas užpernai nurodė reikalingą minimumą, kuris buvo apie 300 Eur (paskutinį kartą duomenis apie mažiausią pinigų sumą, reikalingą įprastiniams poreikiams patenkinti, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2014 m. gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime, žr. psl. 23 – red. past.). Taigi, jei žmogus ir norėtų būti kaip Artūras Zuokas, socializuotis, jam nepavyktų, nes A. Zuokas vis dėlto stovi aukštai piramidės viršūnėje, prie labai didelių pajamų, o daugybė žmonių yra labai apačioje. Ir ta labai apačia žemina žmonių orumą. Valstybės politika yra neteisinga, nes…

Raigardas Musnickas: Jūsų veikimas būtų nukreiptas į žemiausius sluoksnius?

Naglis Puteikis: Mokesčiai turi būti teisingi. Lietuvos politikai renka mokesčius iš tų žmonių, kuriems neužtenka pragyvenimo minimumui. Civilizuotoje Europos valstybėje tokių dalykų negali būti. Todėl pagrindinis mūsų partijos dalykas yra teisingi mokesčiai. Nes dabar turtingi žmonės moka 5-7 procentus – mes skaitome žiniasklaidoje apie turtingus merus, turtingus Seimo narius arba turtingus kandidatus į Seimo narius, kurių sumokamo gyventojų pajamų mokesčio vidurkis yra 5 procentai, o mokytojas moka 15 ir daugiau. Tai yra neteisinga.

Raigardas Musnickas: Tai Jūs keistumėte, kad mokytojas mokėtų 5 procentus, ar kad turtingi 15 procentų?

Naglis Puteikis: Puikus Jūsų pasiūlymas, būtų neblogai, jeigu turtingi žmonės, pvz., Artūras Zuokas, galėtų mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio – nuo visų pajamų…

Artūras Zuokas: Tiek ir moku, tiek ir moku… (deja, A. Zuokas gudrauja: deklaracija, pateikta per 2015 m. savivaldos rinkimus, liudija, kad nuo 540 376,31 Lt pajamų jis sumokėjo vos apie 4,4 procentus pajamų mokesčio, – red. past.).

Naglis Puteikis: …o mokytoji galėtų mokėti 5 procentus, kaip moka kai kurie turtingi merai ar Seimo nariai. O jei kalbėtume rimtai, tai mokesčiai turi būti europietiški, kitaip tariant, mokytojas neturi mokėti daugiau, nei tie mano paminėti turtingiausi žmonės.

Raigardas Musnickas: Bet europietiški mokesčiai gali būti įvairūs, švediški, vokiški…

Naglis Puteikis: Pradėkim bent jau nuo to, kad neapmokestinkime žmonių, kurių šeimos pajamų, padalinus šeimos nariams, neužtenka sumokėti komunaliniams mokesčiams, o jei užtenka komunaliniams, tai neužtenka maistui, o jeigu užtenka ir komunaliniams, ir maistui, tai nebelieka benzinui, teatrui, kinui, ar vieną kartą per mėnesį nueiti į restoraną atšvęsti gimtadienį ar vardadienį, tėvų, senelių ar kito šeimos nario. Tai toks būtų pirmas ir svarbiausias punktas: teisingi mokesčiai.

Ir, be abejo, tai susiję su žmogaus orumu. Atkreipkime dėmesį, ką kalba Statistikos departamentas apie šitą kalafiorų kainų krizę – išeina skyriaus vedėja į eterį ir sako: gerbiami žmonės, jūs meluojate, jūs nesąžiningai su mumis elgiatės, kainos iš tikrųjų nekyla, jūs patys slepiate mokesčius ir t. t. Valstybės tarnyba, užuot teikusi mums teisingą informaciją apie kainas, mus tik moralizuoja ir gėdija. Tai yra žmogaus orumo klausimas. Jeigu valstybės tarnautojai elgiasi su žmonėmis juos nuolat žemindami, tai ko norime – emigracija didėja.

Prancūzų sociologai, prieš penkerius metus tyrę lietuvių emigraciją, nustatė, kad pirmoji priežastis yra orumo žeminimas – valstybės tarnyba žemina gyventojų orumą, todėl jie emigruoja. Antroji priežastis yra ekonominė. Taigi: teisingi mokesčiai ir žmonių orumo gynimas nuo valstybės tarnautojų ir politikų.

Būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.“, – rašoma N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme.

Tokia padėtis, kaip pabrėžia Seimo narys, pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.

N. Puteikis pažymi, kad aukščiau aprašytą praktiką vykdyti išieškojimą nepaliekant lėšų minimaliam išgyvenimui draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau dėl jos taikymo formuojama prieštaringa teismų praktika.

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.

Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.

Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.

Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.

Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas.

Šią padėtį – pažymi N. Puteikis – būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. N. Puteikio pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1144496&p_tr2=2.

Svarstyti projektą, kuriam pateiktas šis pasiūlymas, numatyta gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje.