Raginimas suteikti Lietuvos pilietybę Žygimantei Lukoševičiūtei

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Poniai Daliai Grybauskaitei

Seimo nario Naglio Puteikio raginimas
suteikti Lietuvos pilietybę Žygimantei Lukoševičiūtei

Vilnius
2014-04-30

Gerbiamoji Ponia Prezidente,

Kviečiu Jus kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą, kuriuo atsisakėte suteikti Lietuvos pilietybę Širvintų rajono merginai Žygimantei Lukoševičiūtei.

Manau, kad toks Jūsų sprendimas yra neteisėtas, savavališkas, žeminantis ne tik Lietuvoje gimusią, užaugusią, išsilavinusią jauną merginą, bet ir visą lietuvių visuomenę. Tokiu sprendimu Jūs pamynėte įstatymus ir Lietuvos piliečių viltį gyventi teisinėje ir teisingoje valstybėje.

Priminsiu, kad Žygimantė Lukoševičiūtė gimė Širvintų rajone prieš pat Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę, mokėsi Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje ir ją baigė. Socialiai pažeidžiama mergaitės mama nespėjo laiku susitvarkyti pilietybės dokumentų, todėl gavo tik leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tokį leidimą Širvintų rajono savivaldybės Migracijos poskyris suteikė ir Žygimantei, kai jai sukako 16 metų. Baigusi gimnaziją ir pradėjusi dirbti, Žygimantė susitvarkė dokumentus, išsilaikė pilietybei natūralizacijos būdu gauti reikalingus egzaminus ir, Migracijos poskyrio paskatinta, kreipėsi į Jus, prašydama suteikti savo tėvynės Lietuvos pilietybę. Tačiau Jūs, nenurodydama jokių motyvų, merginos prašymą atmetėte. Jūsų vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, atsakydama raštu į žurnalistų klausimą, kodėl Jūs būtent taip pasielgėte su Žygimante Lukoševičiūte, taip pat jokių priežasčių ir motyvų nepateikė, tik priminė, kad Jūs esate suteikusi pilietybę 1 148 asmenims.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai taip elgtis su Žygimante Lukoševičiūte Jums neleidžia. Pilietybės įstatymo 22-asis straipsnis nurodo tik keturias konkrečias priežastis, dėl kurių pilietybė nesuteikiama:
„Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie: 1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; 2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; 3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; 4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“

Nė viena iš įstatyme nurodytų priežasčių netiko ir negalėjo būti pritaikyta Žygimantei Lukoševičiūtei. Taigi šios merginos atžvilgiu Jūs ėmėtės savivalės, kuri aukščiausiam valstybės pareigūnui yra nederanti ir neleistina. Tokia savivalė griauna visuomenės pasitikėjimą savo valstybe.

Todėl raginu Jus, Ponia Prezidente, artimiausiomis dienomis ištaisyti padarytą šiurkščią klaidą ir suteikti Žygimantei Lukoševičiūtei Lietuvos pilietybę.

Pagarbiai,
Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys

Kovo 11 gesintojai

nyyyzia

Dalinuosi ministro A. Barakausko pasirašytu paaiškinimu, kuriame išdėstyta, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną terorizuoti žmones, susibūrusius prie Kovo 11-osios Akto signatarų uždegto laužo – visiškai teisėti ir, kaip reikia suprasti, visais požiūriais pagirtini veiksmai. Primiršusiems primenu: šių metų Kovo 11-ąją policijos pareigūnai užgesino signatarų R. Ozolo ir A. Rudžio uždegtą simbolinį Laisvės laužą ir sulaikė bei išvežė į policiją tris prie jo budėjusius žmones. Ministro atsiųstas paaiškinimas jau net ne juokingas, o graudus – pasirodo, vienas svarbiausių „nusikaltimų” yra tai, kad laužas kūrentas 22.09 val., o Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas leidžia susirinkimus tik iki 22 val…

Neabejoju, kad niekam šis laužas nebūtų užkliuvęs, jei akcija nebūtų susijusi su nomenklatūros žlugdomu referendumu (ugnį planuota kūrenti tol, kol Seimas paskelbs referendumą). Ta pačia proga priminsiu, kad varžyti konstitucinę piliečių teisę į taikius susirinkimus, dangstantis Susirinkimų įstatymu ir švaros taisyklėmis – sena nomenklatūros tradicija. Taip buvo keliamos absurdiškos bylos Dariui Kuoliui: už tai, kad žmonės aikštėje prie prezidentūros kreidelėmis piešė žodį TieSOS; už tai, kad prie Vidaus reikalų ministerijos surengė neteisėtai atleistų V. Gailiaus ir V. Giržado palaikymo akciją; už vaikštynes ginti žodžio laisvei prie prezidentūros (šis „nusikaltimas” užtraukė 500 litų baudą). Mažeikiuose už pilietines vaikštynes 500 litų bauda buvo nubausta penkių vaikų motina, našlė Rima Štefanė, Kaune už pilietinio meno akciją nuteista filosofė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Lina Šulcienė, o panevėžietei Ritai Jusienei 500 Lt bauda skirta už tai, kad priešais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą surengė ramią 8 žmonių gedulo akciją, kuria išreiškė skausmą ir pasibaisėjimą dėl gyvos automobilio bagažinėje sudegintos 17-metės žūties, taip ir nesulaukus pagalbos telefonu 112… O baigdamas pacituosiu Lietuvos Respublikos Konstituciją:

„Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.” (36 straipsnis).

Akivaizdu, kad nei signatarų uždegtas Laisvės laužas, prie kurio susibūrę žmonės gražiai šventė Kovo 11-ąją, nei kitos mano paminėtos akcijos nekėlė jokios grėsmės nei kieno nors saugumui, nei sveikatai, nei dorovei, o pavojingos buvo nebent visas politines teises uzurpavusiai nomenklatūrai. Todėl esu įsitikinęs, kad policijos pareigūnai savo veiksmais dar kartą pažeidė svarbiausią Lietuvos įstatymą – Konstituciją, kuri turi būti tiesiogiai taikomas teisės aktas (6 str.), bet į kurią yra periodiškai valomos nešvarios kojos.

Policijos atsakymą rasite čia (pdf).

A. Maldeikienė: aš už N. Puteikį balsuosiu, nes nesutinku dalyvauti surežisuotame žaidime

ausrine maldeikiene

Žinoma ekonomistė, dėstytoja ir publicistė Aušra Maldeikienė, kaip žiūrovė atėjusi stebėti 2014 m. balandžio 14 d. įvykusio kandidato į prezidentus Naglio Puteikio programos pristatymo,  prisipažino, kad balsuos už N. Puteikį, nes jai yra atgrasus nomenklatūros surežisuotas rinkimų scenarijus.

„Yra vienas dalykas, kuris privertė mane čia ateiti po labai daug metų. Aš akivaizdžiai nenoriu dalyvauti žaidime, kuris vadinasi „viena gražuolė ir šeši tie, kurie susitarė gražuolei netrukdyti”. Arba kaip facebookuose juokiasi – „sniegena ir šeši balčyčiai”. Aš tokiame žaidime nesutinku dalyvauti, kaip, manau, ir tie žmonės, kurie turi tą moralinį apsisprendimą – ateiti, kai tavo tauta yra tikrai sunkioje padėtyje, o jos padėtis yra labai sunki. Tai kaip aš radau laiko ateiti 1989 metais, kai steigė Sąjūdį, kaip radau laiko pastovėti tas savaites per Sausio įvykius, taip dabar aš konstatuoju faktą: mums reikia diskusijų, reikia kalbėjimo, o balsuoti už žmogų, kuris nediskutuoja ir iš tikrųjų giliai spjauna į tautą, reiškia neturėti to, kas vadinama politine sąmone, ir būti idiotu. Priminsiu, ką tas terminas reiškė Antikos laikais: idiotas yra žmogus, kuris, turėdamas išsilavinimą, atsakomybę ir piliečio teises, t. y. būdamas laisvas žmogus, politikoje nedalyvauja.

Aš už poną Puteikį balsuosiu – tai nereiškia, kad agituoju jus balsuoti – o kodėl taip darysiu, jau pasakiau. Aš nesu tas žmogus, kurie nuoširdžiai tiki, kad galima pakeisti struktūras, jos pasikeičia labai sunkiai – bet tai, kas yra šiuo metu, tai yra biurokratų siautėjimas, o visi žaidžia žaidimą. Tauta žaidžia tą žaidimą, nes nenori galvoti”, – sakė Aušra Maldeikienė.

A.Maldeikienės pasisakymas

Rasa Kalinauskaitė

Susiję:

Povilas Urbšys: Naglis Puteikis – rakštis politiniam elitui, kuris su Tauta elgiasi kaip su šunimi http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/povilas-urbsys-naglis-puteikis-rakstis-politiniam-elitui-kuris-su-tauta-elg

Naglis Puteikis: prezidentas turi teisę organizuoti referendumą https://www.youtube.com/watch?v=bFIkmgijVPU

 

 

 

 

 

 

 

P.Urbšys: N.Puteikis – rakštis politiniam elitui, kuris su Tauta elgiasi kaip su šunimi

800.urbsys12

Publikacija paskelbta 2014 m. prezidento rinkimų kampanijos metu

Didžiausias pavojus Lietuvos valstybingumui kyla ne iš išorės, bet iš vidaus, – teigia Seimo narys, istorikas, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys, vadovavęs rezonansiniam tyrimui, kuriame įtakingas konservatorius, šios partijos iždininku vadintas Vitas Matuzas kaltinamas sukčiavimu įgyjant svetimą turtą, piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Su P. Urbšiu kalbamės apie artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus ir laiką, kuriuo jie vyksta.

Stebint prezidento rinkimų kampaniją krinta į akis, kad dalis politologų bando įpūsti nuobodulį, piršdami mintį, kad viskas jau yra aišku ir be rinkimų. Kaip Jūs pasakytumėt – ar tikrai viskas aišku? Ar Jūs matote iš ko rinktis?

– Aišku viena: daugiau nei prieš dvidešimt metų lietuvių Tauta referendumu priėmė Konstituciją, kurioje įtvirtino Tautos suverenitetą (čia ir toliau žodis Tauta rašomas taip, kaip Konstitucijoje  – iš didžiosios raidės, – red. past.). Tuo pačiu pasakydama, kad mes suvereniteto turime tiek, kiek Tauta yra suvereni. Tad jeigu buvo laikas, kai mes kaip Tauta susitelkėme tam, kad atgautume nepriklausomybę, suverenitetą, tai šiandien turime konstatuoti, kad prarasdami savo kaip Tautos suverenitetą, prarandame savo kaip valstybės nepriklausomybę. O kai kurie politologai ir politikai jau suvokia kaip normą, kad Tautos galias ir suverenitetą uzurpavo politinis elitas. Bet Naglio Puteikio atsiradimas – rakštis tam politiniam elitui. Naglio kandidatūra – galimybė žmonėms atkovoti savo kaip Tautos suverenitetą.

Sakėte, kad suverenitetą uzurpavo politinis elitas, nomenklatūra. Ar galėtumėte nurodyti kokį nors simbolinį pavyzdį, iš kurio tai aiškiai matyti?

– Šiuo metu politinis elitas atvirai demonstruoja nesiskaitymą su Tautos valia, darydamas visokias užkardas referendumui – tai patvirtina, kad jis nenori užleisti savo suverenių galių, kurias įgijo Tautos suvereniteto sąskaita.

Naglis Puteikis yra vienintelis kandidatas, kalbantis apie tai, kaip Tautai reikėtų susigrąžinti prarastas savo galias. Jis kalba apie Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad piliečiai tiesiogiai dalyvauja valdant valstybę. Apie tai nekalba nė vienas iš likusių kandidatų. Nes visi likusieji, tarp jų ir prezidentė, kuri dedasi, jog yra nepriklausoma, yra priklausomi nuo politinio elito. Prezidentė jau seniai yra tapusi savo galiomis piktnaudžiaujančio politinio elito dalimi.

Bet iš pažiūros jos retorika gali atrodyti priešinga – ji daug kalba apie kovą su oligarchais, ir pats kalbėjimo stilius yra kietas, kapotas. Kokie dalykai rodo, kad Dalia Grybauskaitė yra politinio elito dalis?

– Tiesiog reikia prisiminti, ką ji kalbėjo prieš 4 ar 5 metus. Ji kalbėjo apie tai, kad politinė valdžia yra uzurpuota politikų, o žmonės nuo politikos nušalinti. Bet per savo kadenciją nepadarė nieko, kad ta žmonių galia sustiprėtų. Ji kalbėjo apie tiesioginius merų rinkimus, bet tai ir liko tik kalbomis. Ji kalbėjo apie tarėjo institucijos atsiradimą teismuose, bet ir tai liko kalbomis. Ji visiškai abejingai stebi, kaip politinis elitas susidoroja su konstitucine Tautos teise inicijuoti referendumus svarbiausiais valstybei klausimais.

Įdomu, kaip vertinate D. Grybauskaitės kandencijos metu įvykusius pokyčius teisėsaugoje? Vitalijus Gailius yra pasakęs, kad šitie 5 metai buvo pražūtingi prokuratūrai.

– Viename iš metinių pranešimų prezidentė pasidžiaugė, kad teisėsauga tapo nepriklausoma nuo politikos (turimas omenyje 2013 m. D. Grybauskaitės pranešimas, P. Urbšio komentarą apie jį žr. čia, – red. past.). Bet pamiršo pasakyti, kad teisėsauga tapo priklausoma nuo jos. Aš manau, kad per D. Grybauskaitės kadenciją buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta valdžių pusiausvyra, ir tai mus įstumia į jėgos lauką, kuriame žmogaus valia visiškai nereikalinga – ji reikalinga tik tiek, kiek sustiprina jos pačios buvimą valdžioje. Teisėsauga tapo įrankiu, naudojamu tam, kad išsaugotų jos buvimą valdžioje. Ji yra prasitarusi, kad laiko save valstybingumo garantu, todėl tas, kuris abejoja ja, abejoja Lietuvos valstybingumu (D. Grybauskaitės frazė skambėjo taip: „esu Konstitucijos garantas”, – red. past.). Toks mąstymas būdingas tik autoritarinėms valstybėms, o ne demokratinėms Europos valstybėms.

Kalbate apie būtinybę sugrąžinti Tautai suvereno galias. Bet dabar politinio elito atstovai, ypač konservatorių partija, visas iniciatyvas, kylančias iš visuomenės, vertina kaip priešiškas valstybei, kaip Rusijos agentų veiklą. Ką ta priešų paieška sako apie mūsų situaciją?

– Tai dėsningas dalykas – prezidentė ir politinis elitas yra susitapatinę su valstybe, todėl mano, kad tie, kas kėsinasi į politinį elitą, kėsinasi į valstybę. Tai panašu į laikus, kai mūsų valstybė buvo okupuota. Tada sovietinė valdžia manė, kad Lietuva ir lietuvių Tauta yra sovietinės valdžios nuosavybė, o tie, kurie kėsinasi į valdžią, yra arba agentai, kurstomi priešiškų išorės jėgų, arba asmenys, kuriems reikia skubiai diagnozuoti lėtinę šizofreniją.

Valstybės laisvė ir demokratija priklauso nuo to, kiek laisvi jaučiasi tos valstybės piliečiai. Žmogus be savigarbos negali sukurti jį gerbiančios valstybės, o pati valstybė nesukuria demokratijos ir laisvės. Tai mes matome Rusijoje, Baltarusijoje, kitur, kur nesiskaitoma su žmogaus orumu ir teisėmis. Pačioje mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad Konstitucijos šaltinis yra Tautos valia. Tai jeigu Tautos valia yra nelaisva, mes negalime kalbėti apie laisvą visuomenę, kurioje žmogus norėtų gyventi, jausdamas, kad yra už ją atsakingas, kad ši valstybė yra būtent jam, o ne kokiai nors išskirtinei elito grupei. Tik laisvų piliečių valstybėje valdžia turi prievolę tarnauti, bet ne valdyti.

Ukrainoje vyksta Rusijos agresija, kuri nežinia kuo baigsis, ir kai kas sako, kad Lietuva yra atsidūrusi ties panašiu slenksčiu, kaip 1940 metais. O valstybės viduje žmonės yra paniekinti ir destrukcija labai didelė. Ar anuometinė situacija panaši į dabartinę?

– Ir taip, ir ne. Grėsmės panašios. Tik 1940 metais Lietuvos valdžia, kokia ji bebūtų, aiškiai suvokė savo pareigą tarnauti Lietuvos Tautai. Ir pati Tauta buvo pasiruošusi dėl šitos valstybės aukotis. O šiuo metu turime tokią situaciją, kad akivaizdus pavojus mūsų valstybingumui kyla iš išorės, bet dar didesnis pavojus kyla iš vidaus – kai norima įtikinti, kad žmonės šitoje valstybėje nieko nereiškia. Jiems pasakoma kaip šuniui – eik į būdą! O kaip būdoje esantis žmogus gali dirbti, būti atsakingas už valstybę, ginti ją ir aukotis dėl jos?

Povilą Urbšį kalbino žurnalistė Rasa Kalinauskaitė