Naglis Puteikis siūlo keisti įstatymus, dėl kurių dirbantys žmonės verčiami skursti

skurdas1

Naglis Puteikis Seime užregistravo Civilinio proceso ir Darbo kodeksų pataisas, kurios užkirstų kelią pilnu krūviu dirbančių, bet ties skurdo riba ar net gerokai žemiau jos gyvenančių žmonių žlugdymui. Tokioje padėtyje atsiduria iš darbo užmokesčio gyvenantys asmenys, jei pusė jų atlyginimo ar dar didesnė jo dalis išskaitoma dėl įsiskolinimų, pvz., už komunalines paslaugas. Ypač kritinė minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų padėtis: atskaičius iš MMA mokesčius, o iš likusios sumos išskaičius 50 procentų skolų padengimui, kaip leidžia dabar galiojantys įstatymai, pragyvenimui lieka vos daugiau nei 400 Lt (jei žmogus gyvena vienas – 422,75 Lt, jei vienas augina vaiką – 437,75 Lt). Tai ženkliai mažiau už oficialią skurdo rizikos ribą, kuri 2012 m. buvo 749 Lt per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Kritinėje padėtyje atsiduria ir tie, kurių alga gerokai didesnė už minimalią, nes iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaitoma net 70 procentų. Pvz., jei žmogus gauna 2000 Lt algą, iš kurios išieškomas įsiskolinimas pagal kelis vykdomuosius raštus, jam lieka 676,4 Lt (mažiau už skurdo rizikos ribą), o jei gauna 3000 Lt – 892,7 Lt.

„Dirbantis, tačiau įsiskolinimų turintis žmogus gyvena skurde, yra toliau žlugdomas ir stumiamas į bankrotą – tai visiškai nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu, nesuderinama su Lietuvos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis, naikina motyvaciją dirbti ir verčia emigruoti“, – teigia Seimo narys Naglis Puteikis.

Siekdamas pakeisti šią padėtį, jis siūlo nustatyti, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, taip pat individualios veiklos arba jai prilygintos verslo ir kitos veiklos periodinių pajamų ir išlaidų skirtumo (pelno) dalies, neviršijančių MMA, išskaitos negalimos, o iš dalies, viršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, išskyrus atvejus, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, maitintojo gyvybės atėmimu bei nusikalstama veika, atlyginimas – tada leidžiama išskaityti iki 50 procentų.

Įstatymų projektus rasite čia:
Civilinio proceso kodekso http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482511,
Darbo kodekso http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482514

Naglis Puteikis prašo prokurorų ištirti Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursą

Lukiškiu_kalėjimas

Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (KD) veiklos, renkantis įmonę, kuri įgyvendins Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo iškėlimo iš centrinės Vilniaus dalies projektą.

Konkurse, kuris buvo paskelbtas dar 2012 metais, mažiausią kainą pasiūlė bendrovė „City Service“, žadėjusi iškeldinti kalėjimą už 233 mln. litų, kai kiti konkurso dalyviai nurodė 289 mln. ir 273 mln. litų kainas. Tačiau pigiausią pasiūlymą pateikusi įmonė iš konkurso buvo pašalinta, o dėl bendrovių, pasiūliusių 40-55 mln. litų brangesnes paslaugas, KD priiminėjo vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: iš pradžių atmetė jų pasiūlymus dėl per didelės kainos, vėliau pranešė, kad konkurencinis dialogas atnaujinamas, dar po kelių dienų – kad ketina tartis su šiomis įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, o 2014 m. liepos 24 d. paskelbė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje techninę pirkimo specifikaciją. Tokia konkurso eiga ir prieštaringi KD sprendimai kelia klausimus dėl galimai korupcinio KD veiksmų pobūdžio.

„Nesuprantama, kodėl Kalėjimų departamentas eina neskaidrių, visuomenei nerimą sukėlusių, projektus tyčia branginančių, gigantiškų ir įslaptintų projektų, kokie buvo programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, Vilniaus stadiono ir Valdovų rūmų statybos, keliu. Daroma viskas, kad nebūtų skelbiamas įmanomai viešesnis, o jei reikia, net ir tarptautinis konkursas, keliami pertekliniai reikalavimai, ribojama konkurso dalyvių konkurencija, mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis pašalinamas, visuomenei deramai nepaaiškinant tokio sprendimo motyvų, o tolesnes pirkimo procedūras bandoma įslaptinti vykdant neskelbiamas derybas, tarsi būtų perkamos ypatingo slaptumo reikalaujančios priemonės, pvz. sistemos, skirtos aukščiausios vadovybės pokalbiams su ES pareigūnais“, – teigia Naglis Puteikis, pateikęs prokuratūrai prašymą ginti viešąjį interesą.

Parlamentaras prašo ištirti, ar vykdydami konkursą Kalėjimų departamento ir kitų institucijų pareigūnai nepadarė neteisėtų veiksmų, siekdami gauti asmeninės naudos iš trečiųjų asmenų, o taip pat imtis priemonių sustabdyti visų procedūrų vykdymą, kad būtų išvengta nuostolių visuomenei ir valstybei.

Seimo nariai: Kodėl mažamečiams skirtuose vadovėliuose peršama mintis, jog lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas?

supykusi_mergaite

23 skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, tarp jų ir Naglis Puteikis, kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl IV klasei skirtame lietuvių kalbos vadovėlyje „Pupa“ publikuoto teksto, kurį parlamentarų pagalbos paprašę tėvai ir mokytojai vertina kaip dar vieną atvejį, kai prisidengiant „lyčių lygybe“ mažamečiams peršama mintis, jog lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas.

Iš švedų kalbos išverstos Ulfo Starko knygos „Ištižėliai ir pramuštgalviai“ ištraukoje aprašyta keista istorija, kaip į naują mokyklą atėjusi mergaitė, vardu Simona, apsimeta esanti berniukas Simonas ir džiaugiasi nauja savo tapatybe. „Apgavau visus. Jie patikėjo! Atrodė, niekas nė akimirką nesuabejojo, kad esu toks, kaip jie manė. Greitai ir mikliai išsisukau, kad nereikėtų būti mergaite Simona, nuolat kamuojama nemalonumų, ir vietoj jos tapau blogu peštuku Simonu.“, – rašoma vadovėlyje. Lyties „pakeitimo“ tema vystoma ir po tekstu pateiktose užduotyse: moksleivių klausiama, „kodėl Simona apsidžiaugė, kad ją palaikė berniuku?“, nurodoma rasti tekste ir perskaityti, „kaip atrodė Simona, pirmą kartą atėjusi į naują klasę”, taip akcentuojant šį berniukiškos mergaitės išvaizdos aprašymą: „Atsargiai persibraukiau per trumpai kirptas sruogas, bandydama prisiminti, kaip atrodžiau prieškambario veidrodyje. Plaukai gana trumpi, be jokių sagių ar kaspinėlių, nėra nieko, kas galėtų mane išduoti. Pasisekė, kad rytą neapsivilkau naujos suknelės! Drabužiai kaip bet kurio kito vaikino. Tik, aišku, ne kelnaitės, kurių, laimė, nebuvo matyti.”

Šis vadovėlio fragmentas, paklausimą Švietimo ir mokslo ministrui pasirašiusių parlamentarų manymu, yra apraiška tos pačios ideologijos, kuri formuoja įsitikinimą, jog lytimi ne gimstama, bet tampama. Atkreipiamas dėmesys į prieštaringai vertinamas iš danų kalbos išverstas Luisos Vindfelt ir Katrinos Klantės knygeles „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“, skirtas darželinukams, taip pat kitus leidinius, kuriais buvo siekiama diegti šį kontroversišką požiūrį, sulaukusį didelio visuomenės nusistebėjimo.

Seimo nariai klausia ministro, kokia yra Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija dėl tokio pobūdžio teksto atsiradimo IV klasės vadovėlyje „Pupa“ ir kodėl lietuvių kalbos vadovėliui pasirinkta ne lietuvių, o švedų autoriaus knygos ištrauka, kurios pagrindu gimtosios kalbos vadovėlis panaudotas kaip priemonė formuoti moksleiviams įsitikinimą apie lytį kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Ar egzistuoja ir kaip įgyvendinama valstybės politika vadovėlių leidybos srityje, ar vyksta vadovėlių aprobavimas ir ar yra nustatytos jų rengimo gairės?