N. Puteikio replika J. Sabatauskui apie korupcinių bylų marinimą: Jūs esate vienas iš šios sistemos kūrėjų

„Jus ne tik tenkina tokia situacija, jūs esate vienas iš šitos sistemos kūrėjų“, – sakė Naglis Puteikis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, ilgamečiam šio komiteto nariui socialdemokratui Juliui Sabatauskui, kuris kartu su konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu puolė piktintis, kai jis iš Seimo tribūnos priminė kelis nemalonius epizodus iš įtakingos teisėjos Laimos Garnelienės biografijos. Prezidentė D. Grybauskaitė siūlė skirti L. Garnelienę Aukščiausiojo teismo teisėja, bet po N. Puteikio pasisakymo Seimas šios kandidatūros vis dėlto nepatvirtino.

Vaizdo įrašas iš 2014-10-16 Seimo posėdžio:

Ar mus tikrai tenkina šita situacija, kada didžiosiose korupcinėse bylose, pavyzdžiui, svarstant buvusio Alytaus mero Daugėlos bylą, mes, Seimas, esame sudarę sąlygas tokią bylą svarstyti vienam teisėjui, o jam, likus iki bylos pabaigos vienam posėdžiui, išeiti iš darbo savo noru, ir tai reiškia, kad Daugėlos byla pradedama iš naujo, ir užsitęs vėl „n“ metų, ir kainuos mokesčių mokėtojams daugybę pinigų? Ar tikrai, gerbiami Seimo nariai, mus tenkina tokia situacija, kai tokios korupcinės bylos svarstomos metų metais, švaistomi pinigai, o žmonės nusivilia teisingumu, nes ponas Daugėla toliau vaikšto ir visiems aiškina, ypač jo kritikams, kad jūs dar pasigailėsit, kad mane kritikavot ir prikaišiojot man visokius neva neteisingus statybinius sandorius. Tai va, gerbiamas Juliau Sabatauskai, jeigu Jūsų atsakymas man, kad aš politikuoju, yra Jūsų atsakymas – tai aš drįstu teigti, kad Jus ne tik kad tenkina šita situacija, bet Jūs esat vienas iš šitos sistemos kūrėjų.

Kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą svarstymas Seime vėl virto teismų ir teisėjų šlovinimu

2009-09-18 teiseju komisijos img_0338

Nuotraukoje – L. Garnelienės, tuo metu buvusios Teisėjų tarybos pirmininke, vizitas prezidentūroje 2009-09-18.

2014-10-16 Seimas po Naglio Puteikio pasisakymo nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui skirti Teisėjų tarybos sekretorę, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją  Laimą Garnelienę Aukščiausiojo Teismo teisėja. Žemiau publikuojamas įrašas iš Naglio Puteikio blogo „Už tiesą ir teisingumą“.

* * * * * * * * *

Apgailestauju, kad su dalimi informacijos susipažinti pavėlavau dėl to, kad pastarąsias savaites negalėjau normaliai dalyvauti Seimo darbe dėl tėvo mirties ir laidotuvių. Todėl negalėjau nei pats normaliai surinkti medžiagą apie kandidatus, nei koordinuoti tokius veiksmus su kitais Seimo nariais, kuriems nepatinka NUOLATINIS teisėjų šlovinimas Seime svarstant jų kandidatūras, užuot detaliai išnarsčius teisėjų biografijas viešuose Seimo svarstymuose.

Svarstant Laimos Garnelienės kandidatūrą pateikiau iš tribūnos Seimo nariams informaciją apie jos galutinai išteisintą prieš tai apygardos teismo už pusės kilogramo amfetamino gabenimą 12-ai metų nuteistą Panevėžio „Psichinių“ grupuotės nusikaltėlį Saulių Vidugirį, kuris po išteisinimo itin žiauriai nužudė du žmones. Išteisinimo motyvas – teisėjai, tarp jų L. Garnelienė, patikėjo, kad S. Vidugiris manė, jog tai yra papildai gyvuliams. L. Garnelienė atsakė, kad jos motyvais patikėjo ir prokurorai, nes jos išteisinančio sprendimo neskundė Aukščiausiajam Teismui. S. Vidugiris L. Garnelienėi nagrinėjant bylą jau buvo išgarsėjęs kaip žiaurus nusikaltėlis.

Taip pat priminiau L. Garnelienės važiavimą į Kauną pas STT įtariamus keturis Kauno teisėjus, kurie po pokalbio su ja atsistatydino – mano manymu, šis L. Garnelienės vizitas-perspėjimas galimai padėjo šiems teisėjams išvengti nuteisimo už korupciją teisme ir dabar jie gali dirbti advokatais.

L. Garnelienė atsakė, jog ji mano, kad jokio STT tyrimo nesutrukdė.

Pasisakymų už ar prieš stadijoje padėkojau L. Garnelienei už drąsų sprendimą apginti E. Kusaitę nuo VSD ir prokuratūros persekiojimų, bet pasakiau, kad to nepakanka, ir agitavau Seimą slaptu balsavimu nepritarti jos tapimui AT teisėja dėl jos viešai ne kartą išsakytų nuostatų, kad Lietuvos teismų darbe viešumo pakanka.

Tokiu pasisakymu pavyko sukelti didelę diskusiją – išprovokavau J. Sabatauską, R. Žemaitaitį, E. Masiulį ir K. Masiulį užsistoti L. Garnelienę.

Kai kurie gindami persistengė, pvz., prof. Kęstutis Masiulis pareiškė, kad niekas neturi teisės vertinti teisėjų ir net jų svarstyti.

Po J. Sabatausko aršios gynimo kalbos paklausiau, ar jo šlovinantys teisėjus ir teismus pasisakymai reiškia, kad jam ir jo kolegoms iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patinka esama tvarka, kai rezonansines, garsias korupcijos bylas nagrinėja tik vienas teisėjas, kuris likus dviem posėdžiams iki bylos teisme pabaigos savo noru pasitraukia iš teisėjų, priversdamas naują teisėją nagrinėti bylą iš naujo, taip švaistant laiką, biudžeto pinigus ir piktinant visuomenę, kaip, pvz., buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos). Pasiūliau pakeisti šią tvarką perduodant tokias bylas trims ir daugiau teisėjų bei numatant atsarginius teisėjus.

Atsakydamas į tai, J. Sabatauskas pareiškė, kad neatsakinės, nes jis priešrinkiminiuose debatuose nedalyvauja.

Dabar laukiame slapto balsavimo rezultatų.

P. S.: ačiū tiems, kurie stengėsi pateikti man informaciją dėl teisėjų – pasinaudojau ta informacija vėluodamas, bet dalį suspėjau pateikti, ypač dėl L. Garnelienės. Ir pavyko – ji nepraėjo į AT:

http://www.delfi.lt/news/daily/law/l-garneliene-ir-v-zelianka-nepaskirti-auksciausiojo-teismo-teisejais.d?id=66133686

Naglis Puteikis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad Apeliacinio teismo teisėja 2006 metais išteisino žinomą Panevėžio narkotikų prekeivį, „psichinių“ gaujos narį Saulių Vidugirį. Žemesnės instancijos teismas šį asmenį buvo nuteisęs 12 metų kalėti už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių psichotropinių medžiagų. Pasak N.Puteikio, vėliau S.Vidugiris teistas už dviejų žmonių nukankinimą.

Parlamentaras taip pat sakė, kad L.Garnelienė esą padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės keturiems kolegoms, kurie neva talkininkavo kontrabandos karaliumi vadinamam Viliui Karaliui.

L.Garnelienė savo ruožtu pripažino priėmusi išteisinamąjį nuosprendį S.Vidugirio byloje, ji pabrėžė, kad prokurorai šio nuosprendžio neskundė Aukščiausiajam Teismui.

„Kad tas Vidugiris vėliau nusikalto, nelabai suprantu, kodėl tai turėtų man būti kaip priekaištas“, – teigė teisėja ir pridūrė. – Nei Garnelienė, nei kiti Teisėjų tarybos nariai nesustabdė STT tyrimo, nes mūsų vykimas buvo po to, kai STT pateikė Teisėjų tarybai medžiagą. Mes norėjome išsiaiškinti, ar ta medžiaga atitinka faktines aplinkybes.

Grupė Seimo narių pateikė klausimus sveikatos apsaugos ministrei, ragindami neįteisinti medikamentinio aborto

delne_kudikelis

Naglis Puteikis pritarė šiam kreipimuisi ir dalyvavo jį rengiant, tik dėl savo tėčio mirties neturėjo galimybės pasirašyti.

Grupė Seimo narių kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, ragindami nepasirašyti įsakymo, kuriuo Lietuvoje būtų įteisintas medikamentinis abortas, ir pateikė klausimus, į kuriuos ji turėtų atsakyti Seimo posėdžio metu ateinantį antradienį, spalio 14 dieną.

Pabrėždami, kad klausimai, susiję su tautos ateitimi, negali būti sprendžiami neskaidriais būdais, Seimo nariai atkreipė dėmesį į faktus, rodančius, kad medikamentinio aborto įteisinimas vykdomas neskaidriai, nuslepiant nuo visuomenės su šiuo metodu susijusią didžiulę riziką pažeidžiamos pacientų grupės – nėščių moterų – sveikatai.

Ministrė R. Šalaševičiūtė prašoma paaiškinti, kodėl medikamentiniam abortui skirtas preparatas mifepristone 2013 m. buvo registruotas Lietuvoje, nors mūsų šalyje nėra registruotas prostaglandinas, kurį būtina naudoti kartu; kodėl registruojant mifepristone nebuvo įvertintas jo naudos ir rizikos santykis, lyginant su chirurginiu abortu, ir nepaisoma mokslinių duomenų, rodančių, kad medikamentinio aborto atveju žalingas poveikis sveikatai yra 4 kartus dažnesnis, o su juo susijusi moterų mirties rizika – 10 kartų didesnė; kodėl ignoruojamas faktas, kad po mifepristone naudojimo dažnai, net iki 20 procentų atvejų, t. y. kas penktai moteriai, prireikia ir chirurginės operacijos dėl neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo ar išlikusio gyvo vaisiaus, o tokia dviguba intervencija kelia didelį nevaisingumo ir komplikacijų pavojų; kodėl VVKT patvirtintuose preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje pateikta neteisinga ir skirtinga informacija, pavojingai klaidinanti tiek pacientus, tiek medikus, ir ar tai neturėtų būti vertinama kaip klastojimas; kodėl ignoruojami duomenys, kad medikamentinis abortas susijęs su didesniu psichoemociniu stresu, kuris yra savižudybės rizikos veiksnys, o mifepristone naudojimas gali paskatinti ilgai besitęsiančius centrinės nervų sistemos, emocinius sutrikimus.

Iš viso ministrei pateikti 23 klausimai.

Žemiau rasite 2014 m. spalio 9 d. parlamentarų pasirašyto kreipimosi tekstą.

* * * * * * * * *

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrei

Rimantei Šalaševičiūtei

DĖL KETINIMŲ LIETUVOJE ĮTEISINTI MEDIKAMENTINĮ ABORTĄ

Raginame Jus skirti ypatingą dėmesį problemos analizei ir atidžiai išnagrinėjus visus argumentus nepasirašyti įsakymo „Dėl nėštumo nutraukimo aprašo tvarkos patvirtinimo“, kuris taptų paskutiniu žingsniu, įteisinant Lietuvoje medikamentinį abortą – etiniu, socialiniu bei medicininiu požiūriais ydingą, bet neskaidriai proteguojamą metodą, keliantį didžiulę riziką pažeidžiamos pacientų grupės – nėščių moterų – sveikatai ir galintį pabloginti demografines visuomenės perspektyvas.

Manome, kad šis metodas nėra suderinamas nei su kultūrine Lietuvos tradicija – tai liudija ir 2014 m. rugsėjo 25 d. tradicinių religinių bendrijų atstovų pasirašytas memorandumas, kuriuo dar kartą priminta, kad krikščionybė brangina žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo momento – nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri teigia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, nei su Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostata, kad kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis, nei su Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kad valstybės, priimdamos bet kokius sprendimus, privalo atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui, kuriam dėl jo fizinio ir psichinio nebrandumo reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, įskaitant teisinę apsaugą tiek iki gimimo, tiek ir po jo.

Pritardami tradicinių religinių bendrijų memorandumo teiginiui, kad klausimai, susiję su tautos ateitimi, negali būti sprendžiami neskaidriais būdais, atkreipiame Jūsų dėmesį į kelis faktus, kurie rodo, kad medikamentinio aborto įteisinimas vykdomas neskaidriai, nuslepiant nuo visuomenės su šiuo metodu susijusias rizikas ir taip paminant esminius demokratinės, teisinės valstybės principus:

  1. Medikamentiniam abortui skirtas vaistinis preparatas mifepristone, Lietuvoje registruotas 2013 m. liepos 11 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) viršininko Gintauto Barcio sprendimu, privalo būti naudojamas kartu su preparatu prostaglandinu – tai nurodyta VVKT patvirtintoje preparato charakteristikų santraukoje (mifepristone embrioną nužudo, o po 48 valandų vartojamas prostaglandinas sukelia stiprius gimdos spazmus, kurie pašalina jį jau nebegyvą). Tačiau mifepristone preparato charakteristikų santraukoje nurodytas prostaglandinas Lietuvoje nėra registruotas. Tai teikia pagrindo manyti, kad įteisinus mifepristone naudojimą bus sukurtos sąlygos šešėliniam verslui ir korupcijai, abortui atlikti naudojant ir kitus prostaglandinus, kurių indikacija šiai procedūrai nepatvirtinta.
  2. Minėto įsakymo projekte medikamentinis abortas pateiktas kaip lygiavertė alternatyva chirurginiam abortui, tačiau tai nepagrįstas ir klaidinantis teiginys. Pirmuoju atveju žalingas poveikis sveikatai pasitaiko 4 kartus dažniau, nei antruoju, dauguma sunkių nepageidaujamų reakcijų, keliančių grėsmę gyvybei, yra būdingos tik medikamentiniams abortui, o M. F. Greene ir kt. tyrimas rodo, jog su juo susijusi moterų mirties rizika yra 10 kartų didesnė, nei po chirurginio aborto. Be to, 2011 m. tyrimų duomenimis, panaudojus mifepristone net iki 20 procentų atvejų prireikia ir chirurginės intervencijos dėl neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo, išlikusio gyvo vaisiaus, infekcijos ar užsitęsusių skausmų – t. y., kas penktai moteriai tenka taikyti dvigubą intervenciją, kuri kelia didelį nevaisingumo ir komplikacijų pavojų.
  3. Visuomenė, įskaitant ir pažeidžiamą pacientų grupę – nėščias moteris – yra klaidinama, VVKT patvirtintame mifepristone informaciniame lapelyje paskelbus teiginį, neva „retais atvejais gali prireikti operacijos“, „Retais atvejais, kai vaisius visiškai nepasišalina, gali prireikti chirurginės intervencijos“. Iš tiesų terminas „retai“ pagal MeDRA klasifikaciją naudojamas, kai nepageidaujama reakcija pasitaiko 1 žmogui iš 1000-10000, o mifepristone atvveju turi būti naudojamas terminas „labai dažnai“, kuris taikomas, kai reakcija pasireiškia 1 iš 10 vaistą vartojusių žmonių, ar bent jau „dažnai“ (1 iš 10-100). Taigi, medikamentinio aborto galimybę svarstančios moterys turėtų būti informuotos, kad po mifepristone naudojimo dažnai reikia ir chirurginės operacijos, tačiau tai nuo visuomenės nuslėpta.
  4. Pacientui skirta informacija, pateikta VVKT viršininko patvirtintame mifepristone pakuotės lapelyje, neatitinka preparatų charakteristikos santraukoje pateiktos informacijos (pvz., pakuotės lapelyje nėra nurodytas konkretus prostaglandinas), kas gali būti vertinama kaip klastotė. Tai ne tik pažeidžia pacientų teises gauti neklaidinančią informaciją, bet ir kelia saugumo problemas.
  5. Gydytojai yra klaidinami, VVKT patvirtintoje preparato mifepristone charakteristikų santraukoje nuslepiant, kad nėra ištirtas mifepristone saugumas pacientėms, segančioms lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, kepenų, kvėpavimo, inkstų, žarnyno, onkologinėmis ir kt. ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu, anemija, turinčioms psichikos sutrikimų, gydomoms antikoaguliantais ir kt. vaistais, turinčiais sąveiką su mifepristone, taip pat rūkančioms ir vyresnėms nei 35 metai. Šioms moterų grupėms tyrime nebuvo leista dalyvauti – praktiškai jis atliktas tik su suaugusiomis jaunomis sveikomis moterimis. Pagal Europos Komisijos patvirtintas gaires informacija apie netirtas pacienčių grupes turi būti pateikta preparato charakteristikų santraukos 4.4 skyriuje, kad būtų galima prognozuoti vaisto naudojimo pavojų, tačiau VVKT to nepadarė.
  6. Priimant sprendimą Lietuvoje registruoti mifepristoną, visiškai ignoruoti dar 2002 m. grupės Lietuvos psichiatrų nurodyti faktai, jog medikamentinis abortas dėl šio metodo savitumų (moterys dažnai patiria stiprius, panašius į gimdymo skausmus, vemia, viduriuoja, jaučia šaltkrėtį, itin stipriai kraujuoja, turi galimybę pamatyti pasišalinusį embrioną, išsekimas ir kraujavimas gali tęstis kelias savaites) yra susijęs su didesniu psichoemociniu stresu, kuris yra žinomas savižudybės rizikos veiksnys, jog mifepristone naudojimas, kaip teigiama mokslinėje literatūroje, gali paskatinti ilgai besitęsiančius centrinės nervų sistemos, emocinius sutrikimus, o kai kurių tyrimų metu net 10 procentų atvejų stebėtos psichinės reakcijos.Ragindami atsižvelgti į aukščiau nurodytus faktus ir neįteisinti su didžiule rizika žmonių sveikatai susijusio metodo, tuo pačiu kviečiame inicijuoti patikrinimą dėl galimai neskaidrios preparato mifepristone registracijos, pateikiant preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje klaidinančią informaciją, ir įvertinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko Gintauto Barcio atsakomybę.

Seimo nariai: Povilas Urbšys, Aurelija Stancikienė, Rima Baškienė, Algirdas Patackas, Rimantas Jonas Dagys, Jonas Varkala, Rita Tamašunienė, Algimantas Dumbrava, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Valdas Vasiliauskas, Stasys Brundza, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Bartkevičius

Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Naglis Puteikis gina šilumos vartotojų teises

kacius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija – Ričardas Piličiauskas (pirmininkas), Irmantas Jarukaitis (pranešėjas), Anatolijus Baranovas, Laimė Baltrūnaitė ir Laimutis Alechnavičius 2014 m. spalio 6 d. posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje Seimo narys Naglis Puteikis prašo pripažinti, kad energetikos ministro patvirtintos 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) prieštarauja Statybos ir Šilumos ūkio įstatymams, nes neteisėtai reglamentuoja, o faktiškai uždraudžia žmonėms pakeisti savo butų ir patalpų šildymo būdą, atsisakant brangaus ir neekonomiško centralizuoto šildymo.

Teisininkas, Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius, kuris teismo posėdyje atstovavo N. Puteikį, pabrėžė, kad į teismą kreiptasi siekiant apginti vartotojų interesus ir panaikinti teisinėje valstybėje nepriimtiną padėtį, kai keli teisės aktai skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį. „Šiuo metu padėtis tokia, tarsi valstybėje galiotų dvejos kelių eismo taisyklės: vienos lieptų sukti į dešinę, antros – į kairę“, – teigė P. Markevičius.

Jis nurodė konkrečius atvejus, kai šilumos vartotojai, norintys pakeisti centralizuotą savo butų šildymą kitokiu, dėl prieštaringo reglamentavimo yra verčiami laikytis kartais net ir nesuderinamų nurodymų, o neretai ir nukenčia dėl to, kad skirtingi teisės aktai skirtingai reglamentuoja statybos darbų pradžią, vykdymą ir pabaigą.

Pavyzdžiui, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nurodo, kad buto ir kitų patalpų šildymo būdas yra keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Tuo metu Taisyklėse nurodytas jau kitas, sudėtingesnis kelias: norint atjungti butą nuo centrinio šildymo, namo valdytojas – o ne pats buto savininkas – turi parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti visų gyventojų sutikimą, o tada prašyti išduoti šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas. Tokia tvarka, anot P. Markevičiaus, yra nelogiška jau vien todėl, kad neracionalu rengti aprašą dar neturint sąlygų – tai tas pat, kaip namą pradėti statyti nuo stogo.

Prieštaringai reglamentuojama ir tai, kada sutartis dėl šilumos tiekimo laikoma nutraukta. Pagal Taisykles (117, 122, 123 punktus) – kai surašomas įrenginio atjungimo aktas, kurį pasirašo namo valdytojas, buto savininkas ir šilumos tiekėjas. Tuo metu Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nurodo, kad sutartis laikoma nutraukta „nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento“ (ši sąvoka Statybos įstatyme nebenaudojama jau ketverius metus, todėl N. Puteikis užregistravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų dalykų, siūlo ištaisyti ir šį teisinį absurdą). 

Kaip pažymėjo P. Markevičius, tokio teisinio chaoso įkaitais tapę piliečiai neretai nukenčia bandydami realizuoti įstatymuose deklaruotą savo teisę pakeisti šildymo būdą: pralaimi bylas teismuose vien todėl, kad nesilaikė Taisyklių, nors tie patys teismai pripažįsta, kad pagal Statybos įstatymą viskas padaryta teisingai.

Energetikos ir Aplinkos ministerijų, kurios šioje byloje yra atsakovės, teisininkės prašė N. Puteikio prašymą atmesti.

Tarp jų ir P. Markevičiaus įvyko įdomi dvikova dėl teiginio, kad Energetikos ministerija neteisėtai reglamentuoja statybos teisinius santykius, kurių reglamentuoti neturi teisės. Bandydama atremti šį priekaištą, Energetikos ministerijos atstovė Daiva Gasiūnaitė pareiškė, esą Taisyklės nenustato jokių naujų statybos taisyklių, o tik susistemina kitais įstatymais jau nustatytus reikalavimus. Į tokį paaiškinimą P. Markevičius reagavo klausimu, iš kokių teisės aktų į Taisykles buvo perkeltas reikalavimas, jog tuo atveju, jei norima atjungti visą namą, reikia gauti daugumos, o jei vieną butą – visų gyventojų sutikimą. D. Gasiūnaitė tokio teisės akto nurodyti negalėjo. Nei ji, nei kita ministerijos atstovė nieko neatsakė ir į klausimą, iš kur Taisyklėse atsirado dar viena nuostata, kurios nėra Statybos įstatyme – jog darbai pabaigiami surašant įrenginio atjungimo aktą, kurį pasirašo namo valdytojas, buto savininkas ir šilumos tiekėjas. Galiausiai abi ministerijos atstovės pripažino, kad atsakyti nėra pasirengusios, nes tokių pavyzdžių nebuvo teismui pateiktame prašyme. „Energetikos ministerija ėmėsi keisti tvarką, nustatydama normas, kurių nėra Statybos įstatyme“, – reziumavo P. Markevičius.

Nutartį teismas skelbs spalio 27 d. 15 val.

Parengė Rasa Kalinauskaitė

Generalinė prokuratūra nežino, ką VSD veikė Gatajevų byloje

Gatajevų augintiniai teigia, kad ypatingą vaidmenį persekiojant jų įtėvius ir išardant šeimą suvaidino buvęs VSD pareigūnas Donatas Šumskis: užmezgęs intymius santykius su Seda Esimbajeva, sukurstė dalyvauti provokacijoje ir apkaltinti ją išauginusius žmones
Gatajevų augintiniai teigia, kad ypatingą vaidmenį persekiojant jų įtėvius ir išardant šeimą suvaidino buvęs VSD pareigūnas Donatas Šumskis (nuotraukoje): užmezgęs intymius santykius su Seda Esimbajeva, sukurstė dalyvauti provokacijoje ir apkaltinti ją išauginusius žmones

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija – pirmininkas Aurelijus Gutauskas, pranešėja Dalia Bajerčiūtė ir Viktoras Aidukas – atvirame posėdyje išnagrinėjo politinį prieglobstį Suomijoje gavusių čečėnų sutuoktinių Chadižat ir Maliko Gatajevų bylą, kurioje jie siekia visiško išteisinimo.

Didžioji dalis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokuratūros inkriminuotų kaltinimų, dėl kurių Čečėnijos karo našlaičius globoję sutuoktiniai 2008 m. spalio 14 d. buvo suimti Kaune ir beveik metus kalinti Lietuvos kalėjimuose, jau anksčiau buvo pripažinti nepagrįstais: subliuško kaltinimai prekyba žmonėmis ir turto prievartavimu, o 2014 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas išteisino Gatajevus ir dėl savavaldžiavimo, tuo pačiu konstatuodamas, jog buvusi jų globotinė Seda Esimbajeva, kurios parodymais pagrįsta byla, galėjo meluoti.

Dabar Gatajevai prašo išteisinti juos ir dėl nežymaus S. Esimbajevos sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti.

Spalio 1 d. įvykusiame LAT posėdyje nedalyvavo nei išteisinimo siekiantys sutuoktiniai, kurie po priverstinio pasitraukimo iš Lietuvos gyvena Suomijoje, nei nukentėjusiosios statusą turinti jų augintinė, nors pranešimai jai, kaip informavo kolegijos pirmininkas, „buvo siunčiami visais įmanomais būdais“.

Gatajevų gynėjai Jonas Kvaraciejus ir Ričardas Girdziušas savo pasisakymuose atkreipė dėmesį, kad pati S. Esimbajeva nesikreipė į prokuratūrą dėl sveikatos sutrikdymo, tokio epizodo iš pradžių nebuvo ir kaltinamajame akte. Jis atsirado tik įpusėjus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kai prokurorė Nomeda Oškutytė paprašė pakeisti kaltinimą. Tačiau byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, advokatų teigimu, turėjo būti nagrinėjama tik privataus kaltinimo tvarka, o prokuroras iniciatyvos galėjo imtis tik tuo atveju, jei sužalojimas turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba asmuo pats negali ginti savo interesų. S. Esimbajeva, kuriai įvykių metu buvo beveik 20 metų, buvo visiškai pajėgi pati savimi pasirūpinti, todėl teismai šią bylą turėjo nutraukti.

Kaip pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį gynėjai nurodė ir tai, kad jis pagrįstas iš esmės vien nepatikimais S. Esimbajevos parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, o byloje esantis garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes buvo padarytas neteisėtai ir neaiškiomis aplinkybėmis. Klaipėdos apygardos teismui pripažinus, jog S. Esimbajeva galėjo meluoti apie šio įrašo kilmę, kritiškai turi būti vertinami ir kiti jos parodymai, tuo labiau, kad abiejų instancijų teismai nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Donatas Šumskis, kuris būdamas VSD pareigūnu 2008 m. spalį palydėjo S. Esimbajevą į Teismo medicinos instituto Kauno skyrių ir be dokumentų patvirtino jos tapatybę, nepastebėjo jokių poodinių kraujosruvų, liaudiškai vadinamų mėlynėmis, ir teisme teigė nematęs S. Esimbajevos sužalotos.

„Situacija nestandartinė: VSD pareigūnas lydi nukentėjusiąją – suaugusią, kalbą mokančią merginą, privataus kaltinimo byloje, be dokumentų, patvirtina jos tapatybę, o teisme paliudija, kad jokių sužalojimų nematė. Tai kam tada lydėjo, jei nukentėjusioji nesiskundė? <…> O jei VSD taip aktyviai dalyvavo šitoje byloje, darė įtaką liudytojams, juos lydėjo į apklausas – tai kas galėtų paneigti, kad VSD neprovokavo ir pačios situacijos, dėl kurios buvo apkaltinti Gatajevai?“, – LAT posėdyje klausė J. Kvaraciejus.

Jis atkreipė dėmesį, kad nagrinėdami bylą, kuri greičiausiai buvo sukurpta VSD provokacijos pagrindu, teismai visiškai nesiaiškino Gatajevų elgesio motyvų. „Situacija, kad Čečėnijos karo vaikus gelbėję žmonės rimtai grasintų juos nužudyti, yra visiškai absurdiška“, – teigė J. Kvaraciejus. Anot gynėjų, iš pačios S. Esimbajevos elgesio akivaizdu, kad įtėvių žodžių ji nebijojo ir nelaikė jų realiais grasinimais, o konflikto metu įrašyti riksmai, kuriuos prokuratūra pateikė kaip įrodančius ketinimą nužudyti, buvo tik emocinga Gatajevų reakcija į jų išaugintos merginos elgesį, kurį jie vertino kaip paleistuvavimą.

Prokuratūros poziciją LAT posėdyje atstovavo Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius, prašęs Gatajevų skundus atmesti. Vis dėlto jis buvo priverstas pripažinti, jog tarptautinį rezonansą sukėlusioje byloje esama to, ką pavadino trūkumais.

„Manyčiau, tai vertintina kaip trūkumas,“ – teigė prokuroras, atsakydamas į advokatų argumentą, kad prokuratūra nenurodė, kokią visuomeninę reikšmę turi nežymus S. Esimbajevos sveikatos sutrikdymas. Aiškindamas, kodėl prokuratūra dalyvavo byloje, kokios paprastai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, A. Verenius pacitavo prokurorės N. Oškutytės žodžius, jog S. Esimbajeva neturėjo „pakankamai juridinių žinių“. Į gynėjų pastabą, kad teismas nurodė 1,5 valandos ilgesnį nusikalstamos veikos padarymo laiką, nei buvo nurodžiusi prokuratūra, A. Verenius atsakė manąs, jog „teismas tokį laikotarpį nurodė per apsirikimą“. Kodėl teismas ir prokuratūra nurodė ne tik skirtingus laikus, bet ir skirtingas nusikaltimo padarymo vietas, prokuroras neaiškino, pasitenkinęs pastaba, jog tai „kaltinamųjų teisių nepažeidė“. Neteisėtai padaryto įrašo naudojimas, anot GP atstovo, taip pat nėra pagrindas panaikinti nuosprendį, nes patys kaltinamieji prisipažino naudoję smurtą, tik aiškino taip bandę sutramdyti savo augintinės polinkį į palaidą, su musulmonų tradicijomis nederantį gyvenimą. Gynėjų teiginio, kad konfliktą tarp Gatajevų ir jų augintinės galėjo išprovokuoti VSD, kurio vaidmuo byloje akivaizdus, bet iki šiol nepaaiškintas, prokuroras nekomentavo niekaip.

Po teismo posėdžio žurnalistų paprašytas atsakyti į mįslingiausią šios istorijos klausimą – kodėl buitinėje byloje dalyvavo tokios gausios VSD pajėgos (vien oficialiai – 7 pareigūnai) – A. Verenius atsakė manąs, jog Kauno apygardos prokuratūra, „matyt“, turėjo kokių nors motyvų. Paprašytas patikslinti, kokie buvo tie motyvai, GP atstovas atsakė nežinąs.

Nuosprendį LAT skelbs lapkričio 11 dieną.

Parengė Rasa Kalinauskaitė