Biudžetas: teisėjams – milijonai, kultūrininkams ir policininkams – riestainio skylė

Reaguodamas į šiame tekste aptariamą padėtį, Naglis Puteikis įregistravo pataisą biudžeto projektui, siūlydamas 10 proc. sumažinti išpūstas valstybės valdymo išlaidas, o sutaupytas lėšas proporcingai paskirstyti kultūros, socialinių ir švietimo darbuotojų atlyginimų padidinimui. Tekstas paskelbtas portale delfi.lt.

* * * * * * *

2015-ųjų biudžetas primena riestainio dalybas: vieniems tenka saldžioji dalis, kitiems – skylė ar geriausiu atveju trupiniai. Paradoksas: valdžia įprato girtis sukuriamo BVP dydžiu vienam gyventojui ir didėjančiomis pajamomis, bet kai ateina metas tvirtinti naują biudžeto projektą, finansų ministras staiga apsižiūri, kad sunkiai dirbantiems, bet ties skurdo riba ar net žemiau jos gyvenantiems piliečiams tų padidėjimų ir vėl neužteks – pinigų padidinti mažiausiai uždirbančių kultūros, švietimo, socialinių darbuotojų, slaugytojų bei policininkų atlyginimams tiesiog fatališkai trūksta…

Šiemet biudžetas ir vėl buvo palydėtas į Seimą optimistinėmis prognozėmis: bus surinkta 6 procentais, t. y., 1 mlrd. 228 mln. litų mokesčių daugiau, nei pernai, o Lietuvos ekonomika augs 3,4 procento. Deja, tai tik akių dūmimas. Per svarstymus komitetuose paaiškėja, kad kultūros darbuotojų atlyginimai nebus didinami ir išliks mažiausi Baltijos šalyse – vidutinis meno darbuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia 538 EUR (59 proc. nuo vidutinio viešojo sektoriaus atlyginimo), kai Estijoje – 1316 EUR (102 proc. nuo vidutinio viešojo sektoriaus atlyginimo). Tik trupiniai skiriami ir mokytojų, socialinių darbuotojų bei mažiausiai uždirbančių policininkų atlyginimams didinti. Neapleidžia nejauki nuojauta, jog neteisingumas tiesiog užprogramuotas biudžeto sudarytojų galvose. O gal mes tik nesugebame perprasti „jautrios“, socialdemokratiškos Vyriausybės logikos? Bandau ją suvokti.

Lietuva pažadėjo Briuseliui laikytis finansinės drausmės. Biudžetas turi tapti nedeficitinis. Todėl bet koks išlaidavimas prilygtų mirtinai nuodėmei. Galimos nebent smulkios išimtys. Tik štai koks netikėtumas – tos „išimtys“ pritaikomos sočiausiai gyvenančiam Lietuvos sluoksniui! Konstituciniam teismui paraginus, skubiai skiriama 240 mln. litų daugiausiai uždirbančių politikų, teisėjų ir valdininkų atlyginimų kompensavimui.

Didžiulis atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų valstybės tarnyboje tampa Konstitucine norma. Policijos patrulis, ugniagesys, pasenietis pagal valstybės tarnybos įstatyme nustatytus koeficientus negali uždirbti uždirbti daugiau, nei 1350 litų. Iš šios sumos dar atskaitomi mokesčiai. Palyginkime: Seimo pirmininko atstovo spaudai alga gali siekti 5873 Lt, prie kurių dar pridedama iki 50 procentų priedas už kvalifikaciją. Įstatymu įtvirtinta neįtikėtina valstybės tarnybos hierarchija. Visi tarnautojai suskirstyti į 20 kategorijų, o kiekvienoje iš jų – dar trys kategorijos. Valstybės tarnautojai gali gauti iki 70 proc. priedus prie atlyginimų.

Akivaizdu: jei šiandien reikėtų bent 10 procentų padidinti atlyginimus visiems 52 812 valstybės tarnautojų, fiskalinės drausmės politika žlugtų. Todėl kyla logiškas klausimas – ar mes esame pajėgūs išlaikyti tokį hierarchinį valdymo aparatą? Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų Lietuvoje sumažėjo 518,6 tūkst., t. y. daugiau nei 15 procentų, o nestatutinių tarnautojų padaugėjo nuo 20 302 iki 29 839, t. y., beveik 50 procentų. Manyčiau, vardan solidarumo tarnautojų skaičių reiktų mažinti nuo viršaus – sumažinkime viceministrų, Seimo pirmininkų pavaduotojų ir jų padėjėjų skaičių. Bent dvigubai sumažinkime valstybės tarnautojų kategorijų skaičių – tegu lieka dešimt. Ir, žinoma, būtų puiku, jei valstybės tarnautojų atlyginimų dydis skirtųsi ne 10 ir daugiau, o tik 4-5 kartus. 10 procentų sumažinę valdymo išlaidas, jau turėtume 82 mln. 594 tūkst. litų rezervą.

Beje, savo ekonominės konvergencijos programoje Vyriausybė yra numačiusi derinti fiskalinę politiką ir socialinius prioritetus. Ko pavyko pasiekti šioje srityje? Skurdo rizikos lygis 2013-iais, palyginus su 2012-iais, padidėjo 10 proc. – dabar apima penktadalį Lietuvos. 20,6 proc. gyventojų (apie 600 000 žmonių) gyvena žemiau skurdo ribos. Pažeidžiamiausia skurdo rizikos grupė – vaikai. Nenustebčiau, jei skursta ir valstybės tarnyboje dirbančiųjų vaikai. Štai ligonių slaugytojų atlygis už sunkų darbą – apie 1200 Lt, atskaičius mokesčius. Panašius atlyginimus gauna muziejininkai ir bibiotekininkai – žmonės, baigę aukštuosius mokslus. Iš tokių pajamų susimokėti mokesčius rubikonams, o tada pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą vaikus – ypatingų sugebėjimų reikalaujantis iššūkis. Vyriausybė po ilgų diskusijų susirūpino – žadama 5 procentais padidinti mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algas. Šie žmonės gaus 50-70 litų didesnį atlygį. Ar tai viskas, ką įmanoma padaryti? Dar 2001 metais Pasaulio bankas paskelbė pranešimą „Puolimas prieš skurdą“, kuriame vyriausybes paragino siekti, kad ekonomikai augant gerėtų ir nepasiturinčių žmonių gyvenimo kokybė, kad jie galėtų įtakoti viešuosius socialinius sprendimus. Deja, vietoje veiksmingos reakcijos į nejautrią ekonominę, socialinę politiką iki šiol stebime tik bejėgiškus pavienius pasisakymus.

Pirmieji stojimo į eurozoną metai Lietuvai taip pat nebus šventiniai. Nors Finansų ministerija žada gražią perspektyvą ir 3,4 proc. ekonomikos augimą, eurozonos šalys bendros erdvės ekonomikos augimą prognozuoja vis mažesnį – nuo anksčiau skelbtų 1,7 proc. jis nukrito iki 1,1 proc. Lietuvai taip pat gali tekti grįžti prie biudžeto skylių kamšymo. Gal ekonominio augimo procentai bendrame kontekste ir atrodo gražiai, tačiau 400 EUR nesiekiantys biudžetininkų atlyginimai demonstruoja gėdingą valstybės pagrindo – viešojo sektoriaus – skurdą.

Pilietybės atiminėjimas – Konstitucinio Teismo teisėjų savivalės rezultatas

iš N. Puteikio paskyros facebook’e

Esu įsitikinęs, kad visi lietuviai, gimę Lietuvos Respublikos piliečiais, turi teisę dalyvauti Lietuvos valstybės ir tautos kūrime – bet valdžia, viršydama savo įgaliojimus, šią teisę iš mūsų išeivių nepagrįstai atėmė.

Konstitucijoje nėra numatytas toks prigimtinės pilietybės atiminėjimas, koks šiuo metu vyksta, atvirkščiai – ji teigia, kad teisė į pilietybę pirmiausia įgyjama gimstant. O to, ką žmogus gavo ne iš valdžios malonės, valdžia neturi teisės atimti. Todėl tas gėdingas procesas, kai  iš mūsų išeivių atiminėjama pilietybė, paveldėta iš tėvų ir protėvių – vienas didžiausių valdžios nusikaltimų prieš tautą. Jis prasidėjo nuo Konstitucinio teismo, kuriam tada vadovavo E. Kūris, išaiškinimo, esą kitos šalies pilietybę įgiję lietuviai galį išlikti Lietuvos piliečiais tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Bet Konstitucijoje to nėra parašyta. Parašyta visai kas kita: kad Lietuvos piliečiai kitos valstybės pilietybę gali turėti atskirais – t. y. atskirai apibrėžtais – atvejais, ir jokiame lietuvių kalbos žodyne nerasite, kad žodis „atskiras“ reiškia „išskirtinis“ ar „labai retas“. Tokią reikšmę išrado E. Kūris ir jo kolegos.

Tad ne Konstitucija yra kalta dėl problemos, su kuria dabar susiduria Ž. Ilgauskas ir daugybė kitų lietuvių, ir tokios abejotinos valdžios malonės, kokią bandoma įpiršti – neva reikia pakeisti Konstituciją taip, kad Lietuvos pilietybė taptų laisvai prieinama įvairių valstybių žmonėms – mūsų išeivijai nereikia.

Reikia tik sugrąžinti išeiviams jų prigimtinę teisę, kurią valdžia savavališkai atėmė. O kad tai taptų įmanoma, keisti reikia anaiptol ne Konstituciją, o Konstitucinio Teismo teisėjus, nes jie savivaliaudami, viršydami savo įgaliojimus visuose žodynuose esančiam žodžiui „atskiras“ suteikė kitą reikšmę  – „išskirtinis“.

Jei KT teisėjai šios nuostatos nekeis, tada reikia keisti kitą Konstitucijos dalį – panaikinti Konstitucinį Teismą, o jo įgaliojimus perduoti Aukščiausiajam Teismui. Kaip kad yra Estijoje – gal tai viena iš priežasčių, kad ten nėra teisėjų savivalės ir yra daugiau teisingumo. 

N. Puteikis kreipėsi į ministrę R. Šalaševičiūtę dėl pertvarkos, kuri gali sunaikinti mažąsias gydymo įstaigas

Reaguodamas į perspėjimus, kad nuo 2015 metų pradžios medicinos paslaugos kaimiškų vietovių gyventojams taps sunkiau prieinamos, nes dėl Vyriausybės priimto nutarimo bus priverstos užsidaryti mažos ir vidutinės gydymo įstaigos, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę.

N. Puteikiui adresuotame Vakarų regiono privačių gydymo įstaigų asociacijos rašte teigiama, kad mažąsias gydymo įstaigas sužlugdys LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 370 nustatyta ir 2014-09-11 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-961 įtvirtinta sąlyga, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos miestuose ir kaimo vietovėse turi būti teikiamos ne mažiau kaip 900 gyventojų.

„Ambulatorijos kaimuose jau sunaikintos, medicinos pagalba toliau nuo didesnių miestų gyvenantiems žmonėms jau dabar sunkiai prieinama. Bijau, kad šita pertvarka baigsis tuo, kad susirgę, apleistos būklės žmonės bus pavežami iki stambaus centro, o po to parvežami karstuose… Kadaise, išnaikinus mažąsias krautuvėles, buvo leista įsigalėti didiesiems prekybos centrams. Kuo tai baigėsi, visi žinome. Galbūt ir šiuo atveju vyksta panašus procesas“, – mano N. Puteikis.

Ministrės R. Šalaševičiūtės parlamentaras prašo pareikšti savo poziciją dėl galimybės panaikinti mažųjų gydymo įstaigų veiklą ribojančią sąlygą ir pakomentuoti teiginius, kad:

* jau artimiausiu metu dėl šios sąlygos gali būti sunaikintos mažos ir vidutinės gydymo įstaigos, turinčios mažiau nei 900 pacientų, nes teritorinė ligonių kasa nesudarys su jomis sutarčių dėl paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2015 metais;

* medicinos paslaugos kaimiškų vietovių gyventojams taps dar sunkiau prieinamos;

* mažosios gydymo įstaigos nebuvo informuotos apie rengiamą LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo iš esmės uždraudžiama jų veikla;

* toks pakeitimas, dėl kurio kaimiškų vietovių gyventojams pablogės medicinos paslaugų prieinamumas, nebuvo viešai aptartas su visuomene;

* pacientai iki šiol nėra informuoti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. jie turės pasirinkti kitą šeimos gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu jų pasirinktų gydytojų įstaigos netenkins LR Vyriausybės nutarime nustatytos sąlygos;

* Vyriausybės nutarime nustatyta sąlyga pažeidė LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytą draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir iškreipia konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje.

Be to, ministrė R. Šalaševičiūtė paprašyta pateikti preliminarius Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis apie medicinos įstaigas, kurių teikiamos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos 2015 m. nebūtų apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo todėl, kad jos turi mažiau nei 900 pacientų – N. Puteikis prašo pateikti preliminarų tokių įstaigų sąrašą, nurodant vietovę, kurioje jos veikia, bei aptarnaujamų pacientų skaičių.

Parengė Rasa Kalinauskaitė

Piliečiams ir institucijoms – realias teises ginti viešąjį interesą

Naglis Puteikis įregistravo įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų panaikinti apribojimai, varžantys valstybės institucijų ir piliečių teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Visuomenininkai apie tokių pataisų būtinybę kalba jau daug metų, bet visos valdžios pasistengė šias iniciatyvas numarinti. Todėl iki šiol tik prokuratūra turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso visais atvejais, o kitos institucijos ir piliečiai tai daryti gali tik „įstatymų nustatytais atvejais“ – tokia frazė, kurią N. Puteikis siūlo išbraukti, įrašyta Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniuose.

Kadangi tie atvejai, kai piliečiai ir institucijos gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso, dažnai visai nėra numatyti – ir, kaip konstatavo Valstybės kontrolė*, būtent tose srityse, kur pažeidimų daugiausia – jiems belieka prašyti, kad tai padarytų prokuratūra. Pvz., Kultūros paveldo departamentas pats gali kreiptis į teismą tik dėl kilnojamųjų kultūros vertybių (dėl nekilnojamųjų – ne), o piliečiai – tik dėl aplinkos klausimų, numatytų Orhuso konvencijoje.

„Paniškai bijoma suteikti institucijoms, o tuo labiau piliečiams realius įgaliojimus – ir aišku, kodėl. Galima įsivaizduoti, kad tai padarius Kęstutis Čilinskas, pvz., galbūt būtų kreipęsis į teismą dėl Leo LT sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, o judėjimas „už Lietuvą be kabučių“ – dėl „Lietuvos“ kino teatro privatizavimo. Būtų išsaugotas kultūros paminklas Žvėryno malūnas, nes bylą dėl jo Žvėryno bendruomenė pralaimėjo tik todėl, kad neturi teisės ginti viešojo intereso paveldo srityje. Suteikus didesnius įgaliojimus, Valstybės kontrolė, užuot perdavusi medžiagą prokuratūrai, galbūt būtų pati teisme gynusi viešąjį interesą bylose dėl projektų, kurie buvo vykdomi pažeidžiant įstatymus ir švaistant dešimtis milijonų biudžeto lėšų – tokių kaip Valdovų rūmai, Nacionalinis stadionas, VEKS’as, Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcija. O dabar prokuratūra šias rezonansines bylas numarino,“ – primena N. Puteikis.

Kad prokuratūra vis prasčiau gina viešąjį interesą, patvirtina ir Valstybės kontrolės pateikti duomenys**: prokurorai 2013 m. pateikė teismui 54 proc. mažiau ieškinių dėl viešojo intereso gynimo, nei 2011 m.; priėmė 25 proc. mažiau nutarimų, kuriais pareikalavo valstybės ir savivaldybių institucijų imtis priemonių viešajam interesui jų veiklos srityse apginti, atliko 32 proc. mažiau tyrimų savo iniciatyva dėl viešojo intereso pažeidimo, nei 2012 m.; nuo 2012 m. ypač ženkliai sumažėjo prokurorų priimtų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo skaičius, o 2013 m. teritorinėse prokuratūrose jų priimta beveik 40 proc. mažiau, nei 2011 m. Be to, Valstybės kontrolė nurodė, kad vykdant prokuratūros pertvarką apylinkių prokuratūrose neliko prokurorų pareigybių, kurių paskirtis vykdyti viešojo intereso gynimo funkciją, o bendras jų skaičius prokuratūroje sumažėjo apie 15 proc.

N. Puteikio įregistruotas Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas rasite čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486850

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486843

* 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės audito ataskaita „Viešojo intereso gynimo organizavimas“, psl. 13-16

** ten pat, psl. 18-22

Parengė Rasa Kalinauskaitė

Pasiūlymas: sumažinti valstybės valdymo išlaidas, padidinti kultūros, socialinių, švietimo darbuotojų atlyginimus

Siūlydama įšaldyti kultūros, socialinių ir švietimo darbuotojų atlyginimus, vyriausybė nepaiso savo įsipareigojimo derinti fiskalinę politiką su socialiniais prioritetais, – teigiama Naglio Puteikio užregistruotame pasiūlyme 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui.

Lėšų padidinti seniai pusbadžiu gyvenančių darbuotojų atlyginimus siūloma surasti ryžtingai sumažinus išpūstas valstybės valdymo išlaidas.

Pasiūlyme pateikti skaičiai rodo, kad šios išlaidos, nepaisant mažėjančio Lietuvos gyventojų skaičiaus, išlieka neproporcingai didelės: per dešimtmetį nuo 2004 m. iki 2014 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 518,6 tūkst., t. y. daugiau nei 15 proc., o nestatutinių valstybės tarnautojų – padaugėjo nuo 20302 iki 29839.

Akivaizdu, kad vyriausybės pasiūlymas sumažinti valstybės valdymo išlaidas 5 proc. yra nepakankamas, – teigia N. Puteikis, siūlantis sumažinti šias išlaidas 10 proc. (82 mln. 594 tūkst. litų), o sutaupytas lėšas proporcingai paskirstyti kultūros, socialinių ir švietimo darbuotojų atlyginimų padidinimui.

LVAT sprendimas padės kovoti su rubikonine baudžiava

Išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija – Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis (pranešėjas) ir Ričardas Piličiauskas (pirmininkas) – 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažino, kad 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, nustatantys pastato ar patalpų šildymo būdo pakeitimo tvarką, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Naglis Puteikis įsitikinęs, kad ši žinia aktuali daugybei šilumos vartotojų, o ypač tiems, kurie nukentėjo, pabandę atsikratyti brangaus ir rubikonine baudžiava vadinamo centralizuoto šildymo. „Prašymą teismui pateikiau reaguodamas į visuomeninių organizacijų ir piliečių prašymus bei skundus dėl vartotojų teisių pažeidimų, kuriems sąlygas sudarė Energetikos ministerijos parengtos taisyklės, ir vykdydamas parlamentinę kontrolę. Dabar, kai teismas pripažino jų nuostatas antikonstitucinėmis, žmonėms bus lengviau ginti savo teises“, – teigia Naglis Puteikis.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai, šiuo LVAT sprendimu pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo vadinami „geležinėmis klumpėmis“, nes nustatė ypač sudėtingą šildymo būdo pakeitimo tvarką. Dėl šios tvarkos įstatymuose numatyta piliečių teisė atsisakyti centralizuoto šildymo buvo praktiškai neįgyvendinama, o gyventojai, išdrįsę “nusipjauti radiatorius ”, pralaimėdavo bylas teismuose ir turėdavo sumokėti šilumininkams už šilumą, kurios nesuvartojo.

Sprendime LVAT nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, juo turi būti vadovaujamasi tiek kuriant teisę, tiek ją įgyvendinant. Šis principas, kaip nurodė LVAT, „suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d. ir kt. nutarimai); įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius“.

LVAT konstatavo, kad Energetikos ministerija, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatydama šildymo būdo pakeitimo tvarką, reguliavo statybos teisinius santykius (statinio projektavimą, statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, statybos darbų užbaigimą), kuriuos jai nėra pavesta reguliuoti, ir nustatė naujus, šią sritį reglamentuojančiame Statybos įstatyme nenumatytus, o kai kuriais atvejais ir neaiškius bei prieštaringus reikalavimus.

Anot Naglį Puteikį byloje atstovavusio teisininko Pauliaus Markevičiaus, šis LVAT sprendimas padės daugybei žmonių — pirmiausia tiems, kurie šiuo metu teismuose ginasi nuo nepagrįstų šilumininkų reikalavimų.

“Teismas panaikino absurdišką ir teisinėje valstybėje negalimą padėtį, kai du teisės aktai skirtingai reglamentavo šilumos būdo pakeitimą. Įsivaizduokite: vienas kelio ženklas liepia eiti į kairę, o kitas — į dešinę. Žmonės laikydavosi Statybos įstatymo, bet ir šilumininkai, ir teismai atsisakydavo tai pripažinti, tvirtindami, kad reikėjo laikytis kitos tvarkos, nustatytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Todėl tie, kas išdrįsdavo pakeisti centralizuotą šildymą kitokiu, labai skaudžiai nukentėdavo. Mat 2007 m. Aukščiausiasis teismas suformavo naują, pavadinčiau, doktriną: kad jei vartotojas nesilaikė tų taisyklių, kurios dabar pripažintos neteisėtomis, jis privalo mokėti už energiją, kurios negauna. Tai vienas iš atvejų, kai knieti paklausti, kiek šilumininkams toks sprendimas kainavo. Dabar tokių sprendimų — daugybė. Visai neseniai Panevėžio apygardos teismas „sublizgėjo“, nutartyje parašęs: taip, mes pripažįstame, kad vartotojas šilumos energijos faktiškai negavo, tačiau turi už ją mokėti, nes nesilaikė taisyklių… Tų pačių taisyklių, kurios buvo neteisėtos, korumpuotos, ir, mano nuomone, priimtos vadovaujantis ne teisingumo ir teisėtumo principais, o būtent už pinigus… Šis LVAT sprendimas padės daugybei žmonių, šiuo metu besibylinėjančių su energetikų mafija. Vien aš žinau apie keliasdešimt tokių bylų, bet per visą Lietuvą jų gali būti ir daugiau,“ — teigė teisininkas.

LVAT sprendimas pasitarnaus ir tiems, kas dar tik planuoja pakeisti centralizuotą savo butų šildymą kitokiu. „Panaikinta dalis perteklinių ir neteisėtų reikalavimų, kurie buvo it geležinės kurpaitės žmonėms, norintiems atsikratyti rubikoninės baudžiavos. Dabar tos kurpaitės bus lengvesnės,“ — tikisi P. Markevičius.

LVAT sprendimas paskelbtas čia: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=70e3d01d-b9fc-4b21-a46f-680c289dac57

Daugiau apie šią bylą: http://puteikis.lt/teismas-isnagrinejo-byla-kurioje-naglis-puteikis-gina-silumos-vartotoju-teises/

Parengė Rasa Kalinauskaitė