Naglis Puteikis kreipėsi dėl informacijos apie teisėjos giminystę su A. Pukelio-Šviniaus „gyvenimo drauge“

svinius

Šį kadrą iš Rusijos televizijos laidos, kuriame A. Pukelis vadovauja šventinei medžioklei, portalas Delfi.lt paskelbė 2014-ųjų pabaigoje su tokiu komentaru: „Juk ne paslaptis, kad buvęs Tauragės reketininkų lyderis, pastaraisiais metais sėkmingai besisukantis legaliame versle, turi plačių ryšių ne tik mūsų šalyje, bet ir Baltarusijoje, Rusijoje.“

Reaguodamas į žiniasklaidos paskelbtą informaciją apie giminystės ryšį, kuris sieja konkrečiai neįvardintą teisėją ir „prieštaringai vertinamo verslininko Arūno Pukelio, pravarde Švinius“ „gyvenimo draugę“, Naglis Puteikis kreipėsi į LR prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Teisėjų tarybą.

Ši giminystė paminėta publikacijoje apie dviejų su nusikalstamu pasauliu siejamų veikėjų konfliktą:

„…konfliktas prasidėjo Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur vyko Džordanos Butkutės koncertas. Į jį atvyko šventiškai pasipuošusi A.Pukelio draugė su keliais giminaičiais, tarp kurių buvo ir viena teisėja. Ten jau su draugu šlaistėsi įkaušęs E.Daktaras. Kylant laiptais garsiojo mafiozo H.Daktaro sūnus priėjo prie įspūdingai atrodančios A.Pukelio draugės, bandė ją grabinėti ir siūlė pasilinksminti kitoje vietoje. Kai moteris nesutiko, E.Daktaras daugybės žmonių akivaizdoje jai ant galvos išpylė butelį „Coca-Cola“ ir išvadino žiurke.“

A. Pukelis-Švinius, šioje lrytas.lt publikacijoje vadinamas „prieštaringai vertinamu verslininku“, kitų žiniasklaidos priemonių buvo ne kartą įvardintas kaip vienas Lietuvos kriminalinio pasaulio „autoritetų“, „Švinių“ nusikalstamos grupuotės lyderis, apie jo sąsajas su verslu rašyta Valstybės saugumo departamento pažymoje, skelbta apie galimus ryšius su aukštas pareigas ėjusiais valstybės tarnautojais ir politikais (2009 m. teismas, taikydamas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, buvo uždraudęs A. Pukeliui bendrauti su 28 asmenimis, tarp kurių buvo įtakingų Tauragės savivaldybės politikų, vėliau iš šio sąrašo išbrauktų Klaipėdos apygardos teismo sprendimu; apie tai rašyta žurnalistės R. Skatikaitės publikacijoje, kurios pagrindu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kurią ištyręs Žurnalistų etikos inspektorius daugumą teiginių įvertino kaip pagrįstus, sąžiningus ir etiškus), o 2013 m. žiniasklaida jį siejo su teisėsaugos dėmesio sulaukusia degalų tranzito schema, kurią „perkandę Lietuvos verslininkai naudojasi aukštų Lietuvos ir Baltarusijos politikų bei pareigūnų užtarimu“.

Atsižvelgdamas į šį kontekstą, Naglis Puteikis prašo suteikti informaciją:

  1. Ar LR prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Teisėjų tarybai yra žinoma, kad vieną iš teisėjų sieja giminystės ryšys su Arūno Pukelio, pravarde Švinius“, „gyvenimo drauge“?
  1. Jei taip – kaip jie vertina šį faktą?
  1. Ar dabartiniai teisės aktai įpareigoja teisėjus kur nors kokia nors forma deklaruoti giminystės ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstamo pasaulio atstovais?

Vyriausybė prašoma pateikti ieškinį ES Teisingumo Teisme prieš Nyderlandų Karalystę dėl pamintų mažamečio Lietuvos piliečio teisių ir interesų

Grupė Seimo narių kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir vyriausybę, prašydami aktyviai ginti dviejų Lietuvos Respublikos piliečių, Vasario 16-osios Akto signatarų Donato Malinausko ir Prano Dovydaičio ainių – prievarta vienas nuo kito atskirtų mažamečio berniuko ir jo tėvo Tomo Markevičiaus – teises bei interesus ir inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme prieš Nyderlandų Karalystę dėl 2011–2015 m. įvykdytų ES Reglamento Briuselis IIa ir Išlaikymo Reglamento pažeidimų, dėl kurių buvo iš esmės pažeistos mažamečio vaiko teisės ir interesai, darant jam neatitaisomą žalą.

Šiandien išsiųstą prašymą pasirašė Seimo nariai Naglis Puteikis, Povilas Urbšys, Aurelija Stancikienė, Povilas Gylys, Valdas Vasiliauskas, Stasys Brundza, Algimantas Dumbrava ir Zbignev Jedinskij.

Prašyme nurodyta, kad Argentinos ir Italijos pilietės Z. S. ir Lietuvos Respublikos piliečio Tomo Markevičiaus šeimoje 2006 m. gimęs M. yra Lietuvos Respublikos ir Italijos pilietis, nuo gimimo berniukas gyveno su tėvu ir motina, o 2010 m. – su abiem tėvais pakaitomis po lygiai Kanadoje, kur T. Markevičius laikinai dirbo Kanados Nacionaliniame muziejuje kaip tyrinėtojas ir dailės kūrinių restauratorius-ekspertas. 2011–04–19 T. Markevičius kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą pradėdamas santuokos nutraukimo bylą, kurioje kartu buvo sprendžiami visi susiję klausimai – dėl vaiko globos teisės, nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo vaikui ir vienam iš sutuoktinių priteisimo. Motinai grasinant visam laikui išvežti M. į Argentiną, Vilniaus apylinkės teismas tėvo prašymu pritaikė apsaugos priemones ir nuo 2011–04–28 nustatė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu. Netrukus motina iš tiesų pagrobė M. ir be privalomo tėvo sutikimo gavusi itališką pasą slapta išgabeno į Italiją, o šios šalies teismui nusprendus, kad sūnus turi būti grąžintas tėvui – dar kartą jį pagrobė ir išvežė į Nyderlandų Karalystę. Šioje šalyje berniukas jau ketverius metus slepiamas nuo tėvo, visiškai nutraukiant jų bendravimą.

Nyderlandų Karalystės teismai, kaip nurodyta Seimo narių prašyme, pažeidė Reglamento Briuselis IIa 19 str. 2–3 d. ir Išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str., nes Lietuvos teisme vykstant byloms dėl M. globos, bendravimo tvarkos, tėvų pareigų ir išlaikymo, pradėjo kelti tapačias bylas. Nors Nyderlandų teismams buvo puikiai žinoma, kad Lietuvos teisme tie patys klausimai jau yra nagrinėjami, tačiau jie neatsakė savo jurisdikcijos, kaip privalėjo pagal Reglamento Briuselis IIa 19 str. 2–3 d. ir Išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str. Taip atsirado daug vienas su kitu nesuderinamų ir todėl nevykdomų Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės teismų sprendimų dėl to paties vaiko ir tarp tų pačių šalių. Lietuvos Apeliacinis teismas nepripažino Nyderlandų teismo sprendimų įsiteisėjusiomis 2013–07–08, 2014–02–06 ir 2015–02–02 nutartimis, o Nyderlandų Karalystės Almelo m. teismas nepripažino Lietuvos teismo sprendimų 2014–10–31 nutartimi.

„Tokia situacija bendroje ES teisinėje erdvėje, nepažeidus Reglamento, teisiškai neįmanoma. Šiais neteisėtais Nyderlandų valstybės veiksmais iš vaiko gyvenimo, nesant jokių objektyvių priežasčių, buvo pašalintas jam svarbiausias asmuo – tėvas, sūnaus ir tėvo ryšiams padaryta nepataisoma žala. M. nustojo kalbėti lietuviškai, jo gyvenimas žalojamas toliau, blokuojant bet kokius ryšius su tėvu.“, – rašoma Seimo narių prašyme Lietuvos Respublikos vardu pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Jau ketverius metus tėvui, auginusiam sūnų nuo pat kūdikystės, neleidžiama su juo ne tik pasimatyti, bet ir pasikalbėti, bendrauti „Skype“ programa, nors 2013–11–13 Vilniaus m. apylinkės teismas įpareigojo motiną sudaryti tokią galimybę, todėl M. prarado ir gimtosios lietuvių kalbos įgūdžius.

Seimo nariai pabrėžia, kad brutaliai nutraukiant sūnaus ir tėvo ryšius buvo grubiai pažeistos mažamečio Lietuvos Respublikos piliečio, vaiko ir žmogaus teisės: teisė palaikyti tikrus ir nuolatinius ryšius su savo tėvu, teisė į šeimos gyvenimo apsaugą, savo nacionalinę tapatybę (kaip teisė mokytis savo gimtosios kalbos, kultūros ir istorijos), įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir 1989 m. JT Vaiko teisių konvencijoje, kurios 8 straipsnio 1 ir 2 d. įpareigoja Konvenciją pasirašiusias valstybes „gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi“ (8 str. 1 d.), o „jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti“ (8 str. 2 d).

LVAT po rinkimų paskelbė: VRK nustatė neteisėtą per LRT transliuotų rinkimų diskusijų tvarką. D. Kuolio ir N. Puteikio komentarai

Liudvikas Ragauskis

Teisininkui Liudvikui Ragauskiui, kuris šioje byloje pro bono atstovavo Lietuvos sąrašui – nuoširdus AČIŪ

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo nuostatos, dėl kurių per Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) transliuotuose savivaldos rinkimų debatuose negalėjo dalyvauti visuomeninių rinkimų komitetų ir nebiudžetinių partijų kandidatai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir apribojo Konstitucijoje įtvirtintą pasyviąją rinkimų teisę – piliečių teisę būti išrinktiems.

Tokį sprendimą išplėstinė LVAT kolegija priėmė kovo 23 d., jau po rinkimų išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal prašymą, kurį rinkimų metu pateikė politinė partija „Lietuvos sąrašas“, nurodžiusi, kad VRK nustatė diskriminacinę per LRT transliuojamų diskusijų tvarką, kai nacionalinio transliuotojo eteris praktiškai suteikiamas tik biudžetinių partijų atstovams.

Teisę dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, t. y. dalyvauti visuomeninio transliuotojo valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose televizijos ir radijo laidose, turėjo tik kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Visi kiti kandidatai į savivaldybių tarybas turėjo teisę dalyvauti tik regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija vertino, kad toks teisinis reguliavimas prieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Buvo padaryta išvada, kad nustačius, jog įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (jo dalimi) diferencijuojant subjektus, galinčius priešrinkiminiu laikotarpiu skirtingais lygmenimis (nacionaliniu ir regioniniu) skleisti savo politines idėjas ir programas buvo ribojama asmens konstitucinės teisės – pasyviosios rinkimų teisės – apimtis.“, – rašoma LVAT svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

LVAT nurodė, jog šis sprendimas „savaime nedaro įtakos šių rinkimų rezultatų teisėtumui bei negali būti vertinamas kaip pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima juos kvestionuoti“.

Lietuvos sąrašui šioje byloje visuomeniniais pagrindais talkino teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Teismo sprendimą rasite čia: LVAT nuasmenintas+sprendimas+byloje+[I-9-662-2015]

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininko Dariaus Kuolio komentaras, cituojamas BNS pranešime:

„Teismo sprendimas yra gerokai pavėluotas. Gerokai pavėluotas, nes mes kreipėmės į teismą dėl taisyklių, kurios iškreipė vykusius rinkimus ir pažeidžia konstitucines piliečių teises. Tikėjomės, kad teismas, suvokdamas to klausimo rimtumą ir pažeidžiamų konstitucinių teisių rimtumą sprendimą priims greičiau. Gerai, kad teismas bent į vieną klausimą atsakė, bet delsimas suprantamas tomis politinėmis aplinkybėmis, LVAT neketina kištis į tuos galios žaidimus, kurie Lietuvoje vyksta. (…) Tam tikras LVAT drovumas leidžia politinės galios struktūroms elgtis savo nuožiūra.“

Naglio Puteikio komentaras, paskelbtas facebook’o paskyroje:

„Seimas įstatyme numatė, kad rinkimų metu ginčai išnagrinėjami per 5 dienų terminą, bet Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė leisti tik didžiosioms partijoms vienvaldiškai okupuoti visą LRT eterį, t. y .tokios tvarkos nestabdyti, o mažųjų partijų skundą dėl diskriminacijos nagrinėti tik po rinkimų. Tai labai nesąžiningas ir negražus teismo elgesys, mano galva, jis privalėjo sustabdyti šią monopoliją ir dabartinį sprendimą paskelbti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo skundo padavimo, t. y. dar nesibaigus rinkimams. Deja…“

Daugiau:

LVAT tirs, ar VRK turėjo teisę nustatyti diskriminacinę LRT diskusijų tvarką

Lygi ir visuotinė rinkimų teisė bus ginama teisme

Nacionalinė teismų administracija paaiškino puotą teisėjams surengusio verslininko dukters karjerą

Atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, Nacionalinė teismų administracija paaiškino turtingiausio Kaišiadorių verslininko Algimanto Radvilos dukters Violetos Radvilaitės įdarbinimo ir karjeros aplinkybes – tai vienas iš aspektų, kuriuos paprašyta paaiškinti reaguojant į žiniasklaidos informaciją apie A. Radvilos užeigoje vykusią Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų puotą ir kitus neįprastus šio verslininko ryšius su teisėjų bendruomene.

„Kad A.Radvila glaudžiai susijęs su teismais, rodo ir jo dukters Violetos Radvilaitės karjera. Ši Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto studentė prieš metus buvo įdarbinta specialiste už teismų darbą atsakingoje Nacionalinėje teismų administracijoje, o šiemet jau tapo vyriausiąja specialiste.“, – rašyta vienoje iš publikacijų. 

N. Puteikis paklausė, kokiomis aplinkybėmis buvo įdarbinta V. Radvilaitė, ar specialistės ir vyriausiosios specialistės pareigoms užimti buvo surengti konkursai, kas dar, be verslininko dukters, juose dalyvavo.

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad į Komunikacijos skyriaus specialisto pareigas V. Radvilaitė buvo priimta nuo 2013 m. kovo 5 d., „po atrankos pokalbio, atsižvelgus į jos asmenines savybes bei turimą kvalifikaciją“, o vyriausiąja specialiste tapo po to, kai šias pareigas ėjusi Komunikacijos skyriaus tarnautoja išėjo vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų, ir į jos vietą „buvo organizuota pakaitinio valstybės tarnautojo atranka“.

„Prašymą dalyvauti atrankoje pateikė tik vienas asmuo – Violeta Radvilaitė. Įvykdžius Apraše numatytą procedūrą, 2014 m. gegužės 29 d. atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas metu Aprašo nustatyta tvarka patikrinus Violetos Radvilaitės gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pripažinus ją laimėjusia atranką, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3P-170-(2.1) Violeta Radvilaitė buvo priimta pakaitine valstybės tarnautoja į Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas nuo 2014 m. birželio 23 d.“, – rašoma Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės atsakyme.

Be to, nurodyta, kad nuo 2015 m. kovo 6 d. – t. y., netrukus po to, kai žiniasklaida paskelbė informaciją apie teisėjų puotą A. Radvilos užeigoje Kaišiadoryse – V. Radvilaitė jos pačios prašymu buvo atleista iš Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.

Savo ruožtu Teisėjų taryba informavo, kad gavusi N. Puteikio paklausimus sudarė komisiją, kuriai pavesta atlikti tikslinį teisėjų veiklos patikrinimą, įvertinant, ar šioje veikloje nebuvo Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimo požymių. Komisija, kurią sudaro Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas Antanas Simniškis (pirmininkas), to paties teismo teisėja Janina Stripeikienė ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, iki 2015 m. kovo 27 d. turėtų pateikti Teisėjų tarybai patikrinimo aktą.

Jį numatyta svarstyti 2015 m. kovo 27 d. vyksiančiame Teisėjų tarybos posėdyje.

Daugiau:

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų tostus, krepšinio turnyrus ir verslininko dukters įdarbinimą

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų puotą Kaišiadoryse

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų tostus, krepšinio turnyrus ir verslininko dukters įdarbinimą

Siekdamas, kad būtų sąžiningai ištirta turtingiausio Kaišiadorių verslininko Algimanto Radvilos užeigoje vykusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų puota ir išsiaiškinta, kokie santykiai sieja teisėjus su šiuo asmeniu, Seimo narys Naglis Puteikis šiandien vėl kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Teisėjų garbės teismą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininką bei Teisėjų tarybą.

Paklausimai išsiųsti susipažinus su nauja informacija, kurią apie šią skandalingą istoriją paskelbė žiniasklaida:

Kai A.Radvila su svečiais norėdavo pabendrauti artimiau, paprašydavo muzikantus nustoti groti ir liepdavo jiems išeiti iš salės.

„Kai mes grįždavome, buvo sakomi tostai už kažkokį nuosprendį. Kas tai per nuosprendis ir ar jis susijęs su A.Radvila, aš taip ir nesupratau“, – sakė E.Girsa.

Tačiau buvo sakomi tostai ne tik už nuosprendžius.

Kaip papasakojo vienas puotos dalyvis, teisininkai taures kėlė ir už klestinčią A.Radvilos verslo imperiją. <…>

Paaiškėjo, kad kaišiadoriškis dažnai savaitgaliais rengia krepšinio turnyrus, į kuriuos suvažiuoja daug teisėjų iš Vilniaus.

„A.Radvila – ne tik vaišingas žmogus, bet ir labai geras krepšininkas“, – sakė vienas verslininkų rengiamuose turnyruose dalyvaujantis Apeliacinio teismo teisėjas.

Kad A.Radvila glaudžiai susijęs su teismais, rodo ir jo dukters Violetos Radvilaitės karjera. Ši Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto studentė prieš metus buvo įdarbinta specialiste už teismų darbą atsakingoje Nacionalinėje teismų administracijoje, o šiemet jau tapo vyriausiąja specialiste.

Reaguodamas į šią informaciją, Naglis Puteikis paprašė, kad vertindami teisėjų elgesį Teisėjų etikos ir drausmės komisija bei Garbės teismas ištirtų ir šiuos aspektus:

1.      Už kokį nuosprendį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai kėlė taures su verslininku A. Radvila? Ar šie teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, gerdami su A. Radvila už jo verslo sėkmę, kai ši sėkmė priklausė ir nuo mažiausiai keturių Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų bylose, susijusiose su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“?

2.      Nuo kada A. Radvila rengia krepšinio turnyrus, kuriuose dalyvauja teisėjai? Kokie konkretūs teisėjai ir kada dalyvavo šiuose turnyruose? Ar šie teisėjai sprendė bylas, susijusias su A. Radvila? Ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, dalyvaudami A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose, nors šiame teisme buvo nagrinėjamos su juo susijusios bylos?

3.      Ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas žinojo, kad jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvauja verslininko A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose? Jei taip, ar jis nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, toleruodamas padėtį, kai jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvavo renginiuose, kuriuos organizavo šiame teisme nagrinėtų bylų baigtimi suinteresuotas verslininkas?

Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos Naglis Puteikis paprašė atsakyti į klausimus dėl Nacionalinę teismų administracijos, kurios  savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos aukščiausiasis teismas ir kurios direktorius yra atskaitingas Teisėjų tarybai:

1.      Kaip vertinate su teisėjais neformalius santykius palaikančio, krepšinio turnyrus bei vaišes jiems rengiančio ir teismuose savo verslo reikalus sprendžiančio verslininko A. Radvilos (žiniasklaida paviešino, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė mažiausiai keturis sprendimus bylose, susijusiose su jo individualia įmone „Alivdara“) dukters įdarbinimą Nacionalinėje teismų administracijoje, kuri buvo įkurta tam, kad aptarnaudama teismus ir teismų savivaldos institucijas užtikrintų jų nepriklausomumą? Ar taip susipynę interesai, Jūsų manymu, nemenkina visuomenės pasitikėjimo teismų sistema, nekelia minties apie teisėjų ir teismų savivaldos priklausomybę nuo verslo?

2.      Kokiomis aplinkybėmis A. Radvilos dukra Violeta Radvilaitė buvo įdarbinta Nacionalinėje teismų administracijoje? Ar specialistės ir vyriausiosios specialistės pareigoms užimti buvo surengti konkursai? Kas dar, be V. Radvilaitės, juose dalyvavo?

Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotame paklausime Naglis Puteikis prašo jos pareikšti savo poziciją šiais klausimais:

1.      Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų elgesį, pasiliekant be pašalinių asmenų bendrauti prie vaišių stalo su verslininku A. Radvila, keliant su juo taures už kažkokį, anot liudininkų, „nuosprendį“ bei jo verslo sėkmę, kuri priklausė ir nuo mažiausiai keturių Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų bylose, susijusiose su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“?

2.      Kaip vertinate teisėjų dalyvavimą krepšinio turnyruose, rengiamuose asmens, kurio verslo reikalai priklauso nuo teismų sprendimų?

3.      Kaip vertinate konkrečiai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų dalyvavimą krepšinio turnyruose, kuriuos organizavo mažiausiai keturių šiame teisme nagrinėtų bylų baigtimi suinteresuotas verslininkas?

4.      Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Egidijaus Žirono elgesį, neužkertant kelio neformaliems teisėjų santykiams su verslininku, kurio bylos buvo sprendžiamos šiame teisme?

5.      Kaip vertinate su teisėjais neformalius santykius palaikančio, krepšinio turnyrus bei vaišes jiems rengiančio ir teismuose verslo reikalus sprendžiančio verslininko A. Radvilos dukters įdarbinimą Nacionalinėje teismų administracijoje, kuri buvo įkurta tam, kad aptarnaudama teismus ir teismų savivaldos institucijas užtikrintų teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą? Ar taip susipynę interesai, Jūsų manymu, nemenkina visuomenės pasitikėjimo teismų sistema, nekelia minties apie teisėjų ir teismų savivaldos priklausomybę nuo verslo?

Ankstesnius Naglio Puteikio paklausimus dėl šios istorijos rasite čia.

Už Naglį Puteikį balsavo 8,18 proc. Vilniaus rinkėjų, Lietuvos sąrašas iškovojo 4 mandatus

Už Naglį Puteikį balsavo 8,18 proc., už Lietuvos sąrašą – 6,23 proc. rinkimuose Vilniuje dalyvavusių piliečių.

Aplenkęs socialdemokratų, darbiečių ir tvarkiečių kandidatus, Naglis Puteikis buvo penktas, o Lietuvos sąrašas, aplenkęs tokias biudžetines partijas, kaip Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija, iškovojo 4 mandatus Vilniaus miesto taryboje.

Reitinguodami Lietuvos sąrašo kandidatus, rinkėjai pirmąjį dešimtuką surikiavo taip: Naglis Puteikis, Darius Kuolys, Aušra Maldeikienė, Gediminas Storpirštis, Liutauras Stoškus, Gintautas Terleckas, Rūta Baškytė, Daiva tamošaitytė, Joana Noreikaitė, Liudas Bradauskas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus balsavimo Vilniuje rezultatus rasite čia.

Politologai nepartinių kandidatų sąrašų, Naglio Puteikio ir Lietuvos sąrašo rezultatus įvertino kaip vieną didžiausių šių rinkimų laimėjimų:

„Didžiausiais 2015 m. savivaldos rinkimų laimėtojais politologai įvardija Liberalų sąjūdį, nepartinių kandidatų sąrašus ir jų merus, Vilniuje – partiją „Lietuvos sąrašas“, kuri sugebėjo gauti 4 mandatus taryboje. Tai lygiai tiek pat, kiek politikos senbuviai socialdemokratai.

„Lietuvos sąrašą“ Vilniuje tempė kandidatas į merus Naglis Puteikis, tačiau N. Puteikio vardo komitetai buvo sudaryti Klaipėdoje ir Kaune. Uostamiestyje toks sąrašas laimėjo 3 mandatus“. (Daugiau čia.)

Klaipėdoje už visuomeninį rinkimų komitetą „Puteikis pliusbalsavo 8,31 proc. rinkėjų, jis užėmė ketvirtą vietą ir iškovojo 3 mandatus, aplenkęs socialdemokratus, tvarkiečius ir darbiečius. Po reitingavimo tris pirmąsias vietas sąraše užėmė Nina Puteikienė, Alfonsas Vildžiūnas ir Ligita Girskienė. Balsavimo Klaipėdoje rezultatus rasite čia.