Nomenklatūrinė sistema mūsų nerems, todėl paremkime save patys!

Ši žinutė skirta tiems, kurie nori keisti nomenklatūrinę sistemą ir 2016-iais dalyvauti rinkimuose į Seimą. Nesame nomenklatūros veikėjai, tad biudžeto pinigų šiam žygiui neturėsime, o juk reikės išleisti laikraštį, kad galėtume pristatyti savo programą ir žmonės žinotų, kad turi ne tik pasirinkimo imitaciją, bet ir tikrą alternatyvą. Nomenklatūrinė sistema mūsų neremia, todėl išeitis vienintelė: turime patys save paremti. Tai galime padaryti, skirdami 1 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio nebiudžetinei partijai, įkurtai a. a. kun. A. Svarinsko, kuri sutiko padėti 2016-ųjų rinkimuose. Abejojantiems, ar galima paremti ir partiją, ir visuomenines organizacijas, atsakome: taip, galima. Apie tai – paaiškinimas iš Naglio Puteikio facebook’o paskyros:

*******

Prašėte nurodyti, kokiame įstatyme parašyta, kad gyventojas turi teisę pervesti iš viso 3 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio pagal formulę 2+1, kur 2 – nepelno organizacijoms, o dar 1 – partijoms, tad siunčiu citatą iš GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO:

34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

<…> 3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos <…>

4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinėms partijoms … 1 procentą pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos…Pagal šią dalį politinėms partijoms pervedama pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal šio straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą.

Prašyčiau paremti mūsų komandos pasiruošimą 2016 Seimo rinkimams: perveskite 1% Jūsų gyventojų pajamų mokesčio Krikščioniškosios demokratijos partijai, kuri sutiko man padėti. Ji įsteigta a. a. kun. A. Svarinsko, tai ne TS-LKD.

Kiekvienas gali 1% savo GPM skirti partijai ir dar 2% nevyriausybinėms organizacijoms, viso 3%.

Jei patys to 1 proc. niekam neskiriate, jis lieka biudžeto remiamoms didžiosioms partijoms.

Per el. bankininkystę deklaracijų skiltyje pasirinkus PARAMA įrašykite partijų eilutėje 1% ir šios partijos kodą 195725042. Pavadinimo rašyti nereikia.

Skiltyje „Paskirtis“ įrašykite Jūsų savivaldybės pavadinimą – mokesčių inspekcija 2015 rudenį perduos LKDP iždininkui duomenis, kiek ties kiekvienos savivaldybės pavadinimu sukaupta lėšų – galėsite jas visas naudoti politinei veiklai, pvz. agitacinių kelionių kurui apmokėti ir pan. Taip sutarta su KD vadovybe.

Jei neturite el. bankininkystės, parašykite man SMS tel. nr.  865276250, arba paskambinkite – paaiškinsiu, kaip tai padaryti popieriniu būdu.

Galite 1% remti ir kitas nebiudžetines partijas, su kuriomis bendradarbiausime Seimo rinkimuose: partiją „Lietuvos sąrašas“ – jos kodas 302831861, ir Lietuvos centro partiją – kodas 195725380.

Tą 1% taip pat galite išdalinti visoms trims aukščiau paminėtoms.

Naglis Puteikis: po kitų rinkimų Seime mūsų bus pusė plius vienas

Perspausdiname portale Balsas.lt paskelbtą straipsnį.

*******

Nors iki kitų rinkimų į Seimą dar pusantrų metų, parlamentaras Naglis Puteikis jau pradeda ruoštis kovai, kurio rezultatas turėtų būti 71 parlamentaras iš 141. „Nei minimum, nei maksimum. Normali programa – pusė plius vienas. 71 Seimo narys“, – atsakė jis į redakcijos žurnalistų klausimą, kiek jį palaikančių parlamentarų turėtų patekti į Seimą po 2016-ųjų rudenį vyksiančių rinkimų.

Svarbu programa, o ne partijos svoris

Apie tai, kad kartu su jį palaikančia komanda pradeda ruoštis rinkimams socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs Seimo narys kviečia prijaučiančius aukoti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į neparlamentinės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sąskaitą.

„Kiekvienas gali 1 proc. savo GPM skirti partijai ir dar 2 proc. nevyriausybinėms organizacijoms. (…) Partija „Lietuvos sąrašas“ neapsisprendė, ar dalyvaus Seimo rinkimuose, todėl ieškau kitų partnerių, manau, kad efektyviausia būtų kelių partijų koalicija, nes komitetų Seimas neleis“, – skelbia jis. „Tai kad žinomos užimtos. Kam kurt savo, jei yra padorių partijų?, – atsakė N. Puteikis į redakcijos žurnalistų klausimą, kodėl pasirinko menkai žinomą partiją, užuot kūręs naują.

Jo teigimu, svarbu ne tai, ar partija žinoma ir koks jos politinis svoris: „Svarbu programa, deklaruojamos vertybės, rinkėjų lūkesčiai. Pažiūrėkite, į kokias aukštumas Liberalų sąjūdis kopia, nes žmonės iš jų tikisi gerų darbų. Nesvarbu, kokia partija, svarbu, kokie tikslai deklaruojami“. Anot N. Puteikio, nors „protingiausia būtų visus valstybės tarnautojus ir politikus „pririšti prie gyventojų skaičiaus“, tačiau tai ne pats svarbiausias darbas. „Jeigu trečdalis žmonių nuo 1990 metų emigravo, tai dabar (Seime) turėtų būti ne 141 narys, bet trečdaliu mažiau. Tas pats turėtų būti visose savivaldybėse ir valstybės institucijose. Bet tam reikėtų keisti Konstituciją.

Pirmiausia atkurkime žemutinę savivaldą. Sugrąžinkime visuomenei teisėsaugos kontrolę ir padarykime absoliučiai skaidrius finansus. Tada ir pamatysime, kiek mums kainuoja Seimo nariai, politikai ir valstybės tarnautojai“, – sakė jis.

Filtras nuo politikų egoistų ir absoliutus finansinis skaidrumas

N. Puteikis neįvardijo, kokios partijos ir judėjimai galėtų jungtis į koaliciją ir iš ko tikėtųsi paramos, tačiau sakė, kad bus laukiami visi politikai ir visos partijos, kurie pritars jo paminėtiems trims pagrindiniams principams: „Atkurti seniūnijų tarybų rinkimus, kurie buvo sunaikinti 1994 metais, nes Lietuva – vienintelė šalis ES, kuri neturi pirmojo lygmens savivaldos, žemiausio lygio savivaldos. Tai yra kalvė, kuri augina būsimus politikus. Visoje Europoje politikai turi praeiti rinkimus seniūnijose, apylinkėse, valsčiuose – tik tada jie gali patekti į rimtąją politiką. Tai filtras, nepraleidžiantis egoistų. Šis filtras Lietuvoje sunaikintas, todėl pas mus tokia žema partijų kokybė.

Antrasis darbas – atkurti visuomenės atstovavimą teismuose. 1994 metais buvo panaikinti tarėjai, ir vėl esame vienintelė ES valstybė, kurioje visuomenė neturi absoliučiai jokio balso teismuose. Tai neeuropietiška, necivilizuota, nevakarietiška.

Trečiasis dalykas – absoliutus finansų skaidrumas. Danijoje ar Vokietijoje pilietis, atėjęs į bet kurią valdžios įstaigą, gauna visą informaciją apie bet kokį – iki cento – valdiškų pinigų panaudojimą. Lietuvoje tai visai neįmanoma, piliečiams uždrausta sužinoti, kaip politikai naudoja jų pinigus. Ir kalbos apie ES pinigų panaudojimo skaidrumą yra pasakos. Aš pats bandau gauti vieną odiozinę pinigų iššvaistymo sąmatą, bet negaunu net projekto aprašymo. Miško vidury pastatė sūpynes voveraitėms už ES pinigus“, – pagrindines savo programos, su kuria ketina dalyvauti kitų metų rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą, nuostatas vardino N. Puteikis.

Jis patvirtino, kad pats sutiktų būti tokias vertybes palaikančio koalicinio sąrašo vedliu, tačiau jokios partijos nariu būti nenorėtų. „Jeigu man patikės visos demokratiškos susivienijusios jėgos, aš sutikčiau. Bet nenoriu būti partiniu. Būtent dėl to, kad nesant žemiausios grandies savivaldos rinkimų, nėra filtro, politikoje dabar labai daug egoistiškų žmonių“, – sakė N. Puteikis.

„Žmonės partijų ir nemėgsta dėl jas sudarančių blogų žmonių, kurių neišfiltruoja tas apatinis filtras“, – pridūrė jis.

Teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) 2015 metų kovo 2 dieną deklaravo turinti 1082 narius. LKDP įkurta 2001 m. – po to, kai susijungusios Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP) ir Krikščionių demokratų sąjunga įkūrė partiją Lietuvos krikščionys demokratai. Dalis senosios LKDP narių ir vadovų 2002 m. suvažiavime iš dalies pakeitė partijos pavadinimą į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją. 2003 m. sausio 28 d. ši partija įregistruota Teisingumo ministerijoje (pagal Wikipedia.org.).

Kam naudinga šmeižti kultūrinę žiniasklaidą, nutylint koaliciją su Krymo užgrobimą remiančiais politikais?

soangaila-puteikis-vaiskunas-spaudos-konferencija-alkas.lt-nuotr (2)

Kam naudinga tai, kad kultūriniams tinklalapiams lipdomos Lietuvos priešų etiketės, bet nutylima Liberalų sąjūdžio Klaipėdoje sudaryta koalicija su Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikančia politine jėga?, – balandžio 27 d. Seime įvykusioje spaudos konferencijoje klausė Seimo narys Naglis Puteikis, etnoastronomas, portalo „Alkas.lt“ vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas ir politikas Gintaras Songaila.

Tokį klausimą ir spaudos konferenciją išprovokavo įmonės „Diena Media News“ žiniasklaidos priemonių išplatinti žurnalistės Astos Aleksėjūnaitės straipsniai „Prieš Lietuvą – iš vidaus“  ir „Kova prieš Lietuvą finansuojama ir iš Kauno“, kuriuose teigiama, neva interneto portalai Alkas.lt, Voruta.lt ir Slaptai.lt yra „tinklo principu“ prieš Lietuvą veikiančių tinklalapių „branduolys“ ir dalyvauja antivalstybinėje veikloje.

Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad šios insinuacijos prieš kultūrinės pakraipos tinklalapius melagingai grindžiamos tyrimu, kurį neva atliko„kelių universitetų mokslininkai ir dėstytojai“: tai tėra nebaigtas studentų darbas, straipsnių autorės pateiktas visiškai neadekvačiame kontekste.

Tai spaudos konferencijos metu telefonu patvirtino vienas iš minėto darbo vadovų, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius dr. Tomas Krilavičius, įvertinęs straipsnių teiginius kaip neetišką manipuliaciją. „Mano nuomone, tai įvairių nesusijusių spekuliacijų rinkinys, neetiškas šaltinių panaudojimas, neįsigilinant, kas rašoma“, – sakė dr. T. Krilavičius. Anot jo, studentai visai netyrė sąsajų su antivalstybine veikla ar Lietuvai priešiška propaganda ir visai kita prasme naudojo sąvoką „tinklas“, nei ta, kuri pateikta A. Aleksejūnaitės straipsniuose.

Seimo narys N. Puteikis pastebėjo, kad publikacijos, kuriose kultūriniai tinklalapiai suplakti su antivalstybinėmis jėgomis, primena valstybės užsakytą viešųjų ryšių akciją, o tekstas atrodo sudėliotas ne žurnalistės, bet jame cituojamo anoniminio analitiko.

„Todėl aš noriu VSD ir šių žiniasklaidos priemonių savininkų paklausti: kas iš tikrųjų griauna Lietuvą – ar apie tautines vertybes, istoriją ir patriotizmą rašantys žmonės, bendradarbiaujantys su Alkas.lt ir Voruta.lt, ar kartu su Liberalų sąjūdžiu dabar Klaipėdą valdančio Rusų aljanso ir Seimo narė Irina Rozova, viešai pasisakiusi prieš Europos Sąjungos politiką Krymo atžvilgiu? Primenu jos žodžius: „Vertinant Krymo situaciją nenoriu tikėti, kad Rusijos valdžia priėmė tokius sprendimus, kurie neatitinka tarptautinės teisės. Mes nežinome sutarčių, kurios buvo pasirašytos tarp Rusijos ir Ukrainos, turinio.“ Seimo narė viešai visai Lietuvai teigė, kad Krymas užgrobtas teisėtai, kad tarptautinių sutarčių, saugančių Ukrainos sienas, nėra, bet Liberalų sąjūdis, deklaruojantis proeuropietišką, vakarietišką orientaciją, Klaipėdoje sudarė sąjungą su tokiais politikais, kaip Irina Rozova, „Rusų aljansas“ ir V. Tomaševskio blokas. Tad mano klausimas VSD ir šių publikacijų užsakovams toks: ar tikrai normalu, kad pagrindinis dėmesys, smerkimas ir galimai valstybės pinigai yra nukreipti prieš du kultūrinius portalus, o partija, viešai remianti Krymo agresiją ir tokiu būdu pasisakanti prieš europines, vakarietiškas vertybes, lieka už dėmesio ribų, atvirkščiai – mirtina tyla gaubia Klaipėdoje Liberalų sąjūdžio sudarytą sandorį su antivalstybinėmis, antilietuviškomis, antieuropinėmis jėgomis“, – sakė N. Puteikis, tuo pačiu priminęs I. Rozovai, kad 1994 metų Budapešto memorandumu JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo būti Ukrainos teritorinio vientisumo garantais.

Aptardamas šmeižikiškų publikacijų daromą žalą, politikas Gintaras Songaila pastebėjo, kad viešoji erdvė tampa panaši į kormoranų kolonijos nusiaubtą mišką, kai dergiama viskas, įskaitant geriausias intencijas. „Ar nėra taip, kad čia puolama ta pusė, kuri kilus pavojui iš tikrųjų dar gintų Lietuvą, tie, kurie dar tiki? Ar šitos publikacijos gali būti kokių nors Lietuvos slaptųjų struktūrų darbas? Tai tyrimo vertas dalykas, nes blogai, kai lieka tokių abejonių“, – sakė G. Songaila.

Kaip pranešė J. Vaiškūnas, melagingą informaciją paskelbusiems leidiniams išsiųstas reikalavimas ją paneigti. „Nesulaukę paneigimo būsime priversti kreiptis į Žurnalistų etikos komisiją ir teismą, nes neįsivaizduoju sunkesnio kaltinimo už tą, kuris šioje nesąžiningoje publikacijoje mestas mums“, – sakė Alkas.lt vyriausiasis redaktorius.

 

Teisėjų taryba spręs, kaip įvertinti teisėjų puotą Kaišiadoryse (paskelbtas atsakymas)

PASTABA: žiniasklaida jau paskelbė apie Teisėjų tarybos sprendimą. Sulaukęs oficialaus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo, 2015 m. birželio 12 d. Naglis Puteikis pakartotinai kreipėsi tiek į šią komisiją, tiek į Teisėjų tarybą, informuodamas, kad į dalį klausimų nesulaukė jokio atsakymo, ir primindamas, kad į juos taip pat privalu atsakyti.

*******

Penktadienį, balandžio 24 d. 11 val. Teisėjų taryba svarstys komisijos išvadą dėl turtingiausiu Kaišiadorių verslininku vadinamo Algimanto Radvilos užeigoje vykusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų puotos, kurią paprašė įvertinti Seimo narys Naglis Puteikis.

Komisija – Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas, komisijos pirmininkas Antanas Simniškis, to paties teismo teisėja Janina Stripeikienė ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė – susipažino su Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų priimtais sprendimais civilinėse bylose, išnagrinėjo prokurorų pateiktą informaciją, išklausė vaišių dalyvių paaiškinimų ir patikrinimo akte (jį rasite čia) nurodė, kad „teisėjų elgesyje galima įžvelgti Teisėjų etikos kodekso normų pažeidimų požymių“.

Komisija nustatė, kad 2015-01-09 pramogų ir konferencijų centre „Pas Radvilą“ vykusioje vakarienėje dalyvavo: Konstitucinio Teismo teisėjas Vytas Milius (buvęs Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis, šio teismo teisėjai Alė Bukavinienė ir Donatas Šernas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė bei teisėjai Audronė Jarackaitė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, tuometis Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto darbuotojai ir mokslininkai Tomas Davulis, Vytautas Nekrošius, Gintaras Švedas bei Haroldas Šinkūnas.

Kaip išsiaiškino komisija, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėtos dvi bylos, susijusios su UAB „Alivdara“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. Radvila, ieškiniu. Civilinėje byloje Nr. 2-1503/2012 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurios narys buvo ir tiriamoje vakarienėje dalyvavęs dabartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Donatas Šernas, 2012-07-19 priėmė UAB „Alivdara“ nepalankią nutartį – atmetė šios įmonės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinėje byloje Nr. 2A-1396/2013 šio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Vytas Milius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasa Gudžiūnienė (abu dalyvavę vaišėse A. Radvilos užeigoje) ir Marytė Mitkuvienė, priėmė kelis A. Radvilos įmonei palankius sprendimus.

Visi vaišėse dalyvavę teisėjai teigė A. Radvilos nepažinoję ir pirmą kartą pamatę šios vakarienės metu. Savo ruožtu verslininkas taip pat tvirtino teisėjų nepažinojęs, tačiau neneigė pažinties su dabar jau buvusiu teismo kancleriu J. Akstinu. Šis, anot vaišių dalyvių, apmokėjęs bendrą sąskaitą, bet vėliau iš teisėjų pinigų neėmęs ir aiškinęs, esą tai buvusi dovana. Daugiau teisėjų paaiškinimų apie vaišių aplinkybes rasite komisijos patikrinimo akte.

Daugiau:

Nacionalinė teismų administracija paaiškino puotą teisėjams surengusio verslininko dukters karjerą

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų tostus, krepšinio turnyrus ir verslininko dukters įdarbinimą

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų puotą Kaišiadoryse

Nina Puteikienė: Didžiavyrių drama – tarp meilės žmonai ir tėvynei

Perspausdiname portale 15min.lt paskelbtą Klaipėdos tarybos narės Ninos Puteikienės straipsnį.

*******

Kas galėjo patikėti, kad Prezidentės globojami ir godojami liberalai ims ir įsileis į savo užantį partiją, kuri atvirai remia Rusijos agresiją Kryme, puošiasi Georgijaus juostelėmis ir abejoja stabilumą Europoje užtikrinančiomis tarptautinėmis sutartimis?

Kaip liberalai „bloką“ dyzelinu ir žuvyte maitino

Ne tik įsileido, o dar ir pati augino ir maitino. Rusų aljansas, pastaruosiuose savivaldos rinkimuose ėjęs su Valdemaro Tomševskio bloko vėliava, ne vienerius metus liberalams Klaipėdoje užtikrino stabilią daugumą ir absoliutų palaikymą.

Už tai liberalai bloką dosniai maitino benzinu, dyzelinu, šviežia ir šaldyta žuvimi, rūkyta ir raikyta mėsa, kitomis turgaus gėrybėmis: „blokas“ jau ilgus metus kaip savame darže šeimininkauja Klaipėdos autobusų parke ir Naujajame turguje. Parke karaliauja Jelizaveta Daugininkienė, turguje direktoriauja Viačeslavas Karmanovas.

Biologiškai tariant, „bloko“ ir liberalų simbiozė vieniems užtikrina sotų gyvenimą, antriems – ramią galvą dėl politinės daugumos uostamiestyje.

Ar mero žmona – šventa karvė?

Tačiau ilgai pučiant dūdą, matyt, sumažėja deguonies kiekis smegenyse, ir nebesugebama objektyviai vertinti permainingos politinės situacijos.

Kadangi Klaipėdoje vyrauja vakariniai vėjai, tai jie tikriausiai ir kalti, kad uostamiesčio liberalų nepasiekia žinios iš Vilniaus, kuriame Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius – aiškiai ir vienprasmiškai deklaruoja vertybinę politiką ir vertybines koalicijas.

R.Šimašius jau po pirmojo rinkimų turo užtikrintai pasakė, kad su Tomaševskio bloku neobuoliaus. Tuo tarpu Lietuvos Vakaruose gyvenantis liberalas Vytautas Grubliauskas atsižegnojo nuo TS-LKD, į šuns dienas dėdamas konservatorę Agnę Bilotaitę, kuri, anot jo, elgiasi nekorektiškai, drįsdama klausti apie merienės atlyginimą.

Lyg ta mero žmona būtų kokia šventa karvė, sočiai besigananti po džiazo festivalio pievas, kurios yra dosniai laistomos savivaldybės ir privačių įmonių, gaunančių savivaldybės užsakymus.

Kitą aštrią oponentę – socialdemokratę Liliją Petraitienę – Vytautas Grubliauskas priėmė į koaliciją sukąstais dantimis, prieš tai pareikalavęs atsiprašymo už visą tiesą, kurią pastaroji politikė pasakė rinkimų kampanijos metu.

Tarp meilės ir Tėvynės pasimetus…

Suprantu mero besąlygišką meilę žmonai… Tokia jau ta didžiavyrių dilema ir drama: amžinai tenka rinktis tarp mylimosios ir Tėvynės.

Vytautas Grubliauskas pasirinko koaliciją pats: konservatorių, kurie atitinka liberalų vertybinę ir ideologinę doktriną, draugėn nepriėmė.

Tačiau blokeriams ir aljansininkams mero glėbys buvo atviras. Nepaisant to, kad šios partijos atstovė, Seimo narė Irina Rozova, raginanti puoštis Georgijaus juostelėmis, atvirai gina Rusijos agresiją Ukrainoje: „Vertinant Krymo situaciją nenoriu tikėti, kad Rusijos valdžia priėmė tokius sprendimus, kurie neatitinka tarptautinės teisės. Mes nežinome sutarčių, kurios buvo pasirašytos tarp Rusijos ir Ukrainos, turinio.“

Seimo narės abejonės dėl 1994 metų Budapešto memorandumo, kuriuo JAV, Didžioji Britanija, Rusija pasižadėjo gerbti esančias Ukrainos sienas ir nepriklausomybę, mainais į Kijevo grąžintus branduolinius ginklus, likusius šalyje po Sovietų Sąjungos griūties, yra sunkiai suderinamos su Seimo narės priesaika.

Revizionistinis požiūris puikiai atitinka Rusijos vykdomą grobikišką sienų perstumdymo politiką. Toks „nieko nežinantis“ ar „tokiu“ apsimetantis Seimo narys kelia pavojų ir Lietuvai – Klaipėdos kraštas Lietuvoje yra irgi tarptautinių sutarčių, kurios Rusijai gal ir nelabai patinka, dėka.

Rusų aljanso valdybos pirmininkė Tamara Lochankina taip pat neslepia savo požiūrio į įvykius Ukrainoje. Uostamiesčio rusakalbių bendruomenei švenčiant septyniasdešimtąsias Lietuvos uostamiesčio išvadavimo metines, ji sakė: „Apmaudu, kad Kijevo valdžia šiemet nešvęs Pergalės kare 70-ųjų metinių, o tik minės karo pabaigą. Kažkokio bevardžio karo, kuriame nėra nugalėtojų. Tai tik liudija, kad į Ukrainą grįžo revanšistai, tie, kurie tą karą pralaimėjo.“

Ar tikrai Vytautas Grubliauskas ir visa liberalų Co pritaria koalicijos bičiulių požiūriui, kad ukrainiečiai yra fašistai?

Liberalai nepatyrusiems moka daugiau

Dabartinę Klaipėdos miesto savivaldybės valdančiąją daugumą sudaro 12 Liberalų sąjūdžio, 3 LSDDP, 2 „Tvarkos ir teisingumo“, 2 „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto ir 4 Tomaševskio bloko atstovai. Jeigu Vytautas Grubliauskas būtų pasirinkęs Tėvynę ir vertybinę ideologiją, Tomaševskio bloką būtų lengvai pakeitęs keturiais TS-LKD atstovais.

Tačiau jis pasirinko vadinamąjį „ekonominio“ naudingumo variantą. Kas tai – Tomaševskio Trojos arklys liberalų stovykloje ar trumparegiška ir godi liberalų politika, siekianti savo tikslų bet kokiomis priemonėmis?

Jau po pirmojo tarybos posėdžio buvo aišku, kad visi sprendimai bus priimami neatsižvelgiant į nieką, net nesistengiant logiškai juos pagrįsti. Pavyzdys: į klausimą, kodėl naujajam savivaldybės direktoriui Sauliui Budinui yra skiriamas 60 proc. atlyginimo priedas, atsakoma, kad jis neturi patirties valstybės tarnyboje ir dėl to jam reikės daugiau dirbti.

Tai rodo, kad visos deklaracijos apie meilę Tėvynei ir grėsmes yra skirtos naivuoliams. Tiesa yra tokia: Grubliauskas myli savo žmoną ir nori sau, jai bei kitiems draugams budinams užtikrinti sotų ir ramų gyvenimą. Per vienus rinkimus Liberalų sąjūdis žadėjo „Atsilyginsime už balsus“. Gaila, kad nepridūrė – tik saviems.

Naglis Puteikis prašo Vilniaus savivaldybę sustabdyti patalpų, kuriose veikia Lietuvos samariečių bendrija, privatizavimą

Balandžio 21 dieną Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į naująjį Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir administracijos direktorių, prašydamas sustabdyti valdžių kaitos laikotarpiu bandomą įvykdyti galimai neskaidrų ir viešojo intereso požiūriu ydingą privatizavimą. Rašto kopiją rasite čia, žemiau skelbiame tekstą.

*******

Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Valdui Klimantavičiui

Į mane, kaip Seimo narį, kreipėsi piliečiai, sunerimę dėl galimai neskaidrių Vilniaus m. savivaldybės planų skubiai privatizuoti jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas Sodų g. 15, Vilniuje, nors toks sprendimas gali sužlugdyti kelis socialinę atskirtį mažinančius, visuomenei svarbius projektus.

Šiuo metu minėtas patalpas nuomojantis Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius jose pagal sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra vykdo projektus „Švietimas ir priežiūra – šeimos ir karjeros suderinamumo pagrindas“, „Norim dirbti“, „Padėkime integruotis“, kuriuos numatyta tęsti iki 2019 metų. Kaip rodo man atsiųsti dokumentai, 2012-07-31 sudarytos patalpų nuomos sutarties terminas papildomu susitarimu buvo nustatytas iki 2019-03-01, o 2014-05-26 gavusi Vilniaus savivaldybės leidimą samariečių bendrija rėmėjų lėšomis patalpas suremontavo.

Būdamas įsitikinęs, kad šis patalpų privatizavimas būtų socialiai neatsakingas veiksmas ir padarytų didelę žalą viešajam interesui, prašau sustabdyti privatizavimo procesą, o apie priimtus sprendimus informuoti ne tik mane, bet ir paskelbti visuomenei.

PRIDEDAMA

Lietuvos samariečių bendrijos 2015-04-16 raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriui Vytautui Griniui

Seimo narys Naglis Puteikis

Naglis Puteikis prašo skirti 1% GPM Krikščioniškosios demokratijos partijai

Perspausdiname facebooke paskelbtą Naglio Puteikio prašymą:

Prašau paremti mūsų visų bendros komandos pasiruošimą 2016 metų Seimo rinkimams: perveskite 1% Jūsų gyventojų pajamų mokesčio Krikščioniškosios demokratijos partijai, kuri sutiko mums padėti. Ji įsteigta a. a. kun. Alfonso Svarinsko, tai ne TS-LKD.

Kiekvienas gali 1% savo GPM skirti partijai ir dar 2% nevyriausybinėms organizacijoms, viso 3%. Jei patys jų niekam neskiriate, jie lieka biudžeto remiamoms didžiosioms partijoms.

Per el. bankininkystę deklaracijų skiltyje pasirinkę PARAMA įrašykite partijų eilutėje 1% ir šios partijos kodą 195725042. Pavadinimo rašyti nereikia. Skiltyje „paskirtis“ įrašykite Jūsų savivaldybės pavadinimą – mokesčių inspekcija 2015 metų rudenį perduos KD iždininkui duomenis, kiek ties kiekvienos savivaldybės pavadinimu sukaupta lėšų, ir galėsite jas visas naudoti politinei veiklai, pvz. agitacinių kelionių kurui apmokėti ir pan. Taip sutarta su KD vadovybe.

Jei neturite el. bankininkystės, parašykite SMS arba paskambinkite man – paaiškinsiu, kaip tai padaryti popieriniu būdu. Galite 1% remti ir kitas nebiudžetines partijas, su kuriomis bendradarbiausime Seimo rinkimuose: partiją „Lietuvos sąrašas“ (jos kodas 302831861) ir Lietuvos centro partiją (kodas 195725380). Tą 1% galite išdalinti visoms trims aukščiau paminėtoms.

Kaip vanagas gandrus politinės etikos mokė

Dalinamės Klaipėdos tarybos narės Ninos Puteikienės mintimis apie tai, kaip Klaipėdoje buvo formuojama valdančioji koalicija – didžiosios žiniasklaidos priemonės šių pastebėjimų neišdrįso skelbti.

*******

Nina Puteikienė

Kaip pavasario polaidis praūžė rinkimai. Galimybė rinkti miesto šeimininką tiesiogiai kiek smarkiau suaktyvino rinkėjus, tuo pačiu didesnis dėmesys buvo skiriamas ir kandidato į merus asmenybei.

Ar turi proto „sveiko proto“ dešinieji?

Polaidis praėjo, emocijos lyg ir turėjo nuslūgti – juk jos tikrai nėra geriausias patarėjas formuojant koalicijas ir derantis bei derinant skirtingų partijų bendras programas, kuriomis remiantis ir bus formuojama savivaldos politika per ateinančius ketverius metus. Mano giliu įsitikinimu, koalicijų formavimą turi nulemti programinių principų tapatumas, o ne asmeninis „patinka-nepatinka“ principas.

Tačiau, regis, Klaipėdoje „sveiko proto dešinieji“ – Liberalų sąjūdis ketina ne vadovautis savo deklaruojamu „protu“, o suvesti asmenines sąskaitas už, jų manymu, rinkimų metu patirtus įžeidimus ir nuoskaudas. Meras Vytautas Grubliauskas klausimus apie žmonos vadovaujamą asociaciją „Klaipėdos Džiazo festivalis“, remiamą savivaldybės įmonių bei statybos organizacijų ir gaunančią užsakymus iš savivaldybės, vadina asmeniniu įžeidimu, vertina juos, kaip smūgį žemiau juostos, kuris garbingoje politinėje kovoje neturėtų būti naudojamas.

Liberalai eis obuoliaut su bet kuo

Neparankius Vytautui Grubliauskui klausimus rinkimų kampanijos metu kėlė TS-LKD kandidatė Agnė Bilotaitė ir LSD atstovė Lilija Petraitienė. Ne viename interviu Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad koalicija su konservatoriais yra abejotina dėl iš oponentės sulauktos kritikos ir klausimo apie mero žmonos algą. Apie programines TS-LKD nuostatas politikas net neužsiminė. Vytauto Grubliausko buriamos valdančiosios daugumos pagrindas – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Tomaševskio blokas“. Tai rodo, kad liberalas Vytautas obuoliauti eis su bet kuo, kad tik tas paklusniai tylėtų arba liaupses lietų. Prie šio darinio Vytautas Grubliauskas lipdo ir socialdemokratus. Tik pabrėždamas, kad liberalų kritika LSDP Klaipėdos skyriaus biuletenyje “Teisė žinoti“ tikrai neužmiršta ir pakomentuodamas tai autoritariško Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo vertu sakiniu: “Tai buvo vienas iš pirmųjų klausimų, nes politikai turi jausti atsakomybę ir už savo žodžius. Atgailauti ir ko nors išsižadėti nereikalaujame, tačiau vis tiek turėtų būti surasta atitinkama forma, laikas ir vieta”. Manau, kad Klaipėdos socdemų lyderė Lijana Petraitienė jau ieško atitinkamos formos, laiko ir vietos…

Kodėl atsukus čiaupą skamba džiazas?

O įsižeisti dėl klausimų apie džiazo festivalį ir žmonos algą Vytautui Grubliauskui nėra ko. Antrajai kadencijai besiruošiantis Klaipėdos meras, manau, tikrai žino, kad savivaldybės įmonės, atsakingos už vandens ar šilumos tiekimą, yra sukurtos ne džiazo festivaliams išlaikyti, o kuo ekonomiškesnėmis sąnaudomis teikti minėtas paslaugas klaipėdiečiams. Jų pelnas turi ribotis sąnaudomis, reikalingomis vamzdynų bei sistemų atnaujinimui, o ne muzikiniams proveržiams remti. Iš šių įmonių rinkėjai tikisi kuo pigesnės kokybiškos paslaugos, o ne muzikos garsų, kurie finansuojami sulig kiekvienu iš čiaupo lašančiu vandens lašu.

Todėl klausimas apie „Klaipėdos Džiazo festivalio“ sąmatą, rėmėjus, jo vadovės atlyginimą tolygus klausimui apie šilumos, vandens ar už savivaldybės pinigus pastatyto naujo statinio kainą.

Tai kas čia asmeniško ar įžeidžiančio, Mere?

Pavasarinis Vanago pamokslas gandrams

Kalbėdami apie politinę etiką, pirmiausia turime kalbėti apie darbus, o ne apie retoriką. Retorikos vadovėliuose aprašomos Gandro ir Vanago retorikos varžytuvės: abu paukščiai pasisakė vienodai gerai, tačiau teisėjas nusprendė, kad jų prakalbos negali būti vertinamos vienodai, nes vieną pasakė nekaltas gandras, o kitą – paukštis plėšrūnas.

Formuodamas būsimą valdančiąją daugumą Vytautas Grubliauskas vienprasmiškai kalba, jog politinių konkurentų elgesys per rinkimus lėmė ir koalicijos dėlionės galimybes.

„Bendraudamas su oponentais ir oponentėmis, visada pabrėždavau vieną tiesą – rinkimai praeina, o gyventi ir dirbti teks toliau… Politikai turi atsakyti ne tik už savo darbus, bet ir už savo žodžius taip pat“, – tvirtino V. Grubliauskas. „Kalbantis su vienais kolegomis dėl būsimo bendradarbiavimo vienoje tarybos koalicijoje, labai sunku užmiršti… viešus kaltinimus nebūtais dalykais, taip pat nepagrįstą lindimą į asmeniškumus. Tai neturi trukdyti bendram darbui taryboje, ir manau, jog kolegos suvoks, kad ateityje daugiau to nedarytų“, – aiškina politikas.

Tarė Vanagas gandrams porinkiminį pavasarį, pamiršdamas, kad būdamas liberalu jau vien dėl savo politinės prigimties turėtų šventai ginti žodžio laisvę, teisę į kurią mums garantuoja Konstitucija ir kuri yra vienas iš kertinių principų, formuojančių demokratijos pasaulį. Bijai kritikos – neik į politiką, vaikščiok po ramunėlių pievą, o ne po politinių minų lauką. Rinkimai tam ir skirti, kad būtų nuplėštos politinės kaukės, o rinkėjas sužinotų kuo daugiau tiesos apie kandidatus. Tik parodomosiose „demokratijose“ – Lukašenkos ar Karimovo – skamba ditirambai jau iš anksto, ir be rinkimų, žinomiems prezidentams. Rinkiminės kampanijos turi būti įdomios, aštrios, kad įtrauktų kuo daugiau rinkėjų. Tam tikra prasme rinkimai tarsi pavasarinis polaidis: atidengia ir tuos nešvarumus, kuriuos kandidatai norėtų nuslėpti…

Naujoji opozicija Klaipėdoje – su pliuso ženklu ir… respiratoriais

Opozicija su respiratoriais

Balandžio 16 dieną, per pirmąjį naujosios Klaipėdos miesto tarybos posėdį visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis Plius“ kandidatai, tapę tarybos nariais, sukūrė frakciją ir paskelbė dirbsią opozicijoje. Reikšdami protestą, šios frakcijos nariai Nina Puteikienė, Ligita Girskienė ir Alfonsas Vildžiūnas posėdžio metu buvo užsidėję respiratorius.

Kaip paaiškino Nina Puteikienė, šis simbolinis ženklas rodo, jog valdančioji koalicija skleidžia negerą kvapą, nes joje dirba Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – atvirai antivalstybine jėga, kurią, kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui, savo ataskaitoje nurodė VSD.

„Liberalai su meru Vytautu Grubliausku priešakyje tiesiog spjovė rinkėjams į veidą ir pasirašė koalicijos sutartį, pavojingą ne tik Klaipėdai. Kadangi uostamiesčio ūkinių problemų sprendimas dažnai glaudžiai susijęs su strateginių visai šaliai objektų veikla, Tomaševskio blokas čia tikrai nėra geriausias patarėjas“, – teigė Nina Puteikienė.

Opozicinės frakcijos pirmininkė pabrėžė, kad jokiu būdu netapatina Tomaševskio bloko su tautinėmis mažumomis, gyvenančiomis Lietuvoje.

„Kalbu ne apie rusus ar lenkus. Mano pačios tėtis – rusas. Kalbu apie partiją, kurios nariai remia Rusijos agresiją Ukrainoje“, – sakė Nina Puteikienė.

Pristatydama pagrindines opozicijos programos gaires, ji pabrėžė siekį, kad tarybos priimami sprendimai būtų naudingi pirmiausia miesto bendruomenei, o ne atskiroms interesų grupėms – todėl opozicinė frakcija „Puteikis Plius“ ir pati rengs sprendimus, orientuotus būtent į bendruomenių poreikius, ir parems šį principą atitinkančias kitų tarybos narių iniciatyvas.

Anot Ninos Puteikienės, opozicija neketina tapatintis su neigimu, kuris iš inercijos primetamas bet kuriai opozicijai – šios opozicijos darbą žymės ir ryškus pliuso ženklas: ji pasirengusi ne tik kontroliuoti daugumos sprendimus, bet ir pati inicijuoti projektus, aktyviai siūlyti problemų sprendimo būdus.

„Itin akylai stebėsime savivaldybės įstaigų lėšų panaudojimo skaidrumą. Taip pat sieksime, kad prie mokymo ir ugdymo įstaigų būtų ribojama lošimo salonų, lombardų, striptizo barų veikla bei prekyba alkoholiu. Galutinius sprendimus balsuojant priiminėsime tik po viešų konsultacijų su miesto bendruomenių atstovais.“ – teigė opozicinės frakcijos vadovė.

Naglis Puteikis: Platesnio proveržio tikiuosi per Seimo rinkimus

Skelbiame žurnalisto Vlado Vaicekausko interviu su Seimo nariu Nagliu Puteikiu.

*******

– Gerbiamas Nagli, Alytuje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje savivaldos rinkimus laimėjo visuomeniniai komitetai ir laisvieji, nepartiniai merai. Ar galima tikėtis platesnio proveržio ir per ateinančius Seimo rinkimus?

– Galima, jei laisvieji merai ir jų suformuotos tarybos įvykdys keletą svarbių, rinkėjų iškeltų sąlygų.

 – Pirmoji platesnio proveržio sąlyga…

– Merai visus svarbiausius miesto tvarkymo darbus privalo aptarti su miesto bendruomenėmis. Rinkėjai įspėjo, kad jie akylai stebės, kiek miestų ūkių, finansų, socialinės rūpybos, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto, viešųjų pirkimų tvarkymo reikaluose bus leista dalyvauti miestiečiams. Platus visuomenės įtraukimas galėtų tapti sektinu pavyzdžiu ir kitų miestų bei rajonų piliečiams.

Atsivėrimu visuomenei, piliečių aktyvumu ir kontrole grindžiama visų demokratiškų valstybių savivalda. To išsiilgo ir Lietuvos žmonės.

– Antroji platesnio proveržio sąlyga…

– Rinkėjai būsimiems, o dabar jau esamiems merams priminė, kad per ilgus nepertraukiamo partinio-sąrašinio valdymo metus savivaldybių vidaus tarnybos, savivaldybių įstaigos, įmonės aplipo partiniais statytiniais, bičiuliais, bendramoksliais, prisilaižėliais, įvairaus laipsnio giminaičiais, tais, kurie gviešdamiesi europinių fondų, išmoko storai tepti… Užsitęsusi vien partinių kadrų parinkimo politika visiems įsiėdė iki gyvo kaulo. Tad piliečiai žiūrės, ar jų išrinkti laisvieji merai, naujų tarybų politikai išdrįs, sugebės partinių vadovaujančių kadrų parinkimo, paskirstymo, palikimo tarnystėje sistemą pakeisti atviros samdos, sąžiningo konkurso modeliu. Rinkėjai pasakė aiškiai: šių miestų savivaldybėse partinio „blato“, bičiulystės, patepimo, giminės ryšiai privalo išnykti.

– Ar nebus apsiribota partinius pakeičiant savais, nepartiniais?

– Manau, kad tokių „tradicijų“ bus išvengta. Merai rinkėjams prisižadėjo, kad bus atsižvelgta į esamų padalinių vadovų kompetenciją, reputaciją ir nuveiktus darbus, ar jie yra pasirengę įvykdyti keliamus uždavinius. Būtų sąžininga, jei parenkant naujus padalinių vadovus ar paliekant esamus viršų imtų aukštasis protas, o ne pagiežingos ambicijos – trūks plyš pakeisti partinius… Po gero pusmečio išryškės, kokiu keliu nueita ir kokių rezultatų pasiekta.

– Kadrų pergrupavimai gali suerzinti tarybų partinius. Nepasitenkinimo balsai iš aukštybių jau sklinda: girdi, nepatyrę merai ir visuomenininkai toli nenuvažiuos. Panašias abejones sėja partinę-sąrašinę valdymo sistemą aptarnaujantys politologai ir žiniasklaidos redaktoriai.

– Į šį erzelį laisvieji, nepartiniai ir jų suformuotos tarybos gali nekreipti dėmesio – lemiamas žodis priklausys Alytaus, Šiaulių, Kauno, Panevėžio miestų merams ir jų taryboms, o ne kam kitam. Antra, ir tarp partinių yra pakankamai gabių, patyrusių, dorų, pokyčiams neabejingų politikų – būtų keista ir nesuvokiama, jei jie imtų priešintis pertvarkai, kuri įtikinamai liudytų demokratiškesnį, aukštesnės prabos valdymą ir potencialią miestų auginimo pažangą. Pertvarkai besipriešinančius politikus visuomenė beregint atstumtų, o tai reikštų jų politinio veikimo tarybose pabaigą. Kai natūraliai pertvarkai ateina laikas, jos nebeįmanoma sustabdyti.

– Trečioji platesnio proveržio sąlyga…

– Kad Alytuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje įvykusios permainos persimestų ir į ateinančius Seimo rinkimus. Šių miestų rinkėjai griežtai ir triukšmingai reikalavo tuoj pat užraukti juodąsias viešųjų pirkimų skyles. Rajonų merai į rankas gauna maždaug 3500 litų, miestų merai – 4500 litų, bet pažiūrėkite, kokius vasarnamius, dvarelius svetimais vardais išsistatė gražiausiose paežerėse, gražiausiuose paupiuose, pamiškėse, prisipirko butukų šiltuose pajūriuose. Vidutines algeles gaudami gyvena ir tvarkosi it dvarponiai. Visi žino, kad nemaža dalis pinigų į šių ponų kišenes subyra iš viešuosiuose pirkimuose ūžaujančių europinių fondų milijardų. Vieno susitikimo metu mėginau sakyti, kad gobšumas pražudė ne vieno mero, viceministro, departamento, žinybų vadovo, politiko karjerą. Pražudė karjerą? Svetimų pinigų kišenes prisitutinę valdininkai turėjo sėsti – bet ar bent vienas sėdo? Partinė valdanti ranka taip paglosto teisėjus, kad tie ištyžta, o jūs mums šnekate apie sužlugusias karjeras… Susirinkimuose dalyvavę partiniai mėgino aiškinti, kad viešieji pirkimai skaidrėja, o teisėjai yra savarankiški, tačiau susirinkusiųjų buvo nušvilpti.

– Ką siūlė susirinkimų dalyviai?

– Visi viešieji pirkimai privalo atsiverti griežtai visuomenės kontrolei. Jei tai padaryti trukdo įstatymai, juos reikia keisti. Miestiečiai iki smulkmenų turi žinoti, kokiu tikslu skelbiami tie pirkimai, kokia miestams ir miestiečiams iš to nauda, kokios organizacijos, agentūros juose dalyvauja, kas toms agentūroms vadovauja, ar jos patikimos ir pajėgios profesionaliai iki galo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

– Žinoma, atsirado prieštaraujančių…

– Taip, atsirado, jie sakė, kad viešieji pirkimai nėra viešieji benamių prieglaudos namai. Jiems buvo pasakyta: bet kuri nuo visuomenės akių užsidariusi sistema ilgainiui įgyja mafijinių grupuočių bruožų, kas nutiko ir viešuosiuose pirkimuose. Nesąžiningų valdininkų sukompromituotus viešuosius pirkimus gali reabilituoti tik griežta visuomenės kontrolė. Sąžiningiems dalyviams nėra ko bijoti. Klausiausi ir galvojau, kad prie tokių žodžių neturiu ko pridėti.

– Kiek žinau, Alytaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, ir ne tik, rinkėjus jaudina ir kitos savivaldos problemos.

– O taip. Jie klausė, ar esant centriniam, vertikaliam valdymui, normali, demokratiška savivalda apskritai įmanoma. Centras gali nurodyti bendrąsias valstybės vystymo kryptis, bet negali griežtai reglamentuoti savivaldos turinio. Šį turinį, modelį, atsižvelgiant į rajonų, etnografinių regionų tradicijas, gyventojų sudėtį, pajėgios susikurti pačios savivaldybės kartu su iškiliausiais visuomenės žmonėmis. Negalima šių savivaldybių sukirpti pagal vieną šabloną kaip avių bandą. O ką daro centras? Centras „patobulintame“ savivaldos įstatyme nurodo, kokius, kokiomis progomis sveikinimus turi pasirašyti tik meras, o kokius – vicemeras ar administracijos direktorius. Ir tokį absurdą sugalvojo Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos. Pažabota savivalda negali būti demokratiška.

– Rinkėjai ypač piktinasi, kad podraug nevyko seniūnų, seniūnijų tarybų rinkimai. Vyriausybė neseniai pasiūlė, kad seniūnus rinkti apskritai netikslinga.

– Taip, centrinio, vertikalaus valdymo sąlygomis netikslinga, nes žmonių rinktos seniūnijų tarybos, seniūnai, žmonių tiesiogiai rinkti ne tik seni merai, bet ir tarybų nariai gali ilgainiui išsprūsti iš centro gniaužtų. Todėl seniūnijos paverstos savivaldybių administraciniais padaliniais – seniūnijos neteko vietos valdžios statuso, o piliečiai negali rinkti ir kontroliuoti seniūnų. Centras neleido visuomeniškai, tiesiogiai rinkti ir savivaldybių tarybų narius. Todėl piliečiai viešai sakė, kad praėjusių savivaldos rinkimų negalima laikyti visaverčiais. Ir tai tiesa. Tikros demokratinės savivaldos šalyse tokie valdžios triukai tiesiog negalimi. Rinkėjai reikalavo seniūnų, seniūnijų tarybų rinkimų. Dar daugiau: seniūnijoms, kaip žemiausiai, pirminei valdymo struktūros pakopai, turi būti įstatymu paskirtas savarankiškas biudžetas, taip pat jų teritorijose esantis biudžetinis turtas. Seniūnijos pačios, visuomenės prižiūrimos, kontroliuojamos, turi spręsti visų jų teritorijose esančių įstaigų, tarp jų ir mokyklų, likimą. Savarankiškos, finansiškai stiprios, tokios kaip  Lenkijos valsčiai, gali sudaryti geriausias sąlygas vietos verslui, geriausias ūkininkavimo sąlygas ir taip suturėti miestelių, bažnytkaimių, gyvenviečių nykimą ir jaunų šeimų bėgimą į miestus ir užsienius. Nė viena aukščiau esanti valstybinė įstaiga to nepadarė ir nepadarys. Tačiau aklas, nuo visuomenės užsidaręs, vien partinis sąrašinis valdymas to nenori nei girdėti, nei suprasti. Vienas šiaulietis, regis, mokytojas, buvo dar konkretesnis: demokratija įsivyraus, kai šalies miestų ir rajonų valdymo struktūrose nusistovės 50 proc. partinių ir 50 proc. laisvų piliečių paritetas. Dabar valdančios partijos, savo gretose neturinčios nė 5 proc. piliečių, į savo rankas suėmė visą valdžią, visą valdišką turtą, iždą, politiką ir dar trimituoja, kad kuria europinę demokratinę valstybę. Šalyje įvyko 16 švietimo reformų, 10 sveikatos apsaugos sistemos reformų, tačiau reformuoti iš anų laikų užsilikusią vien partinę valdymo sistemą nepamėgino nė vienas premjeras, nė vienas Seimo vadovas ir nė vienas prezidentas. Jiems patinka joti ant pabalnotos tautos. Štai kodėl susitikimuose, kuriuose dalyvavau, mačiau tik vieną kitą Seimo narį ir kandidatuojantį centralizuotos sistemos partinį. Jiems tiesiog nemalonu girdėti piliečių atviravimus.

– Rinkėjai plakatuose išjuokė parodinę valdžios kovą su šešėline ekonomika ir korupcija.

– Užteks muilinti akis – centralizuotos valdžios kova su korupcija ir šešėliu niekada nesibaigs pergale, nes būtent šešėlis ir korupcija yra viešpataujančio vienvaldžiavimo lopšys ir puotos stalas. „Rask kvailį, kuris kovotų su savimi taip, kad pats save sulaužytų“, – sakė rinkėjai. Šešėlį ir korupciją pajėgs sumažinti tik centralizuoto valdymo reforma, kuri atrištų rankas visuomenei.

– Rinkėjai nebuvo nusiteikę prieš partijas kaip tokias?

– Nebuvo. Jie sakė, kad tiesiog atėjo laikas uždarai partinei sąrašinei valdymo sistemai atsiverti nepartinei visuomenės daliai. Kodėl ministerijoms turi vadovauti ne savo darbais garsūs profesionalai, o būtinai politikai, Seimo nariai? Jei Seimo narys panoro tapti ministru, jis turi netekti Seimo nario mandato. Žinos, ar jam verta rizikuoti. Dabar pavadovauja, nieko rimto nenuveikia ir vėl kaip koks katinas sugrįžta į Seimą. Ar nors vienas meras, skolų pridaręs, atsakė už savo netikusio vadovavimo pasekmes? Pasitraukia iš posto biudžeto pinigais pamalonintas, net atsisveikinimo rožės būna nupirktos už savivaldybės pinigus. „Kiek tai gali tęstis?“ – klausė rinkėjai. Kartą neišlaikiau: tai per ateinančius Seimo rinkimus parodykite, kad toks vienvaldžiavimas jums nebepriimtinas.

– Ir ką?

– Parodysim, atsakė. Tačiau proveržio mastai priklausys nuo Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno laisvųjų nepartinių merų išminties ir gebėjimų bei nuveiktų darbų. Jei pavyks, tai būtų pati efektyviausia ir pigiausia agitacija, už ką rinkėjai turėtų balsuoti per naujo Seimo rinkimus.

– Bet visuomeniniai komitetai Seimo rinkimuose negali dalyvauti.

– O kodėl nesusivienijus mažosioms, biudžeto nefinansuojamoms partijoms? Kodėl neprisišliejus prie nefinansuojamos „Lietuvos sąrašo“ partijos?

– Biudžetinės, kitaip tariant, valdžios, valstybinės partijos turės didelius administracinius, biudžetinius pranašumus…

– Tokius pat pranašumus partijos turėjo ir Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune, bet pralaimėjo į vienus vartus. Partijos išsigando ir sukruto, bet kažin ar joms pavyks suturėti prasiveržusios upės bėgimą.