Lietuvės ultimatumas valstybei: grąžinkit nusavintus pinigus

Gavęs laišką iš moters, kurios istoriją Delfi.lt paskelbtame straipsnyje aprašė Ieva Urbonaitė-Vainienė, Naglis Puteikis išsiuntė paklausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Apie ministerijos atsakymą vėliau, pirmiausia – istorija. Perspausdiname Delfi.lt publikaciją.

*******

Lietuvės ultimatumas valstybei: grąžinkit nusavintus pinigus

Ieva Urbonaitė-Vainienė

1158,50 euro. Tokią sumą, tauragiškės Laimutės skaičiavimais, iš jos nusavino valstybė.

63 metų moteris – gyvas pavyzdys, kaip turint didžiulį darbo stažą, visą gyvenimą dirbant ir pasiekus karjeros dėl priežasčių, kurios nuo žmogaus nepriklausė, likus keleriems metams iki pensijos galima likti prie suskilusios geldos.

Visą gyvenimą sąžiningai mokesčius mokėjusi Laimutė (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) priešpensiniame amžiuje buvo priversta sutikti dirbti už minimumą, o visa kita gauti vokelyje, antraip būtų išlėkusi iš darbo.

Netrukus įmonė bankrutavo. Per krizę sumažinus išmokas bedarbiams 43 metų darbo stažą turinti moteris gaudavo ne 1040 litų išmoką, o tik 650 litų per mėnesį.

Neišvengė ir pensinio amžiaus ilginimo pasekmių, dėl kurių buvo priversta išeiti į išankstinę pensiją. Darbdaviams kliuvo moters amžius.

Dirbti pradėjo 15 metų: tėtis mirė, mama atgulė ant patalo

Po tėvelio mirties Laimutės mama atgulė ant patalo, šeimoje dar buvo broliukas, tad ji nuo 15 metų privalėjo pradėti dirbti. Įsidarbino gamykloje, tuo pačiu vakarinėje mokykloje mokėsi, vėliau darbą derino su studijomis, motinyste.

„Buvo sunku, bet nesigailiu, kad 20-metė tapau mama. Su vyru jau per 40 metų drauge gyvename“, – pasidžiaugė tauragiškė. Skaudina tik valstybės požiūris į žmogų, kad visą gyvenimą dirbęs ir mokesčius mokėjęs gali tapti įstatymų įkaitu.

„Sąžiningai dirbdami žmonės iš savo uždarbio per mokesčius iš atlyginimo perveda tam tikrą procentą pinigėlių į Garantinį fondą. Jei įmonė, kurioje dirba, bankrutuoja ar žmogų atleidžia darbdavys, jis kreipiasi į Darbo biržą. Atsitiko taip ir man“, – pasakojo ponia Laimutė.

Iš paskutinės darbovietės moteris išėjo „abiejų pusių sutarimu, su vieno mėnesio išmoka“, nes darbdavys užsiminė apie bendrovei teismo sprendimu iškeltą bankrotą.

Oraus gyvenimo neužsidirbo – tik puokštę ligų?

Iš karto po to ponia Laimutė kreipėsi į Tauragės Darbo biržą. „Mane informavo, kad vieną mėnesį nemokės nieko, nes verslininkas man už vieną mėnesį jau sumokėjo. Ši žinia nenustebino, nes puikiai žinojau, kokie yra įstatymai“, – sakė vadovaujantį darbą dirbusi pašnekovė.

Moteris pasiskaičiavo, kad per mėnesį išmokų turėtų gauti 1040 litų, tačiau krizės proga socialinės išmokos mažėjo ir ji gavo kur kas mažiau – po 650 litų per mėnesį.

Į Tauragės Darbo biržą ji kreipėsi 2011 kovą, jau turėdama 43 metų darbo stažą. Ponios Laimutės amžius tuomet siekė 58,5 metų, tad iki pensijos buvo likę, tik pusantrų.

Ieškojo darbo, norėjo dar būti reikalinga, bet pateikus dokumentus ar CV būsimieji darbdaviai tik pažadėdavo paskambinti.

„Kaip tik tuomet prasidėjo kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą. Aš gimusi 1952 gruodžio 14 dieną, tad tikėjausi, kad man bus suteikta senatvės pensija 2013 metų balandžio 14-ąją. Pagal naują skaičiavimą teisė išeiti į pensiją nusikėlė keturiais mėnesiais vėliau. Gegužę Darbo birža baigė mokėti pinigėlius, į užtarnautą poilsį išėjusio vyro pensiją taip pat sumažino, kaip ir kiekvienam senjorui, nors jo darbo stažas 46 metai“, – pasakojo DELFI pašnekovė, vardydama, kokių sunkumų per gyvenimą jos šeimai teko patirti, o dabar dar liko be normalių pajamų ir su puokšte ligų.

Dirbtinai nuskriausti

Moteris jaučiasi nepelnytai nuskriausta ir klausia, kada bus pradėti grąžinti per krizę nurėžti pinigai žmonėms, kurie ne savo noru ėjo į Darbo biržą? „Juk mes dirbome ir mokėjome socialinio draudimo mokesčius, taip pat Garantiniam fondui“, – argumentuoja Laimutė ir pateikia savo skaičiavimus.

Jeigu iki 2009-12-31 Socialinio draudimo išmokos tokiems žmonėms, kaip ji, buvo 1040 litų per mėnesį, o per krizę buvo sumažintos iki 650 litų, Sodra jai skolinga po 400 litų per mėnesį arba dabartiniais pinigais po 115,85 eurus.

„Aš ir daugelis Lietuvos piliečių esame dirbtinai nuskriausti. Dabar didelį darbo stažą turėjusiems žmonėms vėl išmokama po 1041 litų per mėnesį arba 302 eurus. Atsiskaitykite su žmonėmis, kurie ilgai dirbo ir sąžiningai iš savo asmeninio uždarbio pildė Garantinį fondą ir Darbo biržos biudžetą. Tai visų žmonių uždirbti pinigėliai“, – primena Tauragės gyventoja.

Kaip paskaičiavo moteris, per 10 mėnesių jai buvo neišmokėta 1158,50 eurų.

Laimutė dėl to kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį, teigdama, kad valdžios atstovai jai skolingi šią sumą ir klausdama, ar planuojama svarstyti šį klausimą.

Ar Laimutė atgaus pinigus?

Kaip DELFI komentavo Seimo narys Naglis Puteikis, Laimutė yra viena iš žmonių, ypač nukentėjusių per krizę, nes valdžia problemas sprendė pažeidžiamiausiųjų sąskaita.

„Europos Komisija labai aiškiai parašė, kad Lietuva iš Europos Sąjungos valstybių tuo akivaizdžiai išsiskiria iš visų kitų šalių. Naštą užkrovė ant skurdžiausių, o ne ant turtingiausių. Oficiali statistika rodo, kad turtingi žmonės per krizę pralobo, gavo 1,5 mlrd. daugiau nei iki krizės, o neturtingiausi gyventojai 2 mlrd. mažiau“, – pabrėžė Seimo narys.

Dėl Laimutės politikas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją klausdamas, ar normalu, kad tokie žmonės, kaip 43 metų darbo stažą turinti mūsų istorijos herojė, gyvenanti sąžiningą ir dorą gyvenimą, neturinti žalingų įpročių – skursta. Atsakymo ko kas nėra.

Tačiau pagrindinis klausimas – ar tauragiškei bus kompensuota išmokų dalis, kuri buvo nurėžta per krizę?

„Šita žmonių kategorija iš tiesų likusi už borto, nes sumažintos pensijos kompensuojamos, o nubrauktų nedarbo išmokų dalis – ne. Dėl to laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo. Jeigu ji parašys, kad tai – normalu, Seime rinksime parašus ir registruosime įstatymo projektą, bandydami siekti, kad tokiems žmonėms, kaip Laimutė, būtų ištaisyta ne tik finansinė, bet ir moralinė skriauda. Ši moteris juk mato, skaito, kaip kompensuojamos pensijos pensininkams, o ji lieka už borto“, – pakartojo N. Puteikis.

Pasak jo, jeigu DELFI pašnekovė būtų didelės korporacijos vadybininkė, sąžiningai mokėjusi įnašus papildomam pensiniam draudimui ir staiga to privataus pensinio fondo valdyba dvigubai sumažintų išmokas, kurios buvo numatytos sutartyje, kiltų milžiniškas skandalas. Būtų pasitelktos advokatų kompanijos ir pensijų fondas bankrutuotų, nes vieni klientai nutrauktų sutartis, o kiti nebesudarinėtų naujų.

„Tuo tarpu valstybė, Laimutės atveju, pirko iš jos draudimą, tačiau per krizę jos sąskaita išsisprendė savo problemas“, – mano Seimo narys.

Naglis Puteikis prašo leisti į gatvę metamiems samariečiams persikraustyti į Vilniaus savivaldybės fojė

Seimo narys Naglis Puteikis šiandien pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas neišmesti į gatvę pagalbą socialiai pažeidžiamiems vilniečiams teikiančios organizacijos ir leisti jai persikraustyti į savivaldybės pastatą Konstitucijos prospekte. Skelbiame šiandien išsiųstą raštą.

*******

PAKARTOTINAI: NEIŠMESKITE Į GATVĘ PAGALBĄ SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIEMS VILNIEČIAMS TEIKIANČIOS ORGANIZACIJOS

 2015-04-21 išsiunčiau Jums, gerb. Remigijau Šimašiau, ir tuo metu Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas dar ėjusiam Valdui Klimantavičiui adresuotą paklausimą dėl Vilniaus m. savivaldybės planų privatizuoti patalpas Sodų g. 15, kuriose veikia pagalbą socialiai pažeidžiamiems vilniečiams teikianti nevyriausybinė organizacija Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius. Prašiau sustabdyti privatizavimo procesą, kuris būtų socialiai neatsakingas veiksmas, o apie priimtus sprendimus informuoti mane ir visuomenę.

Jokio atsakymo į šį paklausimą nesulaukiau – nors įstatymuose numatytas maksimalus 20 dienų terminas, per kurį valdžios įstaigos turi atsakyti į piliečių paklausimus, jau yra pasibaigęs – tačiau šiandien sužinojau, kad gegužės 8 dieną minėtos patalpos buvo parduotos privatizavimo aukcione, o samariečių organizacija gavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos nurodymą „atlaisvinti“ patalpas ir grąžinti jas savivaldybei ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 25 d.

Kitaip tariant, nevyriausybinė organizacija, savo veikla prisidedanti prie socialinės atskirties mažinimo ir vykdanti kelis šiam tikslui skirtus projektus pagal sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra, yra metama į gatvę.

Kadangi toks veiksmas, mano įsitikinimu, būtų asocialus, darantis žalą viešajam interesui ir nesuderinamas su Lietuvos ir Europos Sąjungos siekiais mažinti socialinę atskirtį, prašau leisti iš patalpų Sodų g. 15 varomai samariečių organizacijai persinešti savo daiktus bei dokumentus į Vilniaus savivaldybės pastatą Konstitucijos prospekte ir tęsti veiklą savivaldybės fojė.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Nepatyrusio Vilniaus savivaldybės darbuotojo klaida gali kainuoti iki 2 mln. eurų

Naglio Puteikio laiškas Vilniaus savivaldybei, išsiųstas e-adresu vrt@vilnius.lt:

*******

Nepatyrusio Vilniaus m. savivaldybės darbuotojo klaida gali kainuoti iki 2 mln. eurų

Sveiki, norėjau sužinoti, kas yra Jūsų žinutės „Sostinės savivaldybė nedelsdama pradės „Ąžuolo“ darželio remontą“, kuri paskelbta Viešųjų ryšių skyriaus vardu, autorius (http://www.vilnius.lt/lit/_placiau/7176082).

Klausiu, nes noriu padėti Jums ar kitam Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojui, kuris parašė šį straipsnį, ištaisyti klaidą: frazėje „Paaiškėjo, kad ankstesnės kadencijos Vilniaus savivaldybės valdžios formaliai įsteigti du lopšeliai-darželiai „Gluosnis“ (Viršuliškėse) ir „Ąžuolas“ (Žirmūnuose) egzistuoja tik formaliai patalpos yra avarinės būklės ir jų renovacijai reikia mažiausiai 4 mln. Eur.“ yra įsivėlusi apmaudi dezinformacija, nes lopšelio-darželio „Gluosnis“ Viršuliškėse patalpos tikrai nėra avarinės būklės. Vakar teko apžiūrėti šį pastatą iš vidaus ir iš išorės – prieš tai čia 10 metų veikusi ir neseniai išsikėlusi žydų mokykla paliko pastatą labai tvarkingą (pakeisti langai, nesenai atliktas vidaus remontas, pakeista grindų danga ir pan.).

20 metų esu dirbęs paminklosaugos institucijose, todėl žinau, kas yra avarinė būklė, kaip teisinė kategorija ir kaip faktinė būklė – nieko panašaus, net mažiausių avaringumo požymių, nepastebėjau. Šioje žinutėje rašoma, kad lopšelio-darželio „Gluosnis“ „patalpų remontui prireiktų iki 2,5 mln. eurų“ – jei nuvyktumėte į tą pastatą kartu su statybų sąmatų auditoriumi, įsitikintumėte, kad lėšų reikėtų kelis kartus mažiau.

Jei yra surašytas avarinės būklės aktas, norėčiau gauti jo patvirtintą kopiją.

Taip pat prašyčiau pranešti minėtos žinutės autoriaus vardą, pavardę, pareigas ir darbo telefoną bei el. paštą.

LR Seimo narys Naglis Puteikis

Apie skolintus batus ir valstybinę melo sistemą

„Kad iš melo išbristume, pirmiausia būtina nustatyti minimalų biudžetą, kurio žmogui reikia norint patenkinti būtiniausius poreikius, arba absoliutaus skurdo ribą. Tada turėsime vieną iš svarbių atskaitos taškų, kurių reikia, norint formuoti sąžiningą ir tikslią socialinę politiką.“, – teigia Naglis Puteikis Delfi.lt paskelbtame straipsnyje.

*******

N. Puteikis. Apie skolintus batus ir valstybinę melo sistemą

Skaudžiausia gauti laiškus žmonių, kurie prašo gyvybiškai svarbios pagalbos – jei žinai, kad negalėsi padėti. Tokių laiškų, iš visos Lietuvos, yra pernelyg daug.

Rašo pensininkai, neįgalieji, mažamečius vaikus auginančios vienišos moterys – ištikti skurdo ne dėl savo kaltės ar apsileidimo, bet dėl valstybinio melo, kuriuo pagrįsta socialinės rūpybos sistema. Tie laiškai paprastai ateina paštu, nes jų autoriai neturi kompiuterių, pinigų pašto ženklui skolinasi, o jų skurdas toks, kurio prakutęs pilietis, pasaulį matantis kompiuterio ekrane, gal ir neįsivaizduoja. Kai DELFI paskelbė straipsnį „Nutylėtas Vilnius“, manęs abejodami klausė – ar gali taip būti?.. Sakau dar kartą: silpniausių mūsų visuomenės narių skurdas yra ne egzotiška išimtis, bet šitos melo sistemos norma.

Vilnietė Aušra prašė jos laišką paskelbti viešai, tik nerašyti tikrojo vardo – visą gyvenimą siuvėja dirbusi moteris skurdo gėdijasi. Pas mane į Seimą ji atėjo su batais, pasiskolintais iš kaimynės, prikimšusi į jų nosis vatos. Saviems, tinkamiems, pinigų neturi. Čia jos laiško, kiek paredaguoto, dalis:

„Esu 67 metų vilnietė, vieniša, ligota (krūties vėžio operacija, 2 gimdos operacijos Onkologiniame centre, sergu cukralige, hipertenzija, glaukoma, neveikia skydliaukės hormonai, kenčiu nuo stuburo ir kelio sąnario skausmų). Dėl pajamų stygiaus gydausi ir nuo depresijos (vaistai nekompensuojami, labai brangūs). Šioms ligoms gydyti per mėnesį tenka išleisti 20-25 eurus.

Visas mano užgyventas turtas – 1 kambario butas, o visos pajamos – 212 eurų (732 litai) pensija. Niekad niekur nesikreipiau dėl paramos (išskyrus kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį), tačiau šiuo metu jau atėjo riba, kai nebeišgaliu išgyventi, apsimokėti už buto paslaugas, esu neviltyje, visiška bejėgė.

Konkrečiais faktais įrodysiu, kad Prezidentės, Vyriausybės, kai kurių politikų kalbos apie „orią“ senatvę ir tai, kad jiems rūpi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, yra melagingos, nes žmonės (pensininkai), kurių pajamos siekia apie 200 eurų ar šiek tiek daugiau (kaip mano), negali pragyventi, tokios sumos neužtenka patenkinti būtiniausiems poreikiams. Gyvename juk ne akmens amžiuje.

Štai tie konkretūs faktai. Iš savo 212 eurų kiekvieną mėnesį privalau susimokėti: apie 20 Eur – už vaistus; 12,90 Eur – už elektrą (yra įsiskolinimas); 0,64 Eur – geriamo vandens pardavimo kaina; 33,02 Eur – už šilumą (pastovus planas, vienoda suma ir žiemą, ir vasarą); 5,10 Eur – už šaltą vandenį; apie 32 Eur – už kitas paslaugas (mokame už naujo lifto įrengimą, kainavusį 119 tūkst. litų); 7,16 Eur – už dujas; 6,52 Eur – už kabelinę televiziją; 4 Eur – už mobilųjį telefoną; 13,88 Eur – už laidinį telefoną ir televizoriaus kreditą TEO.

VISO: 135 eurai. Lieka 77 eurai maistui, švaros, higienos priemonėms. Per dieną galiu išleisti tik 2,56 eurus!

Sirgdama cukralige esu priversta valgyti tokius produktus, kurie man griežtai uždrausti, nes vištienai, žuviai, vaisiams pinigų nepakanka. Per dieną nors du kartus turėčiau pasimatuoti cukraus kiekį kraujuje, bet 4 mėnesiams kompensuojama tik 50 vienetų juostelių. Kad papildomai nusipirkčiau 190 vienetų, reiktų 50 eurų… Negaliu sau leisti nusipirkti rūbų, apavo, sugedus kranui ar durų spynai – išsikviesti meistrų. Pašalinus kairę krūtį ir pažastį esu priversta skalbti patalynę ir rūbus rankomis, nes nepataisomai sugedo skalbyklė, o naujai – nėra pinigų. Sugedo unitazas, teko keisti nauju, todėl jau kelerius metus neišlendu iš skolų.

Gėda pasakyti: trūko dantų protezas, teko pačiai susiklijuoti jį „Moment“ klijais. Dabar nešioju tuos nuodus burnoje. Reikia keisti akinius, bet kokios kainos… Štai koks „orus“ gyvenimas! Dar pusmetis ir būsiu priversta eiti kapstytis konteineriuose, nes mūsų daugiabutį administruojanti įmonė pranešė, kad turėsime sumokėti ne tik už naują liftą, bet ir 5500 eurų už priešgaisrinės vandens tiekimo sistemos atnaujinimą. “

Šį laišką Aušra, apsiavusi skolintais batais, atnešė man į Seimą kovo pabaigoje. Dar papasakojo, kad turi suaugusį sūnų, kuris su šeima gyvena Vokietijoje – bet dirbant sandėlyje prieš kelerius metus užkritęs krovinys sužalojo ranką, tad sveikatos ir darbingumo netekusiam vyrui dabar pačiam reikalinga pagalba. „Parduoti galėčiau tik butą, bet ką man tada daryti – kraustytis į palapinę?“, – klausė ji.

Po šio susitikimo išsiuntėme kelis paklausimus institucijoms, surašę į juos Aušros skurdą, įskaitant „Momentu“ suklijuotą protezą, ir pridėję laiško kopiją, kad ko nors nepamirštume.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paprašiau informuoti apie galimybes suteikti pagalbą Aušrai ir kitiems panašioje padėtyje atsidūrusiems vienišiems, sergantiems, nedarbingiems žmonėms, kad jie galėtų patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius – nes valstybėje toks mechanizmas turi būti numatytas ir veikti.

Ministerija patikino, kad valstybė rūpinasi skurstančiais žmonėmis, kurie patys negali savimi pasirūpinti: „ nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti, ir teikiamos būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos .“

Čia nutylėti du dalykai, kuriuos parašius ministerijai tektų pripažinti, kad vadinamoji socialinės rūpybos sistema yra tik gražia iškaba rūpestingai dangstomas melas.

Pirma: iš „nepasiturinčių gyventojų“ vertais pašalpos laikomi tik tie, kurių pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį – 102 eurus. Tuos, kurių pajamos didesnės, dabartinė sistema laiko pakankamai pasiturinčiais, kad jie neturėtų teisės į socialinę pašalpą. Aušra pagal šią sistemą yra turtuolė.

Antra: tie 102 eurai, kurie, anot ministerijos, garantuoja „minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti“, iš tiesų nieko negarantuoja. Taip tik sakoma.

Tai patvirtino trumpas paklausimas, kurį premjerui Algirdui Butkevičiui nusiunčiau šių metų sausį, prašydamas suteikti informaciją, kokia Lietuvoje yra absoliutaus skurdo riba, kokiais kriterijais remiantis nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis ir kokius poreikius Lietuvos Respublikos pilietis gali patenkinti už tą sumą – 102 eurus. Paklausimas pasimetė, tad atsakymą, pasirašytą socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, gavau balandžio 17-ąją.

Jame rašoma, kad VRP dydis – 350 Lt arba 102 Eur – buvo nustatytas 2008-iais ir lygus tuo metu dar skaičiuotam minimaliam gyvenimo lygiui, kuris ir buvo laikomas absoliučia skurdo riba. Ją nustatant, „pirmiausia buvo vertinamas minimalus maisto produktų rinkinys, kurio sudėtis buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2006 metais. Šio rinkinio vertė buvo nustatoma naudojant minimalias maisto produktų kainas, kurių šaltinis buvo namų ūkių biudžeto tyrimo duomenys. Nustačius minimalaus maisto produktų rinkinio vertę, buvo daroma prielaida, kad skaičiuojamojo minimalaus gyvenimo lygio dalis, skirta maisto produktams, sudaro 50 procentų.“

Dabar, kaip nurodyta rašte, minimalus gyvenimo lygis (ar absoliuti skurdo riba) nebeskaičiuojamas ir nebeskelbiamas.

Kitaip tariant, dydis, kuriuo grindžiama socialinės rūpybos sistema – 102 Eur (350 Lt) – gal ir garantavo minimaliausių fiziologinių poreikių patenkinimą 2008-iais. Aiškinimas, neva prieš septynerius metus nustatyta suma kažką garantuoja dabar, yra tiesiog melas.

Todėl valstybės požiūriu pakankamai pasiturinti, „Momento“ klijais suklijuotą protezą nešiojanti ir batus kelionei į Seimą besiskolinanti Aušra šiuo metu turi teisę tik į kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurias ir taip gauna.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad prieš trejus metus – 2012 m. kovo 16 d. – moteris buvo įrašyta į Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenančių asmenų, kuriems reikalingas dantų protezavimas, sąrašą, todėl „tikėtina“, kad jau šių metų „III ketvirtį“ bus kompensuotos dantų protezavimo išlaidos. Jei ši prognozė pasitvirtins, vaikščioti su „Momento“ klijais burnoje jai beliko pusmetis.

Vilniaus savivaldybė pranešė, kad svarstys vienkartinės pašalpos skyrimą ir tarpininkaus skiriant vienkartinį maisto produktų rinkinį – išimties tvarka, nes teisės į paramą maistu Aušra taip pat neturi, mat jos pajamos viršija 1,5 VRP – ir nurodė du adresus Vilniuje, kur teikiamos „nemokamos skalbimo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems sąlygų išsiskalbti namuose“.

Atsakymo dėl vienkartinės pašalpos Aušra tikisi sulaukti netrukus. Galbūt už ją susiremontuotų skalbyklę, gal nusipirktų akinius ar batus, gal sumokėtų skolą, likusią po unitazo remonto, o gal įsiskolinimą už elektrą. Pasirinkimas didelis. Po to vienkartinė pašalpa baigsis, o skurdas liks.

Šitos istorijos esmė yra tai, kad Aušra su savo skurdu ir beviltiškumo sukelta depresija, kuriai gydyti nėra pinigų – niekuo neišsiskirianti, eilinė pensininkė, kurios pensija tik truputį mažesnė už vidutinę (241,97 Eur). Daugybė gyvena skurdžiau už ją, dar žemiau absoliučios skurdo ribos – tačiau tai tik mano nuomonė, nes ši riba, kaip minėjau, nenustatoma ir neskelbiama, Lietuvą valdančiai partinei nomenklatūrai tiesa nėra reikalinga.

Šiek tiek mūsų sistemos melą atskleidė šių metų vasarį paskelbtas darbinis Europos Komisijos tarnybų dokumentas „Šalies ataskaita. Lietuva 2015“. Pacituosiu kelis dalykus, o norintys daugiau suras čia.

Štai citata Aušrai ir kitiems eiliniams pensininkams, kuriuos mūsų sistema laiko pakankamai pasiturinčiais: „Dabartinė pensijų išmoka labai priartėjo prie skurdo rizikos ribos ir nėra indeksuojama. Maža vidutinė pensija ir tai, kad ji neindeksuojama, verčia abejoti dabartiniu pensijų adekvatumu ir yra viena iš pagrindinių vyresnių nei 65 metų gyventojų staigaus skurdo padidėjimo priežasčių.“

Kaip pažeidžiamiausios Lietuvos socialinės grupės ataskaitoje išskirti vaikai, senyvo amžiaus pensininkai ir neįgalieji, nurodyta, kad „susirūpinimą tebekelia skurdas ir pragyvenimo pajamų tiems, kuriems jų labiausiai reikia, užtikrinimas“:

„ asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 m. tebebuvo daugiau negu 30 % (6-as pagal dydį rodiklis ES, vidurkis – 24,5 %). Nemenka dalis žmonių, kurie patiria didelį materialinį nepriteklių (2013 m. – 16 %, ES vidurkis – 9,6 %), kelia itin didelį susirūpinimą, kaip ir blogėjantis skurdo rizikos lygis. Be to, kyla didelė žmonių su negalia skurdo ir socialinės atskirties rizika (42,2 %).“

Išnašose ties šia citata pateikti skaičiai: vaikų skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 20,8 % 2012 m. iki 26,9 % 2013 m., bedarbių – nuo 54,4 % 2012 m. iki 61 % 2013 m., pagyvenusių žmonių – nuo 18,7 % 2012 m. iki 19,4 % 2013 m., dirbančių skurstančiųjų – nuo 7,7 % 2012 m. iki 9,2 % 2013 m. Ties neįgaliųjų skurdu pridėta tokia pastaba: „Tai didelis rodiklis, ypač visų amžiaus grupių (16–64 metų) sunkią negalią turinčių asmenų (65,9 %). Jis yra antras pagal dydį ES ir didėjo nuo 2011 m. (62,3 %).“ Taip pat pažymėta, kad „bedarbio pašalpų aprėptis ir adekvatumas Lietuvoje yra vieni iš mažiausių ES.“

Aušrą – ne blogiausiai gyvenančią pensininkę – pagal šios ataskaitos kriterijus tektų priskirti didelį materialinį nepriteklių patiriantiems asmenims, nes tokiais, kaip nurodyta, laikomi žmonės, patiriantys „bent keturis iš toliau išvardytų nepriteklių: dėl pinigų stokos negali: į) susimokėti būsto nuomos ar komunalinių mokesčių, ii) pakankamai šildyti būstą, iii) padengti netikėtas išlaidas, iv) kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško baltyminio maisto, v) kartą per metus susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, vi) turėti automobilį, vii) turėti skalbimo mašiną, viii) turėti spalvotą televizorių arba ix) turėti telefoną.“ Aušra atitinka 6 kriterijus.

Taigi, žmogus, kurį mūsų melo sistema laiko pakankamai pasiturinčiu, EK tarnyboms atrodo labai skurstantis.

Kad iš melo išbristume, pirmiausia būtina nustatyti minimalų biudžetą, kurio žmogui reikia norint patenkinti būtiniausius poreikius, arba absoliutaus skurdo ribą. Tada turėsime vieną iš svarbių atskaitos taškų, kurių reikia, norint formuoti sąžiningą ir tikslią socialinę politiką.

Iki gegužės 4 d. dar galite skirti 2+1 proc. savo GPM demokratinei alternatyvai 2016 m. Seimo rinkimuose

N.Puteikio prašymas del paramos 2 proc. ir 1 proc

Jei norite paremti visuomeninį sąjūdį, kuris 2016-ųjų Seimo rinkimuose pasiūlys demokratinę alternatyvą nomenklatūrai, paramą jau galite pervesti ne tik partijai, bet ir viešajai įstaigai, skirdami joms 1 ir 2 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio. Be to, prašymą dėl paramos skyrimo galite pateikti tiek per e-bankininkystės sistemą, tiek paštu. Svarbu suspėti tai padaryti iki gegužės 4 d. Žemiau – Naglio Puteikio paaiškinimas.

*******

Kviečiu ir prašau visų Jūsų skirti 1 proc. paramos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai, su kuria sutarta bendradarbiauti 2016 m. Seimo rinkimuose (jos kodas 195725042).

Jei nepervedinėjate nepelno organizacijoms 2 proc., tai prašytume ir juos skirti tam pačiam tikslui – pasirengimui 2016-ųjų Seimo rinkimams – paremiant VŠĮ „Demokratų sąjūdis“ (jos kodas 304035005).

Jei jau esate užpildę prašymą paskirti 2 proc. kitai nepelno organizacijai, galite jį papildyti: patikslinti jau pateiktą deklaraciją, įrašydami dar vieną eilutę dėl to trečiojo procento, skirto partijoms, arba pakeisti nepelno organizacijos kodą į mano siūlomą bei papildyti dar viena eilute dėl partijoms skirto trečiojo procento.

Taip pat prašome paraginti paramą skirti ir savo šeimos narius, draugus, artimuosius bei kolegas. Atkreipiu dėmesį, kad jeigu Jūs patys nepaskirsite savo 1 proc. GPM (skirto tik politinėms partijoms), ir 2 proc. (skirtų tik nepelno organizacijoms), jis bus paskirstytas be Jūsų žinios, t. y. liks bendrame biudžete ir bus skirtas didžiųjų partijų rėmimui.

Lengviausias ir patogiausias būdas skirti šią paramą – internetu. Užtruksite vos kelias minutes pildydami specialią formą bei sekdami šiais žingsniais:
1. Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukurtos nuorodos paspaudę: http://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx
2. Meniu eilutėje dešinėje pusėje spauskite „Paramos skyrimas“;
3. Spauskite ant formos FR0512 v. 2 elektroniniam pildymui;
4. Užpildykite reikiamus laukus. Skiriant 1% Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai, Jums prireiks organizacijos kodo – 195725042 – bei reikės pažymėti, iki kada skiriate paramą (galima skirti iki 2018 m.). Pavadinimo nerašykite. Paskirties laukelyje galite parašyti savo savivaldybės pavadinimą.
5. Jei niekam iš nepelno organizacijų neskiriate 2 proc., analogiškai užpildykite ir antrąją eilutę dėl 2 proc. skyrimo VŠĮ „Demokratų sąjūdis“ – jos kodas 304035005.
6. Patikrinkite klaidas, paspaudę raudoną šauktuko ženklą formos viršuje. Jei klaidų nėra, spauskite „Pateikti deklaraciją“.

Deklaracijos pildymo pavyzdį rasite šios žinutės viršuje.

Šiuos gyventojų pajamų mokesčio paskyrimus minėtoms organizacijoms galima atlikinėti iki 05.04 – pirmadienio vakaro.

Jei neturite galimybės pasinaudoti el. bankininkyste, galite išsispausdinti pavyzdį, esantį šios žinutės viršuje, pabaigti jį užpildyti ranka įrašydami savo duomenis, pasirašyti bei išsiųsti paštu, adresu: VMI Deklaracijų tvarkymo skyriui, Neravų g. 8, Druskininkai LT-66257.

Jei kiltų klausimų ar neaiškumų, skambinkite man tel. nr. 865276250 arba rašykite SMS – aš Jums perskambinsiu. Iš anksto dėkojame už Jūsų paramą!

 

Monstracija OMONO apsuptyje

m8

„Mano brolį vertė valgyti košę!!!“, – teigiama viename iš Novosibirske 2015 m. gegužės 1-ąją įvykusios Monstracijos plakatų. Daugiau nuotraukų, taip pat vaizdo įrašus rasite žinutės pabaigoje.

Novosibirske gegužės 1-ąją OMONO ir policijos apsuptyje įvyko apie tūkstantį žmonių sutraukusi Monstracija, kurios dalyviai nešė šūkius „Gana įsižeidinėti“, „Po kiek bananai?“, „Pirksiu sveiką protą“, „Imperija bloga, labai bloga“ („Империя зла, очень зла“), „Patenkintųjų maršas“ (aliuzija į opozicijos „Nesutinkančiųjų maršą“), „Drausti draudžiama, leisti leidžiama“, „Štai toks teatras“, „Mano brolį vertė valgyti košę“, „Laisvė, lygybė, seserybė“, „Kiek mėnesių turi gegužis?“, „Miobijaus katė vaikšto kur nori“, „Visų šalių leprekonai, vienykitės“ ir kt.

Iš pradžių Monstracija, rengiama jau dešimtus metus, ketino prisijungti prie pagrindine miesto gatve – Lenino prospektu – žygiavusios gegužės 1-osios demonstracijos, kurioje dalyvavo valdžios partija „Jedinaja Rosija“ ir profsąjungos.

Tačiau Kalinino aikštėje susirinkusius monstrantus apsupo gausios pėsčios, raitos bei važiuotos policijos ir OMONO pajėgos, neleisdamos jiems prisijungti prie oficialiosios demonstracijos.

Nebandydami išsiveržti iš apsupties, monstrantai skandavo: „Mus apsupo!“, o akcijos įkvėpėjas menininkas Artiomas Loskutovas pasiūlė: „Mes galime monstruoti ir čia, apsuptyje“. Vis dėlto vėliau minia pradėjo skanduoti tradicinį šūkį „Ko stovime?“ ir pajudėjo gatve. OMONAS, raitoji policija ir areštams skirti spec. automobiliai pajudėjo kartu su Monstracija. Paėjusi apie kilometrą, ji apsigręžė ir pasuko atgal, skanduodama: „Kažkokia bloga Monstracija!“ Po to kiekvienas dalyvis skandavo ką nors savo, pvz., „Džigurda!“

Grįžę į Kalinino aikštę, monstrantai išskleidė pagrindinį plakatą – „Viešpatie, atleisk“. Jie kalbėjo, kad šiemetinis draudimas Novosibirske rengti Monstraciją susijęs su operos „Tanhoizeris“ uždraudimu, tai esančios vienos grandinės grandys.

Išskleidę pagrindinį plakatą ir nusifotografavę, monstrantai pradėjo reikalauti susitikimo su Novosibirsko meru Anatolijumi Loktiu, kuris išvakarėse pažadėjo ateiti į Monstraciją, bet savo žodžio neištesėjo. Kažkam minioje sušukus, kad jei Loktis neina pas Monstraciją, tai Monstracija eina pas Loktį, minia pabandė išsiveržti iš apsupimo. Bandymas nepavyko, nes iš šalia stovinčių autobusų į pagalbą policijai pasipylė OMONAS. Šįkart iš apsupties nebeišleido ne tik monstrantų, bet ir žurnalistų.

Po kelių valandų, kai eitynių dalyviai po truputį išsiskirstė, Monstracijos ideologą Artiomą Loskutovą sulaikė policijos pareigūnai iš Kovos su ekstremizmu centro. Sprendžiant iš dviejų jam surašytų protokolų, Loskutovas kaltinamas pažeidęs mitingų, demonstracijų ir pan. organizavimo tvarką bei nepaklusęs teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams (už vieną iš šių pažeidimų gresia areštas). Gegužės 2-ąją pranešta, kad teismas leido suimti menininką 10 parų.

Pirmąją Monstranciją Novosibirske 2004-iais surengė menininkų grupė „CAT“ („Contemporary art terrorism“ – „šiuolaikinio meno terorizmas“), nuo tada tokios eisenos rengiamos kasmet gegužės 1-ąją įvairiuose Rusijos miestuose, kur su savo absurdiškais, paradoksaliais plakatais prisijungia prie oficialiųjų demonstracijų.

Šio linksmo karnavalo absurdas, anot šiuolaikinio meno aiškintojų, yra daugiaprasmis. Vienas iš galimų istorinių kontekstų – groteskiškas priminimas apie prievartinį dalyvavimą sovietinėse gegužės 1-osios demonstracijose.

Kaip teigia Sibiro šiuolaikinio meno centro koordinatorius Sergejus Samoilenka, Monstracija, sėdama abejonę dėl „rimtų“ politinių demonstracijų, išreiškia protestą prieš viešosios politikos nebuvimą Rusijoje, akivaizdžiai parodo pilietinių laisvių ribas ir bando jas peržengti, tapdama solidarumo, kūrybiškumo ir pilietinės laisvės laboratorija.

Parengta pagal Svoboda.org,  grani.ru ir kt.

m7

m6

m2

m5

m3

m1

m4

Vaizdo įrašas iš Novosibirsko:

Vaizdo įrašas iš Monstracijos Jekaterinburge: