To, ką Lietuvai siūlo naujasis socialinis modelis, nėra niekur ES – išskyrus Rumuniją ir Bulgariją

Taip Delfi.lt paskelbtame Eglės Samoškaitės straipsnyje teigia teisininkas Nerijus Kasiliauskas, susipažinęs su tyrimu, kurį Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas atliko Naglio Puteikio prašymu.

Skelbiame visą tyrimo tekstą (autorė – Ekonominės ir socialinės informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Musteikytė): Atleidimo iš darbo reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse (1)

Žemiau perpublikuojame E. Samoškaitės straipsnį.

*******

Lietuvos dirbantiesiems – sąlygos, kurių prancūzas net nesuprastų

Eglė Samoškaitė

Vyriausybės užsakymu mokslininkų paruoštas darbo santykių liberalizavimo projektas gal ir gali išjudinti darbo rinką, tačiau darbuotojams nieko gero nežada. Paruoštas Darbo kodeksas nurodo trumpesnius įspėjimo terminus bei mažesnes išeitines išmokas nei yra šiuo metu.

Tačiau įdomiausia, kad Lietuvoje beveik norima atsisakyti išeitinių kompensacijų priklausomybės nuo darbo stažo vienoje įmonėje, nes esą tai diskriminuoja jaunus darbuotojus, tačiau absoliučioje daugumoje Europos šalių išeitinės išmokos su stažu siejamos tiesiogiai.

Kas siūloma Lietuvoje?

Įspėjimo terminai:

Dirba trumpiau nei 1 metai – 2 savaitės;

Dirba ilgiau nei 1 metai – 1 mėnuo;

Augina vaiką iki 6 metų – terminas dvigubinamas;

Vieni augina vaiką iki 12 metų – terminas dvigubinamas;

Iki pensijos mažiau nei 5 metai – terminas dvigubinamas;

Iki pensijos mažiau nei 2 metai, neįgaliems – terminas trigubinamas.

Siūlomos išeitinės kompensacijos

Dirba trumpiau nei 1 metai – 0,5 vidutinio darbo užmokesčio;

Dirba ilgiau nei 1 metai – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio.

Siūlomas greitas atleidimas

Įspėjus prieš 3 dienas, bet sumokėjus 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką.

Kaip yra Europoje?

Europos Sąjungos šalyse narėse darbo santykiai reguliuojami labai įvairiai. Lietuvos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė analitinę apžvalgą, kaip darbo santykiai reguliuojami kitose Europos valstybėse.

„Daugumoje nagrinėtų valstybių išeitinė išmoka sudaro 1–3 mėnesių darbo užmokestį, kai kur ji gali būti didesnė (pavyzdžiui, Portugalijoje – iki 8 mėnesių, Prancūzijoje – iki 10 mėnesių, Vokietijoje – iki 6 mėnesių)“, – rašoma apžvalgoje. Visose valstybėse įtvirtinta papildoma apsauga nėščioms moterims ar mažus vaikus auginantiems asmenims, todėl ji atskirai straipsnyje nėra aptariama.

Profsąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas, susipažinęs su Seimo Parlamentinių tyrimų departamento analitine medžiaga teigia, kad priėmusi naujuosius teisės aktus dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuva taps panaši į Rumuniją ir Bulgariją.

„Jau kalbant apie dabar galiojantį kodeksą, pagal darbuotojų garantijų dydį mes esame geriausiu atveju per vidurį Europos Sąjungoje. Apie pusę valstybių yra, kur nustatomos didesnės garantijos nei dabar galiojančiame Darbo kodekse. Esminis momentas yra tas, kad visos valstybės, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją, darbuotojo garantijas sieja su stažu vienoje įmonėje. O pas mus sakoma, kad tai negeras dalykas, ir projekte siūloma šio principo atsisakyti, nors tik Bulgarija ir Rumunija to atsisakė“, – sakė N. Kasiliauskas.

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse darbuotojų garantijos įtvirtinamos šakos kolektyvinėse sutartyse, todėl valstybė savo teisės aktuose iš viso nenumato išeitinių išmokų dydžių. Tai būdinga Skandinavijos šalims. Dar kitose šalyse įkuriami specialūs fondai, į kuriuos darbdaviai moka įmokas, tad atleidžiamas darbuotojas gauna ne tik išeitinę kompensaciją, bet ir išmoką iš tokio fondo: „Dažniausiai principas būna toks: arba pasiima išeitinę išmoka, arba tą pinigų sumą perkelia į pensijų fondą“.

„Jei bus priimti dabartiniai pasiūlymai, taptume panašūs į Rumuniją ir Bulgariją“, – sako N. Kasiliauskas, pridurdamas, kad šios šalys tikrai nepasižymi konkurencingumu.

Airijoje įspėti apie atleidimą galima tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau, remiantis Parlamentinių tyrimų departamento atlikta analize, kai kuriais atvejais labiau rekomenduojama įspėti raštu.

Airijoje galioja tokie įspėjimo terminai:

– 1 savaitė, jei dirbta nuo 13 savaičių iki 2 metų,

– 2 savaitės, jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,

– 4 savaitės, jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,

– 6 savaitės, jei dirbta nuo 10 iki 15 metų,

– 8 savaitės, jei dirbta 15 ir daugiau metų.

Jei darbo santykiai nutraukiami dėl etatų mažinimo, apie tai darbuotojas turi būti informuojamas mažiausiai prieš dvi savaites. Išeitinės išmokos mokamos tik nutraukiant darbo santykius dėl etatų mažinimo. Išmoka apskaičiuojama taip: turintiems mažiausiai 2 metų stažą – mokamas 1 savaitės darbo užmokestis. Išmoka didinama 2 savaičių darbo užmokesčio dydžiu už kiekvienus išdirbtus metus. Nustatytas maksimalus 600 eurų per savaitę darbo užmokestis, kurio pagrindu apskaičiuojama išmoka. 15 proc. išmokos darbdaviui kompensuoja Etatų mažinimo fondas, finansuojamas iš darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų.

Austrijoje darbo santykius reglamentuoja ne tik teisės aktai, bet ir kolektyvinės sutartys. Pranešimą apie norą atleisti darbdavys pirmiausia įteikia įmonės Darbo tarybai, kuri turi reaguoti per 7 dienas. Gavus jos atsakymą, pranešimas apie atleidimą įteikiamas darbuotojui. Pranešimas apie darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas mažiausiai prieš 14 dienų darbininkams (blue collar) ir mažiausiai prieš 6 savaites darbuotojams (white collar).

Šis laikotarpis siejamas su darbo stažu:

– prieš 2 mėnesius, jei dirbta 2 metus,

– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 5 metus,

– prieš 4 mėnesius, jei dirbta 20 metų,

– prieš 5 mėnesius, jei dirbta 25 metus.

Nuo 2003 m. Austrijoje darbdaviai 1,58 proc. darbuotojo mėnesio atlyginimo perveda į specialų Pajamų užtikrinimo fondą. Jeigu įnašai buvo mokėti mažiausiai 3 metus, atleidžiamas darbuotojas gali pasirinkti, ar pasiimti sukauptą sumą kaip išeitinę kompensaciją, ar pervesti į pensijų fondą. Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru arba jeigu jis atleidžiamas anksčiau nei sukanka 3 metai, jo vardu sukauptos lėšos pervedamos būsimam jo darbdaviui.

Bulgarijoje įspėjimo terminas yra 30 dienų, nepriklausomai nuo stažo. Remiantis Parlamentinių tyrimų departamento analize, Bulgarijoje, jei darbo santykiai nutraukiami dėl darbuotojo ligos po mažiausiai 5 metų darbo arba išeinant į pensiją, mokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai nutraukiami dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), mokama ne didesnė kaip 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo darbo stažo.

Čekijoje minimalus laikotarpis, prieš kurį darbdavys turi įspėti apie atleidimą, yra 2 mėnesiai, nepriklausomai nuo darbo stažo. Atleidžiant darbuotoją dėl ekonominių priežasčių (veiklos nutraukimo ar etatų mažinimo), mokama tokia išeitinė išmoka:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio, jei dirbo mažiau kaip 1 metus,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta 1–2 metus,

– 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta 2 ir daugiau metų.

Danijos išskirtinumas tas, kad šioje šalyje darbo santykiai reguliuojami kolektyvinėse sutartyse, kurios apima nuo 60 iki 85 proc. darbo sutarčių. Skirtingoms darbuotojų kategorijoms taikomos skirtingos atleidimo taisyklės, bet darbdavys raštu įspėdamas darbuotoją apie atleidimą dar turi pranešti apie tai profsąjungai – šioji gali pareikalauti derybų, jei manys, kad atleidimas neteisėtas ar neteisingas.

White collar darbuotojams pranešimas turi būti įteiktas prieš prasidedant mėnesiui ir įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Pranešimas turi būti įteiktas prieš mėnesį, jei darbuotojas dirbo trumpiau kaip 6 mėnesius, ir prieš 3 mėnesius, jei dirbo ilgiau nei tris mėnesius. Įspėjimo laikotarpis ilginamas vienu mėnesiu už kiekvienus išdirbtus trejus metus, bet tik iki 6 mėnesių.

Blue collar darbininkų padėtis kitokia. Kolektyvinėse sutartyse, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenų baze, nurodytos tokios atleidimo sąlygos:

– be įspėjimo, jei dirbta trumpiau nei 9 mėnesius,

– prieš 21 dieną, jei dirbta trumpiau nei 2 metus,

– prieš 28 dienas, jei dirbta trumpiau nei 3 metus,

– prieš 56 dienas, jei dirbta trumpiau nei 6 metus, – prieš 70 dienų, jei dirbta ilgiau nei 6 metus.

White collar darbuotojams įstatymas nustato tokias išeitines išmokas:

1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 12 metų, 2 mėnesių – jei dirbta 15 metų ir 3 mėnesių – jei dirbta 18 ir daugiau metų.

Išmokos blue collar darbininkams nenustatytos teisės aktuose, tačiau aptariamos kolektyvinėse sutartyse. Pažymima, kad išeitinės išmokos mokamos retai, nes bedarbio pašalpos dažniausiai viršija 85 proc. buvusio uždarbio.

White collar darbuotojais vadinami administracinį, vadybinį ar kitą kvalifikuotą darbą dirbantys žmonės taip norint atskirti nuo blue collar darbuotojų arba darbininkų.

Estijoje laikotarpis, per kurį darbdavys privalo pranešti apie atleidimą, priklauso nuo darbo stažo toje įmonėje:

– prieš 15 dienų – jei dirbta mažiau nei 1 metus,

– prieš 30 dienų – jei dirbta 1– 5 metus,

– prieš 60 dienų – jei dirbta 5–10 metų,

– prieš 90 dienų – jei dirbta 10 ir daugiau metų.

Jei darbo sutartis nutraukiama ne dėl ekonominių priežasčių, jokia išeitinė kompensacija nenumatyta. Jei atleidžiama dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), mokama 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Tačiau nedarbo draudimo fondas skiria papildomą kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta daugiau nei 10 metų.

Graikijoje darbdavys, atleisdamas samdomą darbuotoją (white collar), pats nusprendžia, ar pranešti apie atleidimą iš anksto ar mokėti išeitinę išmoką. Jei atleidžiama iš karto, išeitinė išmoka yra didesnė. Įstatymuose nustatyti tokie įspėjimo laikotarpiai:

– prieš 1 mėnesį, jei dirbta 1–2 metus,

– prieš 2 mėnesius, jei dirbta 2–5 metus,

– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 5–10 metų,

– prieš 4 mėnesius, jei dirbta 10–15 metų,

– prieš 5 mėnesius, jei dirbta 15–20 metų,

– prieš 6 mėnesius, jei dirbta 20 metų ir ilgiau.

Išeitinės išmokos dydis samdomiems darbuotojams (white collar) priklauso nuo darbo stažo ir nuo to, ar buvo iš anksto įspėti. Jei atleidžiama be išankstinio įspėjimo, turi būti mokamos tokios išeitinės išmokos:

– 1 mėnesio darbo užmokestis – už stažą nuo 1 iki 2 metų,

– 2 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 2 iki 4 metų,

– 3 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 4 iki 6 metų,

– 4 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 6 iki 8 metų,

– 5 mėnesių darbo užmokestis – už darbo stažą nuo 8 iki 10 metų,

– po 1 mėnesio darbo užmokestį už darbo stažą nuo 10 metų iki 16 metų ir papildomos išmokos už darbo stažą nuo 17 metų.

Jei atleidžiama iš anksto įspėjus, išeitinė išmoka mažinama per pusę.

Darbininkams (blue collar) mokamos išeitinės išmokos priklauso nuo darbo stažo:

– 7 dienų darbo užmokestis – jei dirbta nuo 1 iki 2 metų,

– 15 dienų – jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,

– 30 dienų – jei dirbta nuo 5 iki 10 metų,

– 60 dienų – jei dirbta nuo 10 iki 15 metų,

– 100 dienų – jei dirbta nuo 15 iki 20 metų,

– 120 dienų – jei dirbta nuo 20 iki 25 metų,

– 145 dienų – jei dirbta nuo 25 iki 30 metų,

– 165 dienų – jei dirbta 30 ir daugiau metų.

Ispanijoje nutraukiant darbo santykius pranešimas įteikiamas arba išsiunčiamas paštu prieš 15 dienų, nepriklausomai nuo darbo stažo. Tuo pačiu metu turi būti išmokama ir išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus, tai yra 2/3 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių darbo užmokestis.

Italijoje laikotarpis nuo įspėjimo apie atleidimą iki paties atleidimo nustatomas kolektyvinėse sutartyse. Jis priklauso darbo pobūdžio, stažo, pareigų. Įvairiose kolektyvinėse sutartyse šis laikotarpis svyruoja nuo 10 iki 180 dienų. Išeitinė išmoka teisės aktuose nėra numatyta. Tačiau yra nustatyta tam tikra sutarties pabaigos kompensacija, kuri susikaupia, darbdaviui kiekvieną mėnesį pervedant atitinkamą sumą į specialų fondą. Nuo 2007 m. ši suma pervedama į pensijų fondą, o ne išmokama darbuotojui. Ji nepriklauso nuo to, ar darbuotojas atleidžiamas, ar darbo sutartis pasibaigia. Darbdavys atleidžiamam darbuotojui turi išmokėti kompensaciją, kuri nevadinama išeitine išmoka, ir kuri už pirmus trejus darbo metus yra lygi 41 proc. didžiausios bedarbio pašalpos.

Jungtinėje Karalystėje darbuotojai, turintys mažesnį nei 1 metų darbo stažą, gali būti atleisti iš darbo be atskiro įspėjimo. Darbuotojai, turintys 2 metų darbo stažą, įspėjami žodžiu arba raštu prieš savaitę. Už kiekvienus paskesnius darbo stažo metus įspėjimo terminas ilgėja po vieną savaitę, bet ne daugiau kaip iki 12 savaičių. Išeitinė išmoka mokama asmenims, atleistiems ne dėl jų kaltės ir turintiems didesnį nei 2 metų darbo stažą. Pašalpos dydis priklauso nuo darbo stažo ir darbuotojo amžiaus. Asmenims, jaunesniems nei 22 m. amžiaus, mokama po pusę savaitės darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus. Asmenims nuo 22 iki 41 metų amžiaus mokama 1 savaitės dydžio darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus išmoka. Asmenims nuo 41 m. amžiaus ir vyresniems – 1,5 savaitės darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus dydžio išmoka. Išmoka didinama iki 20 metų stažo, maksimali išmoka – 14,2 tūkst. svarų sterlingų (19,8 tūkst. eurų). Tačiau šiai išmokai nustatyta viršutinė riba: daugiausia mokama už 20 darbo metų, savaitinė alga ribojama 475 svarų sterlingų (661 euras).

Latvijoje darbdavys negali įteikti pranešimo apie atleidimą darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, prieš tai negavęs atitinkamos profesinės sąjungos pritarimo. Įspėjimas apie darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nenumatyta kitaip. Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo:

– 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis – jei dirbta iki 5 metų,

– 2 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta iki 10 metų,

– 3 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta nuo 10 iki 20 metų,

– 4 mėnesių darbo užmokestis – jei dirbta ilgiau nei 20 metų.

Lenkijoje atleisdamas profesinės sąjungos narį darbdavys turi pirmiausia informuoti profsąjungą. Įspėjimo terminai:

– prieš 2 savaites, jei dirbta mažiau nei 6 mėnesius,

– prieš 1 mėnesį, jei dirbta daugiau nei 6 mėnesius,

– prieš 3 mėnesius, jei dirbta 3 metus ir ilgiau.

Išeitinė išmoka paprastai nemokama. Tačiau, jei darbuotojas atleidžiamas dėl sveikatos ar išėjimo į pensiją, mokama 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai nutraukiami dėl etatų mažinimo arba individualiais atvejais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo darbuotojo, gali būti mokamos tokios išeitinės išmokos:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta mažiau nei 2 metus,

– 2 mėnesių – jei dirbta 2–8 metus,

– 3 mėnesių – jei dirbta 8 ir daugiau metų.

Nyderlandų teisės aktai numato keletą atleidimo iš darbo kategorijų: gavus specialios viešojo administravimo institucijos leidimą, teismo keliu, dėl darbuotojo kaltės arba šalių susitarimu. Darbdavys, gavęs išankstinį specialios viešojo administravimo institucijos leidimą, turi įspėti darbuotoją apie darbo santykių nutraukimą:

– prieš 1 mėnesį – jei dirbta mažiau nei 5 metus,

– prieš 2 mėnesius – jei dirbta mažiau nei 10 metų,

– prieš 3 mėnesius – jei dirbta 15 metų,

– prieš 4 mėnesius – jei dirbta 15 metų ir daugiau.

Jeigu leidimas atleisti iš darbo darbuotoją gaunamas prieš įteikiant įspėjimą, ši trukmė gali būti sumažinama vienu mėnesiu, su sąlyga, kad išlaikoma minimali vieno mėnesio trukmė. Jeigu darbo santykiai nutraukiami teismo keliu, sprendimas įsigalioja iš karto, ir darbdavys nėra įpareigotas laikytis įspėjimo terminų. Ši nuostata galioja ir darbuotojui, norinčiam nutraukti darbo sutartį. Teisės aktai nenumato išeitinių išmokų. Tačiau tais atvejais, kai atleidžiama teismo keliu, teismas gali priteisti kompensaciją:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus darbuotojams iki 40 m.,

– 1,5 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus 40-50 m. darbuotojams,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – už kiekvienus išdirbtus metus darbuotojams nuo 50 m.

Be to, teismas gali taikyti koreguojantį koeficientą, kuris priklauso nuo atleidimo aplinkybių. Pavyzdžiui, atleidimo dėl etatų mažinimo atveju išmoka bus dauginama iš koeficiento 1, o jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva – koeficientas bus didesnis. Atleidimo darbuotojo iniciatyva atveju koeficientas gali būti artimas 0.

Portugalijoje atleidžiant darbuotoją dėl jo kaltės turi būti laikomasi nustatytų procedūrų, darbdavys turi įrodyti darbuotojo kaltę. Nutraukiant darbo santykius dėl darbuotojo netinkamumo arba dėl darbo vietos panaikinimo, procedūra panaši: darbdavys turi informuoti darbuotoją ir profesinę sąjungą arba darbo tarybą apie sprendimą ir to sprendimo priežastis. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo netinkamumo, dėl etatų mažinimo ar grupės darbuotojų atleidimo atveju, įspėjimas apie atleidimą iš darbo turi būti įteikiamas:

– prieš 15 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 1 metai,

– prieš 30 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 5 metai,

– prieš 60 dienų – jei darbo stažas mažesnis nei 10 metų,

– prieš 75 dienas – jei darbo stažas 10 metų ir daugiau.

Atleidimo dėl darbuotojo kaltės atveju nereikalaujama laikytis įspėjimo terminų, nemokamos ir išmokos. Šiuo metu išmokų dydžiai tokie:

– 0,4 mėnesio darbo užmokesčio – turint iki 1 m. darbo stažą,

– 0,8 mėnesio – turint iki 2 m. darbo stažą,

– 1,6 mėnesio – turint iki 4 m. darbo stažą,

– 2 mėnesių – turint iki 5 m. darbo stažą,

– 4 mėnesių – turint iki 10 m. darbo stažą,

– 8 mėnesių – turint iki 20 m. darbo stažą.

Prancūzijoje darbdavys, ketindamas nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turi laikytis griežtos atleidimo tvarkos. Prieš atleisdamas darbuotoją dėl asmeninių priežasčių, darbdavys privalo registruotu laišku pakviesti darbuotoją preliminariam pokalbiui, kurio metu turi išaiškinti atleidimo motyvus. Jei atleidžiama dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo), laikomasi tos pačios tvarkos, tik papildomai būtina apie atleidimą pranešti Regioninei verslo, konkurencijos, vartojimo ir darbo santykių institucijai.

Laikotarpis tarp įspėjimo ir atleidimo iš darbo priklauso nuo darbo stažo. Force majeure atvejais negalioja reikalavimas laikytis įspėjimo laikotarpio. Nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbdavys turi įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotoją, dirbusį trumpiau nei 6 mėnesius. Jei dirbta nuo 6 mėnesių iki 2 metų, įspėti reikia prieš 1 mėnesį, jei daugiau kaip 2 metus – prieš 2 mėnesius. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti ilgesni laikotarpiai. Išeitinė išmoka mokama tik darbuotojams, kurių stažas ilgesnis nei 1 metai. Išmoka apskaičiuojama taip: 1/5 mėnesio darbo užmokesčio už vienerius darbo metus ir papildomai po 2/15 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus metus virš 10 darbo metų.

Rumunijoje nustatyta, kad atleidžiant iš darbo dėl fizinio ar protinio nesugebėjimo dirbti, profesinio neatitikimo, etatų mažinimo, darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 20 darbo dienų. Įspėjimo nereikalaujama, atleidžiant asmenį bandomuoju laikotarpiu dėl profesinio netinkamumo. Taip pat įspėjimo nereikia atleidžiant dėl darbuotojo kaltės. Prieš atleisdamas darbuotoją dėl profesinio netinkamumo arba fizinio ar protinio nesugebėjimo dirbti, darbdavys privalo pasiūlyti kitą darbą toje pačioje įmonėje (jeigu yra laisva vieta), kuris atitiktų to asmens sugebėjimus. Darbo kodeksas nenumato išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams.

Slovakijoje, kai darbuotojas atleidžiamas dėl jo kaltės, per praėjusius 6 mėnesius jis turi būti gavęs raštišką įspėjimą apie tai, kad darbdavys nepatenkintas jo darbo kokybe, tačiau per tam tikrą laiką nepasitaisęs. Jei darbuotojas atleidžiama už menkesnį darbo drausmės pažeidimą, per pastaruosius šešis mėnesius jis turi būti buvęs dėl to įspėtas raštu. Įspėjimas apie atleidimą įteikiamas prieš 1 mėnesį – jei darbuotojas dirbo mažiau nei 1 metus, ir prieš 2 mėnesius – jei dirbo 2 metus. Jei atleidžiama dėl organizacinių, ekonominių priežasčių ar dėl etatų mažinimo, taikoma įprasta procedūra. Nustatyta, kad pranešimas apie būsimą darbo santykių nutraukimą turi būti įteiktas:

– prieš 1 mėnesį – jei dirbta 1 metus,

– prieš 2 mėnesius – jei dirbta 5 metus,

– prieš 3 mėnesius – jei dirbta 10 metų.

Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 2–5 metus,

– 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 5–10 metų,

– 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio – jei dirbta 10–20 metų,

– 4 mėnesių, jei dirbta 20 ir daugiau metų.

Išeitinė išmoka nemokama darbuotojams, atleidžiamiems dėl jų kaltės.

Slovėnijoje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas dėl nesugebėjimo atlikti savo pareigų, jam turi būti suteikta teisė pasiaiškinti, ir tam turi būti skirta ne mažiau kaip 3 dienos, išskyrus atvejus, kai yra tokios aplinkybės, dėl kurių suteikti tokią progą nėra prasmės. Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl ekonominių priežasčių turi būti įteikiamas prieš 15 dienų, jei dirbta mažiau kaip 1 metus ir prieš 30 dienų, jei dirbta nuo 1 iki 2 metų. Toliau įspėjimo laikotarpio trukmė ilgėja po 2 dienas už kiekvienus dirbtus metus, bet ne daugiau kaip 60 dienų. Asmenys, turintys 25 metų ir ilgesnį darbo stažą, įspėjami prieš 80 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta kitaip, bet ne trumpesnis kaip 60 dienų laikotarpis. Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl nesugebėjimo atlikti pareigų įteikiamas prieš 15 dienų – jei dirbta trumpiau nei 1 mėnesį, ir prieš 30 dienų – jei dirbta nuo 1 iki 3 metų. Toliau įspėjimo trukmės laikotarpis ilgėja po 2 dienas už kiekvienus darbo metus, bet ne daugiau kaip iki 60 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas 80 dienų laikotarpis asmenims, dirbusiems 25 ir daugiau metų. Mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti trumpesni laikotarpiai. Išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, kurį darbuotojas gavo arba būtų gavęs 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo.

Išmokos dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus:

– 1/5 mėnesinio darbo užmokesčio už kiekvienus metus, jei dirbta nuo 1 iki 10 metų,

– 1/4 mėnesinio darbo užmokesčio už kiekvienus metus nuo 10 iki 20 metų.

Išeitinės išmokos dydis negali viršyti 10 mėnesių darbo užmokesčio sumos.

Suomijoje nustatyta, kad pranešti apie atleidimą darbdavys arba jo atstovas privalo darbuotojui asmeniškai arba laišku, arba elektroniniu paštu. Darbuotojui prašant, darbdavys privalo nedelsdamas raštu nurodyti darbo sutarties nutraukimo datą ir priežastis. Laikotarpis, prieš kurį reikia pranešti apie atleidimą, priklauso nuo darbo stažo įmonėje:

– 14 dienų, jei dirbta iki 1 metų,

– 1 mėnuo, jei dirbta nuo 1 iki 4 metų,

– 2 mėnesiai, jei dirbta nuo 4 iki 8 metų,

– 3 mėnesiai, jei dirbta nuo 8 iki 12 metų,

– 6 mėnesiai, jei dirbta 12 ir daugiau metų.

Švedijoje darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl asmeninių priežasčių, privalo jį įspėti raštu. Jei darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, apie sutarties nutraukimą reikia informuoti ir ją. Pagal pareikalavimą darbdavys privalo nurodyti atleidimo priežastis ir sudaryti sąlygas konsultacijoms. Jei darbuotojas atleidžiamas dėl etatų mažinimo, darbdavys privalo informuoti jį apie tai raštu ir pradėti derybas su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įteikiamas prieš 14 dienų. Jei darbuotojas atleidžiamas dėl jo paties kaltės, pranešimas gali būti įteiktas prieš 7 dienas. Tačiau jei vyksta konsultacijos, iki joms pasibaigiant sutartis negali būti nutraukta. Užimtumo apsaugos įstatyme numatyti tokie įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiai:

– 1 mėnuo, jei dirbta mažiau nei 2 metus,

– 2 mėnesiai, jei dirbta nuo 2 iki 4 metų,

– 4 mėnesiai, jei dirbta nuo 4 iki 8 metų,

– 6 mėnesiai, jei dirbta 10 metų.

Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti kitokios trukmės laikotarpiai. Įstatyme nenumatytos išeitinės išmokos, tačiau dėl jų gali būti susitarta kolektyvinėse sutartyse, pavyzdžiui draudimo planuose, kai darbdavys moka į specialų fondą tam tikrą darbo užmokesčio procentinę dalį.

Vengrijoje minimalus laikotarpis, prieš kurį darbdavys turi įspėti darbuotoją apie ketinimą nutraukti darbo santykius, yra 30 dienų. Šis laikotarpis ilginamas:

– 5 dienomis, išdirbus 3 metus (prieš 35 dienas),

– 15 dienų, išdirbus 5 metus (prieš 45 dienas),

– 20 dienų, išdirbus 8 metus (prieš 50 dienų),

– 25 dienomis, išdirbus 10 metų (prieš 55 dienas),

– 30 dienų, išdirbus 15 metų (prieš 60 dienų),

– 40 dienų, išdirbus 18 metų (prieš 70 dienų)

– 60 dienų, išdirbus 20 ir daugiau metų (prieš 90 dienų).

Tačiau šalių susitarimu laikotarpis nuo 35 ir 45 dienų gali būti pratęstas iki pusės metų. Išeitinė išmoka, įskaitant ir tuos atvejus, kai darbo santykiai nutraukiami dėl ekonominių priežasčių (etatų mažinimo arba nutraukus veiklą), priklauso nuo darbo stažo toje darbovietėje:

– 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta mažiausiai 3 metus,

– 2 mėnesių, jei dirbta 5 metus,

– 3 mėnesių, jei dirbta 10 metų,

– 4 mėnesių, jei dirbta 15 metų, – 5 mėnesių, jei dirbta 20 metų,

– 6 mėnesių, jei dirbta 25 ir daugiau metų.

Vokietijoje atleidžiamas darbuotojas turi būti įspėjamas apie atleidimą mažiausiai prieš 4 savaites. Terminas ilgėja, ilgėjant darbo stažui:

– prieš 1 mėnesį, jei dirbta nuo 2 iki 5 metų,

– prieš 2 mėnesius, jei dirbta nuo 5 iki 8 metų,

– prieš 3 mėnesius, jei dirbta nuo 8 iki 10 metų,

– prieš 4 mėnesius, jei dirbta nuo 10 iki 12 metų,

– prieš 5 mėnesius, jei dirbta nuo 12 iki 15 metų,

– prieš 6 mėnesius, jei dirbta nuo 15 iki 20 metų,

– prieš 7 mėnesius, jei dirbta 20 ir daugiau metų.

Bandomojo laikotarpio metu (iki 6 mėnesių) darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 2 savaites. Šioje valstybėje kiekvienas darbuotojas, atleidžiamas ne dėl savo kaltės, turi teisę gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus, tai yra po 0,5 mėnesio darbo užmokesčio už kiekvienus darbo metus:

– 0,5 mėnesio darbo užmokesčio – už darbą nuo 6 mėnesių iki 1 metų,

– 1 mėnesio darbo užmokestis – už 2 metus darbo,

– 2 mėnesių darbo užmokestis – už 4 metus darbo,

– 5 mėnesių darbo užmokestis – už 10 metų darbo,

– 10 mėnesių darbo užmokestis – už 20 metų darbo.

a

b

c

Naglis Puteikis: Seimo nariai-medžiotojai nesąžiningai agituoja už naktinio matymo taikiklius

karas pries gyvunus

Artėjant Seimo balsavimui dėl įstatymo projekto, kuriuo ketinama įteisinti naktinių taikiklių naudojimą, Naglis Puteikis pasirašė peticiją prieš šią iniciatyvą, gresiančią virsti karu prieš gyvūnus, o savo f/b paskyroje ir bloge paskelbė šį įrašą:

„Seimo nariai-medžiotojai PRIVALĖS nusišalinti nuo šio balsavimo dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo, nes yra suinteresuoti ir visus kitus Seimo narius-ne medžiotojus agituoja už tuos naktinio matymo taikiklius, kas yra nesąžininga – pasirašiau šią peticiją ir kitus raginu tai padaryti:

*******
Žemiau skelbiame gamtosaugininkų iš Nevyriausybinės gyvūnų teisių apsaugos organizacijos kvietimą pasirašyti peticiją.

Gyvūnams mūsų gamtoje reikia Jūsų balso! Seime įregistruotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma leisti naudoti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, kai medžiojami šernai, lapės ir usūriniai šunys. Patvirtinus šį projektą, miškai pavirs gyvūnų skerdyklomis. Neleiskite tam nutikti. Jau nemažai piliečių išreiškė savo neigiamą poziciją pasirašydami peticiją. Išsakykite savo nuomonę ir Jūs.

Pasirašyti peticiją prieš šiuos naktinius taikiklius galite: http://www.e-peticija.lt/peticija/215/.

1

Kas nutiks jei naktiniai taikikliai bus įteisinti?

Pirmiausia, naktinių taikiklių įteisinimas padarys didelę žalą gamtai ir jos apsaugai.

Naktinių taikiklių naudojimas iki minimumo sumažina žvėries galimybę pabėgti bei iš esmės panaikina jų ramybės periodą. Taip pat tikėtina, kad nemažai medžiotojų įsigis pigius abejotinos vaizdo kokybės taikiklius, kurie tik dar labiau padidins gyvūnų sužalojimų riziką. Dėl to projektas yra pavojingas gyvūnijos apsaugai bei prieštarauja medžioklės etikai.

Naktiniai taikikliai, leidžiantys lengvai nušauti žvėrį tamsiu paros metu, padidins brakonieriavimo mastą. Per paskutinius trejus metus išaiškinti 1478 administraciniai teisės pažeidimai, susiję su medžiokle. Medžiotojai pripažįsta, kad brakonierių yra jų pačių tarpe. Jau dabar medžiotojai giriasi turintys naktinius taikiklius, nors tai yra nelegalu. Tai parodo, kad bendra medžiotojų kultūra nėra pakankamai aukšta, o vidinė savikontrolė neveikia.

2

Naktinių taikiklių naudojimo tik šernų, lapių ir mangutų medžioklėje kontrolė negalės būti įgyvendinta. Nėra jokio būdo nustatyti ir įrodyti, kad žvėris (pvz. elnias) buvo sumedžiotas su naktiniu taikikliu.

Neveikiant kontrolei, naktiniai taikikliai bus naudojami šaudant ir Berno konvencijos saugomas rūšis, taip darant žalą jų populiacijoms bei pažeidžiant konvenciją.

Antra, naktiniai taikikliai nepadės spręsti afrikinio kiaulių maro problemos. Jau dabar yra pakankamai priemonių mažinti šernų populiaciją: leidžiama medžioti visus metus, leidžiama naktį naudoti prožektorius, medžiotojai turi modernią įrangą.

Trečia, šis įstatymo projektas yra nepagrįstai skubotas ir neskaidrus pataisų priėmimo procesas silpnina pilietinę visuomenę, ketvirta, leidimas civiliams laisvai įsigyti ir turėti karinės paskirties įrangą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

3

Pasakykite NE karui prieš žvėris.

Tik Jūsų balsas leis užkirsti kelią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimui.

Išsakykite savo nuomonę http://www.e-peticija.lt/peticija/215/.

Dėkojame už jūsų balsą!

Brigita Kymantaitė

Organizacijos vadovė viso kolektyvo vardu

V. Rubavičius: pensijoms tenkanti BVP dalis Graikijoje –16, ES vidurkis – 13, Lietuvoje – 7 proc. ir toliau mažėja

Autoriui leidus, dalinamės Vytauto Rubavičiaus straipsniu „Lietuva Graikijos veidrodyje“.

*******

Lietuva Graikijos veidrodyje

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame?

Graikija tapo Europos Sąjungos galvos skausmu, tačiau kodėl mums neskauda galvos dėl savų problemų. O smaugiančių mus bėdų į valias. Skurdo plitimas, visuomenės nykimas, sveikatos apsaugos menkėjimas, raštingumo nuosmukis, alkoholizmas, savižudybės, prekyba žmonėmis… Niekas nesvarbu, tačiau – Graikija. Ji šiokia ir anokia, ji anokia ir šiokia. Kokių tik politkorektiškų sarkazmų nepaleidžiama Graikijos pusėn. Atrodytų, reikalas paprastas: Graikijai tapus ES galvos skausmu, ES ir sprendžia jos klausimą. Ko mums, nuo kurių niekas tuose reikaluose nei sprendimuose nepriklauso, taip jaudintis ir taip, kartais net nepadoriai purkštauti? Kodėl mums taip parūpo Graikijos skola? Juk ne mums tą skolą mokėti, o jei ir reiks prisidėti, tai, ko gero, pirmieji, kaip jau mums įprasta, ir prisidėsime.

Žiniasklaida, kaip užsakyta, su jos pasitelkiamais analitikais kuria atgrasų Graikijos įvaizdį. Kodėl žiniasklaidą ir politikus taip žeidžia Graikijos naujojo premjero Alexio Tsipro ir jo vyriausybės kietumas derantis su ES? Juk jie kietai gina savuosius nacionalinius interesus. O gal mums ima atrodyti, kad Graikijos nacionalinius interesus mes išmanome geriau? Bankų analitikai sutinka, kad Graikijai pinigai ilgus metus buvo visaip siūlomi – tik imkit ir skolinkitės, tačiau tuoj ima išmintingai ironizuoti, esą ne bankai ir didžiosios valstybės čia kaltos, o pats imantis pinigus turįs galvoti, kaip juos grąžinsiąs. Tačiau juk visi kuo puikiausiai supranta, kad už jokias valstybės skolas niekas asmeniškai nėra atsakingas ir jokių vyriausybių vadovai bei nariai niekada negrąžins tų skolų iš savo sąskaitų. Juk ir Lietuva krizės metais skolinosi ne už tarptautinių finansinių institucijų siūlomus 2,5 procentus, o bankuose – už 7–8 procentus. Niekas iki šiol nepaaiškina, kam konkrečiai buvo naudinga, kaip tik daug brangiau praskolinti Lietuvą?

Anksčiau buvo aiškinama, esą Graikija ilgokai apgaudinėjusi ES ir bankus savo ataskaitomis, ekonominės raidos duomenimis. Pastaruoju metu tokių svarstymų jau nebegirdėti. Matyt, susivokta, kad valstybė apgaudinėti gali tik labai norinčius apsigauti, kad tos vadinamosios apgavystės yra būtina bendro žaidimo priedanga, kuri vėliau tampa pasiteisinimu visuomenei. Vienas didžiausių šiuolaikinės ekonomikos sektorių – valstybių praskolinimo sektorius. Svarbu valstybę pakabinti ant geros skolos kabliuko, o po to jau skolinimosi ratas suksis nesustodamas. Visi bus patenkinti – ir valstybės aukštieji vadovai, kuriems nesiliauja byrėti nuo skolinimosi procentų, ir skolintojai, kurie džiaugiasi nerizikingomis investicijomis. Tad geriausios investicijos – skolinti galinčioms skolintis valstybėms.

Paklauskime savęs, o sykiu ir visų rangų ES politikų, bankų analitikų ir įvairiausių atspalvių bei orientacijų komentatorių – kada ir kaip Graikija gali išmokėti 300 mlrd. eurų viršijančią skolą? Atsakymas aiškus – niekada ir niekaip. Tad nesutvarkius skolos klausimo, o tiksliau – vienaip ar kitaip jos nenurašius, Graikijos laukia ilgas ir nuobodus vegetavimas. Juk ir dabar visos finansinės injekcijos, visi vadinamosios paramos „paketai“ skiriami jos skoloms apmokėti, vadinasi, grįžta skolintojams, tačiau dar labiau didina Graikijos įsiskolinimą. Tad Graikijos vadovų tikslas – nusimesti šią vis labiau veržiančią kilpą. Įnirtingai deramasi, kaip tą kilpą atlaisvinti ar net „atidėti“. Pagrindiniai žaidėjai kuo puikiausiai žino žaidimo taisykles, suvokia, ką ir kaip kalbėti publikai bei žiniasklaidai. Graikijos vadovams visiškai nerūpi, kaip jų šalis „piešiama“ kitose šalyse, kokius dvigubus ar trigubus standartus turi taikyti ES, kaip jos precedentas paveiks ES raidą, nes jiems svarbiausia – nusimesti skolos kilpą taip, kad graikų visuomenė kuo mažiau nukentėtų. Kaip tik tas rūpestis sava visuomene labiausiai ir žeidžia mūsų politikus bei žiniasklaidininkus.

Kodėl mūsų politikai ir žiniasklaida vis labiau ima baisėtis Graikijos pensijomis? Atrodytų, tik džiaukimės, kad Graikijos pensininkai gerai gyvena. Baisimės mes ir Graikijoje įprastomis socialinėmis išmokomis, valstybės tarnautojų atlyginimų vidurkiais. Baisimės dėl to, kad Graikija tapo tarsi veidrodžiu, kuriame nori nenori pamatome savuosius socialinius reikalus, pensijų ir atlyginimų rodiklius. Kol Graikijos ir ES derybos nesuaudrino mūsų žiniasklaidos, tol nebuvo išlindęs ir vienas menkas, tačiau labai daug ką apie socialinę visuomenės būseną pasakantis rodiklis – pensijoms tenkanti BVP dalis. Pasirodo, kad Graikijoje ta dalis yra 16 procentų, o ES vidurkis – 13 procentų. Nereikia didelio proto suprasti, kad Lietuvoje pensijoms tenkanti dalis yra viena iš mažiausių trejeto, tačiau vis dėlto pribloškia, kodėl tokia maža – tik 7 procentai. Beje, nuosekliai mažėjanti pastaraisiais metais, kai mūsų politinis elitas nepaliaujamai giriasi suvaldyta krize, augančia ekonomika ir gerėjančiais kitais globalumo rodikliais.

Tas negailestingas Lietuvos rodiklis rodo ne tik apgailėtiną pensininkų būseną bei tam tikrą socialinę prarają, iš kurios nėra jokių galimybių išsikapstyti – ar kas bent girdėjo įtakingus politikus kalbant apie būtinumą artinti pensijų dalį kad ir prie 10 procentų BVP? Šis skaičiukas įvertina ir valstybės valdymo, tad ir politinio elito su prezidentais, Seimo pirmininkais ir premjerais kokybę. Jis išreiškia jų tikrąjį požiūrį į visuomenę ir jos socialinę raidą, o sykiu yra vienas iš reikšmingų visuomenės ir valstybės atskirties matų. Sutikime, visiškai objektyvus ir akivaizdus. Tad visa mūsų valstybės raida, visokie krizių „suvaldymai“ vyko ir vyksta visuomenės „drengimo“ sąskaita. Lietuvos politinio elito požiūriu, tai natūralus vyksmas, o žmonėms reikia mokytis ir mokytis būti „lankstesniems“. Tačiau štai Graikijos premjeras, tas apgailėtinas populistas, niekaip nesutinka net su siūloma 15 procentų dalimi. Tik pagalvokit – nesutinka mažinti pensijų. Andriui Kubiliui teprireikė vienos nakties nurėžti dalį ir nuo mažiausių ES pensijų, o štai A. Tsipras šokdina ne tik visus garbiuosius ES lyderius, valstybių ir tarptautinių finansinių organizacijų vadovus, bet ir – Kreditorius…

Žvelgdamas į Graikijos veidrodį, nori nenori prieini liūdnokos išvados – ėmęs siūlomus pinigus Graikijos politinis elitas dalijosi jais ir su visuomene. Suprantama, dalis tų pinigų nukeliavo į aukštojo politinio ir su juo susijusio ekonominio sluoksnio kišenes, tačiau nebuvo gailima ir graikams. Pensijos, papildomi atlyginimai, atostogų ir motinystės išmokos. Visi graikai pajuto narystės ES naudą. Visiems graikams buvo laiduota ori senatvė. Lietuvos politinis elitas linkęs tik skolintis, tačiau nelinkęs dalytis su visuomene. Visuomenei privalu vien apmokėti skolas. Toks politinio elito požiūris, tokia ir įtvirtinta socialinė politika, kurią palaiko ir tą elitą aptarnaujantys mokslininkai bei analitikai – juk įžymiojo „socialinio modelio“ kūrėjai bei propaguotojai nei siūlomo Darbo kodekso, nei Sodros reformos metmenų taip pat nesieja su pensijoms tenkančios BVP dalies didinimu.

Naglis Puteikis: tirdamos teisėjų ryšius su verslininku A. Radvila, teismų savivaldos institucijos atsakė ne į visus klausimus

krepsinio_kamuolys

Susipažinęs su tik šiandien iš Nacionalinės teismų administracijos oficialiai gautu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu iškelti drausmės bylą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, šio teismo pirmininkui Egidijui Žironui, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Teisėjų tarybą, informuodamas, kad iki šiol iš jokios teismų savivaldos institucijos negavo jokio atsakymo į šiuos klausimus, kuriuos pateikė 2015 m. kovo 5 d. paklausime, reaguodamas į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją:

1.      Nuo kada A. Radvila rengia krepšinio turnyrus, kuriuose dalyvauja teisėjai? Kokie konkretūs teisėjai ir kada dalyvavo šiuose turnyruose? Ar šie teisėjai sprendė bylas, susijusias su A. Radvila? Ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, dalyvaudami A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose, nors šiame teisme buvo nagrinėjamos su juo susijusios bylos?

2.      Ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas žinojo, kad jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvauja verslininko A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose? Jei taip, ar jis nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, toleruodamas padėtį, kai jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvavo renginiuose, kuriuos organizavo šiame teisme nagrinėtų bylų baigtimi suinteresuotas verslininkas?

Naglis Puteikis dar kartą paprašė atsakyti į šiuos klausimus ir pažymėjo, kad vertinant didelį rezonansą visuomenėje sukėlusį teisėjų elgesį, dalyvaujant verslininko Algimanto Radvilos užeigoje Kaišiadoryse vykusioje puotoje, turi būti ištirtos visos aplinkybės.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą ir pakartotinį Naglio Puteikio paklausimą rasite čia:

2015 06 12 TEDK atsiustas 2015 05 11 sprendimas iskelti drausmes byla E Zironui

2015 06 12 paklausimas TEDK ir Teiseju tarybai

Daugiau:

Teisėjų taryba spręs, kaip įvertinti teisėjų puotą Kaišiadoryse (paskelbtas atsakymas)

Nacionalinė teismų administracija paaiškino puotą teisėjams surengusio verslininko dukters karjerą

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų tostus, krepšinio turnyrus ir verslininko dukters įdarbinimą

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų puotą Kaišiadoryse

 

 

 

 

 

 

Naglio Puteikio pastabos apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą

Naglio Puteikio komentaras apie šiandien Seime perskaitytą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą:

Labai gerai, kad Prezidentė pagaliau prabilo ir apie vienišus, sergančius, skurstančius bei kenčiančius nuo priklausomybių, apie socialinę atskirtį, dėl valstybės kaltės išvogus pagalbos telefonui 112 skirtus pinigus, bagažinėje gyvą sudegintą moksleivę ir kitus beviltiškai prašančius pagalbos, vagiamus ES milijonus.

Blogai, kad neparagino teisėsaugos nustatyti, dėl kieno kaltės bagažinėje buvo sudeginta 17-metė, o šį pavasarį sudegė ir mama su trimis mažamečiais vaikais Alytaus rajone, kad neparagino ištirti ES pinigų švaistymo.

Labai blogai, kad nė vieno žodžio nepasakė apie didėjančią turtinę nelygybę, greituosius kreditus, girdymą alkoholiu. Juk įvedus progresinius mokesčius vien tik Seimo nariams, teisėjams ir aukštiems valstybės tarnautojams bei valstybės įmonių vadovams tos papildomai į valstybės biudžetą surinktos sumos užtektų, kad „su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį“ galėtų atsiliepti į kiekvieną skambutį.

*******

Prezidentės pranešimo tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentes-d-grybauskaites-metinio-pranesimo-tekstas.d?id=68150066

Kelios Naglio Puteikio parinktos citatos:

Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.

Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys.

… Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos.

Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui…

Skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

…Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema.

Realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.

…Gerbiamieji, suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties.

Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.

Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį.

Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui.

Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys… Kaimynai latviai tikslą tapti šalimi be vaikų namų įrašė į valstybės 100-mečio jubiliejaus programą.

Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas. Visuomenei senstant, jų poreikis vis didės. Šiuo metu Lietuvoje vos 1 procentas garbaus amžiaus žmonių gauna profesionalią slaugą ir globą.

Vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką.

Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį.

Atskirties sienas griauna kultūriniai projektai ir iniciatyvos – per dainą, knygą, teatrą grąžindami visuomenei gyvenimo palaužtus žmones.

Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

Tai investicija į ateitį – pareiga, kurios negalime atidėlioti.“