Naglis Puteikis siūlo neapmokestinti minimalios mėnesinės algos

Naglis Puteikis Seime įregistravo įstatymo pataisą, kurią priėmus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų toks pat, kaip minimali mėnesinė alga, įstatymo projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078839.

Pokalbį su Rasa Žemaite, kurios atstovaujamas Nacionalinis aktyvių mamų sambūris seniai kalba apie būtinybę reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, nes yra neproporcingai apmokestintos minimalios pajamos, rasite čia: „Su Rasa Žemaite: kodėl skursta Lietuvos vaikai ir kaip iš socialinio modelio „pradingo“ mokesčių reforma“.

Taip pat dalinamės Dano Nagelės publikacija, paskelbta portale respublika.lt.

*******

Ir skurstantys nori gyventi

Seimo narys Naglis Puteikis registravo pataisą, kuria siūlo, kad neapmokestinamas pajamų dydis būtų patvirtintas toks pat, kaip ir vidutinė mėnesinė alga. Jo nuomone, svarbiausia yra ne valstybės biudžetas, o žmonių gerovė.

Jei N.Puteikio pasiūlymui būtų pritarta, neapmokestinamas pajamų dydis, nuo kurio nemokamas gyventojų pajamų mokestis, siektų tiek pat, kiek ir MMA, kuri šiuo metu yra 325 eurai. Kitaip tariant, jei žmogus teuždirba 325 eurus, jis išvis nemoka gyventojų pajamų mokesčio, jei uždirba 335 eurus – moka tik nuo 10 eurų ir t.t. Ir jei didėtų MMA, tokiu pačiu dydžiu ūgtelėtų neapmokestinamas pajamų dydis.

„Aš noriu sukelti diskusiją, kodėl, pavyzdžiui, Vokietija tai patvirtinti gali, o kodėl mes negalime. Kai norima padidinti MMA, visi šaukia, kad tai būtų didelė našta verslui. O kai bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, verslininkams jokių praradimų nebus, pajamų kiek praras tik valstybės biudžetas. Tačiau netektą sumą būtų galima surinkti kitais būdais. Jei pas mus yra mažiausias biudžeto perskirstymas, vadinasi, yra nearti dirvonai“, – sakė N.Puteikis.

Pasak parlamentaro, Finansų ministerija ir kiti skeptikai aiškins, kad dėl jo siūlymo biudžetas netektų daug pajamų, tačiau politikas siūlo pagalvoti, kad kai žmonės dėl mažesnio neapmokestinamo pajamų dydžio pinigų turės daugiau, tai daugiau jų ir išleis. O taip nemaža dalis tiesiogiai netektų pajamų vis tiek pasieks biudžetą.

„Padidinus neapmokestinamą pajamų dydį būtų galima lygiagrečiai svarstyti įvairių kompensacijų mažinimą, nes kompensacijų dalinimas reikalauja daug žmogiškų resursų, o tai reiškia, kad ir administravimo išlaidų. Todėl dar dalis netektų pajamų grįžtų į biudžetą. Be to, galima dar įvesti ir tikrus progresinius mokesčius, kurie yra beveik visoje ES, išskyrus gal Rumuniją ir Bulgariją. Pažiūrėkime, kokios yra Seimo narių, Konstitucinio Teismo teisėjų, valstybės įmonių vadovų algos. Jos yra kosminės. Daug kas sako, kad tinginiai naudosis tuo, kad nuo MMA nebus skaičiuojami mokesčiai. Bet pasižiūrėkime, kaip atrodo parduotuvių kasininkių išvargę veidai. Jie nerodo gyvenimo džiaugsmo. Jei įteisintume progresinius mokesčius daug uždirbantiems, surinktume daug milijonų, kurie kompensuotų biudžeto pajamų netekimą panaikinus mokesčius mažiausiai uždirbantiems“, – sakė N.Puteikis.

Seimo nario teigimu, kai prasideda diskusijos, kad reikia padėti mažiausiai uždirbantiems, užsipuola Finansų ministerija su savo kontrargumentais.

„Girdėjau finansų ministro Rimanto Šadžiaus interviu per nacionalinę televiziją, kurio metu korespondentas jo labai taikliai paklausė: „Žadate truputį pakelti MMA. Kodėl neplanuojate iš viso nuo gyventojų pajamų mokesčio atleisti tuos, kurie dirba už MMA?“ Ministras atsakė, kad turi būti solidarumas, mokesčius turėtų mokėti visi, net ir varguoliai. Taip esą yra ir JAV. Man atrodo, kad ministras klysta dėl JAV. Bet net jei ir neklysta, ten gyventojų pajamų mokestis yra daug mažesnis. Mūsų premjero ir finansų ministro tikslas yra valstybės biudžeto pajamos, o mano – žmonių šypsenos blogiausiai apmokamuose darbuose. Jų laimės indeksas, o ne biudžeto indeksas yra svarbesnis. Kitos šalys tai sugeba suderinti. Jei žmonių nekamuos problemos dėl mažų pajamų, tai ir jų darbo našumas, kurį taip mėgstama peikti, bus didesnis. Biudžetas yra įrankis žmonių laimei sukurti, o ne atvirkščiai“, – teigė N.Puteikis.

Naglis Puteikis siūlo didinant MMA kartu proporcingai didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžius

Artėjant rinkimams, valdantieji sukruto didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau šie iš pirmo žvilgsnio dosnūs pasiūlymai, užuot palengvinę skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, gali virsti dar vienu biudžeto papildymu.

Rytoj, rugsėjo 22 dieną, rytinėje Seimo darbotvarkėje numatytas dviejų rezoliucijų pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Būrys Darbo partijos narių siūlo priimti rezoliuciją, kuria Seimas pasiūlytų vyriausybei „iki 2016 metų liepos 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų per mėnesį“. Alternatyvų projektą įregistravęs Petras Gražulis siūlo siūlyti kiek kitaip: „numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokesčio vidurkį šalies ūkyje. Įtvirtinti, jog minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.“

Abiejose rezoliucijose nė žodžiu neužsiminta apie esminį dalyką – padidinus MMA, didelė dalis to padidinimo iš žmonių bus atimta, iš didesnės algos išskaičiuojant didesnius mokesčius ir įmokas (Apie tai jau seniai kalba ir rašo Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, jo atstovės Rasos Žemaitės komentarą rasite čia: „Su Rasa Žemaite – kodėl skursta Lietuvos vaikai ir kaip iš socialinio modelio „pradingo“ mokesčių reforma„).

Kad MMA padidinimas iš tiesų papildytų žmonių kišenes, o ne biudžetą, Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymus papildyti abu rezoliucijų projektus.

„Padidinus minimalią mėnesinę algą, bet kartu proporcingai nepadidinus neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, didelė dalis šių lėšų ne pagerins skurstančių dirbančiųjų gyvenimą, bet mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų pavidalu papildys valstybės biudžetą. Iki šiol didinant minimalią mėnesinę algą neapmokestinamųjų pajamų dydžiai arba visai nebūdavo didinami, arba būdavo padidinami ne iš karto, neadekvačiai, neproporcingai, ir tą padidinimą didele dalimi nulemdavo ne siekis užtikrinti orų, ekonominės realijas atitinkantį dirbančiųjų pragyvenimą, bet siauri politinių partijų interesai (pvz., rinkiminiai). Kad to būtų išvengta, būtina įtvirtinti sąsają tarp minimalios mėnesinės algos ir proporcingo neapmokestinamųjų pajamų dydžių padidinimo“, – rašoma šiandien įregistruotuose Naglio Puteikio pasiūlymuose.

Darbiečių rezoliuciją jis siūlo papildyti įrašant, kad nuo 2016 metų liepos 1 dienos didinant minimalią mėnesinę algą iki 437 eurų  per mėnesį, kartu bus proporcingai padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, o papildymas Petro Gražulio rezoliucijai toks: „Įtvirtinti, kad didėjant minimalios mėnesinės algos dydžiui, kartu proporcingai padidinami ir neapmokestinamųjų pajamų dydis bei papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis.“

Naglio Puteikio pasiūlymus ir pačias rezoliucijas rasite čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078221

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078222

Vilniaus savivaldybei – prašymas pagailėti ir padėti vienišiems senukams, ligoniams, nepasiturintiems

Tokių prašymų, kokį skelbiame žemiau, įvairioms savivaldybėms išsiųsta daug – nes likimo valiai absoliučiame skurde paliktų žmonių Lietuvoje daugiau, nei gali įsivaizduoti tie, kurie gyvena palyginti saugiai ir sočiai. Padėti patiems silpniausiems neleidžia melo sistema, apie kurią rašyta straipsnyje „Apie skolintus batus ir valstybinę melo sistemą„. Bet belstis į sieną ir po truputį tą melą klibinti vis tiek verta – čia vienas iš tokių bandymų. O kartais ir šiokia tokia pagalba žmogui vis dėlto suteikiama…

*******

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centrui
Pilaitės seniūnijai

Nr. SN-S-0916/2015

Prašyčiau informuoti, kokia pagalba teikiama … (gatvės pavadinimas), Vilniuje, gyvenančiai … (Vardas, Pavardė), kurios visos pajamos yra vos didesnės už 100 Eur (mano žiniomis, jas sudaro, skaičiuojant sena valiuta, 271,33 Lt senatvės pensija, 70 Lt našlės pensija ir kartą per 3 mėnesius iš Vilniaus m. savivaldybės gaunama 52,67 Lt šalpos išmoka, o iš senatvės ir našlės pensijų dar vykdomos išskaitos po 20 procentų dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas), todėl moteris, kuriai diagnozuotos kelios sunkios ligos, tarp jų ir depresija, gyvena absoliučiame skurde, negalėdama patenkinti būtiniausių poreikių.
Taip pat prašau:
1. Vilniaus miesto savivaldybės – suteikti … (Vardas, Pavardė) papildomą socialinę paramą, pasinaudojant savo teise teikti ją ypatingai pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai pagal nustatytus teisės aktus parama nepriklauso arba nėra pakankama, tam panaudojant socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas.
Priimant sprendimą dėl šios paramos suteikimo, prašau atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą man adresuotame rašte Nr. (15.3-35)SD-112:

„Atsižvelgiant į … (Vardas, Pavardė) gaunamos pensijos dydį (114 Eur), kuris neviršija 20 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (51 Eur), savivaldybės administracija galėtų pasinaudoti jai suteikta teise ir skirti moteriai 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 25,50 Eur, socialinę pašalpą per mėnesį išimties tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
2. Vilniaus miesto savivaldybės – priimti sprendimą kompensuoti … (Vardas, Pavardė) didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 ir 11 straipsniuose; priimant šį sprendimą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, išdėstytą rašte Nr. (15.3-35)SD-112.
3. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro ir Pilaitės seniūnijos – įvertinti … (Vardas, Pavardė) padėtį ir suteikti jai reikalingas socialines paslaugas, atsižvelgiant, be kitų dalykų, ir į tai, kad kritinėje skurdo būklėje atsidūrusi moteris yra vieniša, todėl patiria dar didesnę socialinę atskirtį, nes bendravimo stygius gilina depresiją.

PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Seimo nariui Nagliui Puteikiui Nr. (15.3-35)SD-112

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau

Juozas Bernatonis1

Teisingumo ministerija pasižymi ypatingai išvystytu kurtumu, kuris leidžia negirdėti kritinėse situacijose padėti prašančio žmogaus balso. Pvz., ministerija nemato problemos, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus iš 159 Eur (550 Lt) pensijos, jau nekalbant apie minimalios algą (kurią tiksliau būtų vadinti skurdo daviniu), antstoliams leidžiama išskaičiuoti pusę sumos, paliekant žmogų badauti – apie tai atskirai kalbėsime artimiausiu metu.

Ne mažiau kurčia ministerija ir kitam pagalbos šauksmui – tuo labiau, kad jis sklinda iš įstaigos, kurioje savo dienas leidžiančius žmones mūsų visuomenė laiko lyg ir ne visai žmonėmis: iš pataisos namų. Bausmes atliekantys nuteistieji neseniai visoje šalyje paskelbė masinę bado akciją. Po to, kai Naglis Puteikis išklausė jų skundus ir reaguodamas į dalį pagrįstai keliamų problemų įregistravo Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisas (aiškinamąjį raštą ir projektą rasite čia), nuteistieji bado akciją sustabdė. O kaip į šią ekstremalią situaciją reagavo ministerija? Ogi niekaip – tiesiog apsimesdama, kad problemos nėra.

Bandydamas pažadinti iš letargo, vakar Naglis Puteikis išsiuntė ministrui Juozui Bernatoniui štai tokį raštą:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui
Nr. SN-S-0916/2015
Manydamas, kad teikiant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą Nr. XIIP-3021 bei 2015-06-23 priimant jį Lietuvos Respublikos Seime buvo paskubėta ir nepakankamai įsigilinta į problemas, todėl neleistinai pabloginta pataisos namuose  bausmę atliekančių nuteistųjų padėtis ir tai šalies mastu išprovokavo masinę bado akciją, vakar, 2015 m. rugsėjo 15 d., įregistravau Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo projektą XIIP-3533 ir kviesčiau Jus aktyviais veiksmais paremti šią iniciatyvą, kad šį įstatymo projektą būtų galima kuo skubiau pateikti, svarstyti ir priimti Lietuvos Respublikos Seime.
Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

 

Pirmoji Lietuvos.link tema – skurdas

Lietuvos.link1

Dalinamės gera naujiena: startavo svetainė Lietuvos.link, pirma tema – skurdas: http://lietuvos.link/

Profesorius Romas Lazutka sako, kad skaičiuojant per 5 metus jį patiria trečdalis Lietuvos gyventojų, bet visuomenė taip apkvailinta, kad net nekelia klausimų. Dr. Aušra Maldeikienė – kad gyvenam taip, kaip nusipelnėm, nes užsiauginom politikus, visus atsakymus žinančius taip, kaip prezidentė – vienu sakiniu. Dar yra dr. Rasos Zabarauskaitės paaiškinimas, kaip oficiali statistika iškreipia skurdo vaizdą Lietuvoje, klausimas Remigijui Šimašiui, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Irinos Judinos ir Naglio Puteikio straipsniai.

Skaitykim ir dalinkimės:)

 

Ką daryti su pabėgėliais iš Sirijos

Reikia kovoti su pabėgimo priežastimis. O ES iš dalies prie jų prisideda.

Dabartinė pabėgėlių banga plūsta pirmiausia iš Sirijos, kurioje prieš karą gyveno 22 milijonai žmonių. JTO Pabėgėlių komiteto duomenimis, per ketverius metus savo namus paliko 11 mln. sirų, iš jų:

7,2 mln. persikėlė į kitą Sirijos vietą;

2 mln. – Turkijoje;

1,1 mln. – Libane;

0,6  mln. – Jordanijoje;

0,25 mln. – Irake (daugiausia Irako Kurdistane);

0,13 mln. – Egipte.

Turkijos ir Irako Kurdistano vyriausybės jau antrus metus prašo JTO, JAV, ES pagalbos dėl pabėgėlių išlaikymo ir skundžiasi, kad jų nebeįstengia išlaikyti, nes trūksta pinigų. Pvz., Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas nurodė, kad pabėgėlių išlaikymas Turkijai kainavo šešis milijardus JAV dolerių, paramos iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų gavo tik pusę milijardo JAV dolerių – o visą likusią sumą teko skirti pabėgėliams skriaudžiant savo piliečius, ir Turkijai tai pernelyg didelė našta.

Spėju, kad tęsiantis kovoms Sirijoje pabėgėliai tiesiog nebetelpa Turkijoje ir Libane, iš ten ir pajudėjo milžiniški srautai. Gal ir Turkijos vyriausybė pradėjo nebepriiminėti į stovyklas.

Vadinasi, reikia nutraukti karą Sirijoje. O sukilėlius pirmiausia finansuoja sunitiškos arabų valstybės, kurios, beje, pabėgėlių nepriima. Manau, kad ši banga yra sukelta organizuotai iš Sirijos prezidento Bašaro al-Asado pusės, nes ji plūstelėjo būtent po Asado gynybos ministro vizito Maskvoje (puiki gynybinė priemonė, nes JAV ir ES taip pat prisideda prie sukilėlių finansavimo). Prisidėjo ir Turkijos elgesys su pabėgėliais, jau nedraugiškas, nes, viena vertus, persipildė stovyklos, o antra vertus, Turkijai nepatinka, kad dalis ES šalių finansuoja kurdus Irake ir ypač Sirijoje, kurioje garbinamas kurdų Darbininkų partijos lyderis A. Odžalanas, o jį Turkija laiko didžiausiu teroristu.

Asadą galima suprasti – sunitiškos arabų valstybės finansuoja prieš jį kovojančius Islamo valstybę ir Al Nusra frontą, JAV ir dalis ES – tą patį Al Nusra, Laisvosios Sirijos armiją ir kurdus, kurių dalis kartu su Laisvąja Sirijos armija plečia teritorijas net ten, kur negyvena kurdai (nors kurdai su Asadu nekariauja, bet plečia savo autonomiją, kurios anksčiau nenorėjo Asadas).

Bet kuriuo atveju, Asadas yra teisėtai išrinktas prezidentas, kaip ir Sirijos parlamentas, o sukilėlius finansuoja kaimynai, JAV, dalis ES, tapdami viena iš agresijos priežasčių (analogija su Ukraina – Rusija finansuoja separatistus).

Rusijos elgesį smerkiame, o Sirijos sukilėlių elgesio  – ne. Dvigubi standartai.

Ką daryti? Manau taip:

  1. štai čia Lietuvos Vyriausybė ir Prezidentė, mano galva, privalo pradėti reikalauti, kad JAV ir didžiosios ES valstybės nustotų finansuoti sukilėlius ir būtų sudarytas analogiškas Minsko susitarimui toks pats taikos susitarimas tarp Asado ir sukilėlių – tada sustos pabėgėlių banga.
  2. Tegu pirmiausia didžiąją dalį pabėgėlių pasiima tos ES šalys, kurios teikia ginklus Laisvajai Sirijos armijai;
  3. Pabandykime atskirti ekonominius pabėgėlius nuo tų, kurie bėga nuo karo – pastaruosius priimkime;
  4. Bet kuriuo atveju visi pabėgėliai stengsis iš Lietuvos pabėgti, nes čia daugėja skurstančių, o visos didžiosios partijos skatina turtinės nelygybės didėjimą ir nieko nedaro, kad skurdo Lietuvoje mažėtų;
  5. Siūlau skurstančius Lietuvos piliečius taip pat pripažinti ekonominiais pabėgėliais ir remti panašiai, kaip remiame pabėgėlius iš kitų šalių;
  6. Pats priimčiau gyventi pabėgėlių šeimą, nekreipdamas dėmesio ar jie ekonominiai, ar nuo karo, nes tai atskirti labai sunku.