Lapkričio 24 d. Seimas spręs, ar nori toliau apmokestinti skurstančius

Ekonomikos augimas leidžia Seimui jau artimiausiu metu priimti principinį sprendimą, kuris taptų žingsniu link socialiai atsakingos politikos, padėtų sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį – įsitikinęs Seimo narys Naglis Puteikis, kurio pasiūlymą nustatyti, kad minimalios algos dydžio pajamos nebūtų apmokestinamos, Seimas svarstys lapkričio 24 d. kartu su Finansų ministerijos parengtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo projektu.

Vyriausybė siūlo nustatyti, kad mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra 200 Eur, tačiau toks sprendimas, kaip nurodo Naglis Puteikis, būtų ydingas dėl kelių priežasčių:

  1. Apmokestinti minimalią mėnesinę algą yra socialiai neatsakinga politika, nes Lietuvoje ši alga tokia nedidelė, kad dažniausiai neužtikrina ne tik oraus, bet ir minimalaus pragyvenimo, būtiniausių poreikių patenkinimo, todėl dalis dirbančiųjų skursta ir priversti prašyti paramos iš valstybės.
  1. Vyriausybės siūlomas NPD padidinimas 34 eurais (nuo 166 Eur iki 200 Eur) nesprendžia problemos iš esmės ir yra toks nedidelis, kad pats savaime beveik nepagerintų  mažas pajamas gaunančių socialiai pažeidžiamiausių gyventojų padėties. Jei MMA dydis liktų toks, kaip dabar, t. y. 325 Eur, o NPD būtų padidintas iki 200 Eur, žmonės „į rankas“ gautų vos 6 eurais daugiau. Juntamiau padėtis pagerėtų tik tuo atveju, jei kartu būtų didinama ir MMA. Tačiau lygiai tokį patį trumpalaikį efektą galima pasiekti ir kitu būdu – t. y., susiejant MMA ir NPD – kuris būtų naudingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, spręstų sistemines problemas ir mažiau apsunkintų verslą.
  1. Neapmokestinamojo pajamų dydžio susiejimas su konkrečia suma (200 Eur ar bet kuria kita) atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet  politikų įgeidžiai, dažnai priklausantys nuo siaurų rinkiminių interesų. Nesiimdami spręsti šios problemos iš esmės, valdantieji ignoruoja žinomų šalies ekonomistų ne kartą viešai išsakytą kritiką ir raginimus depolitizuoti šiuos klausimus, nutraukiant socialiai neatsakingų ir ekonominiu požiūriu žalingų politinių žaidimų tradiciją.

Todėl N. Puteikis siūlo socialiai atsakingesnį sprendimą – susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos.

Trumpuoju laikotarpiu mažas pajamas gaunantys gyventojai pajustų visiškai vienodą efektą tiek priėmus vyriausybės siūlomą sprendimą (padidinus NPD iki 200 Eur, kartu padidinant MMA iki 350 Eur), tiek NPD susiejus su MMA, o jos dabartinio dydžio nesikeičiant – abiem atvejais  realios žmonių pajamos „į rankas“ padidėtų 25 eurais.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, sisteminiu požiūriu NPD susiejimas su  MMA būtų žymiai naudingesnis, nes leistų depolitizuoti šiuos klausimus, žengiant žingsnį link socialiai atsakingos, skaidrios politikos, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, užtikrinti orų sąžiningai dirbančių  žmonių pragyvenimą.

N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme aptartos ir ekonominės galimybės jį įgyvendinti. Remiantis nacionalinio transliuotojo LRT viešai paskelbta informacija, NPD padidinus iki 350 Eur, t. y. dydžio, iki kurio 2016 metais numatoma padidinti minimalią algą, biudžetas netektų apie 200 milijonų eurų pajamų. N. Puteikis pažymi, kad tokius praradimus su kaupu kompensuotų ekonomikos augimas – 2016 m. valstybės biudžeto projekte nurodyta, kad 2016  m. nacionalinio biudžeto pajamos be ES lėšų padidės 335918 tūkst. Eur, lyginant su 2015 m. N. Puteikis siūlo numatyti, kad iš šio augimo ir bus kompensuojami galimi praradimai dėl NPD padidinimo. Kad yra rezervų didinti NPD gerokai daugiau, nei siūlo vyriausybė, pastebėjo ir ekonomistas Žygimantas Mauricas, atkreipęs dėmesį, kad vien  per pirmus aštuonis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta  90 milijonų eurų daugiau nei planuota (žr.:  http://www.delfi.lt/verslas/verslas/fantastiski-pasiulymai-kiek-padides-mazai-uzdirbanciu-pajamos.d?id=69077582).

Taip pat N. Puteikis nurodo, kad nutraukus skurstančių žmonių apmokestinimą, t. y., susiejus NPD ir  MMA, valstybė sutaupytų dalį lėšų, kurias dabar skiria kaip socialinę  paramą sąžiningai dirbantiems, bet iš menko darbo užmokesčio  nepragyvenantiems žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  pateiktais duomenimis, 2014 m. socialinę pašalpą gavo 66 tūkst. asmenų iš  šeimų, kurių bent vienas narys dirba, tam skirta 30,2 mln. litų (8,7 mln.  Eur); būsto išlaidų kompensaciją gavo 28,8 tūkst., geriamojo vandens išlaidų kompensaciją – 12,9 tūkst., karšto vandens išlaidų kompensaciją –  19,8 tūkst. asmenų iš tokių šeimų, šioms kompensacijoms panaudota 12  milijonų litų (3,5 mln. Eur); nemokamą maitinimą mokykloje gavo apie 52  tūkst. vaikų, kurių bent vienas tėvas dirba, tam skirta 11,15 mln. Eur, o  paramą mokyklinėms prekėms įsigyti – apie 40 tūkst. tokių moksleivių,  tam panaudota 1,8 mln. Eur. Sudėjus vien šias sumas, skiriamas dirbančių  žmonių šeimoms, susidaro 25,15 mln. Eur. Sumažėjus atvejų, kai iš neproporcingai apmokestinto atlyginimo savo  šeimų išmaitinti negalintys piliečiai priversti prašyti paramos iš valstybės, sumažėtų ir su tuo susijusios administravimo išlaidos.

Be to, dalį biudžeto praradimų kompensuotų padidėjęs vartojimas, nes mažas pajamas gaunantys žmonės jas visas išleidžia būtinoms prekėms ir paslaugoms, taip didindami PVM ir akcizų surinkimus. Ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikai turėtų ir tai, kad formuojantis socialiai teisingesnei sistemai, kai realus darbo užmokestis užtikrina orų pragyvenimą, padidėtų darbo našumas.

„Sprendimas susieti NPD su MMA apsunkintų ekonomiką mažiau, nei vyriausybės planai, būtų naudingesnis mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir sveikesnis visai sistemai. Todėl esu įsitikinęs, kad nėra rimtų priežasčių, kurios neleistų nuimti mokesčių naštos nuo skurstančiųjų. Tai tik noro ir politinės valios klausimas“, – sakė N. Puteikis.

Pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1097067&p_tr2=2

 

 

Naglis Puteikis ir AB „Švyturys“ profesinė sąjunga siūlo supaprastinti streikų organizavimą, užtikrinti dirbančiųjų teisių apsaugą

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo AB „Švyturys“ profesinės sąjungos inicijuotus pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Darbo kodekso naujos redakcijos projektui (Nr. XIIP-3234), kurių tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, panaikinant jų teises iš esmės pažeidžiančias nuostatas ir sustiprinant garantijas, užtikrinančias silpnesnės darbo santykių šalies interesų apsaugą. Be kitų dalykų, siūloma supaprastinti streikų organizavimą, nes ši teisė, pripažįstama visame civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje yra paversta fikcija.

„Jau ir dabar jėgų balansas tarp darbdavių ir darbuotojų Lietuvoje yra kritiškai pažeistas – atlyginimai už darbą mūsų šalyje vieni mažiausių Europoje, bet darbuotojai neturi veiksmingų priemonių ginti savo teisėtus interesus. Ministerijos parengtas projektas vienašališkai gerina darbdavių padėtį, o iš darbuotojų atima ir tas nedideles garantijas, kurias dar turime. Jį priėmus žmonės taptų visiškai beteisiai ir priklausomi nuo darbdavio valios – sakyčiau, nusmuktume į laukinės šalies, kur darbo santykiai visai nereglamentuoti, lygį. Toks projektas apskritai neturėjo pasiekti Seimo, nes mainais į saugumą nepasirūpinta „pagalve“, kuri sušvelnintų smūgį darbuotojams“, – sakė AB „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

„Abejoju, ar šį projektą verta vadinti Darbo kodeksu – tai panašiau į paminklą darbdavių lobizmui, nes jo nuostatos nesuderinamos su civilizuotame pasaulyje priimtina darbo santykių samprata. Siūlant ekstremaliai liberalias darbo sąlygas nėra kuriama jokia atsvara, nesiūloma jokių socialinių garantijų darbuotojui, kaip Skandinavijos šalyse, kur sėkmingai veikia vadinamasis flexicurity modelis. Tik nešvarūs pokiliminiai žaidimai ir nekompetencija gali paaiškinti, kaip įstatymo projekte atsirado neapibrėžtos, miglotos sąvokos, kurių interpretavimas priklausys nuo darbdavio valios. Gėda, kad šį kūrinį buldozeriniu principu stumia ne tik liberalai, bet ir kairiąsias vertybes deklaruojantys, o iš tiesų jas simuliuojantys socialdemokratai“, – sakė Naglis Puteikis.

N. Puteikis ir AB „Švyturio“ profsąjunga siūlo koreguoti Darbo kodekso projektą, atsisakant nenustatytos apimties darbo sutarčių, kurios visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti darbo sutarties sąlygomis savo naudai; įtvirtinant draudimą sudaryti terminuotas sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio; atsisakant nuostatų, kurios darbdaviams sudarytų itin palankias sąlygas atleisti darbuotojus be priežasties ir pažeidinėti pagal laikinojo darbo sutartis dirbančių žmonių teises; didinant sankcijas už darbuotojų teisių pažeidimus ir kt.

Be to, siekiant sustiprinti dirbančiųjų poziciją siūloma palengvinti streikų organizavimą.

„Lietuvoje susiklostė situacija, kai surengti streiką teoriškai galima, tačiau praktiškai beveik neįmanoma. Uždraudžiant streikus, mūsų šalyje iš darbuotojų atimama visame civilizuotame pasaulyje įprasta kolektyvinių darbo ginčų sprendimo priemonė, iš esmės paneigiant teisę reikalauti, kad darbdaviai laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų“, – rašoma pasiūlyme Darbo kodekso projektui.

Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad beveik absoliučią daugumą streikų, vykusių Lietuvoje per pastaruosius 15 metų, surengė viešojo sektoriaus darbuotojai, tuo metu privačių įmonių dirbantieji šia galimybe nepasinaudojo (nuo 2000-ųjų Lietuvoje buvo surengti 635 streikai, iš jų 98,9 procento surengė švietimo įstaigos).

„Būtina užtikrinti, kad teismai nebeturėtų galimybės interpretuoti teisės normų taip, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, liūdnai išgarsėjusiu sprendimu uždraudęs „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojų streiką. Kai užsienio kolegų paklausiu, kaip pas juos reglamentuoti streikai, jie dažnai tiesiog nesupranta klausimo – ten profesinės sąjungos pačios sprendžia, kada ir kaip streikuoti. Kai Belgijoje darbo metu žuvo darbuotojas, jau kitą dieną įmonė sustreikavo, nes darbdavys nesiėmė priemonių užtikrinti saugumą darbe. Pas mus tai būtų neįmanoma, geriausiu atveju streiką galėtume surengti po pusmečio. Lietuvos piliečiams būtina užtikrinti tokias pat teises, kokias turi kitų Europos valstybių žmonės“, – įsitikinęs AB „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkas R. Tamošauskas.

Pasiūlymus rasite čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/dc986c00888611e5bca4ce385a9b7048?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=a3cecebc-a352-4538-bd76-5209538836f4  

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ba961500893811e5bca4ce385a9b7048?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a3cecebc-a352-4538-bd76-5209538836f4

Panaikinti mokesčius skurstantiems būtina, o nenaudinga tik partinei nomenklatūrai

Seime bręstant sprendimui nutraukti Lietuvai pražūtingą sąžiningai dirbančių žmonių skurdinimą, žurnalistas Edmundas Jakilaitis LRT laidoje iškėlė labai svarbų klausimą – iš kur gauti pinigų NPD padidinimui – tačiau paklausė tokiu dramatišku tonu, tarsi nuėmus mokesčius nuo skurdžių šalį ištiktų neišvengiamas bankrotas, nes biudžetas netektų 200 milijonų eurų pajamų, todėl, suprask, šią idėją reikia kuo skubiau palaidoti. Portalas Delfi.lt paskelbė Naglio Puteikio atsakymą į klausimą, iš kur gauti pinigų pertvarkai.

*******

Naglis Puteikis: Panaikinti mokesčius skurstantiems būtina, o nenaudinga tik partinei nomenklatūrai

Socialine darbuotoja viename iš vadinamosios „provincijos“ miestų dirbanti septynių vaikų mama, apie kurią mano padėjėjams papasakojo žmonės, matę jos darbą – nuoširdžią pagalbą jos reikalingiems – pati yra viena iš silpnųjų (pokalbį su ja rasite čia). Viena iš skurstančių – tų, kurie sudaro net ne penktadalį, kaip kasmet skelbiama, bet trečdalį Lietuvos (taip sako prof. Romas Lazutka). Taip pat tų, kurie sąžiningai dirbdami neša didžiąją dalį valstybės išlaikymo naštos (žr. dr. Raimondo Kuodžio interviu).

Ciniškiausia tai, kad būtent valstybė, kurią tokie žmonės išlaiko, yra paversta pagrindine jų skurdo priežastimi – nes iš pragyvenimui nepakankamo minimumo, kurį uždirba ši socialinė darbuotoja, dar išskaičiuojami mokesčiai. „Į rankas“ ji gauna 288,53 eurus – tiek lieka iš 325 eurų minimalios algos išskaičiavus pajamų mokestį (7,22 Eur), sveikatos draudimą (19,5 Eur), „Sodros“ pensijų ir socialinį draudimą (9,75 Eur).

Ši 36,47 eurų suma – didžiausia Lietuvos politikos gėda, nes tie pinigai atimami iš vaikų, kuriuos ši moteris augina žlugdančiame skurde. Todėl ji ir daugybė kitų panašaus dydžio algas sąžiningai uždirbančių žmonių gyvena žinodami, kad jų vaikai pasmerkti emigracijai. Valstybė išlaikoma skurdinant Lietuvos ateitį – mūsų vaikų skursta net daugiau nei penktadalis, apie kurį skelbia oficialioji statistika (apie tai seniai kalba Nacionalinio mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė). Pasakykime dar aiškiau: taip naikinama valstybės ateitis.

Tačiau kaip tik dabar turime realią galimybę pradėti tai keisti. Jau artimiausiu metu Seimas galės priimti vieną iš būtinų sprendimų – nustatyti, kad nuo minimalios algos nebūtų mokami jokie mokesčiai. R. Kuodis ir kiti šį jo pasiūlymą palaikantys žinomi šalies ekonomistai jau daug metų valdantiesiems bando įteigti, kad nuo valstybės įstaigose ir privačiose įmonėse dirbančių samdinių, kurie sąžiningai skursdami suneša biudžetą, būtina nuimti neproporcingai didelę mokesčių naštą, bet įvairių partijų nomenklatūra šią idėją vienodai sėkmingai žlugdė. Vis dėlto artėjantys rinkimai, regis, padeda formuotis kritinei masei, kuri gali tą idėją paversti kūnu.

Jau šį ketvirtadienį, lapkričio 5 d., Seimas spręs, ar svarstyti Liberalų sąjūdžio įregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektą, o lapkričio 24 d. turėtų svarstyti Finansų ministerijos parengtą to paties straipsnio variantą. Liberalai siūlo nustatyti, kad nebūtų apmokestinamos mėnesinės darbo pajamos, neviršijančios 325 eurų, socdemai – padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų. Abu šie projektai ydingi pirmiausia todėl, kad tęsia ilgus metus puoselėjamą tradiciją, kai į įstatymus pagal politikų užgaidas įrašomi konkretūs skaičiai, kurie kaitaliojami ne atsižvelgiant į ekonomines realijas, bet pagal rinkiminius vėjus.

Todėl abiems projektams pateikiau pasiūlymus – siūlau nustatyti ne skaičių, bet principą: minimali alga nėra apmokestinama (žr. čia). Analogišką projektą įregistravo darbiečiai.

Už minimumą skurstančiam žmogui sprendimas susieti NPD su MMA būtų žymiai naudingesnis už A. Butkevičiaus žadamą MMA padidinimą. Socdemai siūlo NPD kilstelėti taip kukliai, kad likus dabartiniam MMA dydžiui žmonės „į rankas“ gautų vos 6 eurais daugiau, o juntamiau padėtis pagerėtų tik padidinus MMA iki žadamų 350 Eur – tada pajamos „į rankas“ padidėtų 25 eurais. Bet štai paradoksas: lygiai tiek pat jos padidėtų ir nekeičiant MMA, tik padidinus NPD iki dabartinio jos dydžio – žmogus gautų tuos pačius 25 eurus. Kitaip tariant, norint pagerinti skurstančių žmonių padėtį tiek, kiek siūlo A. Butkevičiaus vyriausybė, visai nebūtina didinti MMA.

Tačiau įstatymu įtvirtinus principą, jog minimalios pajamos nėra apmokestinamos, visa sistema taptų skaidresnė ir sveikesnė, nes politikai būtų priversti atprasti mulkinti rinkėjus priešrinkiminiais MMA padidinimais, kurie geriausiu atveju yra tik trumpo veikimo injekcija, bet iš esmės nekeičia skurstančių žmonių padėties ir tik imituoja socialinio teisingumo siekį. Žinomi šalies ekonomistai, kurių nuomonę visų pakraipų valdantieji iki šiol ignoravo, seniai kalba apie politinių cirkų daromą žalą.

Šiaip ar taip, šiuo metu dvi realią jėgą turinčios partijos – darbiečiai ir liberalai – pareiškė norą sulyginti NPD su MMA (suma, kurią liberalai siūlo įrašyti į įstatymą, atitinka dabartinės MMA dydį, todėl turiu vilties, kad sveiko proto principą deklaruojantys politikai supras, kad principas šiuo atveju svarbesnis už skaičių).

Bręstant šiam sprendimui, žurnalistas Edmundas Jakilaitis LRT laidoje iškėlė labai svarbų klausimą – iš kur gauti pinigų NPD padidinimui – tačiau paklausė tokiu dramatišku tonu, tarsi nuėmus mokesčius nuo skurdžių šalį ištiktų neišvengiamas bankrotas, nes biudžetas netektų 200 milijonų eurų pajamų, todėl, suprask, ši idėja populistinė ir ją reikia kuo skubiau palaidoti (žr. čia).

Manau, didelė dalis dramatizmo ir neracionalių baimių išnyktų prisiminus kelis dalykus.

Pirma – ekonomikos augimas (o 2015 m. pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 1,3 procento, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu) priklauso būtent nuo dirbančių žmonių, todėl jiems turi būti skirta adekvati dalis to augimo vaisių. Lietuvoje kol kas turime kitą tradiciją – išdalinti visiems, išskyrus dirbančiuosius, kurie ekonomikos augimą pajunta paskutiniai ir verčiami emigruoti į kitas valstybes, kur dirbantys žmonės vertinami labiau. Šias realijas puikiai iliustruoja dr. Virgio Valentinavičiaus nurodyti duomenys, kad Lietuvoje dirbantiesiems atitenka žymiai mažesnė dalis sukuriamos vertės, nei ES vidurkis – pagal šiuos rodiklius esame tarp ES atsilikėlių, o estai mus smarkiai lenkia (žr. čia).

Jei ekonomikos augimo vaisius panaudotume NPD padidinimui, turėtume daugiau nei pusę sumos, kurią LRT laidoje įvardijo E. Jakilaitis. Taip leidžia teigti ekonomisto Žygimanto Maurico pastaba, kad vien per pirmus aštuonis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta 90 milijonų eurų daugiau nei planuota, todėl yra rezervų didinti NPD gerokai daugiau, nei siūlo A. Butkevičiaus vyriausybė  (žr. čia).

Dar dalį biudžeto praradimų kompensuotų padidėjęs vartojimas, nes mažas pajamas gaunantys žmonės jas visas ir išleidžia būtinoms prekėms ir paslaugoms, taip didindami PVM ir akcizų surinkimus.

Be to, nutraukus skurstančių žmonių apmokestinimą valstybė sutaupytų dalį lėšų, skiriamų socialinei paramai. Pvz., dabar už minimumus dirbantys ir nepragyvenantys žmonės ar jų šeimų nariai neretai yra priversti prašyti paramos iš valstybės – duomenys apie šią žeminančią padėtį viešai neskelbiami, bet atsakydama į mano paklausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija juos pateikė. Taigi: 2014 m. socialinę pašalpą gavo 66 tūkst. asmenų iš šeimų, kurių bent vienas narys dirba, tam skirta 30,2 mln. litų (8,7 mln. Eur); būsto išlaidų kompensaciją gavo 28,8 tūkst., geriamojo vandens išlaidų kompensaciją – 12,9 tūkst., karšto vandens išlaidų kompensaciją – 19,8 tūkst. asmenų iš tokių šeimų, šioms kompensacijoms panaudota 12 milijonų litų (3,5 mln. Eur); nemokamą maitinimą mokykloje gavo apie 52 tūkst. vaikų, kurių bent vienas tėvas dirba, tam skirta 11,15 mln. Eur, o paramą mokyklinėms prekėms įsigyti – apie 40 tūkst. tokių moksleivių, tam panaudota 1,8 mln. Eur. Sudėję vien šias sumas, skiriamas dirbančių žmonių šeimoms, gauname dar 25,15 mln. Eur.

Esu įsitikinęs, kad ir moraliniu, ir ekonominiu požiūriu šiuos pinigus verčiau skirti NPD padidinimui, kad žmonės gautų orų atlyginimą už savo darbą ir jų šeimos pradėtų bristi iš skurdo, o ne versti juos eiti su ištiesta ranka prašinėti išmaldos.

Dar vienas rezervas – lėšos, kurių paskirtis vyriausybės pateiktame biudžeto projekte nutylėta ir nuslėpta nuo visuomenės. Piliečiai neturi jokios galimybės sužinoti, kam valdžia numato panaudoti šimtus milijonų eurų – tuo įsitikinau, paprašęs Finansų ministerijos pateikti konkrečią informaciją: ministerija atsakė, kad tokių duomenų neturi ir nėra kompetentinga turėti. Pvz., iš šio tariamai „viešo“ biudžeto visiškai neaišku, kam konkrečiai ketinama panaudoti daugiau nei 3/4 milijardo eurų, numatytų skirti Susisiekimo ministerijai. Toks biudžeto „viešumas“ tėra fikcija, kuria kvailinami piliečiai ir sudaromos sąlygos švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus.

Būtent tokio slaptumo sąlygomis pinigai, kurių trūksta gyvybiškai svarbiems dalykams, tyliai skiriami nomenklatūros ir jai artimų asmenų įgeidžių tenkinimui (pvz., tvarkyti gatvei, kurioje gyvena socdemas Seimo narys Arūnas Dudėnas ir keli jo kaimynai, žr. čia), vis įmantresnes formas įgyjantiems absurdiškiems projektams (pvz., už įspūdingas sumas įrenginėjant skulptūrų parkus žmonių nelankomuose miškų brūzgynuose – žinau bent kelis tokius atvejus) ar rinkėjų papirkinėjimui (prieš rinkimus patrupinant pinigų valdančiosioms partijoms priklausančių Seimo narių „tėvonijose“).

Ypač ciniškas šis biudžeto slaptumas atrodo prisimenant tą socialine darbuotoja dirbančią septynių vaikų mamą, kurią minėjau šio straipsnio pradžioje – juk būtent iš tokių žmonių sumokėtų mokesčių paslapčia finansuojami keliai Seimo nariams ir skulptūros miškų voverėms.

Todėl manau, kad panaikinti mokesčius skurstantiems ir būtina, ir įmanoma, o to nedaryti naudinga tik partinei nomenklatūrai, norinčiai toliau užsiiminėti ciniškais politiniais žaidimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės Naglio Puteikio skundą dėl teisėjui Egidijui Žironui palankaus Teisėjų garbės teismo sprendi

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko, Birutės Janavičiūtės ir Rimos Ažubalytės (pirmininkė ir pranešėja), nutarė 2015 m. lapkričio 19 d. 9 val. teismo posėdyje žodine tvarka nagrinėti Seimo nario Naglio Puteikio skundą dėl teisėjui Egidijui Žironui palankaus Teisėjų garbės teismo sprendimo.

Drausmės byla buvo iškelta pagal N. Puteikio teikimą dėl pasitikėjimą teismais menkinančio dešimties Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir tuomečio šio teismo pirmininko E. Žirono elgesio, kai 2015 m. sausio 9 d. jie vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje, teismo kancleris Juozas Akstinas žurnalistams teigė sąskaitą už maždaug 1000 litų kainavusias vaišes apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau neišsaugojęs tai patvirtinančio čekio, o E. Žironas aiškino, esą toks švenčių išlaidų apmokėjimas yra įprastinė šio teismo praktika („vidinė atsiskaitymų specifika“) ir jame nebuvo nagrinėjamos su A. Radvila susijusios bylos, nors paaiškėjo, kad tai netiesa, nes šis teismas anksčiau nagrinėjo bylas, susijusias su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“.

Teisėjų garbės teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą nutraukti teisėjui E. Žironui iškeltos drausmės bylos dalį dėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų nesilaikymo, o kitoje dalyje apsiriboti drausmės bylos svarstymu, neskiriant nuobaudos.

Tokį sprendimą Seimo narys N. Puteikis prašo panaikinti kaip nepagrįstą, leidžiantį išvengti E. Žironui drausminės atsakomybės už nusižengimą, pateisinantį kyšių ėmimą primenančią teisėjų praktiką ir todėl galintį dar labiau sumenkinti teismų autoritetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį, kuria paskirtas teismo posėdis, rasite čia, o Teisėjų garbės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas ir N. Puteikio skundo tekstas paskelbti čia: Naglis Puteikis prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą dėl teisėjo Egidijaus Žirono kaip nepagrįstą, leidžiantį išvengti atsakomybės ir pateisinantį kyšių ėmimą primenančią praktiką.