Naglis Puteikis: „Naujas Seimas turėtų būti teisingesnis“

Dalinamės žurnale „Verslas ir politika“ paskelbtu Naglio Puteikio interviu.

*******

Ko turėtų siekti kitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas, kas kliudo dabartiniam parlamentui dirbti rezultatyviau ir teisingiau, kas galėtų padėti mažinti skurdą ir siekti tikrosios demokratijos, savo nuomone ir pasiūlymais su ,,Verslo ir politikos“ skaitytojais pasidalino kovingasis Seimo narys Naglis PUTEIKIS, daugeliui pažįstamas kaip aršus korupcijos priešininkas.

Daug dėmesio skiriate skurdo mažinimo problemai Lietuvoje. Kokius matote būdus šiai problemai spręsti?  

Būtent skurstantiems – t. y., sąžiningai mokesčius mokantiems viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams, kurių darbo apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje, – užkrauta didžiausia mūsų valstybės išlaikymo našta, bet tuo pat metu egzistuoja milžiniškos beveik neapmokestintos pajamos, sudarančios, ekonomisto Raimondo Kuodžio vertinimu, apie 40 milijardų litų. Todėl Lietuvos biudžetas toks mažas, kad neįmanoma tinkamai finansuoti sveikatos apsaugos ir kitų gyvybiškai svarbių sričių, o gydytojų, mokytojų ar policininkų algos, kaip ir pensininkų pensijos, nepakankamos ne tik oriam, bet dažnai ir minimaliam išgyvenimui.

Tad būtina kuo skubiau pradėti tai, ką daryti seniai ragina R. Kuodis ir kiti, – spręsti viešųjų finansų identiteto krizę, pertvarkant mokesčių sistemą, kad ji taptų skaidri, kad būtų surenkamas didesnis biudžetas, ir sumažinti darbo apmokestinimą. Ir kairiųjų, ir dešiniųjų vyriausybėms ekspertai ne kartą siūlė konkrečius sprendimus, kaip tai padaryti, bet niekas nieko iš esmės nedarė.

Ir šis Seimas tikrai to nedarys – neseniai tuo dar kartą įsitikinau, pateikęs kelis pasiūlymus. Siūliau padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki minimalios algos, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės visai nemokėtų mokesčių, – Seimas šį pasiūlymą numarino, nusprendęs ir toliau apmokestinti skurstančius.

Pasiūliau nustatyti, kad minimalios algos dydis negali būti mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio dydžio, – šį pasiūlymą dabar marina naująjį Darbo kodekso projektą svarstantys komitetai.

Toks Seimas, kokį turime dabar, nėra pakankamai įgalus spręsti žmonėms gyvybiškai svarbių problemų, trukdo nekompetencija ir tam tikri interesai.

Ką siūlote keisti mūsų šalies mokesčių sistemoje, algų mokėjimo politikoje?

Vieną dalyką jau paminėjau – siūlau naikinti mokesčius nuo pajamų, neviršijančių minimalios algos dydžio. Nesu šios idėjos autorius – remiuosi R. Kuodžiu, Ž. Mauricu ir kitais ją remiančiais ekonomistais. Esu įsitikinęs, kad šį sprendimą Seimas galėjo priimti jau dabar – realios žmonių pajamos „į rankas“ būtų padidėjusios 25 eurais, kaip ir padidinant minimalią algą iki 350 Eur, bet ilgalaikėje perspektyvoje būtume žengę svarbų žingsnį socialiai atsakingos politikos link, ji leistų spręsti skurdo problemą iš esmės, užuot trupinus žmonėms prieš rinkimus po kelis litus prie algų ir pensijų.

Taip pat verta įgyvendinti puikią R. Kuodžio idėją pakelti algas „ant popieriaus“ 31 procentu, kad visą „Sodros“ įmoką mokėtų pats darbuotojas į savo asmeninę sąskaitą „Sodroje“. Dabar sakoma, neva už darbuotoją moka darbdavys, bet iš tiesų tai apgaulė, nes tie pinigai imami iš žmogaus kišenės. Įgyvendinus šį pasiūlymą sumažėtų vokelių, o „Sodros“ mokestis taptų skaidriu taupymo senatvei instrumentu.

Dar viena puiki ekspertų idėja – sumažinti juridinių asmenų apmokestinimo chaosą, leidžiantį išvengti mokesčių tiems, kurių pajamos nepalyginamai didesnės už samdinių, mokančių nuo savo algų 55 procentus. Šių ir kitų dalykų išradinėti nereikia – tie pasiūlymai profesionalų seniai padėti politikams ant lėkštutės. Bėda yra ta, kad valdančiosios nomenklatūros atstovai nesugeba ir nenori remtis kompetencija.

Kokiais būdais Lietuvoje reikėtų siekti tikrosios demokratijos, palaikyti ją? Ką svarbu nuveikti ta linkme?

Paminėsiu tris darbus. Būtina atkurti Lietuvoje pirmąją ūkiškai savarankišką savivaldos grandį, kokia yra visoje Europoje, – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas, o seniūnijų ir savivaldybių tarybas rinkti ne pagal partijų sąrašus, bet tiesiogiai vienmandatėse apygardose. Tikroji demokratija kyla būtent iš žemiausios savivaldos grandies, kuri Lietuvoje buvo panaikinta 1994-aisiais, mes vieninteliai Europoje šio lygmens neturime.

Antras būtinas darbas – pertvarkyti valstybės valdymą. Seimo nariai turi būti renkami ne pagal partijų sąrašus, bet tik tiesiogiai vienmandatėse apygardose, o piliečiai turi turėti teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo nario rinkimus.

Trečia – visais valdymo lygmenimis įtvirtinti aboliutų viešumą, sudarant piliečiams realias galimybes gauti informacijos ir dalyvauti priimant sprendimus. Šiuo metu viešumo yra tik iškaba, o iš tiesų valstybė valdoma iš užkulisių, paslapčia nuo piliečių. Šiemet svarstant biudžeto projektą net Seimo nariams atsisakyta teikti informaciją, kam numatyta panaudoti valstybės investicijų programos lėšas.

Minėtos pertvarkos yra dalis sprendimų, kurie leistų nutraukti uždarą nomenklatūrinį valdymą ir užtikrinti tikrą piliečių savivaldą, sugrąžinant Konstitucijoje įtvirtintas piliečių ir Tautos teises.

Kaip mūsų šalyje galima būtų mažinti neteisingumą? – tokia buvo vienos iš Jūsų inicijuotų diskusijų temų. Kokiomis pastabomis ir siūlymais galėtumėte pasidalinti?

Susigrąžinę galias valdyti savo valstybę, piliečiai iš esmės pakeistų ir politinę darbotvarkę – politikai nebeužsiiminėtų niekais kaip dabar, o imtųsi spręsti svarbiausias problemas, nuo kurių priklauso žmonių likimai ir tautos išlikimas: emigracija, skurdas, socialinė atskirtis, savinaika ir agresija prieš kitus. Atsigręžti į tikrąsias problemas ir jas spręsti – geriausias būdas sumažinti neteisingumą.

Kalbėdamas apie teisingumo užtikrinimą siauresne prasme, siūlyčiau panaikinti apribojimus, kurie varžo piliečių ir valstybės institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą (politikų baigiama išardyti prokuratūra viešojo intereso beveik negina). Reikėtų suteikti piliečiams teisę tiesiogiai individualiu skundu kreiptis į Konstitucinį teismą dėl savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų; sugrąžinti visuomenės dalyvavimą teismuose, kuris yra beveik visose ES valstybėse ir kurį Lietuva panaikino 1994 m., – įsteigti teismų tarėjų, arba prisiekusiųjų, arba renkamų teisėjų, kurie dalyvautų korupcijos ir kitose visuomenei svarbiose bylose, institutą; sugrąžinti valstybei antstolių tarnybą, kuri yra tapusi pelnymosi iš socialiai pažeidžiamų žmonių verslu.

Ką manote apie Lietuvos valstybės skolą?

Ši skola, per dešimtmetį išaugusi penkis kartus, vertinant procentais nuo BVP, yra didžiausia tarp kaimyninių šalių – Lietuvos – 41,7 proc., Latvijos – 37,3 proc., Estijos – 10,3 proc. – ir toliau didėja, perkeliant jos naštą ateičiai. Akivaizdu, kad turime ko pasimokyti iš estų, kurių biudžeto dydis kur kas geriau atitinka šalies išsivystymo lygį, kur kas geriau užtikrinta fiskalinė drausmė.

Manau, kad mokytis turime skubiai, antraip skolos problemas gali tekti spręsti drastiškais būdais, pavyzdžiui, ateities pensininkų sąskaita.

Kaip galima būtų mažinti įvairių žūčių skaičių Lietuvoje? Kokie žingsniai galėtų pailginti lietuvių gyvenimo trukmę?

Reikia spręsti problemas, kurios stumia žmones į emigraciją, socialinę ar fizinę mirtį, tokias, kaip neteisingumas, beteisiškumas, skurdas, atotrūkis tarp „dviejų Lietuvų“. Kad sumažintume savižudybių ir su destruktyviu elgesiu susijusių žūčių skaičių, būtina pasiremti kitų tokias problemas sėkmingai išsprendusių šalių patirtimi, kviestis jų ekspertus.

Ypač skubiai reikia spręsti epidemijos mastą įgijusią alkoholio problemą – pasaulyje pirmaujame pagal išgeriamų svaigalų kiekį (duomenis neseniai paskelbė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Deja, sprendimus blokuoja girdymo verslą proteguojantys Seimo nariai – dabar jie bando atšaukti draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse, kuris turėjo įsigalioti nuo 2016 metų.

Mūsų šalis ruošiasi pasitikti pabėgėlius iš svetur. Kokių klaidų svarbu išvengti?

Nuo karo bėgantiems žmonėms reikia padėti, bet jie negali gauti didesnio rėmimo nei mūsų varguoliai, nes tada sukursime tokią padėtį, kai Lietuvos gyventojai neišgyvendami emigruos, o jų vietą užims imigrantai. Tuo pat metu reikia užtikrinti mūsų visuomenės saugumą. Kadangi klysti yra žmogiška, išvengti klaidų – neįmanoma, svarbiausia šalinti priežastis, dėl kurių kyla visuomenės nesaugumas, keisti ydingą sistemą.

Reikia nustoti daryti tai, kas daroma jau daug metų: liautis skurdinti tarnybas, turinčias užtikrinti viešąjį saugumą, laikyti pareigūnus be tinkamų apsaugos priemonių, neįstengiančius išmaitinti šeimų.

Tas pats vyko su krašto apsauga – iš pradžių sistema nustekenta, šauktinių kariuomenė išardyta, o kilus grėsmėms pulta reanimuoti. Grįžtu prie pradžios: norint tinkamai finansuoti valstybei gyvybiškai svarbias sritis, reikia surinkti didesnį biudžetą. Tada ir mūsų pačių žmonės – tas trečdalis, kurie patiria skurdą, – nesijaus svetimi savo pačių šalyje.

Saugumas prasideda nuo oriai gyvenančių žmonių, kurie jaučiasi savo šalies piliečiais.

Alkoholinės Seimo Kalėdos

Perspausdiname Delfi.lt paskelbtus Naglio Puteikio įspūdžius apie tai, kas prieš didžiąsias šventes vyksta Seime.

*******

Kalėdos – stebuklų metas. Ypač – Seime, ypač – svarstant alkoholinius klausimus.

Tuo dar kartą įsitikinau šį antradienį stebėdamas, kaip socdemai su darbiečiais vieni kitus paramstydami stengiasi įsprausti į darbotvarkę liūdnos šlovės projektą, kuriuo būtų pratęstas leidimas degalinėse prekiauti alkoholiu – tą patį, kurį apdainavęs Andrius Tapinas šaukėsi Jėzaus, idant išvytų iš Seimo prekijus.

Mizanscena, nutikusi gruodžio 22-osios rytą Seimo salėje, atrodė maždaug taip (cituoju iš atminties, nes posėdžio stenograma dar nepaskelbta):

Seimo narys Eduardas Šablinskas: Gerbiama Seimo pirmininke, socialdemokratų frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę alkoholio grąžinimą į degalines.

Seimo narys Juras Požela: E. Šablinskas neturi įgaliojimų kalbėti frakcijos vardu – frakcija sutarė, kad jos vardu kalbės Irena Šiaulienė, o ji nesiūlys įtraukti alkoholio.

Seimo narė Irena Šiaulienė (mįslingai): Darykime, kaip tauta nuspręs…

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: Gerbiami socialdemokratai, apsispręskite – ar frakcijos vardu siūlote, ar ne?

Irena Šiaulienė (dar mįslingiau): Kaip tauta nuspręs…

Loreta Graužinienė: Jeigu frakcija nesiūlo, tai ir aš negaliu siūlyti balsavimui.

Seimo narys Kęstutis Daukšys: Padėkime kolegoms socialdemokratams – Darbo partijos frakcijos vardu siūlau įtraukti alkoholį į darbotvarkę…

Po šios mizanscenos įvyko balsavimas ir tik dviejų balsų persvara nulėmė, kad klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Pastaba paraštėje: premjeras Algirdas Butkevičius į savo partijos kolegų spektaklį pavėlavo, todėl jo reitingams tai nepakenks, o veiksmą su motiniška tolerancija stebėjusi L. Graužinienė apskritai niekuo dėta, nes jos veikla Darbo partijos frakcijoje tapus Seimo pirmininke buvo sustabdyta (tai oficiali informacija).

Kas kaip balsavo, galite pamatyti čia.

Beje, prie šio balsavimo paskelbtas klaidingas projekto numeris, todėl tiesioginės Seimo posėdžio transliacijos nestebėję piliečiai gali ir nesužinoti, kokiais įdomiais dalykais užsiima jų išrinktieji. Kaip sakė klasikė – brenda ragana per sniegą, nepalikdama pėdų…

Persvara, kuria šįkart pavyko atmesti alkoholio klausimą, minimali, todėl prognozuočiau, kad šv. Kūčių išvakarėse suinteresuoti Seimo nariai dar kartą pabandys padaryti kalėdinį stebuklą degalinių savininkams, eilinį kartą pademonstruodami šventą įsitikinimą, kad svarbiausias, skubiausias ir Lietuvos žmonėms gyvybiškai būtiniausias darbas – užtikrinti prekybą alkoholiu degalinėse.

Tuo labiau, kad tas pats triukas – įkišti alkoholio klausimą į paskutinį sesijos posėdį prieš Kūčias – jau buvo sėkmingai išbandytas 2011-iais, kai Seimas panaikino alkoholio reklamos žiniasklaidoje draudimą. Kaip kompensacija tąkart ir buvo pasiūlytas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse, turėjęs įsigalioti nuo 2016-ųjų pradžios.

Tačiau šis paskutinis posėdis yra labai patogus metas jį atšaukti, nes pabalsavę Seimo nariai išsivažinės po namus švęsti ir bus sunku surinkti prašymus Prezidentei, kad ji vetuotų projektą. Ir net jei parašus pavyktų surinkti, tai turbūt nieko nebepakeistų, nes 2011-iais Dalia Grybauskaitė nepaisė surinktų parašų ir skubiai pasirašė įstatymą, padidinantį alkoholio reklamą ir tuo pačiu prieinamumą, o į mūsų prašymą vetuoti neatsakė.

Ar istorija pasikartos? Galbūt, nes veikiantieji asmenys nepasikeitė.

Todėl manau, kad Seimui laikas oficialiai įteisinti tradiciją: paskutinis posėdis prieš Kalėdas skiriamas alkoholio liberalizavimui. O eiliniams piliečiams, kurių artimieji dėl alkoholio žuvo patys ar pražudė kitus, siūlau gerai įsiminti šio makabriško cirko dalyvių pavardes – juk dėl to, kad lietuviai pirmauja pasaulyje pagal išgeriamų svaigalų kiekį, yra tarp pirmųjų pagal savižudybes, žūtis keliuose ir mirtis, susijusias su destruktyviu elgesiu, kalti ne genai, bet konkretūs asmenys, kurie stengiasi, kad alkoholis būtų kuo plačiau reklamuojamas, visada ir visiems po ranka, o kelių ereliams būtų patogu įkalti tiesiog už vairo.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir N. Puteikis siūlo taisyti Darbo kodekso projektą, užkertant kelią manipuliacijoms sudarant kolektyvines sutartis

Seimo komitetuose vykstant kovoms dėl naujosios Darbo kodekso redakcijos (Nr. XIIP-3234), kurią priėmus gali būti iš esmės pabloginta samdomų darbuotojų padėtis, Naglis Puteikis įregistravo dar vieną profesinių sąjungų inicijuotą pasiūlymą. Šio profesinės sąjungos „Solidarumas“ pateikto pasiūlymo tikslas – užkirsti kelią nesąžiningoms manipuliacijoms sudarant kolektyvines sutartis. Dabar galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys, tačiau ji nėra įtraukta į naujos redakcijos projektą. Dalį darbdavių tokios nuostatos nebuvimas gali paskatinti kurti jiems palankias profesines sąjungas ir su jomis sudaryti darbuotojams nepalankias kolektyvines sutartis, kurių nebūtų galima sudaryti su kitomis, nepriklausomomis profesinėmis sąjungomis. Todėl „Solidarumas“ ir N. Puteikis siūlo grąžinti šią nuostatą į projektą, papildant 195 straipsnį 6 dalimi. Pasiūlymą rasite ČIA.

Anksčiau Naglio Puteikio ir AB „Švyturys“ profesinės sąjungos įregistruoti pasiūlymai šiuo metu svarstomi Seimo komitetuose, bent daliai jų pritarta.

Matas Baltrukevičius apie žvangančius rinkimų ginklus ir Naglį Puteikį

Dalinamės Mato Baltrukevičiaus įžvalgomis iš portale Bernardinai.lt paskelbto straipsnio „Žvanga rinkimų ginklai“:

<…>

Galimi naujokai

Po sėkmingų Naglio Puteikio remtiems judėjimams savivaldos rinkimų, laukiama tolesnių jo žingsnių nacionalinėje politikoje. Nuo jo sprendimų labai priklausys jėgų konfigūracija po Seimo rinkimų. Prieš dabartinę partinę sistemą nukreiptas judėjimas galėtų gerokai pakenkti DP, TT rezultatams, galbūt ir privilioti tuos TS-LKD rinkėjus, kurių netenkina dabartinė partijos linija. Didžiausią grėsmę tai turbūt keltų „Tvarkai ir teisingumui“, kurie per savivaldos rinkimus pasirodė taip, lyg jau dabar būtų tik regioninė Žemaitijos partija.

Kita vertus, politologai kritikavo N. Puteikio bendražygius dėl jų pasyvumo savivaldos rinkimų kampanijoje. Manyta, jog sėkmę Klaipėdoje ir Vilniuje lėmė būtent labai aktyvus paties politiko įsitraukimas, o ne jo bendražygių veikla. Be to, kol kas pats N. Puteikis kalba tik apie galimybę jungtis prie naujai kuriamų partijų, nors neabejotinai greičiausiai net ir nebūdamas kūrimo iniciatorius, jis taptų naujos politinės jėgos veidu.

Stebint partijų pasiruošimą rinkimams, akivaizdu, kad galimas N. Puteikio judėjimas kiek vėluoja ir gali būti sudėtinga kovoti vienmandatėse apygardose su kandidatais, kurie dėl savo sėkmės dirba jau dabar. Tačiau visų naujų politinių darinių sėkmė paprastai priklausydavo nuo daugiamandatės apygardos rezultatų, kaip buvo ir „Drąsos kelio“ bei „Tautos prisikėlimo“ partijų atveju. Čia naujas judėjimas galėtų būti perspektyvus vien todėl, kad kaip ir savivaldos rinkimuose sulauktų palaikymo Vilniuje, Klaipėdoje, galbūt galėtų patraukti ir 2012 m. Kaune puikiai pasirodžiusio „Drąsos kelio“ rinkėjus.

Po savivaldos rinkimų tikėtasi, jog naują partiją gali mėginti kurti ir nepartiniai judėjimai, puikiai pasirodę Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tačiau potencialus lyderis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tokias kalbas atmetė, o galbūt nacionalinės politikos ambicijų galintys turėti panevėžiečiai su Seimo nariu Povilu Urbšiu priešakyje greičiausiai atsidurtų tose pačiose barikadų pusėse, kaip ir N. Puteikis.

Gyventojų, palankiai vertinančių Naglį Puteikį, padaugėjo 5 procentais

Paskelbti bendrovės „Baltijos tyrimai“ spalio 28 – lapkričio 8 dienomis atliktos apklausos duomenys, cituojame:

„Per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais
padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Vilniaus merą R. Šimašių, europarlamentarę V. Blinkevičiūtę bei Seimo narį N. Puteikį.

<…> Dar 5 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino dažniau
palankiai nei nepalankiai – tai parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, europarlamentaras liberalas Antanas Guoga, užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Antanas Linkevičius ir Kauno meras, „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.“

Daugiau čia:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-palankiausiai-vertinami-valstybes-vadovai.d?id=69756072

Alkoholis grįžta į degalines – tam ir vėl padeda TS-LKD frakcijos Seime narys Kęstutis Masiulis

Perspausdiname Naglio Puteikio straipsnį, paskelbtą jo tinklaraštyje.

*******

Vakar, antradienį, susiginčijau su TS-LKD nariu A. Matulu – prognozavau, kad, kaip jau Seime įprasta, bus pritaikyta klasikinė klastinga visokių visuomenei žalingų įstatymų prastūmimo schema, prasidedanti nuo to, kad TS-LKD nariai (ypač tie, kurie priklauso šios partijos krikdemų frakcijai) pirmieji inicijuoja alkoholio vartojimo didinimą. Po to veidmainiškai atsiima pataisas, nes neva suklydo. Tada prišoka kairieji ir TS-LKD paslaugiai papasuotą kamuoliuką įmuša į vartus – priima didesnį tautos girdymą skatinančius įstatymus.

Taip jau buvo 2011 metais: http://puteikis.blogspot.lt/2011/12/balsavimas-del-alkoholio-reklamos.html

A. Matulas sakė, kad šį kartą tikrai taip nebebus ir visi TS-LKD nariai rytoj, t. y., trečiadienį, atsiims savo pasiūlymus vėl leisti pardavinėti alkoholį degalinėse ir tokiu būdu šis projektas nebegalės būti svarstomas.

Deja, A. Matulas suklydo – savo parašus atsiėmė TS-LKD frakcijos nariai A. Matulas, V. Čigriejienė, A. Dumčius, K. Kuzminskas, V. V. Margevičienė, bet neatsiėmė TS-LKD narys Kęstutis Masiulis. Todėl Sveikatos komitetas gavo teisę šį projektą svarstyti ir džiugiai šiai K. Masiulio iniciatyviai pritarė – vėl siūlys ištroškusiems alkoholio įsigyti degalinėse: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1100041&p_tr2=2.

Kad mažai nepasirodytų, tuo pat metu įšaldė grupės Seimo narių pasiūlymą sutrumpinti alkoholio prekybos laiką valandomis – kad negalėtume svarstyti ir kad nespėtume iki šios sesijos pabaigos.

Iki alkoholio sugrąžinimo į degalines liko keletas žingsnių: rytoj, ketvirtadienį, Seimo seniūnų sueigoje (visų frakcijų vadovai arba atstovai) turės įrašyti šį klausimą į Seimo posėdžio darbotvarkę (manau, kad su malonumu tai ir padarys).

Tada Seimas rytoj svarstys ir, manau, pritars pagal tą pačią schemą – TS-LKD atstovai neva priešinsis, bet kairiųjų balsų bus daugiau.

Beliks tik prastumti baigiamąją fazę – balsavimą dėl priėmimo. O tam yra kitas 2011 metais išbandytas triukas – tokius alkoholinius klausimus kišti į paskutinį šios sesijos posėdį prieš Kūčias, kad neva skubėdami „suklystų“ ir balsuotų „už“. Ir dar vienas techninis tokio nukišimo balsuoti paskutinę minutę niuansas – Seimo nariai išsivažinėja švęsti Kūčių bei Kalėdų, todėl nebelieka galimybės surinkti Seimo narių prašymų Prezidentei, kad ji vetuotų.

Nors 2011 m. suspėjome surinkti kelias dešimtis parašų po tokiu prašymu, bet Prezidentė labai skubiai tą įstatymą, padidinantį alkoholio reklamą ir tuo pačiu prieinamumą, pasirašė, o į mūsų prašymą vetuoti neatsakė.

Ar ir dabar taip bus? Turbūt taip, nes nepasikeitė veikiantieji asmenys.

Netrukus pamatysime, kas stipresni – alkoholio pramonė ir jos lobistai, ar Seimo narių supratimas, kad kol bus didelis alkoholio prieinamumas, tol daug žmonių ir toliau žus nuo girtų vairuotojų, nuo alkoholinės psichozės apimtų asmenų ir pan.

P.S.: kodėl priekaištauju TS-LKD, o kitoms frakcijoms ne? Todėl, kad ji vienintelė savo programoje įrašė alkoholio prieinamumo mažinimą ir dar yra savo partijos taryboje priėmusi sprendimą, įpareigojantį visus savo politikus, įskaitant Seimo narius, nebalsuoti už alkoholio prieinamumo didinimą. Tuo tarpu kitos partijos neslepia, kad yra už didesnį alkoholio prieinamumą. Tiesa, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija tarsi bando priešintis, bet jos gretose esanti Rusų aljanso partijos narė Irina Rozova, su begaliniu uolumu visą laiką balsuojanti už alkoholio vartojimo didinimą, bloškia šią frakciją prie kitų girdymo šalininkių – LSDP, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo.

Už visus šiuos didvyrius ir išgerkime. Degalinėse. Per Kalėdas.

P. P. S.: įdomu, o kiek kas gauna už tokių iniciatyvų stūmimą ir tokių klastingų schemų taikymą?