Per NPD sutvarkyti žmonėms gyvenimą – naujos partijos PNPD tikslas

Dalinamės publikacija, kurią po žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbio su Nagliu Puteikiu LRT.lt televizijos laidoje „Dėmesio centre“ paskelbė portalas Delfi.lt.

*******

Praėjusią savaitę Lietuvoje įkurta nauja partija keistu pavadinimu – „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ (NPD). Manoma, kad šios partijos vedliu artėjančiuose Seimo rinkimuose taps buvęs konservatorius, Seimo narys Naglis Puteikis – pastaruosiuose prezidento rinkimuose likęs ketvirtas ir sulaukęs bemaž dešimtadalio visų rinkėjų balsų. N. Puteikis – laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Puteiki, keistas pavadinimas politinei partijai. Kodėl būtent toks?

– Buvo dar du kitokie: „SMS“ – Seimo mažinimo sąjūdis ir „Seksis“ – Socialinių ekonominių kooperatinių sąjungų iniciatyvinis susivienijimas. Sutikite, kad NPD – geriausias variantas. Tiesa, dar buvo „Piratų partija“, bet visi žmonės pagalvojo, kad taip, logiška, jog reikia atimti iš Seimo, vyriausybės, bet greičiausiai nesupras žmonės, galvos, kad kalbama apie internetinius piratus.

– Jūs demonstruojate savo humoro jausmą, ar yra kažkokia gilesnė mintis?

– Aš rimtai pasakoju. Taip ir buvo salėje. Visi pavadinimai buvo pristatyti, žmonės pasiginčijo ir nusprendė, kad šis pavadinimas geras. Be išimties visi ekonomistai, mokslininkai vienu balsu sako, kad ne minimalią mėnesinę algą (MMA) reikia didinti Lietuvoje, o neapmokestinamąjį pajamų dydį. Didinant MMA yra žudomas smulkus ir vidutinis verslas rajonuose, nes darbdavys iš kažkur turi paimti papildomų lėšų. Juk didinat MMA, didėja ir kitos išlaidos – pirmiausiai darbdaviui. Ekonomistai sako, kad jeigu valstybė atleidžia nuo gyventojų pajamų mokesčio mažiausiai uždirbančius, kaip daro visos civilizuotos šalys, tokiu atveju darbdaviai nepajaučia jokio diskomforto, o gyventojas gauna daugiau pajamų.

– Suprantu, kad neapmokestinamųjų pajamų didinimas ir yra šios partijos esminė žinia rinkėjams, ar ne?

– Atėjo žmonės prieš savivaldos rinkimus – vadinčiau juo smulkiais ir vidutiniais politikais – ir sako: „mes irgi norime dalyvauti rinkimuose.“ Sako: „Nagli, mes norime dalyvauti didesnėje politikoje, ar jūs galite mums padėti?“ Sakau, kad aš galiu pamėginti, nes Tėvynės sąjunga per 19 metų, bent pradžios laikotarpyje, kol buvo dora ir sąžininga, kvietėsi labai daug politikos mokytojų iš užsienio ir aš buvau labai kruopštus mokinys: viską rašiausi, stengiausi, dabar dar atsimenu. Aš tiems žmonėms padėjau, keletui komitetų pasisekė – jų atstovai pateko į savivaldybių tarybas. Dabar, artėjant Seimo rinkimams, jie vėl atėjo ir sako: „o mums patiko, o galima dar? Galima daugiau?“ Atsakiau teigiamai.

– Pats irgi ketinate prie jų jungtis ir tapti jų vedliu?

– Aš noriu palaukti kitų partijų kvietimų. Galbūt tos mažosios partijos susivienys, gal bus kažkokie jungtiniai projektai. Aš kol kas niekam nesu įsipareigojęs, aš labiau toks padėjėjas. O kaip ten bus – Dievas parodys.

– Kalbant apie jus ir tą politinę organizaciją, kuri telksis apie jus, tai jūs save dažniausiai pristatote kaip antisisteminį politiką, kuris dabartinę politinę sistemą laiko korupciniais ryšiais susijusia gauja. Kita jūsų idėja, kurią propaguojate, yra labiau nacionalistinė, radikaliai patriotiška. Dabar prisijungėte dar ir socialinę idėją – NPD. Tokios tarsi trys esminės žinios rinkėjams iš Naglio Puteikio? Ar ne taip suprantu?

– Aš šiai partijai patariu į pirmą vietą statyti NPD. Amerikiečiai, vokiečiai, anglai – visi turi dydį, kurio nepasiekusi šeima yra atleidžiama nuo mokesčių.

– Tai, ką jūs kalbate, yra populizmas. Viskas turi remtis į realius skaičius, į valstybės galimybes nesurinkti tam tikro kiekio pinigų. Tokių skaičiavimų, aišku, jūs neturite?

– Skaičiavimai yra. Finansų ministras Rimantas Šadžius suskaičiavo visas galimybes. Ministras, beje, sako, kad mokesčius mokėti turi ir nepasiturintys žmonės, nors, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose minimalią algą gaunantys žmonės mokesčių nemoka. Jeigu aš esu populistas taip kalbėdamas, tai visi Lietuvos ekonomistai – Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda, Aušra Maldeikienė – taip pat yra populistai. Jie sako, kad tik taip galima sulaikyti nuo emigracijos. Jeigu žmogui, sumokėjus visus komunalinius mokesčius ir nusipirkus maisto, nebeužtenka į kiną – jis emigruoja. Arba suserga, arba gydosi alkoholiu. Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet apie 30 mln. eurų pašalpų yra išmokama dirbantiems žmonėms. Vidutiniškai 7 eurai žmogui. Jeigu mes juos atleistume nuo mokesčių, tas kvailas ratas, kuriame švaistomi resursai ir laikas, būtų nebereikalingas. Ši partija iš esmės yra provokacija socialdemokratams ir konservatoriams. Juk galima nelaimėti rinkimų, bet tai vis tiek būtų kažkokia teigiama provokacija priversti dabartines partijas kelti tą neapmokestinamųjų pajamų dydį.

– Grįžtant prie tam tikros galimybės jums, kaip politiniam lyderiui. Prezidento rinkimuose gavote 10 proc. balsų, už jus balsavo daugiau nei 120 tūkst. rinkėjų – tai yra kur kas daugiau nei reikia surinkti balsų, kad Seime būtų frakcija. Kas tie kiti žmonės, kuriuos įsivaizduojate einant kartu su jumis į rinkimus? Šalia jūsų tradiciškai buvo matyti p. Maldeikienė, Darius Kuolys. Jūs esate sutaręs su jais, kad einate kartu?

– Darius Kuolys kviečia eiti kartu į rinkimus su „Lietuvos sąrašu“. Ši nauja partija taip pat galvoja kviesti žymesnius žmones, bet pirmiausia jiems reikia įsiregistruoti, kas irgi užtrunka. Gal visi jūsų išvardinti žmonės gali būti kartu? Tai būtų mano svajonė. Iš kitos pusės, akivaizdu, kodėl „Tvarka ir teisingumas“ kviečiasi Povilą Gylį. Partijos pavadinimas skambus, bet kur jų darbai vardan to teisingumo? Prof. Gylys, kaip ir mano minėti ekonomistai, šneka, kad per mokesčius reikia teisingumą vykdyti.

– Jaučiate, kad politinėje rinkoje yra naujos partijos poreikis?

– Jaučiamas iš grįžtančių žmonių iš užsienio. Štai grįžta žmogus iš Vokietijos ir sako: „aš turiu smulkų verslą, jeigu neviršysiu tokios pajamų sumos, tai nemokėsiu jokių gyventojų pajamų mokesčių.“ Tie žmonės atveža kitų šalių praktiką ir tikisi to Lietuvoje. Aš asmeniškai jaučiu tokius vėjus. Atvažiuojantieji atveža tikrą demokratiją.

– Kokie jūsų tikslai? Turite jau kokį nors rinkimų štabą?

– Pirma misija – įregistruoti šitą partiją. Antra – padėti kitoms mažesnėms partijoms surinkti 2000 narių, nes toks įsigalioja naujas reikalavimas. Kitas tikslas – paraginti kolegas susijungti. Jeigu socialdemokratų finansų ministras šneka, kad ir nepasiturintys žmonės Amerikoje moka mokesčius, bet iš tiesų tai netiesa. Tai, pavyzdžiui, mums, naujokams, – radinys. Mes tokį finansų ministrą „suboksuojam“, pasakom, kad jis nusišneka ir pateikiam žmonėms informaciją, kaip yra iš tikrųjų. Visomis didžiųjų partijų klaidomis mes tikrai pasinaudosime. Niekas to neuždraudė. Mes kviesime geresnius, protingesnius, nesusikompromitavusius, kurie turi savo galvą ir gerai mokėsi.

– Turite kažkokį konkretų tikslą?

– Noras yra.

– Noras yra, o kokio jis dydžio? 10, 15 žmonių frakcija Seime?

– Labai nekuklus noras – turėti daugiausiai.

– Koks jūsų tikslas?

– Apeliuoti į visus rinkėjus ir gauti kiek įmanoma daugiau balsų. Mūsų tikslas yra „prastumti“ NPD tokį, koks yra Vokietijoje, Anglijoje ar Amerikoje. Proporcingai, žinoma. Norime, kad žmonės pagaliau pradėtų jausti teisingumą – mokesčių nemokėtų tie, kurie uždirba mažiausiai. Taip sumažinsime emigraciją. Per NPD sutvarkyti žmonėms gyvenimą – toks yra tikslas.

Seimas nevykdo pažadų ir nepasirūpina karo ir pokario našlaičiais, kurių tėvai nėra žinomi

Skelbiame Naglio Puteikio laišką kolegoms Seimo nariams Vytautui Sauliui, Arimantui Dumčiui, Algimantui Dumbravai, Vilijai Filipovičienei, Donatui Jankauskui, Gintautui Mikolaičiui, Almai Monkauskaitei ir Ramintai Popovienei.

*******

Dėl karo ir pokario našlaičių, kurių tėvai nėra žinomi.

Gerbiami Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nariai, į mane kreipėsi Našlaičių draugijos atstovai, informuodami, kad Jūs esate parengę Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimą, kuris pripažintų nukentėjusiais tuos karo ir pokario metais našlaičius, kurie nežino, kas yra jų tėvai, ir neįmanoma to nustatyti.
Pvz., Henrikas Žilinskas, Juozo, kurio spėjama gimimo data yra 1941 antras pusmetis, pateko į Marijampolės vaikų namus apie 1946 metus. Jis nuo 1973 m. vykdo savo tėvų paiešką, tačiau nieko neranda, nes nėra dokumentų, arba jis įregistruotas kita pavarde. Gal jis partizanų vaikas, tėvai gal specialiai pakeitė jo vardą bei pavardę ir atidavė į vaikų namus? O gal jo tėvai žuvo ir kokie nors kiti žmonės jį atidavė į tuos vaikų namus? Greičiausiai to nebepavyks nustatyti.
Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tokio likimo žmonės yra labai nukentėję nuo to meto okupacijų, nes visą gyvenimą kankinasi ieškodami atsakymo, kas jų tėvai ir ar jų vardai bei pavardės yra tikri.
Gerb. Henrikas Žilinskas informavo, kad Jūs žadėjote šį įstatymo projektą priimti dar 2014 m. rudens sesijoje. Taigi, jau praėjo pusantrų metų, kai šis pažadas nevykdomas. Šis įstatymo projektas Nr. XIIP-2030 parengtas kartu su Genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Našlaičių brolija ir apsvarstytas Seimo komitetuose, jam pritarė ir ministerijos bei Vyriausybė.
Gerb. Henrikas Žilinskas atkreipė dėmesį, kad ne dėl pinigų, o dėl statuso jiems, dar likusiems tokiems našlaičiams, yra svarbi ši įstatymo pataisa.
Tokių kaip H. Žilinskas yra tik keli šimtai, kasmet dalis jų miršta.
Prašyčiau imtis priemonių, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas be eilės prasidėsiančioje 2016 kovo mėn. Seimo sesijoje.
Jei reikia, galiu padėti surinkti parašus, kad būtų svarstoma skubos tvarka.

Įsteigta partija Neapmokestinamųjų pajamų didinimas

Dalinamės keliais žiniasklaidos pranešimais apie partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ įsteigimą. Ta pačia proga primename N. Puteikio iniciatyvą įgyvendinti ekonomistų jau seniai siūlomą sprendimą – panaikinti mokesčius pajamoms, neviršijančioms minimalios algos dydžio: „Panaikinti mokesčius skurstantiems būtina, o nenaudinga tik partinei nomenklatūrai„.
*******
ELTA: Savaitgalį Panevėžio muzikiniame teatre įvykusiame steigiamajame suvažiavime buvo įkurta partija „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ (PNPD). „Partijos nekūriau, mane pakvietė tik moderatoriumi, jei pakviestų, tai prisijungčiau“, – sakė N. Puteikis.
Nauja partija kaip tik ir iškėlė šio dydžio (NPD) didinimą kaip pagrindinę priemonę skurdui, nusivylimui, depresijoms, alkoholizmui, emigracijai mažinti. Lėšas tam naujoji partija žada imti mažindama valstybės valdymo išlaidas pradėdami nuo Seimo. Taip pat pasisako už visuomenės kontrolės teisėsaugai atkūrimą sugrąžinant tarėjus teismuose, renkamų seniūnijų tarybų sugrąžinimą, viešųjų finansų skaidrumą.
Viena iš PNPD įkūrėjų, prezidiumo pirmininkė, yra žinoma Panevėžio politikė, pirmoji miesto merė Gema Umbrasienė, kuri sakė, kad jau yra 2600 narių arba steigėjų, ruošiami dokumentai registravimui.
Partijos pirmininke išrinkta visuomeninio rinkimų komiteto „N. Puteikio komanda“ Ukmergės savivaldybės tarybos narė Nijolė Giedraitienė.
Daugiau:

„Alfa.lt“ prognozė: nauja politinė jėga sujauks Seimo rinkimus

NP

Naglio Puteikio vadovaujama politinė jėga gali iš esmės pakoreguoti dabartinį politinį peizažą – nerimauja interneto portalas „Alfa.lt“ 2016 m. sausio 6 dieną paskelbtoje publikacijoje. Cituojame:

„Pirmas scenarijus: nauja politinė jėga sujaukia Seimo rinkimus

Galimas scenarijus. 2016-ųjų rudenį įvyks nauji Seimo rinkimai. Nuo 2000-ųjų tapo įprasta, kad prieš kiekvienus parlamento rinkimus iškildavo nauja populistiniu veikimu pasižyminti politinė jėga, kuri dažniausiai įnešdavo suirutę į jau nusistovėjusį politinės konkurencijos lauką.

Šįkart tokia politine jėga gali tapti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vedama regioninių politikų arba Naglio Puteikio vadovaujama marginalinės dešinės partijų sąjunga. Šių politikų iškilimą daro tikėtiną ir tai, kad kitų dešiniąsias vertybes akcentuojančių partijų – konservatorių bei „Tvarkos ir teisingumo“ – vadovai nėra stiprūs.

Konservatoriams šiuo metu vadovauja politinės patirties ir veikiausiai autoriteto partijoje neturintis Gabrielius Landsbergis, o „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui Seimas ir vėl užkirto kelią dalyvauti parlamento rinkimuose. Nematydami ryškių lyderių tarp dešiniųjų, tautinių pažiūrų rinkėjai gali nubalsuoti už menkiau žinomus politikus.“

Visą publikaciją rasite čia: „Juodžiausi 2016-ųjų scenarijai Lietuvai“

Tautininkai: Naglis Puteikis – galimas partneris Seimo rinkimuose

Interneto portale „Alkas.lt“ paskelbtoje publikacijoje Lietuvių tautininkų sąjungos tarybos narys Marius Kundrotas aptaria artėjančius Seimo rinkimus iš tautininkų perspektyvos, analizuodamas įvairių nesisteminių jėgų ideologines nuostatas ir galimybes veikti kartu. Naglis Puteikis, taip pat ir „Lietuvos sąrašas“, įvardijami kaip galimi tautininkų partneriai:

„Naglis Puteikis ir „Lietuvos sąrašas“

Šiuos politikos subjektus galima aptarinėti tiek kartu, tiek atskirai. Kurį laiką jie žengė kartu, bet dabar panašu, kad Naglis Puteikis planuoja savo politinį projektą. Tiek N. Puteikis, tiek „Lietuvos sąrašo“ ideologinis ir formalus vadovas Darius Kuolys – ryškios asmenybės, be to – labai skirtingos. Vienas – subtilus inteligentas, kito retorika – liaudiška. Jų išsiskyrimas – visiškai natūralus, tiek dėl asmeninės konkurencijos, tiek dėl skirtingų sielų.

Tautininkai su N. Puteikiu jau turi bendradarbiavimo patirties. Dauguma požiūrių – į teisingesnę valstybę, platesnį visuomeninį atstovavimą, viešųjų finansų skaidrumą ir kitus dalykus – iš esmės sutampa. Neramina šiek tiek paviršutiniškas tonas, menkas dėmesys ideologijai, kartais – tiesiog blaškymasis tarp skirtingų pozicijų.

LTS keliant Naglį į Lietuvos Respublikos prezidentus, jis pabrėžė esąs už „tradicinę“ šeimą. Rinkimų retorikoje gi pasisakė už homoseksualų partnerystę, kaip būdą spręsti jų socialines ir finansines problemas – perduoti palikimą, rūpintis vienas kitu ligoninėse ir kalėjimuose. Motyvai – suprantami ir humaniški. Tiesą sakant, vargu, ar kam rūpi, kam Vladimiras Simonko po mirties paliks dėžę vazelino. Bet ar N. Puteikis suvokia, ką jis siūlo iš tiesų? Europos Sąjungos teisėje partnerystė prilyginama šeimai. Iš to išplaukia ir teisė įsivaikinti. Ar N. Puteikis tikrai to nori? Vargu.

Dar vienas skiriantis klausimas – jo siūlymas mažinti Seimo narių skaičių, sufleruojant partinių sąrašų naikinimą, apsiribojant vienmandatėmis. Žinant liaudies priešiškumą partijoms ir valdžiai apskritai, šie siūlymai kai kam atrodo balzamas ant žaizdos. Juolab kad per sąrašus į Seimą patenka tikrai abejotinų asmenybių, kurias ištempia populiaresni lyderiai sąrašų viršuje. Žvelgiant giliau, tokio siūlymo įgyvendinimas reikštų demokratijos mirtį. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pavyzdžiai rodo, kad parlamento rinkimai tik vienmandatėse leidžia susitarti dviem sisteminėms jėgoms ir palikti už rinkimų barjero jėgą, atstovaujančią trečdaliui rinkėjų. Ypač antro turo atveju. Tai reiškia mažesnį, o ne didesnį visuomenės atstovavimą. Iš esmės tai – dar didesnė oligarchija.

Vienmandatėse daugiausiai galimybių iškilti turi didžturčiai arba jų remiami kandidatai. Oligarchija įgautų dar daugiau plutokratijos atspalvio. Tuo tarpu per sąrašus yra tikimybė patekti žmonėms, pasižymintiems didesne ideologine motyvacija ir politine kompetencija, nei finansais.

Nežiūrint tokių požiūrių skirtumų, N. Puteikis išlieka galimu tautininkų partneriu. Skirtingai, nei Rolando Paulausko ir iš dalies – Zigmo Vaišvilos grupėse, čia nėra Rusijos balinimo. Tiesa, šiuo atveju galima pastebėti kritiškumo stygių Vakarų pusės atžvilgiu – ypač Europos Sąjungos. Vis dėlto čia vargiai rasime pasisakymų už didesnę jos centralizaciją tautinių valstybių sąskaita, pritarimą masinei imigracijai ar homoseksualizmo plėtrai, sklindančiai iš šios Sąjungos viršūnėlių. Techninių sprendimų skirtumus galima išspręsti sėdus už bendro stalo ir išdiskutavus giliau. Entuziazmo dirbti Lietuvai N. Puteikis tikrai turi, tereikia jį sustiprinti ideologiniu analitiniu žvilgsniu.

Darius Kuolys – sudėtingesnė figūra. Tam tikrą patriotizmo sampratą jis tikrai turi, bet tai daugiau – pilietinė respublika, nei tautinė. Tautininkai jungia abu šiuos aspektus. Su „Lietuvos sąrašu“ tautininkai drauge rinko parašus už Lietuvos žemės išsaugojimą piliečiams, valstybinės lietuvių kalbos apsaugą, taigi – dalis tikslų ar bent uždavinių tikrai sutampa. Vis dėlto su Kuolio figūra siejamas švietimo ministro, tautininkams artimo Zigmo Zinkevičiaus nuvertimas ir jo kurtos tautinės mokyklos koncepcijos išstūmimas, pakeičiant ją menkai apibrėžtu pilietiniu modeliu. Prieš keletą metų pats D. Kuolys išspausdino piktą straipsnį prieš tautininkus ir Nepriklausomybės maršą, griežtai kritikuodamas principą „Lietuva – lietuviams“, sudarantį tautininkų ideologijos šerdį.

Gali būti, jog šiandien D. Kuolys ir pats „Lietuvos sąrašas“ mano truputį kitaip, tačiau jų kandidatai rinkimuose ir porinkiminis aljansas su aršiausiais tautinės valstybės priešais – liberalais – atrodo savotiškai. Neatmestina tikimybė, kad „Lietuvos sąrašas“ – inteligentiškesnis ir profesionalesnis Tautos prisikėlimo partijos variantas – siekiant surinkti patriotinį, antisisteminį kontingentą ir nudrenuoti jį atgal į liberalią, kosmopolitinę sistemą. Jei taip, jam tikrai sekasi. Kita vertus, tas pats patriotinis kontingentas „Lietuvos sąrašo“ partijos ir jos rinkėjų gretose galėtų inicijuoti kvietimą sėstis už bendro stalo, juolab kad tautininkai jau yra pateikę šiai pusei tokių siūlymų.“

Visą publikaciją rasite čia: „M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?“