Naglis Puteikis ragina nustatyti absoliučią skurdo ribą ir asmens poreikių vertinimu pagrįstą valstybės remiamų pajamų dydį

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir socialinės apsaugos ministrę Algimantą Pabedinskienę, ragindamas prisiimti asmeninę atsakomybę dėl skandalingai prastos minimalios socialinės apsaugos sistemos ir užtikrinti, kad ji būtų pagrįsta asmens poreikių vertinimu, o ne mistiniais, gyvenimo realijų seniai neatitinkančiais „rodikliais“, kaip dabar.

Dabartinė socialinės apsaugos sistema yra pagrįsta melu ir virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų, – rašoma N. Puteikio kreipimesi. Iki 2008 metų vidurio ši sistema turėjo aiškų atskaitos tašką – „minimalų gyvenimo lygį“, kurio reikšmė tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme buvo apibrėžta taip: „šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius”. Tačiau jau septynerius metus šis dydis nebenustatomas, o vietoje jo naudojami jokios gyvenimiškos prasmės neturintys, niekaip su žmogaus poreikiais ir ekonominėmis realijomis nesusiję, nomenklatūros kabinetuose išgalvoti ir vyriausybės nutarimais patvirtinti rodikliai, atimantys iš skurstančiųjų galimybes gauti paramą.

Pavyzdžiui, „bazinės socialinės išmokos“ (BSI), pagal kurią apskaičiuojamos išmokos ir pašalpos, dydis – 38 Eur. Ši suma, neskaitant perskaičiavimo į eurus, nesikeitė nuo 2007-ųjų, kai dar vadinta minimaliu gyvenimo lygiu. Ji jau seniai tapo visiška fikcija, nes akivaizdu, kad Lietuvoje neįmanoma išgyventi turint 1,26 Eur dienai. Kitas mistinis dydis – „valstybės remiamos pajamos“ (VRP), šiuo metu sudarantis 102 Eur. Asmenims, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Tuo pačiu valstybė tarsi deklaruoja, kad turint tokią sumą galima patenkinti minimalius poreikius.

Ši melu pagrįsta sistema pasmerkia skurdui ir nevilčiai, – premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ministrei A. Pabedinskienei adresuotame kreipimesi pažymi N. Puteikis, kurio kaip Seimo nario pagalbos nuolat prašo žmonės, neįstengiantys patenkinti svarbiausių gyvybinių ir socialinių poreikių, bet negaunantys būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur.

Tokią padėtį, kaip nurodo parlamentaras, atspindi ir Europos Komisijos ataskaitoje neseniai paskelbta išvada, kad minimali socialinė apsauga Lietuvoje yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje (žr.: http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/).
„Esu įsitikinęs, kad šį skandalingą prastumą nulėmė ne prasta ekonominė valstybės padėtis, bet prasta Jūsų pirmtakų ir Jūsų politika, prioritetus sudėliojant turtingųjų naudai. Konservatorių ir liberalų vyriausybė krizę įveikinėjo skurdindama pažeidžiamiausius gyventojus (cituoju 2013 m. kovo 26 d. Europos Komisijos užimtumo ir socialinės padėties apžvalgą: „…analizė parodė, kad būtina kruopščiai suplanuoti biudžeto reformas, kad nuo jų neproporcingai nenukentėtų neturtingiausi gyventojai, kaip tai atsitiko kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lietuvoje ir Estijoje)“), šį darbą tęsė ir Jūsų vyriausybė, kuri taupė socialinėms išmokoms skirtas lėšas, bet iki šiol nepasirūpino minimalios socialinės apsaugos adekvatumu. 2014 m. rugsėjo 10 d. Jūs pasirašėte vyriausybės nutarimus, kuriais nustatyti VRP ir BSI dydžiai iš gilų skurdą patiriančių žmonių atima galimybę gauti pagalbą. Todėl raginu Jus prisiimti asmeninę atsakomybę ir užtikrinti, kad šie dydžiai būtų kuo skubiau pakeisti, nustatant tokias sumas, kurios būtų pagrįstos minimalių asmens poreikių vertinimu. Kitaip tariant, raginu užtikrinti, kad būtų nustatyta absoliutaus skurdo riba, kuri taptų atskaitos tašku kuriant socialinės apsaugos sistemą, adekvačiai reaguojančią į skurdo problemą.“, – rašoma premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei A. Pabedinskienei adresuotame N. Puteikio kreipimesi.

Nustatant absoliučios skurdo ribos dydį, Seimo narys siūlo pasitelkti Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus, kurie Lietuvos Carito užsakymu neseniai atliktame tyrime konstatavo, kad Lietuvoje reiktų nustatinėti ne tik santykinio, bet ir absoliutaus skurdo ribą, nes dabar naudojamas metodas paslepia tikrąjį problemos mastą, o skurdo rizikos riba nėra pagrįsta objektyviais gyventojų vartojimo normatyvais, todėl visiškai neaišku, ar šis dydis pakankamas poreikiams patenkinti (žr.: http://lietuvos.link/skurdo-vaizda-lietuvoje-iskreipia-skurdo-skaiciavimo-metodika/).

Taip pat Naglis Puteikis pakvietė vyriausybės vadovą ir socialinės apsaugos ministrę remtis socialiai atsakingos europietiškos politikos pavyzdžiais – tokiais, kaip Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje šį dydį nustato ir skelbia Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wage; http://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/; http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Dėl antstolių praktikos palikti be lėšų, būtinų esminiams gyvybiniams ir socialiniams poreikiams

Pavyzdys, kurį rasite aprašytą žemiau, iliustruoja masinę antstolių praktiką – kai nukreipiant išieškojimą į vieninteles pajamas žmogui nepaliekama pakankamai lėšų patenkinti esminius, gyvybinius poreikius. Nuteistųjų atveju tai žlugdo probacijos idėją: probacijos tarnyba ir jai talkinantis „Caritas“ motyvuoja nusikaltusius asmenis dirbti, bet ši motyvacija naikinama pagal antstolių patvarkymus išskaičiuojant iš atlyginimo tiek, kad pragyvenimui lieka 11 Eur…

Reaguodamas į šią situaciją Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą, teisingumo ministrą, Kalėjimų departamento direktorę, Vilniaus probacijos skyrių ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritą“ – raštą skelbiame nuasmenintą.

*******

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui

 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorei Živilei Mikėnaitei

 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui

 Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centrui

 2016 m. kovo 21 d.

DĖL PROBACIJOS IDĖJĄ ŽLUGDANČIOS ANTSTOLIŲ PRAKTIKOS

Į mane kaip Seimo narį prašydamas pagalbos kreipėsi nuteistasis X. Y., gyvenantis (…), Vilniuje, kuriam paskirta probacija ir kurį Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsulatavimo centras konsultuoja dėl dvidešimties antstolių vykdomo įsiskolinimų išieškojimo. Susipažinęs su šiuo atveju turiu konstatuoti, kad problema, su kuria susidūrė X. Y., yra sisteminė ir žlugdo daugeliu požiūrių visuomenei labai svarbų probacijos darbą, todėl būtina rasti jos sprendimo būdus.

Iš man pateiktų dokumentų matyti, kad X. Y. įsidarbinus pagal antstolių patvarkymus nuskaitomas beveik visas jo darbo užmokestis, nepaliekant lėšų pragyvenimui. Pvz., po to, kai 2016-03-07 UAB (…) pervedė į X. Y. sąskaitą (…) 74,18 Eur darbo užmokestį už 2016 m. vasario mėnesį, 2016-03-08 iš šios sumos buvo išskaityta ir pervesta į antstolės Virginijos Meškauskienės sąskaitą 17,92 Eur, į antstolio Gintauto Puodžiuko sąskaitą – 8,68 Eur, į antstolio Sigito Osvaldo Grašio sąskaitą – 8,16 Eur, į antstolės Astos Stanišauskienės sąskaitą – 6,69 Eur, į antstolio Donato Kisieliaus sąskaitą – 8,62 Eur, į antstolio Sauliaus Misevičiaus sąskaitą – 12,74 Eur. T. y., bendrai buvo išskaityta ir į antstolių sąskaitas pervesta 62,81 Eur suma, sudaranti 84,67 procento X. Y. pervesto darbo užmokesčio, pragyvenimui paliekant 11,37 Eur. Kadangi nuteistasis neturi kito pajamų šaltinio, jis liko be lėšų, būtinų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius. Tokia situacija, mano žiniomis, kartojasi kiekvieną kartą X. Y. įsidarbinus ir žlugdo motyvaciją dirbti, nes dirbdamas jis vis tiek neturi pinigų net maistui ir yra priverstas važinėti viešuoju transportu be bilieto, rizikuodamas gauti dar vieną baudą, kurią vėliau išieškos dar vienas antstolis. (Šiuo konkrečiu atveju padėjome pateikti skundus dėl antstolių veiksmų, tačiau kol kas pinigai, mano žiniomis, nėra grąžinti).

Šis pavyzdys iliustruoja masinę antstolių praktiką, dėl kurios kenčia ne tik nuteistieji – kai nukreipiant išieškojimą į vieninteles pajamas žmogui nepaliekama pakankamai lėšų patenkinti esminius, gyvybinius poreikius. Esu įsitikinęs, kad tokia praktika pažeidžia apribojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje (vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos) ir 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte (vykdant išskaitymą iš darbo ir jam prilygintų išmokų pagal kelis vykdomuosius dokumentus gali būti išskaityta ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų).

Tačiau tokių žmonių, kaip X. Y., galimybės apginti pažeistus savo interesus skundžiant galimai neteisėtus antstolių veiksmus yra niekinės ne tik dėl teisinio išprusimo stokos, bet ir dėl absoliutaus skurdo – jie neturi pinigų nei kelionei iki antstolių kontorų, nei pašto paslaugoms.

Akivaizdu, kad tokia išieškojimų praktika verčia niekais probacijos idėją: kol probacijos tarnyba ir jai talkinantis „Caritas“ taiko priemones, motyvuojančias nusikalstamas veikas padariusius asmenis dirbti ir integruotis į visuomenę, antstolių vykdomi išieškojimai ne tik naikina šią motyvaciją, bet ir skatina dar kartą nusikalsti, nes tai lieka vieninteliu būdu gauti lėšų pragyvenimui, kurio sąžiningas darbas neužtikrina.

Prašau Jūsų pakomentuoti šią problemą ir nurodyti, kokius jos sprendimo būdus siūlytumėte.

Manau, jog būtų prasminga nustatyti tokią tvarką, kad visas vykdomąsias bylas, kuriose vykdomas išieškojimas iš to paties asmens, vykdytų vienas antstolis – tai sumažintų atvejų, kai pagal keliolikos antstolių reikalavimus nuskaičiuojamas visas žmogaus atlyginimas. Prašyčiau pakomentuoti, kaip vertintumėte tokią iniciatyvą.

PRIDEDAMA:

X. Y. sąskaitos (…) ataskaita už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-08, kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

 

Rinkimų debatai: N. Puteikis ir A. Čaplikas „Žinių radijuje“

A Perednio laida foto

Dalinamės žurnalisto Aurimo Perednio vedamos „Žinių radijo“ laidos „Ką renkiesi“ įrašu – politiniame ringe susitiko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas ir registruojamos partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ atstovas Naglis Puteikis: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/03/08/ka-renkiesi/55316

Balsuoti už Jums priimtinus kandidatus galite čia: http://www.ziniuradijas.lt/pages/24-ka-renkiesi-balsavimas

Jau tampa tradicija, kad „Žinių radijas“ artėjant rinkimams rengia debatus, visiems politikams suteikdamas galimybę pasisakyti, o rinkėjams – išgirsti ir įvertinti visus argumentus. Toks demokratiškas žiniasklaidos priemonės elgesys Lietuvoje yra maloni išimtis, nes net nacionalinis transliuotojas LRT privilegiją pasisakyti rezervuoja nomenklatūrinių partijų atstovams, jų oponentus palikdamas be eterio (pvz., per savivaldos rinkimus, kaip nurodė LVAT, LRT rengė diskusijas pagal tvarką, prieštaraujančią konstituciniam teisinės valstybės principui).

Taigi – naudokimės proga išgirsti ir įvertinti. Žemiau pora citatų iš laidos.

*******

Aurimas Perednis: Kokią vieną svarbiausią problemą norėtumėt dabar išspręsti, jeigu turėtumėt tokią galimybę?

Algis Čaplikas: Pajamos…

Naglis Puteikis: Neteisingi mokesčiai: kuo daugiau uždirba, tuo mažiau moka. Šitą reikia apversti aukštyn kojomis, kaip yra visoje Europoje.

*******

A. P.: Prezidentė žinojo, kad pokalbių stenogramos bus paviešintos, – vakar pareiškė šalies premjeras A. Butkevičius. Pone Čaplikai, kaip Jūs tai vertinate?

A. Č.: Trumpai: žinote, anksčiau buvo, žiūrint į Lietuvos politiką, sostų karai, kortų namelis, o dabar jau darosi panašu į gaujų karus. Toks man įspūdis susidaro.

N. P.: Elito kovos viduje. Bet aš pozityviai vertinu tą faktą, kad visuomenė sužinojo, kaip Lietuvos elitas tvarko savo asmeninius reikalus. Tas dvaras įrenginėjamas buvusiame viešame pliaže, vietoje visai visuomenei priklausiusio valčių nuomos punkto – asmeninio turto gausinimas šitoje vietoje, kuriame dalyvavo aukščiausi Lietuvos politikai, labai iškalbingas… Aš šita prasme esu dėkingas – nežinau, kam turėčiau būti dėkingas, bet nujaučiu, kad D. Grybauskaitei. Tada tai tikrai geras jos darbas, nors nežinau, ar ji siekė to tikslo. Taip pat esu dėkingas prokurorui, net jeigu jis kada nors yra padaręs visuomenei ir negerų darbų. Tai, ką mes sužinojome apie šito dvaro statybą, visi maždaug nujautėme – tarybiniais laikais tai buvo vadinama „blatu“ – bet kad tai vyktų šitaip, kad dalyvautų visos pagrindinės valdančiosios partijos… Aš tikrai nesu gerbiamo A. Čapliko mylėtojas, esu jo oponentas, kai jis buvo aplinkos ir statybos ministru, jam oponuodavau ir turėjau daug priekaištų, bet dabar sakyčiau taip: greičiau verskite K. Trečioką ir paskirkite laikinai, pvz., A. Čapliką… Iš jo tikrai nebūčiau išgirdęs tokio žargono, nors tai net ne žargonas, o mąstymas: duodu „ukazą“, kad šalinčiau „pricepus“, t. y., duodu nurodymą, kad šalinčiau kliūtis R. Malinausko bendražygiams ar jam pačiam praturtėti visuomenės sąskaita… Prie visos nepagarbos buvusiam mano oponentui, A. Čaplikas yra šimtą kartų geresnis, jis šia prasme vakarietiškas politikas… O čia „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas… R. Paksas turėjo išeiti į spaudos konferenciją ir pasakyti: metu iš partijos ir ministro posto, ir reikalauju, kad premjeras atsistatydintų…

Naglis Puteikis ragina panaikinti vyriausybės nutarimą, leidusį drastiškai padidinti būsto nuomos kainas

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, ragindamas panaikinti vyriausybės nutarimą, sudariusį sąlygas drastiškai padidinti skurstančių žmonių nuomojamų būstų kainas.

Iš sąskaitų, kurias Seimo nariui pateikė keliasdešimt piliečių, gyvenančių Kauno m. savivaldybės nuomojamuose būstuose, matyti, kad 2016 m. sausio mėnesį šių būstų nuomos mokestis padidėjo maždaug dvigubai. Kaip nurodyta gyventojų kreipimesi, sąlygas tokiam pabranginimui sudarė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1487 Dėl savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo, leidžiantis nustatyti „rinkos pataisos koeficientą“, kuris „gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5“. Remdamasi šiuo nutarimu, Kauno m. savivaldybės taryba 2015 m. sausio 22 d. sprendimu T-26 Dėl rinkos pataisos koeficiento, taikomo Kauno miesto savivaldybės būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiui apskaičiuoti, nustatymo, nustatė didžiausią 3,5 rinkos pataisos koeficientą, todėl savivaldybės būsto nuomos kainos padidėjo 2-3 kartus.

Ši situacija, Seimo nario N. Puteikio vertinimu, yra tipiškas socialiai neatsakingo nomenklatūrinio mąstymo rezultatas, kaip ir valdančiosios daugumos sprendimas nepaisyti ekonomistų pasiūlymo panaikinti minimalios algos apmokestinimą.

„Žinodamas, kad tokius būstus nuomojasi žmonės, neturintys materialinių galimybių įsigyti nuosavą būstą ir skurdžiai gyvenantys iš dažnai tik minimalaus atlyginimo dydžio pajamų, kurių neužtenka net būtiniausių poreikių patenkinimui, minėtą vyriausybės nutarimą vertinu kaip socialiai neatsakingą veiksmą, neturintį nieko bendro su viešomis deklaracijomis apie socialinį jautrumą ir „rūpestį žmogumi“, nes sudarydama sąlygas drastiškai padidinti būsto nuomos kainas vyriausybė ignoravo socialiai pažeidžiamiausių gyventojų interesus. Manau, kad šis vyriausybės nejautrumas iliustruoja tą patį nomenklatūrinį mąstymą, kuris sutrukdė valdančiajai daugumai įgyvendinti žinomų ekonomistų pasiūlymą nustatyti, kad nuo minimalios algos dydžio pajamų nebūtų mokami mokesčiai, taip pagerinant sąžiningai dirbančių, bet skurstančių žmonių padėtį.“, – rašoma premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei adresuotame N. Puteikio kreipimesi.

Ragindamas panaikinti nutarimą, leidusį iš esmės pabloginti socialiai pažeidžiamų gyventojų padėtį, Seimo narys N. Puteikis prašo vyriausybės atkreipti dėmesį ir į Europos Komisijos ataskaitoje neseniai paskelbtą išvadą, kad minimali socialinė apsauga Lietuvoje yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje (http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/).