N. Puteikis siūlo nustatyti, kad pajamų dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, būtų neliečiama

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pataisą, kurią priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, kuri būtina skolininko minimaliam išgyvenimui. N. Puteikis siūlo nustatyti, kad neliečiama būtų lėšų dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Šiuo metu išieškoti leidžiama iš bet kokio dydžio pajamų, pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą.

Priėmus šį projektą, turėtų būti periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose – t. y., turėtų būti nustatyta, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Žemiau skelbiame aiškinamąjį raštą.

*******

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 739 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

  1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui.

Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“.

Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota.

Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.

Noriu pabrėžti, kad minimaliam išgyvenimui akivaizdžiai nepakankamos sumos paliekamos ir tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio neviršijančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies. Jei MMA dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo gyvena vienas, iš jo pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą reglamentavimą išskaičiavus 20 proc., pragyvenimui lieka 268 Eur, o išskaičiavus 50 proc. – vos 167 Eur.

Lietuvos statistikos departamentas, periodiškai atlikdamas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, nustato ir skelbia duomenis, kokia mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti. Pastarojo tyrimo duomenimis, 2015 m. ši mažiausia suma 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienam asmeniui per mėnesį buvo 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur (Vilniuje – 396, Kaune – 330, Klaipėdoje – 356, Šiauliuose – 319, Panevėžyje – 264; apskrityse: Alytaus – 316, Kauno – 318, Klaipėdos – 339, Marijampolės – 237, Panevėžio – 293, Šiaulių – 291, Tauragės – 279, Telšių – 294, Utenos – 265, Vilniaus – 374 Eur). Palyginus šias sumas su aukščiau nurodytomis sumomis, kurios lieka vykdant išieškojimą iš MMA dydžio pajamų, akivaizdu, kad skolininkams paliekamos sumos neužtikrina minimalaus išgyvenimo net ir tada, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio pajamų, jau nekalbant apie atvejus, kai pajamos mažesnės.

Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kuriems vykdant išieškojimą paliekamos minimaliam išgyvenimui nepakankamos sumos.

Akivaizdu, kad šią padėtį būtina skubiai keisti, įstatyme įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą ne tik į asmens išgyvenimui būtiną turto, bet ir pajamų bei išmokų dalį. Jai turėtų būti nustatyta tokia pat absoliuti neliečiamybė, apie kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė pateikdamas išaiškinimą dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtintų apribojimų vykdant išieškojimą iš turto: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Vis dėlto sprendžiant klausimą, kaip turėtų būti nustatyta minimali periodiškai gaunamų lėšų dalis, kuriai taikoma absoliuti neliečiamybė, pastebėtina, kad aukščiau nurodytas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas rodiklis „mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti“ yra gaunamas apklausiant gyventojus (kaip mane informavo Lietuvos statistikos departamentas, klausimas suformuluotas taip: Jūsų nuomone, atsižvelgiant į esamą namų ūkio sudėtį ir įprastines būtinąsias išlaidas, kokios mažiausios pinigų sumos (eurais) per mėnesį pakaktų, kad Jūsų namų ūkis galėtų sudurti galą su galu?“, o prieš šį klausimą pateikiamas klausimas, kaip verčiasi namų ūkis, su atsakymų variantais: labai sunkiai, sunkiai ir t. t.)

Todėl manyčiau, kad įstatyme nustatant minimalią pajamų ir išmokų dalį, iš kurios negali būti išieškota, reiktų remtis ne nurodytu Lietuvos statistikos departamento rodikliu, kuris gaunamas gyventojų apklausos būdu, bet kitais rodikliais, kurie objektyviau apibrėžtų asmens minimalių poreikių patenkinimui būtiną pinigų sumą.

Mano įsitikinimu, toks rodiklis galėtų būti absoliutaus skurdo riba, parodanti, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Šiuo metu Lietuvoje absoliutaus skurdo riba nėra nustatoma, nors 2015 metais Lietuvos Carito užsakymu atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ konstatuota, jog ją būtų tikslinga skaičiuoti, nes šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius (žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf).

Pažymėtina, kad nustatyti absoliutaus skurdo ribą raginau dar praėjusios vyriausybės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri 2016-04-05 raštu „Dėl absoliučios skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįsto valstybės remiamų pajamų dydžio nustatymo“ mane informavo, kad ši ministerija „ketina iki šių metų spalio 1 d. parengti ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką“. Todėl manyčiau, kad Seimui pareiškus politinę valią įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad asmens išgyvenimui būtina pajamų ir išmokų dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, vykdant išieškojimą yra neliečiama, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų pakankamai laiko iki 2018 m. pradžios atlikti būtinus darbus, kad absoliutaus skurdo riba būtų apskaičiuota ir šią nuostatą būtų galima taikyti jau kitais metais.  

  1. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, kurie dėl skolų išieškojimo neturi net minimaliam išgyvenimui būtinų lėšų, pagalbos prašymus, konsultuojantis su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi.

  1. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima

Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;

7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;

8) išeitinės išmokos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2518, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20310

Nr. XIII-140, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29844

  1. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma papildyti 739 straipsnį nauja 9 dalimi, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.

Įtvirtinus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių minimaliam patenkinimui būtinos pajamų, išmokų ir davinių dalies apsaugą, bus užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę ir asmens orumą.

  1. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

  1. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius absoliutų skurdą kenčiančių piliečių interesus.

  1. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės.

  1. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Kitų teisės aktų keisti nereikės.

  1. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

  1. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises.

  1. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymo įgyvendinimui reikės užtikrinti, kad būtų periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  1. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

  1. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrimą „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, 2015 m. atliktą Lietuvos Carito užsakymu.

  1. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Išieškojimas iš pajamų ir išmokų, skurdas.

  1. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis: ribą, kai leidžiama išvaržyti paskutinį būstą, būtina padidinti

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį…

Įstatymo projektą, kuris parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui, rasite ČIA. Žemiau skelbiame svarbesnes aiškinamojo rašto dalis, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus bei naujosios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vertinimus, ar dabartinis teisinis reguliavimas tinkamai užtikrina gyvybiškai svarbių skolininko interesų apsaugą ir ar reikia jį keisti.

*******

Dabartinės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis). Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. – 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. – 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius; žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos. Neseniai Klaipėdoje iš varžytinių buvo parduotas butas, benamiais paverčiant 4 asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku – nors 5000 Eur dydžio skolos likutis, tikėtina, būtų grąžintas per porą metų, nes per metus iš jų pajamų buvo sėkmingai išieškota apie 3000 Eur. Esu įsitikinęs, kad dabartinį reglamentavimą būtina skubiai keisti, nes jis prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais, sudaro sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl šiandieninių realijų kontekste palyginti nedidelės skolos, ir prieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.  

Siekiant tinkamai užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų esminių, gyvybiškai svarbių skolininkų interesų ir teisių apsaugą, šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik nustatyti didesnę skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą, bet ir įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą su prašymu gauti leidimą išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Tokio prašymo svarstymas leistų skolininkui ir kreditoriui pateikti motyvuotus argumentus dėl skolos išieškojimo vienu ar kitu būdu, ir tik tuo atveju, jei būtų įsitikinta, kad objektyviai nebėra jokių alternatyvių galimybių, būtų leidžiama išieškojimą nukreipti į paskutinį skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą. Teismas kaip objektyvus arbitras galės įgyvendinti viešojo intereso apsaugos principą ir bus užkirstas kelias antstoliams skubotai priimti sprendimus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio paskutiniojo gyvenamojo būsto.

  1. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, dėl skolų išieškojimo netenkančių paskutinio būsto, kuriame gyvena, pagalbos prašymus. Parengti projektą padėjo teisininkas, IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius Arvydas Ektis, konsultuotasi su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi.

(…)

  1. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.

Padidinus skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto, ir užtikrinus, kad teismas sankcionuos kiekvieną atvejį, kai skolininkas netenka paskutinio gyvenamojo būsto, bus adekvačiai apsaugota konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečių teisė į būsto neliečiamumą, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą.

  1. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

  1. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų geriau apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius skurstančių šeimų, kuriose auga ir mažamečiai vaikai, interesus.

  1. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės.

(…)

  1. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises.

  1. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės.

  1. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

  1. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Projekto rengimo metu kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, prašant pateikti vertinimą, ar dabartinis reglamentavimas pakankamai užtikrina skolininko interesų apsaugą, kai išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, ir patarti, kaip jį siūlytų keisti. Projekto rengėjai klausė: ar būtų tikslinga keisti skolos, dėl kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena skolininkas, dydį, o jei taip – kaip būtų tikslinga jį nustatyti? Ar būtų tikslinga susieti šį dydį su būsto verte (pvz., leidžiant nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jei išieškoma skola viršija 1/3 būsto vertės)? Ar būtų tikslinga, ir kaip, keisti LR CPK 663 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį negalint išieškoti skolos iš pajamų leidžiama nukreipti išieškojimą į turtą? Ar būtų tikslinga šį terminą susieiti su skolos dydžiu (didesnei skolai nustatant ilgesnį terminą)? Ar būtų tikslinga numatyti, kad išvaržius paskutinį gyvenamąjį būstą, asmeniui būtų suteiktas socialinis būstas arba jis įgytų teisę gyventi išvaržytame būste nuomos pagrindais, mokėdamas mokestį pagal savivaldybės patvirtintus socialinio būsto nuomos įkainius? Ar būtų tikslinga keisti reglamentavimą taip, kad tokiais atvejais būstai būtų ne išvaržomi, bet juos perimtų valstybė, tapdama būsto bendrasavininke ir tokiu būdu papildydama socialinio būsto fondą, o skolininkas galėtų toliau gyventi šiame būste, nuomodamas jį kaip socialinį būstą?

Atsakydamas į šiuos klausimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus 2016 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė: „Dėl įstatymų tobulinimo iniciatyvos, visiškai sutinkame, kad teisė į būstą yra labai svarbi, kad ji turi būti garantuota socialiai remtiniems asmenims kiekvienoje valstybėje, kuri pripažįsta savo socialinį pobūdį. Todėl, iš tiesų, būtų labai svarbu pasitikslinti, ar atsižvelgus į šiuo metu mūsų valstybėje susiklosčiusią socialinę situaciją, Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, per kurį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymų, kad išieškoti galima iš jo pajamų, atitinka šią situaciją, yra realistinis ir ar neturėtų būti ilginamas. Vykstantys socialiniai procesai taip pat skatintų siekti, kad ir Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybės išieškoti iš skolininko būsto sąlyga – išieškomos sumos dydis – būtų kuo adekvačiau susieta su esančiais mūsų visuomenės gyvenimo lygio standartais, be kita ko, sprendžiant ir tai, ar 2300 eurų suma visais atvejais galėtų būti vertinama kaip teisinga ir pagrįsta atskaitos riba, suteikiant teisę nukreipti išieškojimą į būstą. Tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl naujo reglamentavimo, svarbiausiu klausimu liktų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principo užtikrinimas, aiškinantis, ar būtų proporcinga atitinkamai didinti skolininko garantijas užsitęsusiame išieškojimo procese, kaip tai derėtų su kitos šalies interesais, ar esminiai nepažeistų kitų socialiai remtinų visuomenės grupių interesų, pvz., teisės į socialinį būstą, kt. Iš esmės palaikydami Jūsų siūlymą dėl socialinio būsto suteikimo, kai skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininko būstą, vis tik manome, kad šis siūlymas pirmiausia reikalautų įvertinti, kaip tai atitiktų valstybės galimybes.“

Teisingumo ministrė M. Vainiutė į pateiktus klausimus konkrečiai neatsakė, nepakomentavo, ar būtų tikslinga keisti 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta sumą ir 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau apžvelgė dabartinį teisinį reglamentavimą ir nurodė, jog „manytina, kad teisinis reguliavimas nagrinėjamu aspektu pakankamas. Individualiu atveju kilusį teisinį ginčą, įvertinęs visas faktines aplinkybes, kompetentingas spręsti teismas“.

  1. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Išieškojimas iš būsto, skurdas.

  1. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys Naglis Puteikis

Dėl absoliutaus skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįstos socialinės apsaugos sistemos

Gilų skurdą kenčiantys žmonės, kurių pensijų ar algų dydis neužtikrina net išgyvenimo minimumo ir kurie nesulaukia būtinos pagalbos – ilgalaikio valdžios abejingumo pasekmė. Kad būtų priimti daugybei skurstančiųjų gyvybiškai svarbūs sprendimai, reikalinga politinė valia.  Todėl Naglis Puteikis pakvietė naująjį socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei savo kolegas Seime pareikšti politinę valią netęsti senosios politikos, tapusios pasityčiojimu iš skurstančiųjų, ir suformuoti gaires naujos, kuri adekvačiai reaguos į skurdo problemas.

*******

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariams Lietuvos Respublikos Seime

2017 m. sausio 4 d.

DĖL ABSOLIUTAUS SKURDO RIBOS NUSTATYMO IR ASMENS POREIKIŲ VERTINIMU PAGRĮSTOS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOS

Į mane, kaip turbūt ir į Jus, prašydami pagalbos nuolat kreipiasi gilų skurdą kenčiantys žmonės, kurių dauguma yra ne asocialūs asmenys, bet eiliniai Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ar algas – ypač prasta neįgaliųjų, pensininkų ir vaikus auginančių šeimų padėtis, ypač tais atvejais, kai iš jų pajamų vykdomas skolų išieškojimas. Žmonės, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės neturi net teorinės galimybės patys užsidirbti lėšų, reikalingų bent minimaliam išgyvenimui, yra palikti baisioje neviltyje. Paminėsiu kelis konkrečius atvejus. Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose už minimalią algą dirbusios, o dabar neįgalios ir nedarbingos šiaulietės Auksės Červinskienės ir jos taip pat neįgalios paauglės dukters pajamos „ant popieriaus“ vos didesnės nei 300 Eur – 149,87 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, 112 Eur mergaitės šalpos pensija ir 43 Eur alimentų – bet jos negauna nė tiek, nes antstoliai vykdo skolų išieškojimą. Neįgalios motina su dukra gyvena baimėje, kad gali atsidurti gatvėje, nes teismas patenkino Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį ir leido dėl skolos už nuomą iškeldinti jas iš savivaldybės buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vienišos neįgalios kaunietės Ritos Jūratės Stadulienės pajamos – nė 100 eurų nesiekianti šalpos pensija neįgaliajam – yra tokios mažos, kad jų neužtenka net sumokėti Kauno m. savivaldybei už buto nuomą ir padengti nuomos įsiskolinimą, todėl nebelieka pinigų nei maistui, nei vaistams, nei mokesčiams už šildymą, vandenį ar elektrą. Neįgalūs klaipėdiečiai 72 metų Antanas Vasiliauskas ir 62 metų jo žmona Vijolė gyvena iš  invalidumo/netekto darbingumo pensijų, kurių bendra suma 2016-ųjų pabaigoje buvo 271,99 Eur. Vilnietė Danutė Anglickienė, kuriai šių metų gegužę sueis 80 metų, neįstengdama išgyventi iš 235,65 Eur dydžio senatvės pensijos, 2016-iais uždarbiavo Vokietijoje slaugydama Alzheimeriu sergančią senutę. Nors jos pensijos neužtenka pragyvenimui, dar neseniai iš jos buvo vykdomas ir skolos išieškojimas.

Šie ir daugybė kitų žmonių gyvena kritiniame skurde, nes jų pajamų dydis neužtikrina net minimalaus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo, o dabartinė socialinės apsaugos sistema nėra įgali jiems padėti.

Tokia padėtis – ilgalaikio valdžios abejingumo pasekmė. Per pastaruosius porą metų ne kartą kreipiausi į buvusius socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę bei premjerą Algirdą Butkevičių, prašydamas kuo skubiau ieškoti būdų, kaip palengvinti kritinį skurdą kenčiančių žmonių padėtį ir pertvarkyti socialinės apsaugos sistemą, kuri virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų. Vienas iš iškalbingų faktų – tai, kad „valstybės remiamų pajamų“ dydis, nuo kurio priklauso paramos teikimas, nesikeitė (neskaitant perskaičiavimo į eurus) nuo 2008 metų ir yra tik 102 Eur. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad už šią sumą įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos. 2016 m. pavasarį Europos Komisijos paskelbtoje darbinėje ataskaitoje Lietuvos minimalios socialinės apsaugos sistema įvertinta kaip viena prasčiausių Europos Sąjungoje (http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/). Deja, ankstesnei vyriausybei šios problemos neatrodė svarbios, sulaukiau tik formalaus atsirašymo.

Esu įsitikinęs, kad spręsti skurdo problemą bus įmanoma tik tada, kai socialinės apsaugos sistema bus pagrįsta ne tokiomis fikcijomis, kaip 102 Eur dydžio „valstybės remiamos pajamos“, bet asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu. Vienas iš žingsnių siekiant šio tikslo – nustatyti absoliutaus skurdo ribą, t. y., kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, ir susieti su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei socialinės paramos teikimą, o taip pat išgyvenimui būtinų pajamų apsaugą skolų išieškojimo atvejais. 2016 metais Lietuvos Carito užsakymu atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime konstatuota, kad šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius – todėl būtų tikslinga nustatinėti ir absoliutaus skurdo ribą (http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Manau, kad šis žingsnis artintų mus prie gerųjų socialiai atsakingos europietiškos politikos pavyzdžių – tokių, kaip Jungtinės Karalystės, kur pragyvenimo minimumą Londono regione kasmet apskaičiuoja ir viešai skelbia Didžiojo Londono regiono valdžia, o likusioje šalies dalyje šį dydį nustato ir skelbia Loughborough universiteto Socialinės politikos tyrimų centras (žr.: https://www.london.gov.uk/what-we-do/business-and-economy/business-and-economy-publications/fairer-london-2015-living-wagehttp://www.lboro.ac.uk/research/crsp/mis/thelivingwage/;http://lietuvos.link/musu-isgyvenimo-eksperimentai-ir-britu-savigarba/).

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra įvardytas kaip vienas iš svarbiausių šios vyriausybės prioritetų, todėl kviesčiau pareikšti politinę valią netęsti senosios, nieko bendro su realybe neturinčiomis fikcijomis pagrįstos socialinės apsaugos politikos ir sudaryti darbo grupę, kuri pasitelkusi patirtį šioje srityje turinčias visuomenines organizacijas ir ekspertus suformuotų gaires naujos politikos, gebančios adekvačiai reaguoti į skurdo problemas. Prašyčiau šiai darbo grupei pavesti apsvarstyti ir pasiūlymą teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir kt.) įtvirtinti absoliutaus skurdo ribos sąvoką bei šios ribos nustatymo tvarką ir susieti su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą, o jei būtų pasiekta sutarimo, kad tokie pakeitimai tikslingi – parengti atitinkamus teisės aktų projektus.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis