Naglis Puteikis kreipėsi dėl brutalių paveldo naikinimo atvejų įvertinimo ir tokios praktikos užkardymo

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti aktualias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų 5 problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį planuojama statyti prie Trakų autobusų stoties, ir Anykščių pilies „atstatymą“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau. Skelbiame kreipimosi tekstą.

*******

DĖL BRUTALIŲ PAVELDO NAIKINIMO ATVEJŲ VERTINIMO IR TOKIOS PRAKTIKOS UŽKARDYMO

Prašyčiau apsvarstyti šias aktualias paminklosaugines problemas ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas (dvi iš nurodytų 5 problemų, t. y. Trakų autobusų stoties/prekybos centro ir „atstatomos“ Anykščių pilies – prašyčiau apsvarstyti kaip įmanoma greičiau):

  1. Planuojamą didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statybą Trakuose prie autobusų stoties, kuri taptų dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikintų unikalų šio istorinio miesto mastelį. Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija (http://peticijos.lt/visos/72276/pasirasyti).
  1. Dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“, paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale lt (http://www.delfi.lt/veidai/kultura/barbariski-zaidimai-butaforinemis-pseudopilimis-ant-vorutos-piliakalnio.d?id=73739062), aprašytą tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantį buvusios pilies atstatymą. Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas.
  1. Ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objekto, kuris ne iki galo ištirtas. Pvz., Obelių senkapis prie Obelių ežero Ukmergės rajone yra ištirtas ne iki galo, pačiame ežere taip pat palikta neištirtų po vandeniu esančių palaidojimų. Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI-XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba kasant kūdrą suknaikinti XVI-XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžiuo, tokių atvejų turėtų būti daugybė.
  1. Ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI-XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau statant gynybinius įrengimus buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624-1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komitetas mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?
  1. Analogišką aukščiau aprašytai situaciją, kuri šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komiteto manymu, yra normali, atsižveliant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Aiškėja „Geotermos“ griovėjų pavardės: susipažinkite – AB „Lietuvos energijos gamyba“ vadovė E. Čiužaitė

Už valstybės kontroliuojamos įmonės „Geoterma“ išsaugojimą Seimo Energetikos komisijos posėdžiuose aktyviai pasisakantis Naglis Puteikis paskelbė dar vieną komentarą apie neišmintingą ir galimai neskaidrų šios įmonės griovimą. Dalinamės.

*******

Sąjūdžio laikais visuomenė pradėjo reikalauti slaptojo nomenklatūrinio valdymo pavardžių. Tuo metu tai praskaidrino daugelį dalykų. Dabar pagal praktiką esame grįžę į sovietijos laikus, tik tie slaptojo valdymo veikėjai mėgsta girtis tariamais ES standartais. O kaip yra iš tikrųjų? Štai susipažinkite: AB „Lietuvos energijos gamyba“ vadovė Eglė Čiužaitė. Jos vadovaujama įmonė kaip „Geotermos“ akcininkė neva bandė gaivinti Geotermą, bet rezultatas – įmonė griaunama stabdant šilumos gamybą. Bandė „gaivinti“ slapta nuo visuomenės, nesikviesdama geotermijos mokslininkų, ankstesnių vadovų, specialistų – tikrai labai „moderni vakarietiška“ visuomeninę reikšmę turinčios įmonės valdymo praktika. Apgailėtina. Kada „Lietuvos energija“ bus pradėta valdyti taip, kaip dabar pertvarkomas „Lietuvos geležinkelių“ valdymas?

Ar E. Čiužaitė su geotermijos specais tarėsi? Ne.

Su kuo tarėsi? Su būsimais prichvatizuotojais, kurie kaip katinai prie lašinio trokšta atsilaisvinusių 15 megavatų šilumos kvotos, ar su visuomene?

O ji viešai visuomenei ką nors pranešė? Ne.

Susitikimą surengė? Ne.

Su mokslininkais tarėsi? Ne.

Ar čia kokia surūdijusi SPA vonia, kad E. Čiužaitė po kilimu biznį organizuotų?

O ar ji žino, kad šalimais esantis Fortumas savo pelną, gautą iš Lietuvos pensininkų, išmoka Suomijos pensininkams? Ar ji žino, kad Fortumas iš kvailos/korumpuotos Lietuvos valstybės gauna dvigubą dotaciją, o savo įmonei Geotermai valstybė, t. y. jos kvaili/korumpuoti politikai, net nedavė nusipirkti iš ES lėšų biokuro katilėlio? Ar E. Čiužaitė bent raštą dėl tokios neteisingos dotacijos parašė? Ar paprašė dotacijos Geotermai? Ar paprašė sumažinti dotacijas Suomijos pensininkams (Fortumui)? Ką ji apskritai padarė? Spėju, kad arba nieko, arba tai buvo „Lietuvos geležinkelių“ stilius. Tokie patys ir kiti „Geotermos“ akcininkai – valstybės valdomos įmonės „Turto bankas“ vadovai. Išvada: specai kits kitam rankas karštu vandeniu plauna, bet jos vis tiek nešvarios.

N. Puteikis dar kartą siūlo neapmokestinti minimalios algos

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pataisą, kuria siūlo nustatyti, kad neapmokestinamasis pajamų dydis yra lygus minimalios algos dydžiui, t. y., minimali alga visai neapmokestinama (projektą rasite čia). Taip būtų nutraukta ilgametė socialiai neatsakingos politikos tradicija, kai apmokestinamos darbo pajamos, kurių dydis ne visada yra pakankamas net minimalių įprastinių poreikių patenkinimui ir neužtikrina oraus pragyvenimo, taip pasmerkiant dirbančius žmones ir jų šeimas skurdui. Be to, NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu.

Šiuo projektu N. Puteikis tęsia 2012-2016 m. Seimo kadencijos metu savo pradėtą iniciatyvą, kurią vėliau „pasigavo“ įvairios politinės partijos (liberalai, darbiečiai), teikusios analogiškus projektus ir pasiūlymus, bet kuri taip ir liko neįgyvendinta, pasitenkinus tik laikinu skurstančių samdinių padėties pagerinimu.

Aiškinamajame rašte, kurį rasite čia, rašoma:

„Šios kadencijos Seimas 1-ojoje sesijoje priėmė įstatymo projektą, kuriuo padidino mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, tačiau nesiryžo įstatymu susieti minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio, įtvirtinant principą, kad minimalus atlyginimas yra visiškai neapmokestinamas. Todėl šiuo metu vis dar tęsiama socialiai neatsakinga politika, kai iš minimalios algos išskaičiavus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas žmogui liekančios disponuojamosios pajamos yra vargiai pakankamos įprastinių poreikių patenkinimui ir neužtikrina oraus pragyvenimo.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažiausia pinigų suma, kuri 2015 m. buvo reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti, vienam asmeniui per mėnesį buvo 322 Eur: 5 didžiuosiuose miestuose – 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur. Iš dabartinio minimalios algos dydžio atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, pragyvenimui liekanti suma didžiuosiuose miestuose yra 20 eurų mažesnė už čia nurodytą mažiausią sumą, reikalingą įprastinių poreikių patenkinimui. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario mėnesį pateiktais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio dydis, skaičiuojant 2016 metų kainomis, siekia 238 eurų – ministerijos vertinimu, tokia yra mažiausia mėnesinė pajamų suma, būtina išgyvenimui, tenkinant pačius minimaliausius gyvybinius ir socialinius poreikius. Minimalią algą uždirbančiam žmogui po mokesčių ir įmokų liekanti suma yra vos 100 Eurų didesnė už šį absoliutų minimumą (tačiau pažymėtina, kad jį apskaičiuojant nebuvo atsižvelgta į pragyvenimo lygio skirtumus įvairiose vietovėse, todėl didžiuosiuose miestuose absoliutaus minimumo suma gali būti didesnė už ministerijos paskelbtą dydį).

Situacija, kai dirbantis žmogus ir jo šeima, įskaitant vaikus iki 18 metų amžiaus, gyvena vos įstengdami patenkinti būtiniausius poreikius, yra visiškai nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu, nesuderinama su Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz., „Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą“, „Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“), pažeidžia Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą įsipareigojimą rūpintis vaikų gerove, užtikrinant tinkamas socialines sąlygas,  naikina motyvaciją dirbti, skatina emigraciją.

Todėl šią iš esmės ydingą padėtį būtina kuo skubiau keisti.“

Kaip nurodyta N. Puteikio įregistruoto projekto aiškinamajame rašte, esant tokiam minimaliosios algos dydžiui, kaip dabar (380 Eur) dėl NPD sulyginimo su MMA gyventojo pajamos „į rankas“ maksimaliai padidėtų iki 10,50 eurų per mėnesį. Taip pat padidėtų riba, kai taikomas NPD: šiuo metu jis taikomas, jeigu gyventojo pajamos neviršija 1 000 eurų per mėnesį, o NPD sulyginus su dabartiniu MMA dydžiu, NPD būtų taikomas, jei pajamos neviršytų 1140 Eur per mėnesį.

NPD susiejimas su MMA turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį mažinant skurdą.

Naglis Puteikis siūlo uždrausti už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirkti suvenyrus ir gėles bei sugrąžinti į biudžetą automobilių lizingui iššvaistytus pinigus

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo valdybą,  siūlydamas uždrausti už parlamentinei veikalai skirtas lėšas pirkti suvenyrus ir gėles bei sugrąžinti į biudžetą automobilių lizingui iššvaistytus pinigus.

Parlamentaras nurodė, kad nors Seimo valdybai priėmus 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakoreguoti Lietuvos Respublikos Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą, parlamentinei veiklai skirtų lėšų nebegalima naudoti transporto priemonės nuomai, tačiau akivaizdu, kad vien šio apribojimo nepakanka, norint užtikrinti taupų ir skaidrų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą: kaip teisingai pastebėjo žiniasklaida, nemažai naujosios kadencijos Seimo narių vis tiek išleido maksimalią skiriamą sumą, o ypač krenta į akis tai, kad dalis jų už šimtus eurų per mėnesį pirko gėlių ir suvenyrų (absoliutus rekordininkas –  Antanas Vinkus – per du mėnesius tam išleido net 805 Eur; konkretūs duomenys pateikti žurnalisto Artūro Račo apžvalgoje: http://racas.lt/sakaliene-vizitines-korteles/).

„Esu įsitikinęs, kad gėlės ir suvenyrai nėra būtini parlamentinei veiklai, neretai tai yra tiesiog rinkėjų papirkinėjimo forma. Jei Seimo narys nori kam nors padovanoti gėlę ar suvenyrą, jis turėtų tai nusipirkti iš savo algos, kuri Lietuvos kontekste yra labai didelė lyginat su kitais. Itin nepadoru ir ciniška, kai Seimo nariai iššvaisto gėlėms  ir suvenyrams per mėnesį biudžeto lėšų sumas, keliskart didesnes už senjorų ir neįgaliųjų pensijas bei kitas išmokas, kurių dabartiniai dydžiai pasmerkia skurdui daugybę žmonių, dėl amžiaus ar sveikatos būklės negalinčių užsidirbti lėšų pragyvenimui ir paliekamų mūsų valstybėje išgyvenimo eksperimentui. Todėl prašau pataisyti Lietuvos Respublikos Seimo narių parlamentinei veiklai susijusių skirtų lėšų naudojimo tvarką, uždraudžiant parlamentinei veiklai skirtas lėšas naudoti gėlių ir suvenyrų pirkimui.“, – rašoma Naglio Puteikio kreipimesi į Seimo valdybą.

Taip pat Seimo narys prašo inicijuoti išsamų patikrinimą, ar visi šios ir ankstesnės kadencijos Seimo nariai iki 2016 m. lapkričio 16 d., kai visai buvo uždrausta bet kokia forma nuomotis automobilį, laikėsi iki tol nustatytų apribojimų dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo transporto priemonių nuomai, t. y., ar nenaudojo šių lėšų automobilio lizingui, arba išperkamajai nuomai, ką Seimo valdyba buvo uždraudusi daryti (iki leido tik nuomą arba veiklos nuomą – tokiu atveju Seimo narys neturi galimybės pasisavinti valstybės lėšas), kaip, pvz., šioje publikacijoje aprašytais atvejais: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/mokesciu-moketojai-uz-g-steponaviciaus-masina-sumokejo-27-tukst-euru-794585 

Jei būtų nustatyta, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos buvo panaudotos automobilio lizingui, arba išperkamajai nuomai, kai pasibaigus sutarčiai automobilis atitenka naudotojui, Naglis Puteikis prašo užtikrinti, kad neteisėtai panaudoti pinigai būtų grąžinti į valstybės biudžetą.

Šiaulių miesto politikai neturi širdies – užsispyrėliškai nepadeda nelaimės ištiktam vaikui

Skelbiame du Šiaulių valdžiai adresuotus Seimo nario Naglio Puteikio raštus. Raštai nuasmeninti dėl vaiko interesų apsaugos.

*******

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui

Šiaulių m. savivaldybės administracijai

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei Astai Kandratavičienei

 Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0419/2016

2016 m. balandžio 19 d.

DĖL ESMINIŲ, GYVYBIŠKAI SVARBIŲ X. Y. IR JOS NEPILNAMETĖS DUKTERS INTERESŲ UŽTIKRINIMO

 Į mane prašydama pagalbos kreipėsi X. Y. (tel. nr. 8……), nurodžiusi, kad ji su nepilnamete dukra X. Y. (g. 2…..) artimiausiu metu gali tapti benamėmis, jei dėl skolų bus iškeldintos iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto, esančio T…. g. …., Šiauliuose. Tokia galimybė iš tiesų reali, nes Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė nuo 2016 m. kovo 1 d. iškeldinti jas iš nurodyto buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą.

Kaip matyti iš man pateiktų dokumentų, ir motinai, ir dukrai yra nustatytas neįgalumas, jos ilgą laiką gyvena absoliučiame skurde, neturėdamos pakankamai pajamų patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius. X. Y. darbingumo lygis 40 procentų, dėl ligos ji sunkiai vaikšto ir serga įsisenėjusia depresija, o maždaug prieš metus ypač pablogėjus sveikatai neteko darbo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur ilgą laiką dirbo gaudama minimalaus mėnesinio atlyginimo dažniausiai nesiekusį darbo užmokestį. Mano žiniomis, šiuo metu vienintelės X. Y. ir jos dukters pajamos yra netekto darbingumo/invalidumo pensijos ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kurių bendra suma sudaro apie 250 Eur, tačiau pagal vykdomuosius raštus dar išskaitoma apie 60 Eur skolų padengimui, todėl pragyvenimui lieka mažiau nei 200 Eur. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją, mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti, penkiuose didžiuosiusose Lietuvos miestuose 2014 m. buvo 319 Eur vienam asmeniui per mėnesį, o namų ūkyje, kurį sudaro vienas suaugęs asmuo ir vaikas – 289 Eur asmeniui per mėnesį. Taigi, X. Y. ir jos nepilnametės dukters mėnesinės pajamos yra apie 3 kartus mažesnės už mažiausią įprastiniams poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą. Akivaizdu, kad iškeldinus jas iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kaip nustatyta teismo sprendime, X. Y. dėl sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės neturėtų jokių galimybių išsinuomoti ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.

Noriu pabrėžti, kad X. Y., kaip mane informavo Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, neturi jokių žalingų įpročių, ji ir jos šeima nėra asocialūs asmenys. 2016 m. vasario 12 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ši šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau, kaip man paaiškino vaiko teisių specialistai, tai padaryta atsižvelgiant į X. Y. „socialinių įgūdžių stoką plačiąja prasme“, kuri suprantama kaip jos negebėjimas tvarkyti šeimos finansus ir gyventi neįsiskolinant, o taip pat suicidines mintis, kurias moteris išsakė darbuotojams paskutinio jų vizito metu. Vis dėlto man pateikti dokumentai verčia manyti, kad šeimos skolos susidarė ne tik dėl socialinių įgūdžių stokos, bet ir dėl objektyvių priežasčių: X. Y. viena augino 5 vaikus, gaudama minimalios algos dažnai nesiekusį darbo užmokestį. Manyčiau, kad tokiomis aplinkybėmis net ir turint puikius socialinius įgūdžius išvengti įsiskolinimų būtų sunku.

Esu įsitikinęs, kad vienišos neįgalios moters ir nepilnametės jos dukters pavertimas benamėmis ar iškraustymas į nakvynės namus, kaip, mano žiniomis, yra siūloma, pažeistų jų esminius, gyvybiškai svarbius interesus, o toks veiksmas būtų nesuderinamas ne tik su Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, ginančiomis tokių žmonių teisę turėti socialiai priimtinas gyvenimo sąlygas, bet ir su tuo, kas buitinėje kalboje vadinama „žmogiškumu“.

Todėl prašau Jūsų pagal kompetenciją imtis būtinų veiksmų ir rasti būdą užtikrinti esminį, gyvybiškai svarbų X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesą turėti gyvenamąjį būstą. Apie priimtus sprendimus prašyčiau informuoti ir mane.

PRIDEDAMA:

  1. X. Y. prašymas Seimo nariui Nagliui Puteikiui ir dalies prie jo pridėtų dokumentų kopijos elektroniniu formatu;
  2. Seimo nariui Nagliui Puteikiui pateikta Lietuvos statistikos departamento informacija apie mažiausią pinigų sumą, reikalingą įprastiniams poreikiams patenkinti 2014 m., kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

xxx

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui

 Šiaulių m. savivaldybės administracijai

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

 Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei Astai Kandratavičienei

 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei

Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0603/2016

2016 m. birželio 3 d.

PAKARTOTINIS PRAŠYMAS DĖL ESMINIŲ, GYVYBIŠKAI SVARBIŲ X. Y. IR JOS NEPILNAMETĖS DUKTERS INTERESŲ UŽTIKRINIMO

2016 m. balandžio 19 d. kreipiausi į Jus (išskyrus paskutinį adresatą) raštu Nr. SN-S-0419/2016 „Dėl esminių, gyvybiškai svarbių X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“, prašydamas užtikrinti esminį, gyvybiškai svarbų neįgaliųjų X. Y. ir jos nepilnametės dukters X. Y. interesą turėti gyvenamąjį būstą, kuris būtų pažeistas, jei dėl objektyvių priežasčių – skurdo ir sveikatos būklės – kito būsto įsigyti ar išsinuomoti negalinti moteris su vaiku būtų dėl skolų iškeldinta iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto ir paversta bename arba apgyvendinta nakvynės namuose. Taip pat pažymėjau, kad X. Y. ir jos nepilnametė dukra patiria absoliutų skurdą, nes jų pajamos yra 3 kartus mažesnės už mažiausią pinigų sumą, reikalingą patenkinti įprastiniams poreikiams, kurią paskutiniame paskelbtame tyrime nurodė Lietuvos statistikos departamentas. Be to, pateikiau informaciją, kad dėl ligos sunkiai vaikštanti X. Y. serga ir įsisenėjusia depresija, o savivaldybės darbuotojai patys yra fiksavę jos išsakytas suicidines mintis.

Atsakydamas į šį mano prašymą, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (1.18)-SD-707 „Dėl X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“ informavo, jog „savivaldybės atstovai nurodė, kad iškeldinus, šeimai bus pasiūlytas kitas gyvenamasis būstas“ bei išreiškė nuomonę, kad problemas reikia spręsti kompleksiškai, o „gavus medikų išvadas bei rekomendacijas dėl X. Y. sveikatos būklės ir siekiant išvengti galimų neigiamų šios situacijos pasekmių, siūlytume spręsti klausimą dėl neįgaliosios gaunamų pajamų dydžio, piniginės socialinės paramos skyrimo“.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 11 d. raštu Nr. SG-420-(6.30) „Dėl informacijos apie X. Y.“ nurodė: „žinodami apie sudėtingą X. Y. šeimos situaciją, suteiksime laiko gera valia atlaisvinti savivaldybės būstą ir galimybę laikinai apsigyvenant nakvynės namuose. Taip pat X. Y. galės kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl savivaldybės būsto bendrabučio pastate nuomos galimybės <..>“.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.1.-2016-73)2-564 „Dėl X. Y. šeimos“ informavo, kad tyrimas dėl iškeldinimo nutrauktas, nes kontrolierius netiria skundų, kurie tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėti teisme. Taip pat vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodė, kad „savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo nepilnametės X. Y. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus galimo neveikimo, galimai turint pakankamai duomenų apie X. Y. šeimos situaciją, laiku ir operatyviai neorganizavus ir nesuteikus X. Y. šeimai reikiamos pagalbos“.

2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. SN-S-0510/2016 „Dėl pagalbos neįgalioms X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“ kreipiausi į Šiaulių m. savivaldybės administraciją dėl skubios materialinės pagalbos šiai šeimai, kuriai neužtenka pajamų net minimalių poreikių patenkinimui: prašiau skirti X. Y. piniginę paramą tuo metu hospitalizuotos dukters gydymui ir sveikatinimui (vaikui reikia ne tik vaistų, bet ir pilnaverčio maisto) bei kasmėnesinę socialinę pašalpą, pasinaudojant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi nustatyta savivaldybių administracijos teise skirti tokią pašalpą išimties tvarka.

Šiaulių m. savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl pagalbos X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“ informavo, kad 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu skyrė 100 Eur vienkartinę pašalpą, bet nurodė, kad „X. Y. (2 šeimos nariai) vidutinės pajamos per mėnesį viršija 306 Eur, todėl socialinės pašalpos skirti nėra galimybių.“

Su X. Y. reguliariai bendraujantys mano padėjėjai informavo, kad neįgali moteris iki šiol gyvena nežinioje ir įtampoje, spėliodama, ką toliau su ja ir jos dukra darys savivaldybė, paniškai bijodama iškraustymo į nakvynės namus, slegiama nevilties ir minčių apie savižudybę (mano žiniomis, neseniai jas išsakė ir psichologinės pagalbos telefonu).

X. Y. yra nuoširdžiai dėkinga už vienkartinę paramą, Carito ir kitų organizacijų dėmesį ir pagalbą, tačiau akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis neįmanoma išspręsti esminės problemos: šios šeimos pajamos, įvertinant ir antstolių vykdomus išskaitymus, yra akivaizdžiai nepakankamos minimaliam išgyvenimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoju, kad praėjus pusantro mėnesio po mano 2016 m. balandžio 19 d. prašymo vis dar nėra priimti būtini sprendimai dėl gyvybiškai svarbių neįgaliųjų X. Y. ir jos nepilnametės dukters problemų: nėra užtikrinta jų teisė turėti gyvenamąjį būstą ir pajamas, garantuojančias socialiai priimtiną pragyvenimo minimumą.

Todėl prašau pagal kompetenciją:

  • Šiaulių miesto mero ir Šiaulių miesto savivaldybės savivaldybės administracijos: atsižvelgiant į X. Y. ir jos dukters sveikatos būklę bei faktą, kad sumokėti visų mokesčių ši šeima negalėjo ir negali dėl objektyviai per mažų pajamų, kurių dydis nepakankamas net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui, o taip pat įvertinant Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nurodytą galimybę, kad savivaldybės darbuotojai laiku nesuteikė šiai šeimai būtinos pagalbos, prašau nurašyti X. Y. įsiskolinimą savivaldybei ir nevykdyti iškeldinimo. Tuo atveju, jei savivaldybė gali pasiūlyti X. Y. su dukra kitą joms tinkamą būstą – prašau susitarti dėl persikraustymo geranoriškai, daugiau netraumuojant neįgalios moters.
  • Visų adresatų: prašau surengti pasitarimą, kurio tikslas – rasti būdą užtikrinti esminius, gyvybiškai svarbius X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesus turėti gyvenamąjį būstą ir pajamas, užtikrinančias socialiai priimtino poreikių lygio patenkinimą.
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės – prašau pateikti oficialų ministerijos vertinimą, ar neįgaliosioms X. Y. ir jos nepilnametei dukrai buvo suteikta visa pagal dabartinius teisės aktus joms priklausanti parama ir pagalba. Jei tai visa pagalba, kurią šiuo atveju gali suteikti valstybė – prašau paaiškinti, kokiu būdu iš savo gaunamų pajamų jos turėtų susimokėti mokesčius ir išgyventi. 2. Dar kartą primenu, kad dabartinė socialinės apsaugos sistema virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų, todėl būtina neatidėliojant organizuoti absoliučios skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįsto valstybės remiamų pajamų dydžio nustatymą, nes minimalios socialinės apsaugos neadekvatumas yra vienas iš veiksnių, didinančių savižudybių statistiką.

PRIDEDAMA:

  1. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (1.18)-SD-707 „Dėl X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“, elektroninė kopija;
  2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 11 d. raštas Nr. SG-420-(6.30) „Dėl informacijos apie X. Y.“, elektroninė kopija;
  3. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.1.-2016-73)2-564 „Dėl X. Y. šeimos“, elektroninė kopija;
  4. Šiaulių m. savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 19 d. raštas „Dėl pagalbos X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“, elektroninė kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis