Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas: prokuratūra prašo panaikinti nesąžiningą mainų sandorį tarp UAB „Trakų autobusai“ ir D. Nedzinsko įmonės

Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė, kad išnagrinėjusi Seimo nario N. Puteikio prašymą ir gindama viešąjį interesą 2017 m. gegužės 10 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl mainų sandorio tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų raj. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“ pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Kaip skelbta anksčiau, šių metų balandžio 10 d. N. Puteikis kreipėsi į prokuratūrą ir kitas institucijas, prašydamas įvertinti nesąžiningus, Civiliniam kodeksui prieštaraujančius mainus, kurie sudarė D. Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita, ne konkurso būdu įgyjant teisę pastatyti privatų komercinį objektą valstybiniame žemės sklype, esančiame Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje. Visų adresatų paprašyta patikrinti, ar jų priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų nepažeidžia sandoris, kuriuo UAB „Trakų autobusai“ išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, į UAB „Trastas“ privačios nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį Vytauto g. 88, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonė be konkurso ir be aukciono įgytų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi“, mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui, o mažojoje naujo pastato dalyje būtų įrengta autobusų stotis (daugiau: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=170221&p_a=0).

Įvertinusi šį sandorį, Finansų ministerija nurodė, kad mainai tarp UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „Trastas“ gali būti nelygiaverčiai, t. y. nuostolingi valstybei ir savivaldybei, nes privačiai įmonei faktiškai bus perleistos teisės į du kartus didesnį valstybinės žemės sklypą, nei jos išmainytas, be to, mainų sutartis sudaryta galimai pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus (daugiau: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171847&p_a=0). Kritiškai šį sandorį įvertino ir Teisingumo ministerija, pažymėjusi, kad jis galimai atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos sampratą, o koncesija, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turėtų būti suteikta atviro konkurso būdu (daugiau: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=171470&p_a=0).

Primename, kad išnagrinėjusi Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro Abaravičiaus pareiškimą šių metų balandžio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama panaikinti ir kitus su šiuo D. Nedzinsko projektu susijusius teisės aktus: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktą, kuriuo buvo sumažintas Trakų senamiestis, išimant iš jo projekto vystymui reikalingą teritoriją, tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymą, Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus dėl bendrojo ir detaliojo plano korektūrų bei su jais susijusį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Šį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 10 d. priėmė sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl projekto vystymas šiuo metu sustabdytas.

Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašytas asmeniškai priimti sprendimą dėl Misionierių ansamblio apsaugos ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo J. Lauciaus sprendimą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas asmeniškai priimti sprendimą dėl Misionierių ansamblio bei UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio apsaugos ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus sprendimą persiųsti šį klausimą nagrinėti Kultūros paveldo departamentui, suinteresuotam savo galimai neteisėtų veiksmų dangstymu.

Atsižvelgdamas į valstybei daromos žalos dydį, N. Puteikis prašo kuo skubiau priimti sprendimą dėl galimybės ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos galimai neteisėtai išduoto 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-170111-00041 ir kitų šią statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti šiuo metu vykdomus didelio masto statybos darbus, dėl kurių artimiausiu metu gali būti neatitaisomai sužaloti vienas iš vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų, buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis bei UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro kraštovaizdis. Argumentai, kuriais grindžiamas šis prašymas, buvo išdėstyti jau anksčiau, 2017 m. balandžio 20 d. pateiktame pareiškime Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tekstas paskelbtas čia: http://lietuvos.link/del-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-kreiptasi-i-prokuratura-prasant-skubiai-uzkardyti-didele-zala-daroma-lietuvos-ir-pasaulio-paveldo-vertybems/).

Seimo narys N. Puteikis nurodo, kad būtent į generalinį prokurorą E. Pašilį kreipiasi dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia – dėl ypatingos šio objekto svarbos ir šiuo metu jam iškilusios didžiulės grėsmės, dėl kurios sprendimai negali būti atidėliojami ilgesniam laikui. Rašte primenama, kad UNESCO Pasaulio paveldo centre deponuotoje Vilniaus senamiesčio nominacinėje byloje Misionierių bažnyčios ir vienuolyno kompleksas yra priskirtas reikšmingiausiems Senamiestyje, nurodant, kad istorijos požiūriu pagrindiniai pastatai ir jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms, iš kurių viena yra Vizitiečių-Misionierių bažnyčios. Kad statybos darbai, šiuo metu vykdomi Misionierių ansamblio teritorijoje, jau padarė ir gali padaryti dar didesnę žalą, nurodė Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuri yra valstybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Du šios komisijos raštus Seimo narys N. Puteikis jau pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su savo 2017 m. balandžio 20 d. prašymu, todėl dabar generaliniam prokurorui priminė tik tą pažymos „Vilniaus Misionierių vienuolyno komplekso tvarkymo planas, apskaita, daugiabučių namų Subačiaus g. 20, Vilniuje, projektas ir vykdomi statybos darbai“ fragmentą, iš kurio akivaizdu, kad sprendimus dėl Misionierių ansamblio apsaugos būtina priimti artimiausiu metu:

„(…) vykdant žemės kasimo darbus – nukasus didelę Išganytojo kalvos dalį – buvo pažeistos Vilniaus senamiesčio (u.k. 16073) vertingosios savybės (kylantis į pusę reljefas su Vilnios slėnio terasų šlaitais, pakopomis, prievaginiais šlaitais senamiesčio III D1 zonoje ir kt.). Geologiniai tyrimai buvo atlikti tik statybvietės zonai, todėl gali būti neįvertinta statybos darbų metu sukeltos vibracijos ir planuojamos ūkinės veiklos įtaka šalia esančioms kultūros vertybėms.“

Antroji priežastis, dėl kurios Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras paprašytas asmeniškai priimti sprendimą – tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2.S-(206)-16094 „Dėl pareiškimo persiuntimo“ atsisakė ginti viešąjį interesą, persiųsdamas minėtą pareiškimą nagrinėti Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – KPD) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Argumentas, kuriuo jis pagrindė tokį sprendimą – tai, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą tais atvejais, kai valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, KPD, kuriam Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius persiuntė pareiškimą, kaip tik ir yra institucija, šiuo atveju tiesiogiai atsakinga dėl paveldo vertybėms iškilusios grėsmės, nes būtent KPD tarnautojai sudarė sąlygas vykdyti statybas Misionierių ansamblio teritorijoje ir joms pritarė. Dar daugiau, KPD nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti paveldą net ir po to, kai gavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 m. birželio 30 d. raštą Nr. V11-195(1.13.) „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo Subačiaus g. 20, 22, Vilniuje projektinių pasiūlymų vertinimo“, kuriame remiantis konkrečiais argumentais konstatuota, kad planuojamo daugiabučio gyvenamojo namo projektinių pasiūlymų sprendiniai gali pakenkti ir išskirtinei visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei, ir valstybės saugomiems kultūros paveldo objektams. Todėl Seimo narys pažymi, kad tik ypatingai naivus žmogus gali tikėtis, kad gindamas viešąjį interesą KPD kreipsis į teismą, kuriame neišvengiamai iškiltų klausimas ir dėl šios institucijos priimtų sprendimų.

Be to, Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri šiuo metu jau tikrina Statybos leidimo teisėtumą, taip pat laukia KPD atsakymo, nes Kultūros ministerija, į kurią Inspekcija kreipėsi su prašymu pateikti išvadas, ar išduotas leidimas ir statyba pagal projektą nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, persiuntė šį prašymą KPD. Todėl Inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė sakė negalinti prognozuoti, kada bus baigtas patikrinimas ir priimti sprendimai.

Įvertinęs šias aplinkybes, N. Puteikis prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus sprendimą persiųsti jo 2017 m. balandžio 20 d. pareiškimą Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ir kuo skubiau spręsti dėl nurodytame pareiškime išdėstyto prašymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Esant reikalui gauti išvadą iš kitos institucijos, prašoma įpareigoti pateikti ją kaip įmanoma greičiau, siekiant išvengti didelės žalos valstybei.

Dėl Misionierių ansamblio ir Vilniaus senamiesčio kreiptasi į prokuratūrą, prašant skubiai užkardyti didelę žalą, daromą Lietuvos ir pasaulio paveldo vertybėms

2017 m. balandžio 21 d. Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas skubiai spręsti dėl galimybės ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos galimai neteisėtai išduotą 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimą ir kitus statybą leidžiančius dokumentus, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti statybos darbų vykdymą, nes tai būtina norint užkardyti didelę žalą, daromą mūsų valstybės ir pasaulio kultūros paveldo objektams. Skelbiame tekstą.

*******
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

DĖL SKUBIŲ VEIKSMŲ UŽKARDANT DIDELĘ ŽALĄ, DAROMĄ LIETUVOS IR PASAULIO PAVELDO OBJEKTAMS – BUVUSIO VILNIAUS MISIONIERIŲ VIENUOLYNO IR VIEŠPATIES DANGUN ŽENGIMO BAŽNYČIOS ANSAMBLIUI IR UNESCO SAUGOMAI PASAULIO PAVELDO VIETOVEI VILNIAUS ISTORINIAM CENTRUI

Atsižvelgiant į tai, kad dėl šiuo metu vykdomų didelio masto statybos darbų artimiausiu metu gali būti neatitaisomai sužaloti vienas iš vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų buvęs Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis (toliau ir Misionierių ansamblis) bei UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro kraštovaizdis, prašau skubiai spręsti dėl galimybės ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos galimai neteisėtai išduoto 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-170111-00041 ir kitų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdant statybos darbų vykdymą, nes tai būtina norint užkardyti didelę žalą, daromą mūsų valstybės ir pasaulio kultūros paveldo objektams.

Informuoju, kad Misionierių vienuolyno statinių ansamblyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761, buvęs kodas G360K) Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, yra vykdomi didelio masto statybos darbai, kuriems Vilniaus m. savivaldybės administracija galimai neteisėtai išdavė 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041, nepaisant to, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija – valstybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais – išanalizavusi su šiuo projektu susijusią medžiagą raštu pareiškė nepritarimą ir perspėjo, kad tai gali pakenkti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei ir autentiškumui, padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui, o taip pat pažeisti valstybės saugomų Vaikelio Jėzaus prieglaudos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33915), vienuolyno tvoros (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27331) bei Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje „Vilniaus Misionierių vienuolyno komplekso tvarkymo planas, apskaita, daugiabučių namų Subačiaus g. 20, Vilniuje, projektas ir vykdomi statybos darbai“ nurodyta, kad vykdant darbus kultūros vertybė jau buvo sužalota, be to, darbai vykdomi neįsitikinus, kad nebus pakenkta šalia statybvietės esančioms kultūros vertybėms:

„(…) vykdant žemės kasimo darbus – nukasus didelę Išganytojo kalvos dalį – buvo pažeistos Vilniaus senamiesčio (u.k. 16073) vertingosios savybės (kylantis į pusę reljefas su Vilnios slėnio terasų šlaitais, pakopomis, prievaginiais šlaitais senamiesčio III D1 zonoje ir kt.). Geologiniai tyrimai buvo atlikti tik statybvietės zonai, todėl gali būti neįvertinta statybos darbų metu sukeltos vibracijos ir planuojamos ūkinės veiklos įtaka šalia esančioms kultūros vertybėms.“

Todėl prašau sprendimą dėl šio mano prašymo priimti skubos tvarka, įvertinus šias aplinkybes:

1. Statybos darbai Misionierių ansamblyje vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, neinformavus UNESCO Pasaulio paveldo centro apie ketinimus imtis didelių naujų statybų darbų, kurie gali pakenkti Pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei, ir leisti tokius darbus vykdyti

1992 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublika ratifikavo Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (toliau ir Paveldo konvencija), reglamentuojančią nacionalinių ir pasaulio kultūros bei gamtos paveldo objektų ir vietovių apsaugą bei jų valdymą: už sprendimų, susijusių su šios konvencijos įgyvendinimu, atsakingo Pasaulio paveldo komiteto (the World Heritage Committee) darbą, kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą arba į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą tvarką, bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir nacionalinėmis valstybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis, Pasaulio paveldo fondo veiklą ir tarptautinės paramos sąlygas bei tvarką.

1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje patvirtinos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės (Operational Guidelines for the Implementation of the World Heritage Convention), kurios nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, kad į jas būtų įtraukti naujausi šio komiteto sprendimai. Šių gairių 172 p. nustato: „Pasaulio paveldo komitetas ragina valstybes Konvencijos šalis per Sekretoriatą informuoti Komitetą apie ketinimus šios Konvencijos saugomoje teritorijoje imtis didelių restauravimo arba naujų statybų darbų, kurie galėtų paveikti šios paveldo vertybės išskirtinę visuotinę vertę, arba leisti tokius darbus vykdyti. Pranešti reikėtų kiek įmanoma anksčiau (pavyzdžiui, prieš pradedant rengti pagrindinius konkretiems projektams skirtus dokumentus) ir prieš priimant bet kokius sprendimus, kuriuos būtų sunku atšaukti, taigi taip, kad Komitetas galėtų padėti rasti tinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, jog paveldo vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų visiškai išsaugota“ (pabraukta mano – N. P.).

1994 m. Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą (unikalus identifikavimo kodas Pasaulio paveldo sąraše – 541).

Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro išskirtinė visuotinė vertė (IVV) yra apibrėžta Pasaulio paveldo komiteto patvirtintame Retrospektyviame IVV apraše (Pasaulio paveldo komiteto sprendimas WHC-13/37.COM/8E, p. 253–255. Interneto prieiga: http://whc.unesco.org/en/documents/123407): „Vilniaus istorinis centras yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras nuo 13 amžiaus iki 18 a. pabaigos, turėjęs nepaprastą įtaką didelėje Rytų Europos dalyje. Nepaisant priešų antplūdžių ir dalinių griovimų, jis išsaugojo įspūdingą gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksą, o taip pat savo viduramžišką suplanavimą ir gamtinę aplinką“ (http://whc.unesco.org/en/list/541/), toliau detalizuojant IVV Trumpoje suvestinėje (ten pat).

Viena iš išskirtinės visuotinės vertės neatskiriamųjų savybių yra LDK laikais klestėjusi Vilniaus baroko architektūros mokykla. Misionierių ansamblis yra vienas iš iškiliausių šios mokyklos kūrinių, sukurtas garsiausio šios mokyklos kūrėjo Jono Kristupo Glaubičiaus. Užmiesčio baroko architektūros ansambliams būdingas įspūdingai panaudotas kraštovaizdis: Misionierių ansamblyje žalią kalvą vainikuoja išlaki bažnyčia, kylanti virš horizontalaus pagrindo – vienuolyno statinių. UNESCO Pasaulio paveldo centre deponuotoje Nominacinėje byloje Misionierių bažnyčios ir vienuolyno kompleksas yra priskirtas reikšmingiausiems Senamiestyje: „Istorijos požiūriu, pagrindiniai pastatai ir jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms: a) Pilies – Katedros; b) Bernardinų – Šv. Onos – Šv. Mykolo – Švč. Mergelės Marijos bažnyčių; c) Šv. Jonų bažnyčios – Universiteto – Generalgubernatoriaus rezidencijos (dabar Prezidentūra); d) Aušros Vartų – Šv. Teresės bažnyčios – Šv. Dvasios cerkvės – Bazilijonų bažnyčios –Nacionalinės Filharmonijos; e) Šv. Mikalojaus – Pranciškonų – Liuteronų bažnyčių; f) Vizitiečių – Misionierių bažnyčių“.

Valstybinė kultūros paveldo komisija 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. V11-195(1.13.) „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo Subačiaus g. 20, 22, Vilniuje projektinių pasiūlymų vertinimo“ (skanuotas dokumentas: 2016 06 30 VKPK Misionieriai Scan_Misionieriai), adresuotame Kultūros ministerijai ir kitiems, nurodė, kad greta Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios planuojamo daugiabučio gyvenamojo namo projektinių pasiūlymų sprendiniai gali pakenkti ir išskirtinei visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei, ir valstybės saugomiems kultūros paveldo objektams:

„Komisijos nuomone, planuojami sprendiniai projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą Subačiaus g. 20, 22 greta Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios gali pakenkti išskirtinei visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei ir autentiškumui. Projektiniuose sprendiniuose vizualiai matomas sklypo užstatymo tankumas gali padaryti neigiamą įtaką vietos charakteriui bei šios Vilniaus senamiesčio dalies vertingam siluetui ir vertingai perspektyvai. Misionierių vienuolynas (u. k. 761), vienuolyno tvora (u. k. 27331) ir Vaikelio Jėzaus prieglauda (u. k. 33915) sudarė tarpusavyje istoriniais bei funkciniais ryšiais susijusių statinių kompleksą. Komisija maloniai prašo peržiūrėti projektuojamus sprendinius, galimai pažeisiančius prieglaudos pastato vertingąsias savybes ir autentiškumą (pvz., stogo forma – valminė, „teritorijos išraiškos formos – mūrinė tvora su vartais V pusėje prie Subačiaus g., fasadų architektūrinis sprendimas, fasadų kompozicija – 1791-1856 m. suformuoti fasadai, fasadų apdaila ir puošyba – tinko apdailos tipas ir kt.), valstybės saugomos vienuolyno tvoros vertingąsias savybes ir autentiškumą bei Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes (silueto iš PR, nuo Subačiaus g., formuojamo vertikalių dominančių sankaupos iš sakralinių pastatų, į kuriuos patenka Misionierių Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia ir Subačiaus g. perspektyva V-R kryptimi nuo namo Subačiaus g. 21 į Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčią.“

Pacituotame Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte yra pateikti duomenys, kad planuojamos naujos statybos Misionierių ansamblyje gali pakenkti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei ir autentiškumui, todėl, kaip numato Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 172 p., Lietuvos Respublika turėjo informuoti UNESCO Pasaulio paveldo centrą apie ketinimus imtis šių darbų ir leisti juos vykdyti.

Tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu atsakydamas į mano 2017 m. kovo 17 d. paklausimą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (1.21.)2-850 nurodė, kad Pasaulio paveldo centras nebuvo informuotas apie Misionierių ansamblio teritorijoje planuojamas statybas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ nustatyta, kad už Vilniaus istorinio centro apsaugą yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ĮV-77 „Dėl Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijos sudarymo“ (interneto prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.442806), vadovaudamasis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 4 ir 5 straipsniais bei Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Pasaulio paveldo komiteto 2005 m. vasario 2 d., ir įgyvendindamas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimą Nr. 33COM 7B.112 ir sprendimą Nr. 35COM 7B.98, sudarė Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisiją, kuriai pavedė: kas tris mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo rengti einamuosius posėdžius; ne rečiau kaip kartą per tris metus ir ne dažniau kaip kas pusę metų rengti Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės požymių stebėsenos rezultatų įvertinimo posėdį, o ataskaitą apie stebėsenos rezultatų įvertinimą ir siūlymus dėl Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo veiksmų tobulinimo pateikti Kultūros ministerijai. Šios komisijos sudėtis buvo pakeista Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ĮV-558 „Dėl Lietuvos respublikos kultūros ministro 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. ĮV-77 „Dėl Vilniaus istorinio centro, įsrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisijos sudarymo“ paketimo“ (interneto prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.453842).

Atkreipiu dėmesį, kad Valstybinė kultūros paveldo komisijos 2016 m. birželio 30 d. raštas Nr. V11-195(1.13.), kuriame nurodyta, kad planuojamos statybos gali pakenkti tiek išskirtinei visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei, tiek valstybės saugomiems kultūros paveldo objektams, buvo adresuotas Vilniaus m. savivaldybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Vilniaus m. savivaldybei, ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui, Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos architektų rūmams bei Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai. Kaip mane žodžiu informavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojai, jokių atsakymų į šį raštą negauta.

Mūsų žiniomis, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu sudaryta Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija nesvarstė nei aukščiau nurodyto Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 m. birželio 30 d. rašto Nr. V11-195(1.13.), nei apskritai šių statybų, o tai patvirtina, kad Lietuvos valdžios institucijos šiuo atveju nesilaikė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos.


2. LR kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintas „Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas“ (toliau – Specialusis planas) pažeidžia LR teisės aktuose įtvirtintą paveldo apsaugos viešąjį interesą ir sudarė sąlygas planuoti kultūros paveldo vertybes žalojančias statybas bei nustatė ženkliai didesnį užstatymo tankumą ir intensyvumą, negu buvo leistas sklypo privatizavimo metu nustatytais urbanistiniais architektūriniais apribojimais.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje „Vilniaus Misionierių vienuolyno komplekso tvarkymo planas, apskaita, daugiabučių namų Subačiaus g. 20, Vilniuje, projektas ir vykdomi statybos darbai“ (toliau – Pažyma), parengtoje išanalizavus su šiomis statybomis susijusią medžiagą, yra konstatuoti šiurkštūs Lietuvos Respublikos teisės aktų ir juose įtvirtinto viešojo intereso išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms pažeidimai.

Pažymoje nurodyta, kad Specialiojo plano sprendiniai padalino valstybės saugomo buv. Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritoriją, kuriai iki tol buvo taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. nuostatos, ribojančios naują statybą, į dvi dalis, o taip suformuota buv. Vaikelio Jėzaus prieglaudos ir buv. Misionierių vienuolyno teritorijų konfigūracija neatitinka nė vienu istoriniu laikotarpiu buvusių sklypų ribų:

„Specialiojo plano sprendiniai padalino valstybės saugomo buv. Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritoriją į dvi dalis. Specialiuoju planu suformuota buv. Vaikelio Jėzaus prieglaudos ir buv. Misionierių vienuolyno teritorijų konfigūracija neatitinka nė vienu istoriniu laikotarpiu buvusių sklypų ribų. Paveldo tvarkytos reglamento PTR 2.12.01:2006 „Urbanistinės struktūros. Bendrieji reikalavimai“ 9 p. nurodo, kad visi saugomų vietovių tvarkymo darbai atliekami tik turint išsamius tyrimus, tikslius duomenis apie saugomos vietovės elementus: žemės sklypų formavimo bei jų užstatymo principus, gatvių išklotinių kompoziciją, užstatymo tankumą, intensyvumą ir pan. Į šias nuostatas nebuvo atsižvelgta, nes Specialiojo plano reikalavimai nebuvo nustatyti vadovaujantis išsamių tyrimų duomenimis. Pagal Specialųjį planą pakoreguota buv. Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritorijos riba nebesutampa su kompleksui priklausančių nekilnojamųjų daiktų ribomis (kompleksui priklausanti valstybės saugoma Misionierių vienuolyno statinių ansamblio tvora (u.k. 27331) liko už komplekso teritorijos ribos), kas neatitinka LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 dalies reikalavimų.“

Pažymoje konstatuota, kad Specialiajame plane nustatyti sprendiniai, kad „Pritaikant vienuolyno pastatus galima būtina nauja statyba bei kitų pastatų rekonstrukcija padidinant pastatų užimamą plotą“ ir „Teritorijos dalyse, kurių užstatymo struktūra praradusi autentiškumo požymius, galimi statybos darbai <...> reglamentuota naujų statinių statyba <...> Reglamentuota užstatymo struktūros kaita, siekiant atkurti sunaikintą urbanistinę-erdvinę struktūrą arba pratęsti Vilniaus senamiesčiui būdingus erdvių formavimo principus“, neįpareigoja sekti buvusia istorine teritorijos užstatymo struktūra, nors archeologinių tyrimų metu buvo rasti teritorijos užstatymą sudariusių pastatų pamatai, todėl vertintina, kad nustatyti reikalavimai neatitinka Specialiojo plano tikslų – užtikrinti Vienuolyno statinių ansamblio ir jo teritorijos išsaugojimą ir užtikrinti ansamblio teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą.

Taip pat pažymoje nurodyta, kad Specialiajame plane buvusios ligoninės sklypui Subačiaus g. 28, Vilniuje, nustatytas ženkliai didesnis užstatymo tankumas ir intensyvumas, negu buvo leistas sklypo privatizavimo metu nustatytais urbanistiniais architektūriniais apribojimais:

„2007 m. privatizuojant buvusios ligoninės sklypą (0,8799 ha) Subačiaus g. 28 viešo aukciono būdu 2007-07-27 Vilniaus savivaldybės administracijos raštu jam buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, ir naudojimo apribojimai – leistinas užstatymo plotas iki 30%, pastatų aukštingumas – 1 ir 2 aukštai, saugoti esamus želdinius ir šlaitus. Specialiajame plane sklypui (10365 m2) nustatytas užstatymo tankumas 48% ir intensyvumas <= 1.“ Darytina išvada, kad sklypo pardavimo metu buvo sumokėta mažesnė kaina, nei valstybė būtų gavusi, jei būtų pardavinėjusi sklypą su tokiais užstatymo parametrais, kokie buvo nustatyti Specialiuoju planu po sklypo pardavimo, todėl valstybė patyrė didelių nuostolių, kurių vertinimą galėtų pateikti nekilnojamojo turto ekspertai. 3. Statybos ir tvarkybos darbų projektuose, pagal kuriuos šiuo metu vykdomi darbai, numatyti kultūros paveldo vertybes žalojantys sprendiniai ir ženkliai didesnis užstatymo tankumas bei intensyvumas, negu buvo leistas sklypo privatizavimo metu nustatytais urbanistiniais architektūriniais apribojimais. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje „Vilniaus Misionierių vienuolyno komplekso tvarkymo planas, apskaita, daugiabučių namų Subačiaus g. 20, Vilniuje, projektas ir vykdomi statybos darbai“ nurodyta: „Specialieji paveldosaugos reikalavimai buvo išduoti 2015-12-11, nurodant projekto pavadinimą „Ligoninės pastatų Subačiaus g. 20 ir 22, slėptuvės ir transformatorinės Subačiaus g. 28 Vilniuje, rekonstravimas pritaikant juos gyvenamiesiems namams, kartu atliekant Subačiaus g. 20 – Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastato (KVR u.k. 33915) tvarkybos darbus ir gyvenamojo korpuso nauja statyba atkuriant neišlikusį sklypo užstatymą“. Nepaisant to, projekte nebuvo numatytas neišlikusio sklypo užstatymo atkūrimas, jame numatytas sklypo (10323 m2) užstatymas dviejų aukštų su mansarda pastatais, kurio užstatymo tankumas yra 42%, intensyvumas 100%, neatitinka sklypo privatizavimo metu nustatytų urbanistinių architektūrinių apribojimų. Kartu su statybos darbų projektu buvo parengtas ir patvirtintas Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato tvarkybos darbų projektas. Buv. Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato vertingoji savybė yra „stogo forma – valminė“, o Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė yra kylantis į pietų pusę reljefas su Vilnios slėnio terasų šlaitais, pakopomis, prievaginiais šlaitais senamiesčio III D1 zonoje. Pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys” II d. 7 p., kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms ir autentiškumui išsaugoti atliekami tvarkybos darbai, kurie projektuojami tvarkybos darbų projekte pagal PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus. Kartu su Projektu pateiktame tvarkybos darbų projekte yra nurodyta, kad „Tvarkybos darbų projekte nesprendžiamas pastato stogo atkūrimas“ ir „Tvarkybos darbų projektas nesprendžia pastato aplinkos reljefo“. Minėtas vertingąsias savybes keičiantys sprendiniai („Atkuriamas istorinis XVIII a. reljefas“ ir „korpuso stogo altitudė buvo patikslinta pagal tyrimus pakeliant stogo nuolydį į istorinį 42 laipsnių aukštį“) yra nurodyti statybos darbų Projekte, kas prieštarauja minėtų paveldo reglamentų nuostatoms, o Projekte nėra pateikta konkreti tyrimų medžiaga, leidžianti pagrįsti tokius vertingąsias savybes keičiančius sprendinius. Statybos darbų projekte nurodytas sprendinys, kad archeologinių tyrimų radiniai (XVI a. ir XVII a. rūsiai, krosnis ir kt.) bus neišsaugomi dėl blogos būklės. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 d. nurodyta, kad jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių, Kultūros paveldo departamentas su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą ar nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, o paveldo tvarkybos reglamento paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 19.12. p. nurodo, kad ar tyrimų metu aptiktos statinių liekanos yra kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Projekto sudėtyje nėra pateikti dokumentai, o Kultūros vertybių registre nėra viešai skelbiami duomenys, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos svarstė šių archeologinių radinių išsaugojimo būtinumą. Be to, minėtas paveldo tvarkybos reglamento punktas nurodo, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nustačius, kad statinių liekanos yra vertingosios savybės, privaloma jas išsaugoti jų radimo vietoje (in situ). Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato vertingoji savybė yra akmenų grindinio fragmentas sklypo pietinėje dalyje. Projekte yra numatytas sprendinys „išsaugomas ar atkuriamas grindinio fragmentas“, kuris neužtikrina faktinio šios vertingosios savybės išsaugojimo.“ Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje pabrėžta, kad projektas buvo suderintas nepaisant aukščiau nurodytame šios komisijos 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. V11-195(1.13.) pateiktų pastabų ir prašymo peržiūrėti kultūros vertybių vertingąsias savybes galinčius pažeisti projektuojamus sprendinius. Kadangi, kaip nurodyta Pažymoje, nukasus didelę Išganytojo kalvos dalį jau buvo pažeistos Vilniaus senamiesčio (u.k. 16073) vertingosios savybės ir nėra įvertintas galimas neigiamas statybos darbų metu sukeltos vibracijos ir kt. poveikis šalia statybvietės esančioms kultūros vertybėms, prašau skubiai spręsti dėl galimybės ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos galimai neteisėtai išduoto 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-170111-00041 ir kitų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdant statybos darbų vykdymą. PRIDEDAMA: 1. Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2017-01-11 statybos leidimas Nr. LSNS-01-170111-00041, kopija; 2. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016-06-30 raštas Nr. V11-195(1.13.) „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo Subačiaus g. 20, 22, Vilniuje projektinių pasiūlymų vertinimo“, kopija; 3. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažyma „Vilniaus Misionierių vienuolyno komplekso tvarkymo planas, apskaita, daugiabučių namų Subačiaus g. 20, Vilniuje, projektas ir vykdomi statybos darbai“, kopija; 4. Seimo nario N. Puteikio 2017-03-17 paklausimas Lietuvos Respublikos kultūros, aplinkos ir užsienio ministerijoms ir atsakymai į jį: LR kultūros ministerijos 2017-03-27 raštas Nr. S1-81, Kultūros paveldo departamento 2017-04-10 raštas Nr. (1.21.)2-850, LR aplinkos ministerijos 2017-04-13 raštas Nr. (14-2)-D8-2891, kopijos. Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis