Kad būtų realiai užtikrinta piliečių teisė į taikius susirinkimus, įregistruotas Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektas

2018 m. sausio 18 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1595 – jį ir susijusius dokumentus žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1281606.

Šiuo projektu siūlomo keisti straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atstumo apribojimai susirinkimams ar pavienio asmens akcijoms: „3. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.“

Pacituotą nuostatą siūloma keisti atsižvelgiant į tai, kad dėl vietovių landšafto ar miestų planavimo ypatumų ne prie visų šioje straipsnio dalyje nurodytų pastatų ir objektų yra tokius atstumo apribojimus atitinkančios susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamos vietos. Pavyzdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nėra piketams tinkamos vietos 75 metrų atstumu nuo teismo pastato. Todėl šiuo ir kitais panašiais atvejais piliečiai negali realizuoti konstitucinių savo teisių rinktis į taikius susirinkimus ir kritikuoti valdžios įstaigų ar pareigūnų darbą, formaliai nepažeisdami 75 ar 25 metrų reikalavimo. Dar daugiau, formuojasi praktika, kai vien dėl tokių formalių pažeidimų pradedama administracinio pažeidimo teisena ir skiriamos baudos piketų organizatoriams, juos nubaudžiant, pvz., vien už tai, kad piketo dalyviai stovėjo per arti teismo pastato, nors pats piketas niekam nekėlė jokio pavojaus, netrikdė viešosios tvarkos ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei laisvių, o toliau nuo pastato tiesiog nėra jam tinkamos vietos. Tai sudaro prielaidas naudoti administracinio pažeidimo teiseną ir jos procedūras siekiant riboti piliečių konstitucines teises.

Tokia padėtis, kai prie dalies valdžios įstaigų piliečiai neturi realios galimybės rengti susirinkimų ar akcijų nepažeisdami įstatymo, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniu, kuriame pabrėžta, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“ bei Lietuvos ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, o 2 dalis nustato, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti.

N. Puteikio įregistruotame projekte pabrėžiama, kad prioritetas turi būti fizinė ir reali, o ne teorinė galimybė piketuoti ir kritikuoti valdžios įstaigas. Tokias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jei miestas yra suprojektuotas taip, kad piliečiai negali realizuoti savo konstitucinių teisių, formaliai nepažeisdami 75 metrų reikalavimo, tai – ne piliečių kaltė ir problema, o toks atstumo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai toje apimtyje, kurioje įstatymas nenumato išlygos šiam atstumo reikalavimui dėl specifinio miesto užstatymo ar geografinių vietovės ypatumų.

Kad būtų realiai užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama piliečių teisė į taikius susirinkimus, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 3 d. išlyga, kad tuo atveju, jeigu prie nurodytų pastatų, išskyrus krašto apsaugos sistemos objektus, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, dėl vietovės geografinių ar miestų planavimo ypatumų nėra šioje straipsnio dalyje nustatytus atstumo apribojimus atitinkančių susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamų vietų, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina pranešimą apie organizuojamą susirinkimą šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir paskiria susirinkimui kitą vietą, esančią arčiau prie pastatų, taip, kad jis netrukdytų įstaigų veiklai.