Būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos.

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.“, – rašoma N. Puteikio įregistruotame pasiūlyme.

Tokia padėtis, kaip pabrėžia Seimo narys, pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą.

N. Puteikis pažymi, kad aukščiau aprašytą praktiką vykdyti išieškojimą nepaliekant lėšų minimaliam išgyvenimui draudžia ir Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tačiau dėl jos taikymo formuojama prieštaringa teismų praktika.

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Tačiau šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienoms pajamoms.“.

Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Ši pozicija grindžiama įvairiais argumentais – pradedant teiginiu, neva apribojimas turįs būti taikomas tik grynųjų pinigų sumai, nes taip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (nors šį argumentą kaip nepagrįstą jau atmetė Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015), ir baigiant interpretacija, neva CPK 668 straipsnis neturįs būti taikomas, kai taikomas CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.

Tos pačios pozicijos laikosi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai – bylos sprendžiamos skurstančių žmonių nenaudai, masiškai atmetinėjant jų prašymus neleisti nukreipti išieškojimo į MMA neviršijančią lėšų dalį, nes tai vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas neįgalaus žmogaus prašymas neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių suma neviršija MMA.

Šiais ir kitais analogiškais sprendimais formuojama teismų praktika, prieštaraujanti tai praktikai, kurią suformavo Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimu apie absoliučią neliečiamybę, taikomą skolininko turto daliai, kuri būtina patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.

Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kurių teisės į gyvybę ir asmens orumą ciniškai pažeidžiamos, paliekant minimaliam išgyvenimui nepakankamas sumas.

Šią padėtį – pažymi N. Puteikis – būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. N. Puteikio pasiūlymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1144496&p_tr2=2.

Svarstyti projektą, kuriam pateiktas šis pasiūlymas, numatyta gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje.