Į gatvę – už mįslingą skolą

Dienraštis „Klaipėda“ paskelbė žurnalistės Daivos Janauskaitės straipsnį, kuriame aprašyta nemažam būriui klaipėdiečių skaudi istorija: jau kelerius metus kalbama apie uostamiestyje nebaudžiamai veikiančias lupikautojas, iš kurių susigundę paimti paskolas neatsargūs žmonės lieka be paskutinių marškinių. Antanas Tumasonis, kurio paskutinis būstas neseniai parduotas iš varžytinių – vienas iš Naglio Puteikio pagalbos paprašiusių žmonių. 2016 m. pavasarį gavusi N. Puteikio prašymą, prokuratūra išsiaiškino, kad ta pati moteris suteikė paskolas dar mažiausiai 7 žmonėms, pradėtas ir šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

*******

Į gatvę – už mįslingą skolą

Daiva Janauskaitė

Klaipėdietis Antanas Tumasonis sulaukė raginimo išsikelti iš savo namų ir atlaisvinti butą naujam būsto savininkui. Tokia yra dabartinė situacija žmogaus, kuris kelerius metus bando įrodyti, jog esą susidūrė su lupikautoja. Jo kova tapo žūtbūtinė ir pasiekė aukščiausius Lietuvos valdžios sluoksnius.

Mokėjo dukart?

Dienraštis „Klaipėda“ ne kartą rašė apie uostamiestyje veikiančias moteris, už procentus skolinančias dideles pinigų sumas.

Didžiausia šių skolininkų klaida ta, kad jie neturi arba prarado įrodymus, jog skolą mokėjo. Todėl dabar teigiama, kad skolintojos per teismus išsireikalauja skolos ir palūkanų antrą kartą.

Vienas tokių yra 64-erių A.Tumasonis. 2008 m. jis pasidavė žmonos raginimui pasiskolinti 19 tūkst. litų buto remontui.

Tąkart klaipėdietis nesunkiai susirado nekilnojamojo turto agentūroje nuolat sėdinčią moterį, kurios verslas – skolinti pinigus.

„Kadangi oficialiai palūkanų įforminti skolos sutartyje negalima, buvo parašyta, kad skolinuosi 23 tūkstančius litų. Tūkstantį sumokėjau notarei, pats gavau 19 tūkst. Tuo metu džiaugiausi gavęs pinigų ir neįžvelgiau klastos. Šešerius metus mokėjau po 300 litų per mėnesį, bet nė karto iš skolintojos nepaprašiau parašo apie grąžintus pinigus. Kai iki galutinio atsiskaitymo buvo likę visai nedaug, prasidėjo teismai, iš manęs priteisė grąžinti visą pasiskolintą sumą ir delspinigius“, – pasakojo A.Tumasonis.

Galiausiai vyrui nepavyko įrodyti, kad išmokėjo didžiąją skolos dalį, jis buvo priverstas grąžinti visą pasiskolintą sumą ir priskaičiuotus delspinigius.

Būdamas dirbantis pensininkas A.Tumasonis nuo praėjusių metų rudens iki šių metų lapkričio į antstolio sąskaitą pervedė daugiau nei trečdalį priteistos sumos.

Nepaisant to, butas buvo parduotas varžytinėse, o lapkričio 20 dieną vyras sulaukė oficialaus raginimo iki mėnesio galo išsikelti.

Jei jis to nepadarysiąs pats, būsianti pradėta priverstinio iškeldinimo procedūra.

Pasitikėjo Seimo nariu

„Klaipėdoje“ skaičiau apie panašaus likimo moteris ir supratau, kad esu vienas iš daugybės į panašias pinkles patekusių žmonių. Nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Naglį Puteikį. Kas gali būti aukščiau už įstatymo leidžiamąją valdžią? Juo labiau kad tai mūsiškis žmogus“, – A.Tumasonis aiškino, kodėl kreipėsi į Seimo narį.

Šiemet paskutinę vasario dieną N.Puteikis kreipėsi į Lietuvos šalies generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, išdėstė jam ne tik A.Tumasonio, bet ir kitos panašiai iš pinigų skolinimo lobstančios klaipėdietės pensininkės nuskriaustų žmonių istorijas.

Manydamas, kad viešasis interesas reikalauja nuodugniai ir sąžiningai ištirti visus galimo lupikavimo atvejus, Seimo narys tikėjosi, kad taip bus išsklaidytos abejonės dėl teisėsaugos neveiklumo ir užkardyta tokia veikla.

Todėl generalinio prokuroro paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A.Tumasonio nurodytą skolintoją dėl galimo jos sukčiavimo.

Prašyta išsiaiškinti, ar ši moteris nėra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir teismuose prisiteisusi skolų, o jei tokių būta, įvertinti jų teisėtumą.

Prašyta įvertinti prokuratūros ir tyrimą dėl kitos klaipėdietės skolintojos veiklos, priimtų sprendimų pagrįstumą.

Seimo narys prašė šiuos tyrimus pavesti atlikti Generalinės prokuratūros prokurorams, nes būta prielaidų, kad lupikautojos turi rėmėjų teisininkų bendruomenėje.

Tyrė ir Mokesčių inspekcija

Netrukus N.Puteikis buvo informuotas, kad jo laiškas persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Reikalai šiek tiek pajudėjo. Miesto vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius nurodė panaikinti savo pavaldinės, tyrusios pensinio amžiaus pinigų skolintojos veiklą, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dar viena prokurorė kelis mėnesius aiškinosi, kiek teisėta pagyvenusios moters veikla skolinant pinigus ir gaunant iš to pajamas.

Visi anksčiau įvairių instancijų narplioti atvejai iki pačios aukščiausios instancijos teismų sulaukė lupikautojai palankių sprendimų.

Šį kartą tirti anksčiau nesiaiškinti šios moters skolinimo faktai bei narpliotos visos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Rudenį prokurorė dar kartą nusprendė, kad pinigus skolinusi pensininkė veikė teisėtai.

Ir šį kartą konstatuota, jog šios moters uolumas skolinant dešimtis ir šimtus tūkstančių litų bei išlupant skolą su didžiulėmis palūkanomis per teismus nebegali būti vertinama kaip neteisėta ūkinė veikla, juolab kad suėjo senaties terminas.

Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai?

„Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai? Juk ten žiūrima tik įrodymų. Kodėl toji skolintoja neturėtų laimėti? Juk yra paskolos sutartis arba vekselis. Didelis sutarčių skaičius fiksuotas bene 2007–2008 m., vėliau būdavo po vieną ar dvi paskolas per metus, tiesa, sumos buvo tikrai nemenkos. Kaltinimui neteisėta ūkine veikla jau suėjo senaties terminas“, – paaiškino vyriausiasis prokuroras.

Mokesčių inspekcija tyrė šios pensininkės finansinius reikalus.

Oficialiai deklaruota, kad ši klaipėdietė skolino už brangiai parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus.

Tad Mokesčių inspekcijai nepavyko aptikti, kad skolinami pinigai būtų gauti neteisėtu būdu. Nors šiokį tokį gyventojų pajamų mokestį pensininkė buvo priversta sumokėti.

Pripažino nukentėjusiuoju

Dėl A.Tumasonio kreditorės S.Minkevičius taip pat panaikino prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Toks tyrimas buvo pradėtas, jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

A.Tumasonis šiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs materialinę žalą.

Skolintoja įtarimų nesulaukė, bet ji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o tai reiškia, kad bet kurią dieną jos statusas gali pasikeisti.

Tyrimą kontroliuojanti ir koordinuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė neatskleidė, kaip sekasi FNTT pareigūnams.

Yra žinoma, kad kitoms tarnyboms pavyko nustatyti, jog ši moteris per kelerius metus teisme bylinėjosi su dar septyniais asmenimis, kuriems skolino pinigus.

Ši aplinkybė galėtų patvirtinti įtarimus moterį besiverčiant neteisėta ūkine veikla, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami.

Prokurorė D.Mackevičienė teigė, jog tyrimas įpusėjo ir ji esanti nusiteikusi iki metų pabaigos apsispręsti dėl jo likimo.

Galimybės yra tik dvi: arba tyrimas bus nutrauktas, arba kreditorei bus pateikti įtarimai.

Jeigu pareigūnai įsitikintų, jog moteris pelnosi skolindama pinigus ar net kėsinosi į jų turtą ir darė tai neturėdama tam reikalingo leidimo, nemokėjo valstybei mokesčių, A.Tumasonio skola gerokai sumažėtų, nes jam nebereikėtų grąžinti priskaičiuotų palūkanų.

Teisininkas: yra vilties

Jeigu paaiškėtų, kad A.Tumasoniui pinigų paskolinusi moteris lupikavo, tai taptų pretekstu atnaujinti anksčiau šio vyro pralaimėtas bylas. Mat iš neteisėtos veiklos niekas negali gauti pajamų.

Dabar teisinių dalykų neišmanančiam žmogui padeda teisininkas Arvydas Ektis.

Teisininkas neslepia, kad kliento padėtis yra labai komplikuota, bet ne beviltiška.

Faktiškai žmogus jau yra praradęs vienintelį šeimos būstą, kuriame gyvena ne tik jis su žmona, bet ir jų dukra su mažamečiu vaiku.

Teisininko prašymu Klaipėdos miesto teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad naujasis A.Tumasonio buto savininkas negali parduoti šio turto.

Viešajame registre yra draudžiantis tai daryti įrašas.

Be to, A.Ektis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Parengtas ieškinys prieš valstybę dėl vienos teismo nutarties, kuria buvo leidžiama vykdyti varžytines, neatsižvelgiant, kad nebuvo atliktas turto vertinimas.

Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.

„Dabartinis įstatymas leidžia 2 030 eurų skolą išieškoti parduodant paskutinę žmogaus gyvenamąją vietą. Prašysime Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar esant tokiai nedidelei sumai galima parduoti paskutinį šeimos būstą, ar ši nuostata neprieštarauja teisinės valstybės principui, ar tai nėra teisės į nuosavybę pažeidimas. Mūsų įsitikinimu, tai yra pernelyg žema riba, tokiu atveju atveriama galimybė veikti visokiems spekuliantams, kurie tik ir tyko pasipelnyti. Turėtų būti vertinamas ir skolos atidavimo greitis, – aiškino teisininkas. – O ir tas raštas, kuriuo žmogus raginamas išsikelti, yra savavališkas. Niekas, išskyrus teismą, neturi teisės spręsti iškeldinimo klausimą. Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.“

Ar uostamiesčio teismas ryšis kreiptis į Konstitucinį Teismą, parodys laikas. Tai priklausys nuo bylą nagrinėjančio teisėjo požiūrio.

A.Ektis gynė ne vieno nuo lupikautojų nukentėjusio asmens interesus.

Į teisininkus žmonės ryžtasi kreiptis tik tada, kai pralaimi visų instancijų teismuose.

Ši ir kitos panašios istorijos byloja, kad kiekvienas, kas ryžtasi skolintis pinigų iš privačių asmenų, turi apsiginkluoti įrodymais, jog skolą grąžino.