Įstatymų projektai, kuriuos Seimo narys Naglis Puteikis paprašė įtraukti į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą

Seimo narys Naglis Puteikis pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime prašymą įtraukti į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą septynis įstatymų projektus, atkreipdamas dėmesį, kad penkių iš jų – projektų Nr. XIIP-4370(2), Nr. XIIIP-283, Nr. XIIIP-709(2), Nr. XIIIP-1030 ir Nr. XIIIP-1029 – pateikimui Seimas jau yra pritaręs ir jų svarstymas jau buvo numatytas Seimo III (rudens) sesijoje, tačiau jie taip ir liko nesvarstyti, nepaisant net ir to, kad projektus Nr. XIIP-4370(2) ir Nr. XIIIP-283 privalomai įtraukti į 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę vadovaudamiesi Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalimi paprašė 47 Seimo nariai. Pastarieji projektai, kuriais siekiama pakeisti padėtį, kai skolų išieškojimas vykdomas žmogaus teisių sąskaita, liko nesvarstyti dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisingumo ministerijos veiksmų, vilkinant problemos sprendimą.

Žemiau pateikiame projektų sąrašą su nuorodomis ir komentarais:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4370(2), teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektu siekiama apsaugoti minimaliam skolininko išgyvenimui būtiną pinigų sumą, nes šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, kurios būtinos bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui. Ragindamas kartu spręsti šią problemą, N. Puteikis dar 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Seimo valdybą, socialinės apsaugos ministrą Liną Kukuraitį ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę raštu „Dėl minimaliam pragyvenimui būtinų lėšų apsaugos“, kuriame pažymėjo: „Kad ir koks sprendimo būdas būtų pasirinktas, svarbiausia – užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų žmogaus teisių apsaugą. Būdamas įsitikinęs, kad Jums šis tikslas yra taip pat svarbus kaip ir man, prašyčiau laikyti aukščiau išdėstytos problemos sprendimą prioritetiniu klausimu ir sudaryti bendrą darbo grupę tam būtinų įstatymų projektų parengimui.“
(tekstą žr.: Ar nauja valdžia apgins „skolininkų“ teisę gyventi?). Nesulaukęs adekvačios reakcijos į kvietimą užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, N. Puteikis 2017 m. sausio 23 d. įregistravo projektą Nr. XIIP-4370(2). 2017 m. pavasario sesijos metu Seimas pritarė jo pateikimui (balsavimo rezultatus žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793), o 2017 vasarą nutarimu jam pritarė ir Vyriausybė (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247601). Projektas buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, jo svarstymas buvo numatytas 2017 m. gruodžio mėnesį, bet taip ir neįvyko, nepaisant nei kelių Seimo nario N. Puteikio raštiškų prašymų Seimo valdybai, nei įregistruoto 47 Seimo narių prašymo privalomai įtraukti šį projektą į Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę. Kelią projekto svarstymui užkirto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris atsisakė šį projektą svarstyti, kol vyriausybė pateiks Seimui kitą, Teisingumo ministerijos rengiamą, bet niekaip nebaigiamą rengti projektą, kuriuo taip pat ketinama spręsti skolų išieškojimo reglamentavimo problemas. Įregistravus 47 Seimo narių prašymą įtraukti N. Puteikio projektą į plenarinio posėdžio darbotvarkę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama jo neįtraukti, kol nėra pateiktas vyriausybės projektas. Nors šis Teisingumo ministerijos rengiamas projektas turėjo būti pateiktas iki 2018 m. sausio 1 d., jis iki šiol nepateiktas. N. Puteikio žiniomis, projekto rengimas užtruko dėl itin intensyvaus antstolių spaudimo. Kadangi per metus nuo tada, kai N. Puteikis įregistravo projektą, pasikeitė įstatymai, dabar aktualu susipažinti ne tik su pačiu projektu – http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205680 – bet ir su N. Puteikio jam įregistruotu pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į įstatymų pasikeitimus: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1265845.
Daugiau: Seimo narys N. Puteikis kviečia diskutuoti, bet neatidėlioti skurdo dugne gyvenantiems žmonėms gyvybiškai svarbaus sprendimo

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-283, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektu siūloma padidinti skolos dydį, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur ir nėra duomenų, kad ji gali būti grąžinta per 6 mėnesius (žr. LR CPK 663 str. 1 ir 3 dalis). 2030 Eur suma, dėl kurios iš žmogaus galima atimti namus, nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį. Kokia ji turi būti – diskusijų klausimas, kuris turėtų būti aptartas svarstant projektą komitetuose ir Seimo posėdyje. Projekto pateikimui Seimas jau pritarė 2017 m. pavasario sesijos metu, o 2017 m. vasarą nutarimu jam pritarė ir Vyriausybė (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1240297). Projekto svarstymui papildomu paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017 m. spalio 18 d. išvada taip pat jam pritarė ir pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlymus dėl projekto tobulinimo (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1261238). Projektas buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, jo svarstymas buvo numatytas 2017 m. gruodžio mėnesį, bet taip ir neįvyko, nepaisant nei kelių Seimo nario N. Puteikio raštiškų prašymų Seimo valdybai, nei įregistruoto 47 Seimo narių prašymo privalomai įtraukti šį projektą į Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę. Kelią projekto svarstymui užkirto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris atsisakė šį projektą svarstyti, kol vyriausybė pateiks Seimui kitą, Teisingumo ministerijos rengiamą, bet niekaip nebaigiamą rengti projektą, kuriuo taip pat ketinama spręsti skolų išieškojimo reglamentavimo problemas. Įregistravus 47 Seimo narių prašymą įtraukti N. Puteikio projektą į plenarinio posėdžio darbotvarkę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama jo neįtraukti, kol nėra pateiktas vyriausybės projektas. Nors šis Teisingumo ministerijos rengiamas projektas turėjo būti pateiktas iki 2018 m. sausio 1 d., jis iki šiol nepateiktas. N. Puteikio žiniomis, projekto rengimas užtruko dėl itin intensyvaus antstolių spaudimo.

3. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306, 320(1), 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2), teikia Seimo narys Naglis Puteikis (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247612). Projektu siekiama užtikrinti piliečių teises į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei teisingą teismą, nes šiuo metu dėl Lietuvos advokatūrai suteikto teisinių paslaugų monopolio, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šios teisės vis labiau tampa turtingųjų privilegija, ypač po to, kai 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo dar socialdemokratų Seimo parengtos Civilinio proceso kodekso nuostatos, numatančios, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, arba pats asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Priimdamas tokią nuostatą, Seimas eilinį kartą dosniai pamaitino advokatus, kuriems ir šiaip jau yra sukurtos šiltnamio sąlygos, ir apribojo daugybės nepasiturinčių žmonių konstitucinę teisę į apeliaciją, nes jie tiesiog neįperka brangių advokatų paslaugų. Absurdiška, kad dabar žmogus gali būti priverstas samdytis advokatą net ir pirmojoje instancijoje, jeigu, pavyzdžiui, tenka apskųsti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. N. Puteikis siūlo keisti šį teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismuose, pažymėdamas, kad kol Lietuvoje nėra visuotinai, visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojamos tik todėl, kad jie neturi lėšų samdyti advokatus. 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio projektui (balsavimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27245), jis buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, o svarstymas numatytas 2017 m. gruodžio 21 d., bet taip ir neįvyko. 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu vyriausybė pritarė projekto 2 straipsniui (kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims galėtų atstovauti atstovai pagal įstatymą, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą) bei toms 1 ir 3 straipsnių nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad juridinio asmens apeliacinį ir kasacinį skundus gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą – tačiau nepritarė visiems kitiems įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, be kitų argumentų, nurodydama ir tai, jog, vyriausybės manymu, šiuo metu Lietuvos piliečiams yra tinkamai užtikrinta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1271683).

4. Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Šiuo projektu (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249011), kaip ir Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1029 (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249008), piliečiams būtų suteiktos realios teisės teismuose ginti viešąjį interesą. Tai padidintų atsakomybę už viešojo intereso pažeidimus, biudžeto lėšų panaudojimą padarytų skaidresnį, o verslo aplinką – sąžiningesnę. Šiuo metu Lietuvoje ginti pažeistą viešąjį interesą dažnai neįmanoma dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“ – būtent šią nuostatą N. Puteikis ir siūlo panaikinti. Dėl jos ypač yra apribotos piliečių teisės ginti viešąjį interesą. Pvz., viena iš priežasčių, kodėl apsaugoti nuo griovimo „Lietuvos“ kino teatrą siekusiems visuomenininkams buvo iškelti milijoniniai ieškiniai – tai, kad jie, kaip nurodė teismas, neturėjo teisės teisme ginti viešąjį interesą. Bylą dėl kultūros paminklo Žvėryno malūno išsaugojimo Žvėryno bendruomenė pralaimėjo tik todėl, kad neturėjo teisės ginti viešojo intereso paveldo srityje. Šiuo metu piliečiai gali teisme ginti viešąjį interesą tik dėl aplinkos klausimų, numatytų Orhuso konvencijoje. Verta suteikti didesnius įgaliojimus ir institucijoms, tada, pvz., Valstybės kontrolė, užuot perdavusi medžiagą prokuratūrai, galbūt pati teisme gintų viešąjį interesą bylose dėl projektų, kurie buvo ar yra vykdomi pažeidžiant įstatymus ir švaistant dešimtis milijonų biudžeto lėšų. Seimo posėdyje pateikdamas šiuos projektus N. Puteikis priminė tokias rezonansines bylas, kurios prokuratūros valia taip ir nepasiekė teismo, kaip Valdovų rūmų ar Nacionalinio stadiono statyba – jeigu piliečiai ar Valstybės kontrolė būtų turėjusi teisę ginti teisme viešąjį interesą, galbūt tie pro šalį nuplaukę milijonai jau būtų sugrąžinti į biudžetą. 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė abiems projektams (balsavimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27235), o plenariniame posėdyje juos siūlyta svarstyti 2017 m. gruodžio 21 d. Deja, projektai taip ir liko nesvarstyti. Pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šiol nėra pateikęs jiems išvados. 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu vyriausybė nutarė šiems projektams nepritarti, nurodydama, pvz., kad „tik prokuroras turi išimtinę Konstitucijoje įtvirtintą teisę ginti viešąjį interesą neatsižvelgdamas į tai, kokiuose teisiniuose santykiuose toks poreikis iškilo, ir realizuoti šią teisę įvairiuose teisminiuose procesuose“; „teismų praktikoje pabrėžiamas viešojo intereso gynimo funkcijos išskirtinumas, todėl ši funkcija neturėtų būti suteikiama neapibrėžtam subjektų ratui“; pateikti duomenys „nesudaro pagrindo daryti išvados dėl prokurorų vykdomos viešojo intereso gynimo funkcijos netinkamo atlikimo“, „absoliuti dauguma prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažįstami pagrįstais ir teisėtais“; „būtų piktnaudžiavimo atvejų, kai asmuo kreiptųsi dėl viešojo intereso gynimo, iš tiesų siekdamas apginti savo privačius interesus“ ir kt. (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1274257).

5. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1029, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Paaiškinimus žr. aukščiau, projektą ir susijusius dokumentus rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249008).

6. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1595, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektas įregistruotas 2018 m. sausio 18 d., tikslas – realiai užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamą piliečių teisę į taikius susirinkimus (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1281606).

Siūlomo keisti straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atstumo apribojimai susirinkimams ar pavienio asmens akcijoms: „3. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.“

Pacituotą nuostatą siūloma keisti atsižvelgiant į tai, kad dėl vietovių landšafto ar miestų planavimo ypatumų ne prie visų šioje straipsnio dalyje nurodytų pastatų ir objektų yra tokius atstumo apribojimus atitinkančios susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamos vietos. Pavyzdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nėra piketams tinkamos vietos 75 metrų atstumu nuo teismo pastato. Todėl šiuo ir kitais panašiais atvejais piliečiai negali realizuoti konstitucinių savo teisių rinktis į taikius susirinkimus ir kritikuoti valdžios įstaigų ar pareigūnų darbą, formaliai nepažeisdami 75 ar 25 metrų reikalavimo. Dar daugiau, formuojasi praktika, kai vien dėl tokių formalių pažeidimų pradedama administracinio pažeidimo teisena ir skiriamos baudos piketų organizatoriams, juos nubaudžiant, pvz., vien už tai, kad piketo dalyviai stovėjo per arti teismo pastato, nors pats piketas niekam nekėlė jokio pavojaus, netrikdė viešosios tvarkos ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei laisvių, o toliau nuo pastato tiesiog nėra jam tinkamos vietos. Tai sudaro prielaidas naudoti administracinio pažeidimo teiseną ir jos procedūras siekiant riboti piliečių konstitucines teises.

Tokia padėtis, kai prie dalies valdžios įstaigų piliečiai neturi realios galimybės rengti susirinkimų ar akcijų nepažeisdami įstatymo, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniu, kuriame pabrėžta, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“ bei Lietuvos ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, o 2 dalis nustato, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti.

N. Puteikio įregistruotame projekte pabrėžiama, kad prioritetas turi būti fizinė ir reali, o ne teorinė galimybė piketuoti ir kritikuoti valdžios įstaigas. Tokias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jei miestas yra suprojektuotas taip, kad piliečiai negali realizuoti savo konstitucinių teisių, formaliai nepažeisdami 75 metrų reikalavimo, tai – ne piliečių kaltė ir problema, o toks atstumo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai toje apimtyje, kurioje įstatymas nenumato išlygos šiam atstumo reikalavimui dėl specifinio miesto užstatymo ar geografinių vietovės ypatumų.

Kad būtų realiai užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama piliečių teisė į taikius susirinkimus, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 3 d. išlyga, kad tuo atveju, jeigu prie nurodytų pastatų, išskyrus krašto apsaugos sistemos objektus, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, dėl vietovės geografinių ar miestų planavimo ypatumų nėra šioje straipsnio dalyje nustatytus atstumo apribojimus atitinkančių susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamų vietų, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina pranešimą apie organizuojamą susirinkimą šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir paskiria susirinkimui kitą vietą, esančią arčiau prie pastatų, taip, kad jis netrukdytų įstaigų veiklai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektas įregistruotas 2018 m. vasario 2 d., jį ir susijusius dokumentus žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1284616. Tikslas tas pats, kaip ir aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4370(2) – apsaugoti minimaliam skolininko išgyvenimui būtiną pinigų sumą. Rengiant šį projektą, atsižvelgta į Seimo narių Valiaus Ąžuolo, Tomo Tomilino, Roberto Šarknicko, Rūtos Miliūtės pasiūlymą (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1276031) dėl projekto XIIP-4370(2), kurio svarstymas buvo numatytas, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepateikus išvados neįvyko Seimo 2017 m. rudens sesijoje.