N. Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos mainų sutarties, dviejų teisės aktų ir galimo viceministro R. Augustinavičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius D. Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl nesąžiningos mainų sutarties, dviejų įstatymus galimai pažeidžiančių, neteisėtai priimtų teisės aktų – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto – bei viceministro Renaldo Augustinavičiaus galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus.

2017 m. kovo 10 d. N. Puteikis jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl vieno iš klausimų – prašydamas ištirti nesąžiningus mainus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, o būtent, patikrinti, ar nepažeidžia įstatymų sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas“ ir/arba UAB „Hakonlita“ privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi“, mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui, o mažojoje pastato dalyje būtų įrengta Trakų autobusų stotis, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.

Papildydamas šį prašymą N. Puteikis informavo, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 6 d. raštu atsakydama į paklausimą dėl to paties sandorio, nurodė: „Nors sandoris sudarytas tarp dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir įstatymas šiam sandoriui netaikomas, tačiau, kaip minėta, būtent siekiant apriboti galimybę privatiems asmenims išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę be aukciono, Įstatyme ir nėra numatytos galimybės vykdyti valstybės ar savivaldybės turto mainus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Trakų raj. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl pritarimo sandoriui tarp UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „Trastas“, turėjo įvertinti tokio sandorio teisines pasekmes, įtaką valstybės ar savivaldybės turtui (t. y., kad sandoris sudaro prielaidas valstybinės žemės nuomai ar įsigijimui be aukciono), taip pat sandorio sudarymo pasekmių atitiktį Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo principams“.

Be to, tame pačiame rašte Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad nurodytas sandoris galimai atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos sampratą, ir pažymi, kad koncesija, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turėtų būti suteikta atviro konkurso būdu, vadovaujantis įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytomis koncesijos suteikimo procedūromis.

Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad šiuo atveju koncesija, jo žiniomis, sudaryta nebuvo, ir prašo Generalinės prokuratūros ir STT priimant sprendimus dėl mainų sutarties atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pastabas.

Tuo pačiu raštu paprašoma įvertinti, ar buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio, dabar einančio Seimo nario pareigas, 2016 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P2-636, kuriuo buvo pakeistas sklypo, esančio Vytauto g. 88, Trakuose, naudojimo būdas, taip sudarant sąlygas įgyvendinti su Trakų senamiesčio išsaugojimo tikslu nesuderinamus D. Nedzinsko norus, yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Nurodytu įsakymu minėto sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų“ į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas“. Toks pakeitimas prieštarauja tame pačiame įsakyme nurodytų Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) planavimo schemos ir Trakų miesto bendrojo plano sprendiniams: pagal bendrąjį planą sklypas Vytauto g. 88 priskirtas „užstatytai senamiesčio teritorijai“, o pagal TINP planavimo schemą patenka į Trakų urbanistinį draustinį, kuriam parengtas specialusis planas – „XV–XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas“, o juo šiam sklypui nustatyti zonos „D“ reikalavimai – savitumo išsaugojimas, gyvenamosios funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija“, tikslas „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“. Taigi, buvusio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus J. Liesio įsakymas sudarė sąlygas sklype, esančiame Vytauto g. 88, planuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybas, nors aukščiau nurodyti dokumentai to neleidžia. Nustačius, kad šis įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktus, Seimo narys N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą ir inicijuoti jo panaikinimą.

Taip pat paprašyta ištirti ir įvertinti aplinkybes, liudijančias apie galimai neskaidrius, įprastinės (ar bent turinčios būti įprastine) praktikos neatitinkančius, familiarius verslininko D. Nedzinsko santykius su aukštas pareigas einančiais Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais, kurių metu D. Nedzinskas reiškė pageidavimus, kad teisės aktai būtų keičiami taip, kad atitiktų jo planus, o valstybės tarnautojai ne tik toleravo šiuos pageidavimus, bet ir galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus padėjo D. Nedzinskui daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui, nesutikusiam pritarti planams, nesuderinamiems su šio parko veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Seimo narys N. Puteikis nurodo, kad internete paviešintas (http://lietuvos.link/d-nedzinskas-viceministrui-r-augustinaviciui-butu-idealu-iki-antradienio-susitikimo-tureti-direktores-varnaites-isakyma-bandysime-dirbti-toliau/) 2017 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu nusiųstas D. Nedzinsko laiškas viceministrui R. Augustinavičiui, kuriame D. Nedzinskas pageidauja „iki antradienio“ turėti KPD direktorės Dianos Varnaitės įsakymą dėl teisinės apsaugos panaikinimo sklypui, esančiam Vytauto g. 88, Trakuose (tam pačiam, kurio paskirtį galimai neteisėtai pakeitė buvęs Trakų raj. savivaldybės administracijos direktorius J. Liesys). D. Nedzinsko laiške viceministrui R. Augustinavičiui rašoma:

„Sveiki Renaldai,

Persiunciu jums advokato isvada del TINP taikomo isakymo Nr. 71 statuso.

Esme yra, kad sis isakymas nera ir negali buti laikomas specialiuoju planu ir tokio statuso neturi. Todel siekiant greitai isspresti situacija su TINP direkcija del sklypui Vytauto g. 88 taikomo D zonos rezimo, reiketu KPD direktores isakymo, kuriuo butu panaikinamas D zonos rezimas sklypui.

Siuo klausimu diskutavau su KPD direktores pavaduotoju A.Skaisciu ir jis pazadejo su ja pakalbeti.

Taip pat rytoj susitinkame su advokatu ir gerb. Regina Jaskeleviciene bei KM teisininkais.

Pagal teisine puse atrodo, kad galimas labai greitas ir efektyvus sprendimo budas.

Butu idealu iki antradienio susitikimo tureti direktores Varnaites aiskia pozicija arba net ir pati isakyma.

Bandysime dirbti toliau:)

Pagarbiai,

Darius Nedzinskas“

„Esu įsitikinęs, kad šis elektroninis laiškas neatitinka įprastinės Lietuvos Respublikos piliečių bendravimo su valstybės institucijomis praktikos ir skaidrumo reikalavimų, nes D. Nedzinskas reiškė pageidavimus tenkinant jo privačius interesus keisti teisės aktus, kokių eiliniai piliečiai paprastai nereiškia ir kokių valstybės institucijos neturėtų toleruoti. Manyčiau, kad panašių elektroninių laiškų buvo ir daugiau, todėl būtų tikslinga išsamiau ištirti D. Nedzinsko susirašinėjimą su Kultūros ministerijos ir KPD tarnautojais. Taip pat informuoju, kad Kultūros ministerijoje D. Nedzinsko pageidavimu viceministro R. Augustinavičiaus organizuotuose posėdžiuose šiam verslininkui buvo leidžiama ir padedama daryti spaudimą Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui G. Abaravičiui. Pvz., internete paviešinta 2017 m. vasario 20 d. Kultūros ministerijoje įvykusio pasitarimo garso įrašo stenograma (http://lietuvos.link/garso-iraso-stenograma-kulturos-ministerijoje-prievartavimas-suderinti-milziniska-prekybcentri-trakuose/) liudija, kad iš G. Abaravičiaus bandyta išgauti išankstinį pritarimą dokumentui, kuris parko direkcijai dar net nebuvo pateiktas“, – nurodo N. Puteikis.

Seimo narys prašo ištyrus šias aplinkybes įvertinti, ar viceministro R. Augustinavičiaus veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo požymių, ir priimti atitinkamus sprendimus.

Taip pat teisėsaugos paprašyta įvertinti, ar KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktas Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – Aktas), kuriuo sumažintas Trakų senamiestis ir sudarytos sąlygos jo aukštinimui, yra priimtas nepažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Susipažinęs su šiuo aktu bei KPD 2017-03-21 raštu Nr. (1.21.)2-634, kuriuo ši institucija atsakė į prašymą pateikti su šiuo sprendimu susijusius dokumentus bei argumentus, Seimo narys yra įsitikinęs, kad šis Aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 10 str. 6 dalyje įtvirtintus privalomus reikalavimus, kad visuomenė apie tokius pakeitimus turi būti informuota prieš tris mėnesius ir jie gali būti priimami tik nustačius paveldo objekto vertingųjų savybių sunykimo ar sunaikinimo priežastis, prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir iš esmės naikina šį parką, yra priimtas remiantis vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais, bet nepaisant viešojo intereso išsaugoti ateities kartoms istorinio Trakų miesto kultūrinį kraštovaizdį ir paveldą bei kelia tiesioginę grėsmę šioms vertybėms.

Pagrįsdamas šį vertinimą N. Puteikis pažymi, kad:

1. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ir leisti aukštinti bei tankinti Trakų senamiestį buvo priimtas slapta nuo visuomenės, dar daugiau – šie sprendimai iki šiol nėra vieši.

Vertinimo taryba Aktu patikslino kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 17141), duomenis Kultūros vertybių registre, padarydama itin reikšmingus pakeitimus – sumažino Trakų senamiesčio teritoriją ir leido aukštinti ir tankinti užstatymą. Pagal Akto priedą Nr. 8 nustatytas perimetrinio užstatymo, kai pastatai statomi kuo arčiau gatvės, aukštingumas – iki 8 aukštų su pastoge, valdos ar net viso kvartalo užstatymas – iki 80 procentų, miesto vilų kvartaluose – iki 3 aukštų su pastoge, sklypo užstatymas – iki 40 procentų, atskirai kaip dominančių stovinčių pastatų aukštingumas – iki 7 aukštų, valdos ar kvartalo užstatymas – iki 80 procentų. Susipažinusi su šiuo priedu, architektė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stanckienė, įvertino jį kaip galimai korupcinį dokumentą, kuris kelia grėsmę Trakų, kaip valstybės saugomo paveldo objekto, išlikimui (žr.: http://lietuvos.link/stancikiene-prarasime-traku-senamiesti-jei-nebus-sustabdytas-galimai-korupcinis-aktas-numatantis-uzstatyma-iki-8-aukstu/).

Nors NKPAĮ 10 str. 6 dalimi nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, pažeidžiant šį reikalavimą visuomenė nebuvo informuota apie ketinimus sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį ar leisti didinti senamiesčio aukštingumą – prieš priimant Aktą spaudoje visai nebuvo paskelbta apie šio klausimo svarstymą.

Kaip matyti iš KPD pateiktos informacijos ir dokumentų, vienintelė visuomenei pateikta informacija – KPD interneto svetainėje paskelbti pranešimai apie du Vertinimo tarybos posėdžius. Tačiau ir šių pranešimų negalima laikyti visuomenės informavimu, nes jie buvo paskelbti iki posėdžių likus vos kelioms dienoms, juose nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ir priimamas sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ar keisti reglamentus, nepateikta jokia su tuo susijusi informacija ir medžiaga.

Dar daugiau, buvo paskelbta neteisinga informacija apie posėdžio laiką: 2016 m. sausio 22 d. skelbime nurodyta, kad posėdis vyks 2016 m. sausio 25 d., bet iš tiesų jis vyko 2016 m. sausio 26 d.

Be to, nepaisant to, jog Aktas yra viešai paskelbtas, juo padaryti sprendimai iki šiol yra iš esmės nevieši ir nuslėpti nuo visuomenės, nes iš Akto turinio ne tik eilinis pilietis, bet ir atestuoti specialistai be specialios informacijos paieškos ir analizės negali suprasti nei to, kad Trakų senamiesčio teritorija buvo sumažinta, nei to, kaip konkrečiai sumažinta. Tam, kad būtų galima suvokti, kas ir kaip pakeista, reikia ieškoti ankstesnių dokumentų bei planų ir lyginti juos su duomenimis, paskelbtais Akte, ir tik atidi jo ir priedų analizė leidžia suprasti, kad atveriamas kelias senamiesčiui aukštinti ir tankinti. Be to, Akte ir jo priede Nr. 8 nėra nurodyta, kurioms senamiesčio teritorijoms nustatyti šiame priede nurodyti reglamentai, pvz., kur konkrečiai leidžiamas 8 aukštų su palėpe perimetrinis užstatymas.

Aukščiau nurodytas aplinkybes – nepaskelbimą spaudoje apie valstybės saugomo paveldo objekto ateičiai ypatingai svarbaus klausimo svarstymą, klaidingai nurodytą posėdžio datą, Akto ir jo priedų turinį, iš kurių be specialios analizės negalima suvokti pakeitimų esmės ir masto – Seimo narys N. Puteikis vertina kaip sąmoningas pastangas nuslėpti nuo visuomenės informaciją apie Aktą, jo priėmimo aplinkybes ir padarytus pakeitimus.

2. Sprendimas sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sunykusios ar sunaikintos jos vertingosios savybės, ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie paaiškintų, kokiu pagrindu sumažinta ši senamiesčio dalis.

NKPAĮ 10 str. 6 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas gali būti priimtas, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai.

Tačiau Vertinimo tarybos Akte, kuriuo patikslintas kultūros vietovės – Trakų senamiesčio – aktas, nėra nurodytos jokios priežastys, dėl kurių nuo to laiko, kai prieš 21 ir 15 metų ši vietovė buvo paskelbta saugoma (KVAD direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu), jos pietinė dalis būtų praradusi savo vertingąsias savybes.

Viešai skelbiama, kad Trakų senamiesčiui priskirtos vertingosios savybės pobūdis yra „architektūrinis, istorinis, povandeninis, urbanistinis ir kraštovaizdžio“, tačiau Vertinimo taryba panaikino nurodytų vertingųjų savybių dalį, nepateikdama nei istorinių tyrimų, nei atlikto monitoringo duomenų. Iš KPD atsakymo matyti, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis buvo sumažinta dėl vienintelės priežasties – todėl, kad to paprašė Trakų raj. savivaldybė, nurodžiusi, kad šioje vietoje „kartu su privačiais partneriais numato vystyti prekybos centro ir autobusų stoties projektą“.

Taip pat nepateikti ir argumentai, pagrindžiantys priede Nr. 8 nustatytą reglamentavimą, leidžiantį Senamiestyje 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą ir kt.

3. Sprendimas sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį buvo priimtas nepaisant duomenų apie šioje dalyje išlikusį istorinės inžinerijos paveldą – Trakų pylimą.

Reaguodama į diskusijas dėl planuojamos „Rimi“ prekybos centro ir autobusų stoties statybos Vytauto g. 90, archeologė Birutė Lisauskaitė, nuo 1988 m. tyrinėjanti pietinę Trakų senamiesčio dalį, leidinyje „Trakų žemė“ 2017 m. kovo 13 d. paskelbtame straipsnyje „Apie Trakų pylimą“ (nuorodą internete žr.: http://lietuvos.link/birute-lisauskaite-apie-traku-pylima/) pakartotinai priminė istorinius faktus, apibūdinančius šią teritoriją. Archeologė nurodė, kad šioje vietoje buvęs Trakų pylimas, minimas istoriniuose dokumentuose 1607 m., vėliau pažymėtas 1819 m. Trakų miesto ir jo apylinkių tikrosios būklės ir 1821–1822 m. Trakų miesto ir ganyklų tikrosios būklės planuose, „tebėra ryškus Vytauto g. 82–88 ir Birutės g. 50 sklypuose. Jo dalį, esančią sklype Vytauto g. 88, yra planuojama nukasti statant naują autobusų stotį“. Tačiau Akte nurodytose vertingosiose savybėse jokių duomenų apie Trakų pylimą nepateikta. Taip pat nenurodyta, kad šis gynybinis įrenginys drauge su šalia buvusia pravoslaviška Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkve ir vienuolynu, stovėjusiais ant kalvos Bernardinų (Lukos) ežero ir dabartinės Bernardinų g. aplinkoje, sudarė bendrą gynybinės sistemos kompleksą, nors, kaip nurodo B. Lisauskaitė, „ši cerkvė su vienuolynu, kaip ir katalikiškoji Trakų parapijos bažnyčia, buvo viena Naujųjų Trakų gynybos komplekso grandžių, sauganti įvažiavimą į miestą, išlaikydama tradicinę stačiatikių cerkvių su vienuolynais Rusijos miestuose gynybinę funkciją“. Aktu išbraukus iš Trakų senamiesčio teritorijos didelę senamiesčio dalį, buvo galutinai suardytas šio fragmentiškai išlikusio gynybinio komplekso vientisumas, todėl būtina skubiai persvarstyti tokius sprendinius ir atstatyti Trakų senamiesčio vertingosios savybės – gynybinės sistemos komplekso fragmentų kompleksinę apsaugą.

Taip pat pažymėtina, kad dalį svarbios istorinės informacijos B. Lisauskaitė pristatė 2016 m. vasario 9 d. vykusiame Vertinimo tarybos posėdyje, tačiau KPD parengtas šio jo protokolo išrašas, archeologės teigimu, neatspindi jos pateiktos informacijos svarbos.

4. Akte, kuris turi pateikti išsamius duomenis apie kultūros paveldo vietovę, nenurodyti kai kurie ankstesniuose vertinimo aktuose buvę tyrimai ir duomenys, nepateikiant jokių argumentų, kodėl ši medžiaga prarado aktualumą.

Pvz., Akte nebeliko A. Pylipaičio ir A. Jurgilo tyrimų – 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto apylinkių želdinių analizės ir įvertinimo“, 1972 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Želdynių sistemos tyrimų. Esamų medžių miesto centrinėje zonoje rūšinio pasiskirstymo ir erdvinės kompozicijos analizės bei įvertinimo“, 1974 m. „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projekto. Arhitektūrinių-meninių tyrimų. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizės“ – nors jie buvo nurodyti KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte.

Taip pat Akte nenurodyta Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus 1974–1975 m. „Trakų landšaftinio draustinio tyrimų“ medžiaga (autoriai: akademikas K. Bieliukas, jaunesnieji moksliniai bendradarbiai K. Kilkus, M. Vasiliauskienė ir inžinierė M. Mašanauskienė), nors šių tyrimų tikslas buvo nustatyti poilsiautojų ir turistų poveikį gamtai, vaizdingų kraštovaizdžių, augalijos ir gyvūnijos apsaugos būdų reikalingumą ir pan. – o būtent šie klausimai yra ypač aktualūs planuojant plėtrą.

Be to, Akte nenurodyti ir ankstesnių metų duomenys – Trakų senamiesčio gatvių išklotinių fotogrametriniai apmatavimai (PRI, V., 1978); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų projektas (PRI, V., 1989); Trakų senamiesčio ir Senųjų Trakų gyvenvietės paminklinės teritorijos ir apsaugos zonų ribų projektas (PRI, V., 1989) – kurie buvo nurodomi KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte.

Motyvai, kodėl Akte atsisakyta kai kurių tyrimų ir duomenų, nenurodyti.

Toks nutylėjimas teikia pagrindo manyti, kad nutylėtoje medžiagoje buvo pateikti argumentai (pvz., dėl kultūrinio kraštovaizdžio), patvirtinantys, kad sprendimai sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį ir leisti didinti senamiesčio aukštingumą yra nepateisinami paveldosaugos požiūriu..

5. Akte padaryti pakeitimai prieštarauja galiojantiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentams.

Trakų senamiestis ir jo apsaugos zonos tvarkomos bei veikla jose plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtintą bei statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ paskelbtą planavimo schemą bei jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Konkrečius Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimus nustato specialusis planas „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, patvirtintas 1996 m. liepos 17 d. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo patvirtinimo“), galiojantis ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Nr.T00043474, 1996-07-17).

Tačiau Aktu pakeistos Trakų senamiesčio ribos nebeatitinka šiame specialiajame plane nustatytų Trakų senamiesčio ribų.

Aktu sumažinta senamiesčio dalis pagal „Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą“ apima dvi zonas: vienai daliai iš senamiesčio išimtos teritorijos nustatytas režimas „D“, numatantis savitumo išsaugojimą, gyvenamosios funkcijos išlaikymą ir limituotą užstatymo evoliuciją, kurios tikslas – „išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą“, kitai daliai – režimas „F“, numatantis statinių dydžių ir formų modifikaciją“, kurios tikslas yra harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje, o saugoma joje – „atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai“.

Aktu sumažinus pietinę senamiesčio dalį, šie specialiojo plano reikalavimai tampa sunkiai įgyvendinami.

Iš 2016 m. vasario 9 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo matyti, kad priimdama sprendimą sumažinti pietinę Trakų senamiesčio dalį Vertinimo taryba žinojo apie šią koliziją: „Pateikta papildoma medžiaga, parodanti kaip siūlomos senamiesčio ribos sutampa su urbanistinio draustinio ribomis bei siūlomos koreguoti vietos fotofiksacija. Senamiesčio ribos nesutampa su urbanistinio draustinio teritorijos ribomis, draustinio ribos didesnės“.

N. Puteikis pažymi, jog tai, kad Aktu buvo sąmoningai sukurta teisinė kolizija, vertintina kaip teisinis nihilizmas ir ciniškas Trakų istorinio nacionalinio parko naikinimas.

Taip pat Seimo narys nurodo, kad Aktu padaryti sprendimai turi konkrečių teisinių pasekmių: remiantis šiuo Aktu, 2017 m. kovo mėnesį buvo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys, panaikinant iki tol egzistavusius apribojimus sklypui, esančiam Vytauto g. 90, Trakuose.

Nustačius, kad Aktas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir teisės aktus, N. Puteikis prašo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl šio Akto panaikinimo.