Naglis Puteikis: būtina užkardyti grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos priimtas Darbo kodeksas

Reaguodamas į grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos (socdemų, darbiečių, tvarkiečių ir trijų konservatorių balsais) priimta nauja Darbo kodekso redakcija, Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo kelias teisines iniciatyvas, kurių tikslas – minimizuoti žalą, kurią gali padaryti šis Seimo darbo brokas.

Įstatymo projektu Nr. XIIP-4737 N. Puteikis siūlo nustatyti, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų ne nuo 2017 m., bet nuo 2018 m. pradžios, kad per tą laiką būtų galima jį deramai patobulinti ir užtikrinti darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, interesų apsaugą.

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, tuo atveju, jei naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų jau artimiausiu metu, tai turėtų ypač neigiamų pasekmių: liberalizavus darbo rinką, bet neužtikrinus darbuotojų socialinio saugumo, būtų iš esmės pažeistas darbuotojų ir darbdavių jėgų balansas, tai dar labiau padidintų socialinę įtampą, pablogintų jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį ir suteiktų dar didesnį pagreitį emigracijai. Apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė: „Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti. Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“ (žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/). Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų (žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693). Šių grėsmių akivaizdoje, kaip pažymi Naglis Puteikis, būtų visiškai neatsakinga leisti nuo 2017 m. pradžios įsigalioti Seimo daugumos priimtam įstatymui, kurį galima vertinti kaip įstatymų leidybos broką, net jei būtų priimtos šiuo metu karštligiškai, paskubomis teikiamos jo pataisos – Darbo kodeksą būtina tobulinti atsakingai, o priimti tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas.

Taip pat Naglis Puteikis, atsižvelgęs į AB „Švyturys“ darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyvą, įregistravo kelis pasiūlymus Irenos Šiaulienės, Kęstučio Daukšio ir kitų naująją Darbo kodekso redakciją stūmusių valdančiųjų siūlomoms įstatymo pataisoms – N. Puteikis siūlo nustatyti didesnius išeitinių išmokų dydžius, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, ilgesnį įspėjimo terminą, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, taip pat darbuotojų interesus atitinkančią darbo grafiko pakeitimų derinimo tvarką, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Tie išeitinių išmokų dydžiai, kuriuos priimtame Darbo kodekse numatė ir dabar siūlo valdantieji, yra vienas iš pavyzdžių, kai darbuotojas paliekamas iš esmės be socialinės apsaugos, kuriant tik jos regimybę – nurodo Naglis Puteikis. Žmonėms, kurie neteko darbo dėl svarbių priežasčių, siūloma arba vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka (pvz., kai darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau nei mėnesį, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas darbo užmokestis, kai darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės neužtikrina darbuotojų saugos), arba dviejų VDU dydžio išeitinė išmoka (kai darbuotojas nebegali dirbti dėl ligos, neįgalumo, būtinybės slaugyti namuose nuolatinės slaugos reikalaujantį šeimos narį, kai sulaukia pensinio amžiaus). Tuo atveju, jei išdirbtas laikas mažesnis nei metai – išmokos dar mažesnės.

Ypač ciniškai, kaip pažymi Naglis Puteikis, tokie išmokų dydžiai atrodo, žinant, kad Seimo nariams ir karjeros valstybės tarnautojams išeitinių išmokų dydžiai nesikeičia: Seimo nariai gauna 2-6 mėnesių parlamentaro vidutinio darbo užmokesčio išmoką, priklausomai nuo darbo laiko Seime, o karjeros valstybės tarnyboje išeitinės išmokos gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio, priklausomai nuo tarnybos stažo.