Naglis Puteikis kreipėsi dėl brutalių paveldo naikinimo atvejų įvertinimo ir tokios praktikos užkardymo

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti aktualias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų 5 problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį planuojama statyti prie Trakų autobusų stoties, ir Anykščių pilies „atstatymą“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau. Skelbiame kreipimosi tekstą.

*******

DĖL BRUTALIŲ PAVELDO NAIKINIMO ATVEJŲ VERTINIMO IR TOKIOS PRAKTIKOS UŽKARDYMO

Prašyčiau apsvarstyti šias aktualias paminklosaugines problemas ir pagal kompetenciją priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas (dvi iš nurodytų 5 problemų, t. y. Trakų autobusų stoties/prekybos centro ir „atstatomos“ Anykščių pilies – prašyčiau apsvarstyti kaip įmanoma greičiau):

  1. Planuojamą didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statybą Trakuose prie autobusų stoties, kuri taptų dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikintų unikalų šio istorinio miesto mastelį. Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija (http://peticijos.lt/visos/72276/pasirasyti).
  1. Dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“, paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale lt (http://www.delfi.lt/veidai/kultura/barbariski-zaidimai-butaforinemis-pseudopilimis-ant-vorutos-piliakalnio.d?id=73739062), aprašytą tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantį buvusios pilies atstatymą. Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas.
  1. Ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objekto, kuris ne iki galo ištirtas. Pvz., Obelių senkapis prie Obelių ežero Ukmergės rajone yra ištirtas ne iki galo, pačiame ežere taip pat palikta neištirtų po vandeniu esančių palaidojimų. Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI-XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba kasant kūdrą suknaikinti XVI-XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžiuo, tokių atvejų turėtų būti daugybė.
  1. Ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI-XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau statant gynybinius įrengimus buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624-1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komitetas mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?
  1. Analogišką aukščiau aprašytai situaciją, kuri šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komiteto manymu, yra normali, atsižveliant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis