Naglis Puteikis: „Naujas Seimas turėtų būti teisingesnis“

Dalinamės žurnale „Verslas ir politika“ paskelbtu Naglio Puteikio interviu.

*******

Ko turėtų siekti kitos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas, kas kliudo dabartiniam parlamentui dirbti rezultatyviau ir teisingiau, kas galėtų padėti mažinti skurdą ir siekti tikrosios demokratijos, savo nuomone ir pasiūlymais su ,,Verslo ir politikos“ skaitytojais pasidalino kovingasis Seimo narys Naglis PUTEIKIS, daugeliui pažįstamas kaip aršus korupcijos priešininkas.

Daug dėmesio skiriate skurdo mažinimo problemai Lietuvoje. Kokius matote būdus šiai problemai spręsti?  

Būtent skurstantiems – t. y., sąžiningai mokesčius mokantiems viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams, kurių darbo apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje, – užkrauta didžiausia mūsų valstybės išlaikymo našta, bet tuo pat metu egzistuoja milžiniškos beveik neapmokestintos pajamos, sudarančios, ekonomisto Raimondo Kuodžio vertinimu, apie 40 milijardų litų. Todėl Lietuvos biudžetas toks mažas, kad neįmanoma tinkamai finansuoti sveikatos apsaugos ir kitų gyvybiškai svarbių sričių, o gydytojų, mokytojų ar policininkų algos, kaip ir pensininkų pensijos, nepakankamos ne tik oriam, bet dažnai ir minimaliam išgyvenimui.

Tad būtina kuo skubiau pradėti tai, ką daryti seniai ragina R. Kuodis ir kiti, – spręsti viešųjų finansų identiteto krizę, pertvarkant mokesčių sistemą, kad ji taptų skaidri, kad būtų surenkamas didesnis biudžetas, ir sumažinti darbo apmokestinimą. Ir kairiųjų, ir dešiniųjų vyriausybėms ekspertai ne kartą siūlė konkrečius sprendimus, kaip tai padaryti, bet niekas nieko iš esmės nedarė.

Ir šis Seimas tikrai to nedarys – neseniai tuo dar kartą įsitikinau, pateikęs kelis pasiūlymus. Siūliau padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki minimalios algos, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės visai nemokėtų mokesčių, – Seimas šį pasiūlymą numarino, nusprendęs ir toliau apmokestinti skurstančius.

Pasiūliau nustatyti, kad minimalios algos dydis negali būti mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio dydžio, – šį pasiūlymą dabar marina naująjį Darbo kodekso projektą svarstantys komitetai.

Toks Seimas, kokį turime dabar, nėra pakankamai įgalus spręsti žmonėms gyvybiškai svarbių problemų, trukdo nekompetencija ir tam tikri interesai.

Ką siūlote keisti mūsų šalies mokesčių sistemoje, algų mokėjimo politikoje?

Vieną dalyką jau paminėjau – siūlau naikinti mokesčius nuo pajamų, neviršijančių minimalios algos dydžio. Nesu šios idėjos autorius – remiuosi R. Kuodžiu, Ž. Mauricu ir kitais ją remiančiais ekonomistais. Esu įsitikinęs, kad šį sprendimą Seimas galėjo priimti jau dabar – realios žmonių pajamos „į rankas“ būtų padidėjusios 25 eurais, kaip ir padidinant minimalią algą iki 350 Eur, bet ilgalaikėje perspektyvoje būtume žengę svarbų žingsnį socialiai atsakingos politikos link, ji leistų spręsti skurdo problemą iš esmės, užuot trupinus žmonėms prieš rinkimus po kelis litus prie algų ir pensijų.

Taip pat verta įgyvendinti puikią R. Kuodžio idėją pakelti algas „ant popieriaus“ 31 procentu, kad visą „Sodros“ įmoką mokėtų pats darbuotojas į savo asmeninę sąskaitą „Sodroje“. Dabar sakoma, neva už darbuotoją moka darbdavys, bet iš tiesų tai apgaulė, nes tie pinigai imami iš žmogaus kišenės. Įgyvendinus šį pasiūlymą sumažėtų vokelių, o „Sodros“ mokestis taptų skaidriu taupymo senatvei instrumentu.

Dar viena puiki ekspertų idėja – sumažinti juridinių asmenų apmokestinimo chaosą, leidžiantį išvengti mokesčių tiems, kurių pajamos nepalyginamai didesnės už samdinių, mokančių nuo savo algų 55 procentus. Šių ir kitų dalykų išradinėti nereikia – tie pasiūlymai profesionalų seniai padėti politikams ant lėkštutės. Bėda yra ta, kad valdančiosios nomenklatūros atstovai nesugeba ir nenori remtis kompetencija.

Kokiais būdais Lietuvoje reikėtų siekti tikrosios demokratijos, palaikyti ją? Ką svarbu nuveikti ta linkme?

Paminėsiu tris darbus. Būtina atkurti Lietuvoje pirmąją ūkiškai savarankišką savivaldos grandį, kokia yra visoje Europoje, – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas, o seniūnijų ir savivaldybių tarybas rinkti ne pagal partijų sąrašus, bet tiesiogiai vienmandatėse apygardose. Tikroji demokratija kyla būtent iš žemiausios savivaldos grandies, kuri Lietuvoje buvo panaikinta 1994-aisiais, mes vieninteliai Europoje šio lygmens neturime.

Antras būtinas darbas – pertvarkyti valstybės valdymą. Seimo nariai turi būti renkami ne pagal partijų sąrašus, bet tik tiesiogiai vienmandatėse apygardose, o piliečiai turi turėti teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo nario rinkimus.

Trečia – visais valdymo lygmenimis įtvirtinti aboliutų viešumą, sudarant piliečiams realias galimybes gauti informacijos ir dalyvauti priimant sprendimus. Šiuo metu viešumo yra tik iškaba, o iš tiesų valstybė valdoma iš užkulisių, paslapčia nuo piliečių. Šiemet svarstant biudžeto projektą net Seimo nariams atsisakyta teikti informaciją, kam numatyta panaudoti valstybės investicijų programos lėšas.

Minėtos pertvarkos yra dalis sprendimų, kurie leistų nutraukti uždarą nomenklatūrinį valdymą ir užtikrinti tikrą piliečių savivaldą, sugrąžinant Konstitucijoje įtvirtintas piliečių ir Tautos teises.

Kaip mūsų šalyje galima būtų mažinti neteisingumą? – tokia buvo vienos iš Jūsų inicijuotų diskusijų temų. Kokiomis pastabomis ir siūlymais galėtumėte pasidalinti?

Susigrąžinę galias valdyti savo valstybę, piliečiai iš esmės pakeistų ir politinę darbotvarkę – politikai nebeužsiiminėtų niekais kaip dabar, o imtųsi spręsti svarbiausias problemas, nuo kurių priklauso žmonių likimai ir tautos išlikimas: emigracija, skurdas, socialinė atskirtis, savinaika ir agresija prieš kitus. Atsigręžti į tikrąsias problemas ir jas spręsti – geriausias būdas sumažinti neteisingumą.

Kalbėdamas apie teisingumo užtikrinimą siauresne prasme, siūlyčiau panaikinti apribojimus, kurie varžo piliečių ir valstybės institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą (politikų baigiama išardyti prokuratūra viešojo intereso beveik negina). Reikėtų suteikti piliečiams teisę tiesiogiai individualiu skundu kreiptis į Konstitucinį teismą dėl savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų; sugrąžinti visuomenės dalyvavimą teismuose, kuris yra beveik visose ES valstybėse ir kurį Lietuva panaikino 1994 m., – įsteigti teismų tarėjų, arba prisiekusiųjų, arba renkamų teisėjų, kurie dalyvautų korupcijos ir kitose visuomenei svarbiose bylose, institutą; sugrąžinti valstybei antstolių tarnybą, kuri yra tapusi pelnymosi iš socialiai pažeidžiamų žmonių verslu.

Ką manote apie Lietuvos valstybės skolą?

Ši skola, per dešimtmetį išaugusi penkis kartus, vertinant procentais nuo BVP, yra didžiausia tarp kaimyninių šalių – Lietuvos – 41,7 proc., Latvijos – 37,3 proc., Estijos – 10,3 proc. – ir toliau didėja, perkeliant jos naštą ateičiai. Akivaizdu, kad turime ko pasimokyti iš estų, kurių biudžeto dydis kur kas geriau atitinka šalies išsivystymo lygį, kur kas geriau užtikrinta fiskalinė drausmė.

Manau, kad mokytis turime skubiai, antraip skolos problemas gali tekti spręsti drastiškais būdais, pavyzdžiui, ateities pensininkų sąskaita.

Kaip galima būtų mažinti įvairių žūčių skaičių Lietuvoje? Kokie žingsniai galėtų pailginti lietuvių gyvenimo trukmę?

Reikia spręsti problemas, kurios stumia žmones į emigraciją, socialinę ar fizinę mirtį, tokias, kaip neteisingumas, beteisiškumas, skurdas, atotrūkis tarp „dviejų Lietuvų“. Kad sumažintume savižudybių ir su destruktyviu elgesiu susijusių žūčių skaičių, būtina pasiremti kitų tokias problemas sėkmingai išsprendusių šalių patirtimi, kviestis jų ekspertus.

Ypač skubiai reikia spręsti epidemijos mastą įgijusią alkoholio problemą – pasaulyje pirmaujame pagal išgeriamų svaigalų kiekį (duomenis neseniai paskelbė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Deja, sprendimus blokuoja girdymo verslą proteguojantys Seimo nariai – dabar jie bando atšaukti draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse, kuris turėjo įsigalioti nuo 2016 metų.

Mūsų šalis ruošiasi pasitikti pabėgėlius iš svetur. Kokių klaidų svarbu išvengti?

Nuo karo bėgantiems žmonėms reikia padėti, bet jie negali gauti didesnio rėmimo nei mūsų varguoliai, nes tada sukursime tokią padėtį, kai Lietuvos gyventojai neišgyvendami emigruos, o jų vietą užims imigrantai. Tuo pat metu reikia užtikrinti mūsų visuomenės saugumą. Kadangi klysti yra žmogiška, išvengti klaidų – neįmanoma, svarbiausia šalinti priežastis, dėl kurių kyla visuomenės nesaugumas, keisti ydingą sistemą.

Reikia nustoti daryti tai, kas daroma jau daug metų: liautis skurdinti tarnybas, turinčias užtikrinti viešąjį saugumą, laikyti pareigūnus be tinkamų apsaugos priemonių, neįstengiančius išmaitinti šeimų.

Tas pats vyko su krašto apsauga – iš pradžių sistema nustekenta, šauktinių kariuomenė išardyta, o kilus grėsmėms pulta reanimuoti. Grįžtu prie pradžios: norint tinkamai finansuoti valstybei gyvybiškai svarbias sritis, reikia surinkti didesnį biudžetą. Tada ir mūsų pačių žmonės – tas trečdalis, kurie patiria skurdą, – nesijaus svetimi savo pačių šalyje.

Saugumas prasideda nuo oriai gyvenančių žmonių, kurie jaučiasi savo šalies piliečiais.