Biudžeto pinigus turime skirti Lietuvos teisėsaugai, o ne politikų grietinėlei

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

Nacionalinio pareigūnų susivienijimo vadovas Vladimir Banel kalbino vieną iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus Seimo narį Naglį Puteikį ir prašė su mūsų pareigūnų bendruome pasidalinti savo mintimis apie šalies teisėsaugos būklę, problemas ir sprendimo būdus.

VB: Ar Jūs, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, jaučiatės saugus savo šalyje, mieste?

NP: Iš to, kaip aš asmeniškai jaučiuosi, Lietuvos didmiesčių centruose mes esame saugūs ir dieną, ir naktį. Todėl bendrą Lietuvos saugumo būklę vertinčiau gerai. Žinoma, akivaizdu, kad kitos valstybės naudoja savo pareigūnus pagal esamą situaciją, kai tuo tarpu Lietuvoje trūksta pareigūnų, ypač rajonuose.

VB: Kokiu balu dešimtbalėje sistemoje įvertintumėte viešojo saugumo būklę Lietuvoje? Paaiškinkite plačiau.

NP: Pagal bendrą Lietuvos vadovų, politikų požiūrį į pagrindines saugumo problemas, vertinčiau 5. Tačiau vertinu ne pareigūnus, o valdžios požiūrį, kuris yra labai blogas ir prilygsta Rumunijai ar Bulgarijai. Tai susiję, žinoma, su finansavimu. Jeigu pareigūnai nėra tinkamai aprūpinti, jaučiasi kaip vieni mažiausiai uždirbančių, jų galimybės teikti žmonėms pagalbą yra žlugdomos. Pareigūnai negali pasitikėti savimi, kai aplink save mato žmones, nesilaikančius įstatymų, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje ir gyvenančius už juos ne du, tris, o dvidešimt kartų geriau. Aišku, jie supranta, kad to pakeisti negali. Prie to prisideda ir valdžios elgesys viešumoje, pavyzdžiui, atlyginimų sau didinimas. Aš beje esu atsisakęs šio padidinimo, nes tai, mano nuomone, demoralizuoja Lietuvos žmones ir didina turtinę nelygybę.

VB: Išskirkite tris svarbiausias Lietuvos teisėsaugos problemas. Kaip jos turėtų būti sprendžiamos?

NP: Pirma ir svarbiausia problema – mažas atlyginimas. Europinėje valstybėje negali būti, kad eilinis policininkas uždirbtų mažiau nei Seimo nario padėjėjas, kuriam netaikomi jokie kriterijai, išskyrus aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Žmogus be stažo, pradėjęs dirbti padėjėju gauna daugiau nei 2000 litų į rankas. Ir tai, mano galva, iliustruoja, kaip neteisingai paskirstyti materialiniai ir finansiniai resursai mūsų valstybėje. Manau, Lietuvai nieko blogo neatsitiktų, jei Seimo nario padėjėjų būtų mažiau arba jie tiesiog uždirbtų mažiau.

Turėtume elgtis taip kaip visos šalys – turi būti tam tikras minimumas, standartas. Akivaizdu, kad policininkas, gaisrininkas dirba tokį darbą, kurio negali dirbti nekvalifikuotas žmogus. Jis turi būti gerai apmokytas, paruoštas, turėti moralines, fizines savybes, išmanyti psichologiją. Taigi, pavyzdžiui, eilinis policininkas turi būti daug kartų aukštesnės kvalifikacijos nei paprastas valstybės tarnautojas. Paimkime tarkim 1000 standartinių žmonių ir kiek iš jų galės dirbti policininkais? Todėl pareigūnai privalo gauti normalų, orų atlyginimą, o jų specialybės turi būti prestižinėmis.

Dėl to reikalingas ryžtingas žingsnis, susitarimas dėl to, kokia turi būti eilinio pareigūno alga. Susitarus dėl dydžio, nuimama nuo ten, kur valstybei „neskaudės“ ir pridedama čia. Kad ir apie kokius šimtus milijonų mes kalbėtume, valstybės biudžetas yra tokio dydžio, kad tai nėra problema. Tai yra tik politikų požiūrio į teisėsaugininkus problema. Galbūt tokiu būdu valdininkai nori manipuliuoti ir išnaudoti pareigūnus savom reikmėms. Kai gyventojai suvoks, kad visos problemos išsisprendžia padidinus atlyginimus ir turėsime tas partijas, kurios imsis veiksmų, pamatysime pokyčius.

VB: Ar žinote, ko labiausiai šiandien trūksta statutiniams pareigūnams? Su kokiais sunkumais jie susiduria?

NP: Manau, kad teisingumo jausmo. Matydami su brangiais automobiliais važinėjančius politikus, šešėlinio verslo atstovus jie jaučia pažeistą orumo jausmą. Taip pat, žinoma, atlyginimas, kai supranti, jog tu, pavyzdžiui, net lizingu negali nusipirkti automobilio ar paprasčiausiai neturi galimybes vaikui nupirkti geros kuprinės.

VB: Jeigu taptumėte šalies Prezidentu, kokiomis galiomis pasinaudotumėte spręsdamas pareigūnų problemas?

NP: Prezidento institucija turi įstatymų iniciatyvos teisę ir moralinį autoritetą. Jo pareiga telkti tautą svarbiems klausimams ir kalbėti apie svarbiausius Lietuvos gyvenimo aspektus, tokius kaip saugumas, viešoji tvarka, smurto stabdymas, sveikatos apsauga. Prezidentas gali teikti įstatymų projektus, vetuoti įstatymus, kreiptis į tautą, profsąjungas, net protestuoti.

Reikėtų, žinoma, pradėti nuo pagrindinių prioritetų, kaip skirstomi valstybės pinigai. Kaip žinia, žmogaus saugumo užtikrinimo dalis Lietuvoje yra mažiausia. Todėl Prezidentas gali, pavyzdžiui, reikalauti Seimo narių susimažinti atlyginimus, lygiuotis į Vakarų europą, kur teisėsaugai skiriamas adekvatus biudžeto procentas. Panaudodamas įstatymų iniciatyvos teisę, moralinį spaudimą, žiniasklaidą, prezidentas gali pasiekti didesnį finansavimo teisėsaugai.

VB: Kaip manote, koks yra socialinio dialogo lygis Lietuvoje/Europos Sąjungos šalyse? Ar teisėsaugos sistemos institucijos vadovaujasi socialinio dialogo principu, ar jis dar tobulintinas?

NP: Bendras požiūris – lietuvos valdžia aukštai, kiti gyventojai labai žemai. Lietuvos politikų nesikalbėjimas matomas visur. Žmonės tiesiog nesikalba arba kalbasi tik dėl to, kad tai būtų paviešinta žiniasklaidoje. Politikų arogancija yra viena didžiausių Europoje, o tai viena iš priežasčių, kodėl teisėsaugininkai yra tokiame skurde.

VB: Ar turite ateities teisėsaugos viziją? Galvojant apie penkmečio laikotarpį.

NP: Jeigu, pavyzdžiui, policininko, ugniagesio profesija bus apmokama taip, kad jis jaustųsi kaip turintis prestižinį darbą, turėsime ateinantį gabų jaunimą, norintį daryti karjerą. Taip sistemoje savaime turėsime tinkamus, savo darbą išmanančius žmones. Žmonėms tokie pareigūnai patiks. Jau dabar turime pareigūnų, kurie gyvendami ant pragyvenimo minimumo sugeba šitaip gerai atlikti savo pareigas. Aišku, tai daroma to žmogaus sveikatos ir šeimos sąskaita. Viskas atsiremia į tą patį. Padarome normalią algą, atsiranda normalus kontingentas, prestižas. Ir turėsime visus gerus pareigūnus – pamatei policininką ir tu jautiesi saugus.

VB: Koks bus pirmas darbas, kurį, tapęs Lietuvos Prezidentu, padarysite teisėsaugos sistemos gerovės vardan?

NP: Duočiau pavedimą suskaičiuoti, koks yra skirtumas tarp vidutinio Skandinavijos policininko ir aukščiausio politiko algos. Tą skirtumą, kuris yra Lietuvoje, grąžinčiau į biudžetą ir siūlyčiau visiems Seimo nariams padaryti tą patį. Nuo šito galime pradėti teisėsaugos, teisingumo reformą. Kiek žinau, santykis Skandinavijoje yra 1:4, o pas mus tai gali siekti 1:14. Tokiu būdu paaiškėtų, jog pinigų biudžete yra, tik jos turi būti nukreiptos ne nomenklatūrai, o paprastiems žmonėms.