Interviu 15min.lt (tekstas, video)

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

– Šiandien štai vėl atėjote neryšėdamas kaklaraiščio, nors vakar vakare D.Grybauskaitė dalyvavo debatuose su jumis. Dar nebaigėte protesto?

– Kaklaraiščio nesirišu dėl to, kad naujienų agentūra BNS citavo „Lietuvos ryto“ apklausą, kur išbraukė mano pavardę. Dabar tais pačiais keliais eina naujienų agentūra ELTA, kuri citavo vakarykščius debatus. Tikiuosi, nusirengti visai nereikės.

– Pristatydamas rinkimų kampaniją pažadėjote keisti rinkimų sistemą ir panaikinti Konstitucinį Teismą. Gal galite plačiau paaiškinti, kaip tai padarysite?

– Lietuva vienintelė tiek mažino pensijas ir atlyginimus. Tai matosi iš Europos Komisijos ataskaitos. Lietuva rūpinosi savo elitu, o ne žmonėmis. Noriu šią situaciją pakeisti.

Lietuvą valdo Prezidentūros komanda, teisėsaugos komanda ir politinis elitas. Jie save pasiskiria per rinkimų sistemą. 15 proc. Lietuvos gyventojų pasiima didžiausią BVP dalį.

Pažiūrėkime, kaip augo BVP. Statistika rodo, kad žmonių, kurie dirba samdomą darbą pajamos mažėjo, o to 15 proc. augo. Tai kuria neteisingumą. Šią sistemą sukūrė valdžios elitas. Toks bendro pyrago paskirstymas yra plėšikavimas.

Iš Lietuvos elito reikia atimti Konstitucinį teismą. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė rašo, kad Konstitucinis Teismas įtvirtino neteisingumą.

Prezidentas turi įstatymo iniciatyvos teisę. Galėčiau teikti įstatymą naikinti Konstitucinį Teismą.

Jei Seimas nepalaikytų, galėčiau kreiptis į žmones ir prašyti jų paramos. Jei būtų surengtas referendumas, debatuose palaikyčiau šią idėją.

Mums reikėtų sutvarkyti ir partijas. Dabar jų vadovai apsupę save pataikūnais, kurių dauguma išrinkti per sąrašus.

Kaip pakeisti jų kokybę?

Lietuva vienintelė panaikinusi seniūnijų tarybas. Taip užkertamas kelias atsirasti naujiems lyderiams.

– Ar šis jūsų siūlymas reiškia, kad pasisakote prieš demokratiją? Juk partijos yra demokratijos pagrindas.

– Moksliniuose veikaluose apie rinkimų sistemas nurodyta, kad vienmandatės sistemos smarkiai mažina partijų skaičių, bet apygardose daugumą balsų surenka partiniai kandidatai. Pavienių kandidatų pergalės yra išimtys.

– Kodėl šias idėjas keliate tik dabar, kai nutarėte kandidatuoti prezidento rinkimuose? Kodėl kaip Seimo narys tokių pasiūlymų nė neregistravote?

– 1995 m. įstojau į Tėvynės sąjungą. Tuo metu net klausimo apie neteisingą BVP paskirstymą nebuvo. Lietuvoje vis dar buvo demokratija. Konstitucinis Teismas priiminėjo gerus sprendimus.

Per kelioliką metų partijų nomenklatūra įsigalėjo. Mano kalbos partijoje nesulaukė jokios paramos ir mačiau, kad kritiškai mąstantys žmonės išėjo arba yra labai prispausti.

Bendruomenės lyderiais partijos atsikratė. Jų tiesiog nebėra partijose.

Mačiau, kaip Agnė Bilotaitė įregistravo per 200 teisės aktų, nukreiptų prieš korupciją. Trečdalis jų tiesiog nugulė stalčiuose. Kiti užstrigo svarstant. Buvo siūloma už kyšius tarnautojus sodinti iš karto. Kol buvo taisomas tas teisės aktas komitetuose, jis pasikeitė neatpažįstamai.

Prezidentas, skirtingai nei Seimo narys, turi visos tautos mandatą. Jis gal paprašyti žmonių palaikyti jo iniciatyvas. Seimas irgi gali kreiptis paramos. Norėčiau pažiūrėti, kiek Seimas prisikviestų žmonių.

Dabar tarp prezidentės ir Seimo yra apsimestinė įtampa. Nepatikėsit, kokia tarp jų vienybė. Generalinio prokuroro istorija buvo daugiau galios žaidimai. Dvi nomenklatūros grupės kaunasi dėl įtakos Generalinėje prokuratūroje.

– Jūs už referendumus visais klausimais nuo žemės pardavimo iki euro. Ar nebijote, kad tais jūsų referendumais, ypač sumažinus būtinų parašų kiekį iki 100 tūkst., gali pasinaudoti, pavyzdžiui, Rusija, kuri Ukrainoje verčia rengti referendumus?

– Aš agituoju už Konstituciją, kurioje įtvirtinti referendumai. Rusija organizavo Latvijoje referendumą dėl rusų kalbos. Parašus surinko, bet atėjusi balsuoti visa tauta pasakė savo nuomonę. Net dalis rusų balsavo prieš tokį siūlymą.

Lietuvai nėra tokios grėsmės, nes mūsų tautinė sudėtis mums leis priimti teisingus sprendimus, net jei, pavyzdžiui, Valdemaras Tomaševskis inicijuotų kokį nors referendumą dėl atsiskyrimo.

Jei Rusija tokia įtakinga, tai galima eiti toliau ir uždrausti rinkimus. Juk jiems Rusija irgi daro įtaką? Pagal mūsų politinio elito nuotaiką geriausia, kad Lietuvą valdytų prezidentūra su kai kuriais kitais politikais ir prokuratūra.

– Kaip įsivaizduojate savo programos įgyvendinimą? Kas jums padės? Kokia Vyriausybė, kokios partijos, nes vienas lauke ne karys?

– Konstitucija numato, kad prezidentas negali būti partijos narys. Tai teisinga nuostata. Jis turi remtis ne konkrečia partija, o visais žmonėmis.

Lietuvos prezidentas pagal įgaliojimus yra vienas galingiausių Europoje. Pažiūrėkite, kiek pareigūnų jis skiria.

Kitas stiprus prezidento įrankis yra veto teisė. Kodėl prezidentė neblokavo įstatymo dėl algų padidinimo? Manau, kad ir Seimui būtų sudrebėjusi ranka šį veto atmesti.

Aš pats padidintos dalies atsisakiau ir tikiuosi, kad kiti politikai padarys taip pat. Seimo nariui uždirbti 6 tūkst. litų, kai bibliotekininkai uždirba kiek daugiau nei tūkstantį, nėra normalu.

– Gal jau galite išvardinti žmones, kuriuos kviestumėte būti jūsų patarėjais?

– Nenorėčiau sakyti pavardėmis, bet geriau paminėsiu pavyzdžius. Šeši administracinio teismo teisėjai gynė Vitalijaus Gailiaus pusę, vienas Konstitucinio Teismo teisėjas pasakė, kad teismo doktrina uzurpuoja demokratiją, buvo teisėjai, kurie išteisino Kusaitę. Tai labai daug.

Prisiminkite Junoką (buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas, – red. past.), Braziulį, Damulį (Kastytis Braziulis ir Vytautas Damulis – buvę Valstybės saugumo departamento pareigūnai, darbo netekę per VSD skandalą, – red. past.). V.Junoką pažįstu nuo 1990 metų.

– Dėl savo kalbų apie klanus, sistemą ir panašius baubus esate lyginamas su Rolandu Paksu, kai jis rinkimuose varžėsi su neva sisteminiu kandidatu Valdu Adamkumi. Ar jums patinka šis palyginimas?

– Demokratinėje visuomenėje bet koks kandidatas turi teisę kandidatuoti. Išimtis yra Lietuva. Europos žmogaus teisių teismas Lietuvai nurodė, kad taip pažeidžiamos R.Pakso teisės.

Aš kandidatuoju, nes pamačiau, kad yra sutarti rinkimai. Žmonės turi turėti kandidatą, kuris bus ne iš sistemos. R.Paksas buvo tokiu kandidatu.

Jis nekalbėjo apie neteisingą BVP paskirstymą, progresinius mokesčius. Ne todėl, kad jis neteisingas. Jam tiesiog neleido. Jis negauna eterio. Pamačiau, kad visi nuima savo sportininkus ir stato darželinukus šiose lenktynėse, ir nusprendžiau jose dalyvauti.

Aš galiu pasakyti tai, ko kiti negali. Neatsitiktinai juk trinama mano pavardė iš apklausų.

Su R.Paksu dirbome kartu. Jis buvo jautrus žmogus. Tai išimtis Lietuvos nomenklatūros istorijoje.

– Ar jums pačiam nebūtų gaila Lietuvos, jei apie jos prezidentą būtų kalbama kaip apie mėgstantį išgerti ir pašūkauti, kartu rodant įrašą iš areštinės, kurioje jums teko pabūti? Ar manote, kad tos istorijos niekas pasaulyje neprisimins?

– Tą įrašą galima rodyti mokyklose su užrašu: Daug gersite, bus štai taip. Negersite – parodyti mane laimėjus Seimo rinkimus.

Demokratinėse valstybėse žmogui leidžiama pasitaisyti. Aš neatleidinėjau policininkų. Skamba aiškiai: „Atleiskit“. Kitą dieną aš nuvažiavau ir visų atsiprašiau.

Vienas įrašas tebegalioja. Reikia žiūrėti, kas bus toliau. Atsisakiau būti sąrašo lyderiu. Aš išpirkinėju savo kaltes. Taip pat ir šiuo kandidatavimu. Neimu kyšių, nors man siūlė milžiniškus kyšius, kai dirbau paminklosaugoje.

Tas įrašas yra garantija, kad aš nepaslysiu ir iki gyvenimo galo turėsiu išpirkinėti savo kaltę. Na, ir kas iš to įrašo?

Tarnavau Afganistane. Daug žmonių, kurie buvo ten, dabar Vladimiro Putino komandoje. Galiu paskambinti Gromovui. Turiu labai daug pažįstamų. Po šio įrašo niekas manęs negali šantažuoti.

– Kažkada pats sakėte, kad esate karštakošis, nes jus taip paveikė tarnyba Afganistane sovietų kariuomenėje. Ar tokios savybės tinkamos prezidentui?

– Prisikabinęs mitas, kad aš esu kontūzytas. Tai netiesa ir tai gali paliudyti su manimi tarnavę žmonės. Aš galiu sau leisti sakyti tai, ko negali nomenklatūra, nebijodamas jokių pasekmių. Aš nieko nebijau.

Karštas būdas labai praverstų Ukrainos prezidentui. Pažiūrėkit, kaip karštas būdas padeda Lenkijos užsienio reikalų ministrui. Kaip kalba JAV arba Europos šalių lyderiai.

– Ar, kai tarnavote Afganistane, jums teko nušauti žmogų?

– Tarnavau zenitinio pabūklo taikytoju. Nebuvau pėstininkas. Šaudymo atstumas buvo apie 1,5 km. Tai per toli, kad tiesiogiai matytume priešą.

– Kokius ministrus ar pareigūnus keistumėte, jei būtumėte išrinktas?

– Dabartinė nomenklatūra nesilaiko Konstitucijos. Aš jos laikysiuosi. Prezidentas užsienio politiką vykdo kartu su Seimu ir Vyriausybe. Negali Seimo pirmininkė važinėti kur nori.

Po Vytauto Giržado (buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atleistas, o pasakui sugrąžintas į darbą, – red. pst.) apšmeižimo generalinis prokuroras su Raulušaičiu (Darius Raulušaitis, generalinio direktoriaus pavaduotojas, – red. past., VSD vadovas Gediminas Grina, prezidentės patarėjai turėtų nedelsiant patys atsistatydinti. Jei mane išrinks, dėl to imsiuosi visų veiksmų.

Yra nusistovėjusi praktika. Prezidentas rūpinasi teisėsaugos institucijų ir teisėjų skyrimu ir yra vyriausias karo vadas. Tai aiškiai apibrėžtos sritys. Intrigų kelti nesiruošiu. Jei Algirdui Butkevičiui Vyriausybė tinka, aš tikrai nesikišiu.

– Jūs iš tikrųjų tikite, kad galite patekti į antrąjį turą, o gal ir laimėti rinkimus?

– Aš neabejoju, kad išeisiu į antrąjį turą ir neabejoju, kad R.Pakso pavyzdys, kai jis laimėjo prieš V.Adamkų, yra užkrečiamas.

– Oficialioje biografijoje nepavyko rasti informacijos apie jūsų mokamas užsienio kalbas. Kokiomis susikalbėtumėte laisvai?

– Rusų ir anglų. Rusų geriau, nes toks gyvenimas. Kaip tik dabar labai gerai turėti prezidentą, laisvai kalbantį rusiškai.

– Kaip manote, kodėl jus remia tokia persona kaip Jurijus Subotinas? Rusija mato jus kaip tą, kuris įgyvendins jos interesus griauti Lietuvą iš vidaus?

– „Facebook“ trinu tik labai odioziškus personažus. J.Subotinas rašė apie referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Manau, kad jis juokauja.

Esu aršus NATO ir ES šalininkas. Mano tėvas sėdėjo lageryje. Man prikišti prorusiškumą labai sunku.

Mūsų politikai kalba prieš Rusiją, bet nuginkluoja mūsų kariuomenę. Sakau, kad nereikia V.Putino vadinti visokiais žodžiais. Reikia ramiai sakyti, kad V.Putinas pažeidė tarptautinę teisę. Reikia kalbėti ramiai.

„Facebook“ socialiniame tinkle esu pastebėjęs, kad Tėvynės sąjungos frakcijoje kai kurie žmonės turi po kelius profilius. Juos palieka, pamiršta persijungti. Lietuvoje labai daug netikrų profilių. Vyksta propagandinė kova. Matyt, paprašyta mane diskredituoti ir paversti prorusišku kandidatu.

Jeigu LRT Naujienų tarnybos vadovas Matonis „Facebooke“ mane vadina prorusišku kandidatu, tai ką galiu daugiau sakyti.

– Jei jūsų palaikoma iš šalies pabėgusi Seimo narė Neringa Venckienė būtų grąžinta į Lietuvą ir pripažinta kalta dėl visų jai inkriminuojamų nusikaltimų, ar tapęs šalies prezidentu suteiktumėte jai malonę?

– Seimui generalinis prokuroras siūlo atimti neliečiamybę Viktorui Uspaskchui ir Neringai Venckienei. Pirmam tik atimti, o antrai ir leisti suimti. Negi ji tiek pavojingesnė ir jos galimi nusikaltimai tokie sunkūs?

Ar nebus taip, kaip su R.Paksu? Ar N.Venckienė netapo korta nomenklatūros žaidime? Tai širma, už kurios slepiami kiti dalykai. Jono Furmanavičiaus nužudymas (prokuratūra mano, kad teisėją J.Furmanavičių nužudė vėliau negyvas rastas N.Venckienės brolis Drąsius Kedys, – red. past.) nebuvo teisingai ištirtas. Algimantas Valantinas (tuometis generalinis prokuroras, – red. past.) nebuvo net apklaustas.

Kodėl nėra kreipiamasi į JAV teisėsaugą, kad būtų N.Vencienė grąžinta į Lietuvą?

– Labiausiai visada keikiate policiją, ką joje keistumėte ir kaip?

– Su Lietuvos policija Lietuvos nomenklatūra elgiasi kaip su įrankiu. Alga padaroma tokia maža, kad po 14 valandų darbo pareigūnas grįžęs namo negali atsakyti į žmonos klasimą: „Kada nupirksim kuprinę vaikui?“

Atsakymas labai paprastas. Prezidento alga turi būti penki vidutiniai policininko atlyginimai. Tada bus motyvacija algas kelti.

Jei pareigūnas jausis oriai, iš sistemos dings tie asmenys, kurie diskredituoja sistemą. Dabartiniai policijos vadovai sadistus dangsto.

– Kas iš kitų kandidatų rinkimuose jums artimiausias? Ką remtumėte, jei nedalyvautumėte pats?

– Bronius Ropė ir iš dalies Artūras Paulauskas kalba pakankamai atvirai ir teisingai. B.Ropė seniai sako, kaip kovoti su „Gazprom“ – siūlo investuoti į biokurą.

A.Paulauskas abejonių kelia, nes jis yra partijoje, kurią jis kritikavo. Man atrodo, kad jam dabar sunku.


(Videokonferencija vyko 2014 m. balandžio 18 d.)