Teisinės iniciatyvos

2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė šešiems iš aštuonių įstatymų projektų, kuriuos teikė Naglis Puteikis. Dabar šiuos projektus svarstys Seimo komitetai, o jiems pateikus išvadas Seimo nariai plenarinio posėdžio metu balsuos dėl jų priėmimo.

2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė Naglio Puteikio įregistruotoms pataisoms (Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1030, žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249011 ir Administracinių bylų teisenos įstatymo XIIIP-1029, žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249008), kurios suteiktų piliečiams realias teises ginti viešąjį interesą. Pateikdamas projektus Naglis kalbėjo apie tokias rezonansines bylas, kurios prokuratūros valia taip ir nepasiekė teismo, kaip Valdovų rūmų ar Nacionalinio stadiono statyba – jeigu piliečiai ar Valstybės kontrolė būtų turėjusi teisę ginti teisme viešąjį interesą, galbūt tie pro šalį nuplaukę milijonai jau būtų sugrąžinti į biudžetą. Galima prisiminti ir kitas istorijas. Pvz., „Lietuvos“ kino teatrą gynusiems visuomenininkams milijoniniai ieškiniai buvo iškelti todėl, kad jie, kaip nurodė teismas, neturėjo teisės teisme ginti viešąjį interesą. Bylą dėl kultūros paminklo Žvėryno malūno išsaugojimo Žvėryno bendruomenė pralaimėjo tik todėl, kad neturėjo teisės ginti viešojo intereso paveldo srityje. Po šito balsavimo turim vilties, kad ta padėtis pasikeis. Kaip Seimo nariai balsavo dėl pateikimo, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27235
Dabar vyks svarstymai komitetuose, o tada liks paskutinis žingsnis – kad Seimas tas pataisas priimtų. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas plenariniame posėdyje numatomas 2017 m. gruodžio 21 d.

2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė Naglio Puteikio įregistruotai Civilinio proceso kodekso pataisai (XIIIP-709(2), žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247613), kuri grąžintų eiliniams mirtingiesiems (neturtingiesiems) jų konstitucinę teisę į apeliaciją, kuri nuo šių metų liepos 1 d. buvo paversta turtingųjų privilegija, nes įsigaliojo dar socialdemokratų Seimo parengta įstatymo nuostata, kad apeliacinį skundą gali parengti tik advokatas. Pristatydamas pataisą, Naglis pasakė, kad šitaip ankstesnės kadencijos Seimas eilinį kartą dosniai pamaitino advokatus, kuriems ir šiaip jau yra sukurtos šiltnamio sąlygos. Absurdiška, kad dabar žmogus gali būti priverstas samdytis advokatą net ir pirmojoje instancijoje, jeigu, pavyzdžiui, tenka apskųsti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Turim vilties šitą absurdą panaikinti. Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27245. Tačiau šis balsavimas yra tik pirmas sėkmingas žingsnis – dabar projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o tada Seimo nariai balsuos dėl jo priėmimo. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas plenariniame posėdyje numatomas 2017 m. gruodžio 21 d.

Deja, tame pačiame posėdyje Seimas nepritarė kitiems dviems Naglio Puteikio projektams, kurių tikslas – demontuoti advokatūros monopolį, pabranginusį teisines paslaugas ir ribojantį daugybės piliečių teisę ginti pažeistas savo teises ir interesus teisme. Vienu iš jų – Advokatūros įstatymo projektu XIIIP-707, žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1230347) siūlome, kad advokatų veikla būtų pripažįstama ūkine komercine tais atvejais, kai jie už savo paslaugas gauna atlyginimą, o nekomercine būtų laikoma tik tada, jei paslaugos teikiamos nemokamai. Nes dabar tai, kuo užsiima už didelius pinigus dirbantys advokatai, nėra ūkinė komercinė veikla – taip parašyta įstatyme… Beje, labai simptomiškas svarstant šį projektą buvo socialdemokratės R. Šalaševičiūtės klausimas –
kaip suprasti, kad advokatas teikia paslaugas nemokamai? Nagliui teko priminti, kad socialdemokratas Steponas Kairys prieškariu kartą per savaitę teikdavo nemokamą teisinę pagalbą bėdžiams. Negi taip nusigyvenom, bekurdami šiltnamius turtingiems ir galingiems, kad tokius dalykus pamiršom? Kaip Seimo nariai balsavo dėl Advokatūros įstatymo pataisos, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27243 Nors šį projektą pabandyta visai atmesti, o ne grąžinti tobulinti, už atmetimą balsavo tik 7 Seimo nariai: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27244

Antruoju projektu, kurio pateikimui Seimas nepritarė, siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme galėtų būti ne tik advokatai ir advokatų padėjėjai, bet ir bet kurie kiti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, o bylinėjimosi išlaidas būtų galima priteisti ne tik už advokatų ir jų padėjėjų suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas, kaip dabar (CPK XIIIP-559(2), žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247829). Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27227

Laimei, šiuos antimonopolinius projektus Seimas ne atmetė, o tik grąžino tobulinti, tad tai ir bus daroma.

Taip pat 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė trims įstatymų projektams, kurie užtikrintų jūrinio kultūros paveldo apsaugą, nes šiuo metu kyla reali grėsmė jį prarasti, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas yra visiškai nepritaikytas jūrinio paveldo apsaugai, o šiuo požiūriu svarbios Saugios laivybos įstatymo ir Vidaus vandenų transporto kodekso nuostatos yra nesuderintos su Civiliniu kodeksu bei Prekybinės laivybos įstatymu ir nepakankamai aiškiai reglamentuoja tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases bei įregistravimo tvarką. Šiems projektams Seimas pritarė bendru sutarimu po pateikimo, nuorodas rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20170921&p_kl_stad_id=-64730 Pagrindiniu komitetu paskirtas Kultūros, papildomu – Ekonomikos komitetai, o projektų svarstymas plenariniame posėdyje numatytas 2017 m. lapkričio 16 d.

Daugiau informacijos apie Naglio Puteikio įregistruotus projektus, kurie įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą, rasite čia: http://puteikis.lt/naglio-puteikio-iregistruoti-projektai-itraukti-i-seimo-rudens-sesijos-darbu-programa/

*******
Naglio Puteikio įregistruoti projektai, įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą

Skelbiame informaciją apie Seimo nario Naglio Puteikio įregistruotus įstatymų projektus, kurie jo prašymu yra įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.

Dėl gyvybiškai svarbių skolininko interesų apsaugos

Du įstatymų projektai, kuriems Seimas po pateikimo jau pritarė pavasario sesijos metu ir kuriems šią vasarą pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra tiesiogine prasme gyvybiškai svarbūs dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, atsidūrusių kritinėje padėtyje dėl ydingo teisinio reglamentavimo, kuris skolų išieškojimo atveju nepakankamai užtikrina gyvybinių žmogaus interesų apsaugą.

Pirmuoju projektu siekiama apsaugoti minimaliam išgyvenimui būtiną pinigų sumą. Šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, kurios būtinos bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos išgyvenimui, net ir tada, kai jos yra vienintelis žmogaus pragyvenimo šaltinis. Todėl N. Puteikis siūlo papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, būtina išgyvenimui. Kaip ši riba bus apibrėžta – diskusijos klausimas, bet kadangi esminis sutarimas yra, tai jis labiau techninio pobūdžio. N. Puteikis siūlė šią ribą apibrėžti kaip absoliutaus skurdo ribą, Vyriausybė – kaip minimalų vartojimo krepšelį, kuris iš esmės suprantamas taip pat, kaip absoliutaus skurdo riba. Krepšelio apibrėžimą ir dydį nustatančių įstatymų projektus Vyriausybė ketina pateikti Seimui 2017 m. trečiąjį ketvirtį. Jeigu tai bus padaryta ir Seimas priims įstatymo projektą, pagaliau bus žengtas realus žingsnis link gyvybiškai svarbių skolininko interesų apsaugos, kuri visiškai nerūpėjo ankstesnių kadencijų valdantiesiems.

Štai šis projektas (Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4370(2): http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205680.

Čia rasite Vyriausybės nutarimą dėl jo: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247601.

Antruoju projektu N. Puteikis siūlo padidinti skolos dydį, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį.

Projektas (Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-283: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1203345

Vyriausybės nutarimas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1240297

Dėl teisės į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose užtikrinimo ir Lietuvos advokatūros monopolio panaikinimo teisinių paslaugų teikimo srityje

Dėl šiuo metu Lietuvos advokatūrai suteikto teisinių paslaugų monopolio, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisė į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei teisingą teismą vis labiau tampa turtingųjų privilegija. Bandydamas pakeisti šią padėtį, N. Puteikis įregistravo kelis įstatymų projektus, kuriuos parengti padėjo asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306, 320(1), 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-709(2): http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247612. Pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią redakciją, apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, arba pats asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. N. Puteikis siūlo keisti teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismuose, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai. Taip nepagrįstai apribojama asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisė pateikti apeliacinį ir kasacinį skundus, realizuojant kiekvieno asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Kol Lietuvoje nėra visuotiniai visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojama tik todėl, kad jie neturi lėšų samdyti advokatus, turinčius teisęs surašyti apeliacinius ir kasacinius skundus. Išsamesnius argumentus rasite projekto aiškinamajame rašte: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247614

– Civilinio proceso kodekso 56, 83, 88 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-559(2): http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1223683. Dėl Lietuvos advokatūros siekio monopolizuoti teisinių paslaugų rinką, kurioje tik advokatai turėtų teisę teikti teisines paslaugas ir gauti už jas atlyginimą, o šios išlaidos būtų priteisiamos teismuose, Lietuvoje pradėjo formuotis teisinių paslaugų monopolis, brangti teisinės paslaugos, kurių daugelis žmonių tiesiog neįperka. Projektu keičiamos nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Civilinio proceso kodekso redakcijos straipsnių nuostatos. Siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme galėtų būti ne tik advokatai ir advokatų padėjėjai, bet ir bet kurie kiti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, o bylinėjimosi išlaidas būtų galima priteisti ne tik už advokatų ir jų padėjėjų suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas, kaip dabar. Šiuo metu civilinį procesą, kaip ir administracinių bylų teiseną bei administracinių nusižengimų procesą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai apriboja asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisę pasirinkti įvairesnes, pigesnes, tačiau ne mažiau kvalifikuotas viešųjų juridinių asmenų teikiamas atstovavimo teismuose viešąsias paslaugas, gauti paslaugas iš kitų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat gauti atlyginimą už šias paslaugas laimėjus teisminius ginčus. Nepagrįsti apribojimai piliečiams pasirinkti teisines paslaugas ir jas teikti prieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisės į teisingą teismą principams, taip pat asmenų lygiateisiškumo, lygių galimybių, sąžiningos ir laisvos konkurencijos principams, be to, skatina Lietuvos advokatūros monopolį, kurį Lietuvos Konstitucija draudžia. Išsamesnius argumentus rasite aiškinamajame rašte: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1223686

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-707: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1230343. Siūloma patikslinti advokato veiklos apibrėžimą, nustatant, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė, kai teisinės paslaugos yra teikiamos nemokamai, bet yra komercinė ūkinė, kai teisinės paslaugos yra teikiamos už atlyginimą. Tai, kad šiuo metu advokatų paslaugų teikimas už atlyginimą nėra laikomas komercine veikla, yra visiškai nepagrįstas šios srities mistifikavimas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2015 m. sausio 15 d. prejudicinį sprendimą byloje C‑537/13, civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 išaiškino, kad advokatas, kuris vykdydamas savo profesinę veiklą už atlyginimą teikia teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Taip pat projektu siūloma pakeisti nuostatas, dėl kurių asmenys, teisėtai įgiję teisės magistro diplomą po išlyginamųjų teisės pakraipos studijų ir gavę diplomą, kuriame nurodyta, kad jie gali užimti teisėjo, prokuroro ir advokato pareigas, negali dirbti pagal profesiją. Tiek už atlygį teikiamų advokatų paslaugų kaip nekomercinės veiklos apibrėžimas, tiek suvaržymai asmenims, teisėtai įgijusiems teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, sudarė prielaidas įtvirtinti Lietuvos advokatūros monopolį. Išsamesnius argumentus rasite projekto aiškinamajame rašte: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1230350).

Dėl suvaržymų piliečiams ir institucijoms ginti viešąjį interesą panaikinimo

Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1030: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-1030&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

Projektu siekiama užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Dabar šią teisę iš esmės riboja Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo „įstatymų nustatytais atvejais“. Remdamasis šia nuostata, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad „viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviems sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais“ (2013-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Nors šie įstatymų numatyti atvejai nurodomi atskiras sritis reglamentuojančiuose šakiniuose įstatymuose (pvz., po to, kai Valstybės kontrolė pateikė 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitą, Kultūros paveldo departamentui buvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą ne tik dėl kilnojamojo, bet ir dėl nekilnojamojo kultūros paveldo), tačiau manytina, kad keistinas pats principas, leidžiant viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais. Šiuo metu piliečiai visais atvejais, išskyrus aplinkos klausimus, kurie numatyti Orhuso konvencijoje, yra priversti, užuot kreipęsi į teismą, kreiptis į prokuratūrą, kuri, deja, viešojo intereso gynimo funkciją atlieka ypač silpnai (tai konstatuota ir nurodytoje valstybinio audito ataskaitoje).

Pažymėtina, kad dar 2011 m. balandžio 6 d. grupė nevyriausybinių organizacijų LR Seime vykusios Žmogaus teisių komiteto konferencijos metu paskelbė kreipimąsi, ragindamos iš Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pašalinti išlygą, jog visuomenė (tiek fiziniai asmenys, tiek visuomeninės organizacijos) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų nustatytais atvejais, ir teigdamos, kad teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti viešojo intereso gynimo faktą turėtų būti palikta teismui. „Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad išankstinis konkretus viešojo intereso teisinis reglamentavimas nėra galimas, nes viešojo intereso pažeidimo nustatymas yra fakto dalykas, kurį kiekvienu atveju, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, teisingiausiai identifikuoti gali teismas“, – teigiama kreipimesi, kurį 2011 m. pasirašė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos, Vilniaus Žvėryno ir Pilaitės bendruomenių ir kt. organizacijų atstovai. Praėjus daugiau nei 6 metams, šis nevyriausybinių organizacijų raginimas panaikinti apribojimus, kurie varžo piliečių ir jų asociacijų konstitucines teises ir stiprina korupcinę terpę, išlieka aktualus, todėl teikiant šį įstatymo projektą į jį taip pat atsižvelgta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1029: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-1029&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

Žr. komentarą aukščiau.

Dėl pamatinės vaiko teisės turėti abu tėvus užtikrinimo skyrybų atveju

Civilinio kodekso 2.14, 3.65, 3.169 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-824(2): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cd5327307c3111e7aefae747e4b63286?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=c9d83981-0425-4db0-882c-491c45b82304

Šiuo metu Civilinis kodeksas numato praktiką, kai išsiskyrus tėvams vaikas turi gyventi būtinai tik su vienu iš jų, tačiau toks reglamentavimas skatina besiskiriančių pusių teisinius karus dėl vaikų, kurie paverčiami šių karų „trofėjais“. Tiek šie procesai, tiek jų rezultatai daro didžiulę žalą ir vaikams, kurie traumuojami visam gyvenimui bei praranda galimybę bendrauti su vienu iš tėvų arba šis bendravimas labai nuskurdinamas, ir patiems tėvams. Tokia padėtis nesuderinama su Lietuvos ratifikuotoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta vaiko teise turėti abu tėvus ir sudaro sąlygas pažeisti vieno iš tėvų teisę bendrauti su savo vaiku.

Todėl šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kitokį, vaiko interesus žymiai geriau atitinkantį, pasaulio praktikoje vertinamą ir gerus rezultatus duodantį problemos sprendimo būdą, kai užuot priskyrus vaiką kaip „trofėjų“ vienam iš tėvų, jam nustatoma abiejų tėvų globa. Toks sprendimas, kaip rodo pasaulio praktika, yra ne tik žymiai humaniškesnis vaiko atžvilgiu, bet ir mažina konfliktuojančių pusių priešpriešą, nes šeimos, kuriose nustatoma bendra abiejų tėvų globa, laikui bėgant suranda kompromisą, nes yra priverstos bendradarbiauti. Priešingai, kai vaiko globa nustatoma su vienu iš tėvų, konfliktas dėl vaikų laikui bėgant tik gilėja.

Vaikas turi teisę turėti abu tėvus ir bendrauti su jais, todėl nesutarimo atveju turi būti preziumuojama lygybės pagrindu nustatyta kintama vaiko gyvenamoji vieta ir lygybės pagrindu nustatytas kintamas vaiko išlaikymas. Taip daroma Belgijoje, iš dalies Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose. Pvz., Danijoje išimtinė vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir vaiko globa vienam tėvui skiriama tik išimtiniais atvejais. Nesutarimo atveju teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą vaiko mokykloje, o tėvai įpareigojami gyventi ne toliau kaip 10 km nuo mokyklos. Vaikui gerai, tėvams – nelabai, tačiau jie visada gali susitarti. Toks ir yra tikslas. Belgijoje tėvai taip pat skatinami susitarti ir jų susitarimas visada turi viršenybę (išskyrus objektyvius atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams). Jei tėvai nesusitaria, lygybės pagrindu nustatoma kintama vaiko gyvenamoji vieta ir kiekvienas tėvas vaiką išlaiko tuomet, kai vaikas gyvena su juo. Dviejų namų atsiradimas vaikams nesukelia tiek problemų, kiek vieno iš tėvų netektis. Teismas pagal įstatymą privalo pirmenybę teikti bendrai vaiko priežiūrai ir dvigubai gyvenamajai vietai. Gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas nustato tik išimtiniais atvejais. Jei tėvai nesusitaria ir teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais, pati skyrybų byla paliekama neužbaigta dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, kol vaikas netampa pilnamečiu. Todėl jei vienas iš tėvų piktnaudžiauja ir pažeidinėja kito tėvo teisę rūpintis vaiku, pastarasis tėvas gali bet kuriuo metu kreiptis į teismą, kuris nedelsiant (per 2 savaites) pritaiko apsaugos priemones ir gali skirti tėvui, kurio teisės pažeidžiamos, išimtinę vaiko globą.

Projekte atsižvelgiama į šią naujausią, pasiteisinusią praktiką toje dalyje, kur pirmenybė teikiama vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su abiem tėvais, o ne su vienu iš jų.

Daugiau žr. aiškinamajame rašte: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f86e9d507c3111e7aefae747e4b63286?jfwid=hwr78m0pi

Dėl jūrinio paveldo apsaugos

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1037: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-1037&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1045: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-1045&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

Vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1046: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-1046&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

Šie projektai tiekiami siekiant suderinti jų nuostatas su Civiliniu kodeksu ir Prekybinės laivybos įstatymu, taip pat aiškiau reglamentuoti tradicinių (istorinių) laivų kaip kultūros paveldo objektų apsaugą ir jos procedūras, nes šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas visiškai nėra pritaikytas jūrinio paveldo apsaugai. Dėl to kyla realus pavojus, kad šis paveldas nebus išsaugotas, nes, pavyzdžiui, valstybinis jūrų uostas kreipiasi į teismą, kai Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba istoriniam laivui suteikia teisinę apsaugą – konfliktai kyla dėl tokiam laivui priskiriamos teritorijos, kuri laivų atveju apskritai neturėtų būti priskiriama arba priskiriama tik laikinai, kol laivas stovi prie krantinės arba iškeltas ant krantinės. Skirtingai nei pastatams, laivams nėra nuolat priskirta jokia sausumos teritorija, nes laivai nėra žemės priklausinys (skirtingai nei statinys), o pagal tarptautinę teisę pats laivas yra teritorija valstybės, kurioje registruota laivo vėliava, tarptautiniuose vandenyse laive galioja laivo vėliavos valstybės įstatymai.

Taip pat būtina aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases, nes šiuo klausimu kyla daug ginčų tarp laivų savininkų ir viešojo administravimo subjektų, kadangi visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų laivų registre, nors ne visi jie gali plaukioti vidaus vandenyje. Tradiciniai laivai turėtų būti registruojami jūrų laivų registre arba atskirame tradicinių ir pramoginių laivų registre. Šiems tikslams pasiekti būtina aiškiai reglamentuoti dokumentus, patvirtinančius jūrų laivo klasę, ir nustatyti, kas šiuos dokumentus išduoda. Šiuo metu tradiciniai jūrų laivai negali būti įregistruoti jūrų registre, nes nėra galimybės gauti klasifikacinių bendrovių klasės dokumentus, kurie nėra išduodami, nes šios bendrovės arba nedalyvavo statant tradicinius laivus, arba tiesiog neegzistavo šių laivų statybos metu. Daugiau žr. projektų aiškinamuosiuose raštuose.

Dėl visuomenės teisės į aplinką užtikrinimo

Kad visuomenės teisės į aplinką Lietuvoje būtų gerbiamos taip, kaip turi būti gerbiamos Europos valstybėje, Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą dėl Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje įstatymo parengimo XIIIP-1036: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b82469b0840011e7a669943369c58393?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=2b2bec82-6bc5-4473-811d-8f91caa7ee08

Didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi istorija, kai 2017 m. rudens pradžioje Kaune policijos pareigūnai sulaikė advokatą Saulių Dambrauską ir menininkus, bandžiusius apsaugoti nuo iškirtimo vienoje iš miesto gatvių augusius medžius (daugiau žr.: http://lietuvos.link/apie-advokato-s-dambrausko-sulaikyma-ir-seime-iregistruota-rezoliucijos-del-orhuso-konvencijos-projekta/), eilinį parodė, kad tai, kas demokratiškoje Europoje suvokiama kaip savaime suprantama visuomenės teisė į aplinką, Lietuvoje laikoma įžūlumu, už kurį turi būti baudžiama – piliečiai neturi teisės ne tik dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos, kurioje gyvena, bet ir kvestionuoti valdžios sprendimų, kuriais ta aplinka skurdinama.

N. Puteikio įregistruotame rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Orhuso konvencija, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo prieš 16 metų, mūsų šalyje iki šiol taikoma tik ribotai ir fragmentiškai, ypač suvaržant visuomenės teisę iš anksto gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir ginti šias teises teismuose (keli pavyzdžiai: visai netaikomas principinis reikalavimas užtikrinti, kad visuomenė turi būti įtraukiama pradiniame veiklos planavimo etape, kai dar nėra priimti jokie valdžios institucijų sprendimai ir galimos alternatyvos. Visi Lietuvos Respublikos įstatymai, numatantys visuomenės dalyvavimą dėl aplinkos, nustato priešingai – visuomenė yra įtraukiama paskutiniame veiklos planavimo etape, taip sukeliant aibę nereikalingų konfliktų. Priešingai Orhuso konvencijos draudimui, vystymo projektai (teritorijų planavimo, statybos ir kiti) smulkinami į dalis taip, kad būtų galima išvengti poveikio aplinkai vertinimo ir paties visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Priešingai Orhuso konvencijos nuostatai apimti visas su poveikiu aplinkai susijusias sritis, Lietuvoje daugelio sričių įstatymai (paveldo apsaugos, želdynų, miškų, žemės gelmių ir t. t.) apskritai nenumato visuomenės dalyvavimo. Suvaržyta visuomenės teisė teikti siūlymus, drauge sumenkinant valdžios institucijų pareigą deramai į juos atsižvelgti, ir t. t.).

Rezoliucijos projekte Seimo valdyba raginama sudaryti darbo grupę iš įgaliotų institucijų ir suinteresuotos visuomenės atstovų parengti Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, į kurį būtų perkelta visa Orhuso konvencija ir numatyti konkretūs procedūriniai jos įgyvendinimo būdai, priemonės, įgaliotos institucijos, taip pat išspręsti visi kiti klausimai, kuriuos Orhuso konvencijos šalys narys privalo reglamentuoti savo nacionalinėje teisėje, įgyvendindamos šią konvenciją.

Dėl visuomenės teises į kultūros paveldą įtvirtinančios Faro konvencijos pasirašymo

Šiuo rezoliucijos projektu (XIIIP-1035) Vyriausybė kviečiama užtikrinti kuo greitesnį vadinamosios Faro konvencijos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti šios konvencijos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/401bf550840011e7a669943369c58393?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=2b2bec82-6bc5-4473-811d-8f91caa7ee08

Projekte pabrėžiama, kad Europos Tarybos pagrindinė konvencija dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (vadinamoji Faro konvencija), įtvirtinanti su kultūros paveldu susijusias piliečių teises kaip neatskiriamas nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime, yra ypatingai aktuali Lietuvai, nes mūsų šalyje nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių iškiliausių kultūros paveldo vertybių likimą, (pvz., rengiant teritorijų planavimo dokumentus Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansambliui, taikyta supaprastinta viešinimo procedūrų tvarka).

Primenamas, kad prieš 10 metų, 2007 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seime įvykusio forumo „Paveldas ir visuomenė“ dalyviai – nevyriausybinių organizacijų (Alternatyvios kultūros paveldo komisijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos archeologų draugijos, Lietuvos architektų sąjungos ir kitų), Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų (Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro) atstovai – priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos kultūros paveldo būklės ir perspektyvų, kurioje Seimui ir Prezidentui taip pat pasiūlyta „paspartinti Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Europos Tarybos bendrosios konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei“.

Taip pat primenama, kad prieš 10 metų, 2007 m. spalio 11-12 d. d. Vilniuje įvykusios Europos Tarybos konferencijos „Tarptautinės kultūros paveldo konvencijos ir pagrindiniai dokumentai – dabartinė būklė ir perspektyvos“ dalyviai – daugiau nei 20-ties Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – priėmė Vilniaus deklaraciją, kuria pakvietė valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos pagrindinę konvenciją dėl kultūros paveldo vertės visuomenei, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.

Apgailestaujama ir prisiimama dalis atsakomybės dėl to, kad per 10 metų, praėjusių nuo Lietuvos visuomenės ir valdžios institucijų bendro kreipimosi bei nurodytos Europos Tarybos konferencijos „Vilniaus deklaracijos“ priėmimo, Lietuvos valdžios institucijos nepriėmė jokių sprendimų, kurie užtikrintų mūsų šalies prisijungimą prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei.

Pažymima, kad nerimą dėl atsainaus Lietuvos valstybės politikų požiūrio į Europos Tarybos pagrindinę konvenciją dėl kultūros paveldo vertės visuomenei per šį dešimtmetį ne kartą viešai pareiškė Valstybinė kultūros paveldo komisija – Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais – o dabartinė jos pirmininkė Evelina Karalevičienė dar kartą pabrėžė viltį, kad Lietuva vis dėlto prisijungs prie šios konvencijos, tapdama pažangiai ir moderniai mąstančių demokratinių valstybių bendražyge, o drąsos pasisemdama iš kaimyninės Latvijos, kuri šią konvencija pasirašė ir ratifikavo netrukus po jos priėmimo.

*******

INFORMACIJA IŠ 2017 M. PAVASARIO SESIJOS

2017-04-04 Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-4370(2)), kurį priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, būtinos skolininko minimaliam išgyvenimui. Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793. Išsamiau: http://puteikis.lt/seimas-po-pateikimo-pritare-n-puteikio-pasiulymui-apsaugoti-zmogaus-isgyvenimui-butina-pinigu-suma/

2017-04-04 Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-283), kurį priėmus būtų padidintas daugiau nei dešimtmetį nekeistas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25794. Išsamiau: http://puteikis.lt/seimas-po-pateikimo-pritare-n-puteikio-pasiulymui-padidinti-riba-kai-leidziama-isvarzyti-paskutini-gyvenamaji-busta/

2017-02-17 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pataisą, kuria siūlo nustatyti, kad neapmokestinamasis pajamų dydis yra lygus minimalios algos dydžiui, t. y., minimali alga visai neapmokestinama (projektą rasite čia). Taip būtų nutraukta ilgametė socialiai neatsakingos politikos tradicija, kai apmokestinamos darbo pajamos, kurių dydis ne visada yra pakankamas net minimalių įprastinių poreikių patenkinimui ir kurios neužtikrina oraus pragyvenimo, taip pasmerkiant dirbančius žmones ir jų šeimas skurdui. Be to, NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu.

Šiuo projektu N. Puteikis tęsia 2012-2016 m. Seimo kadencijos metu savo pradėtą iniciatyvą, kurią vėliau „pasigavo“ įvairios politinės partijos (liberalai, darbiečiai), teikusios analogiškus projektus ir pasiūlymus, bet kuri taip ir liko neįgyvendinta, pasitenkinus tik laikinu skurstančių samdinių padėties pagerinimu.

„Šios kadencijos Seimas 1-ojoje sesijoje priėmė įstatymo projektą, kuriuo padidino mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, tačiau nesiryžo įstatymu susieti minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio, įtvirtinant principą, kad minimalus atlyginimas yra visiškai neapmokestinamas. Todėl šiuo metu vis dar tęsiama socialiai neatsakinga politika, kai iš minimalios algos išskaičiavus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas žmogui liekančios disponuojamosios pajamos yra vargiai pakankamos įprastinių poreikių patenkinimui ir neužtikrina oraus pragyvenimo.“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte, kurį rasite čia.

Esant tokiam minimaliosios algos dydžiui, kaip dabar (380 Eur) dėl NPD sulyginimo su MMA gyventojo pajamos „į rankas“ maksimaliai padidėtų iki 10,50 eurų per mėnesį. Taip pat padidėtų riba, kai taikomas NPD: šiuo metu jis taikomas, jeigu gyventojo pajamos neviršija 1 000 eurų per mėnesį, o NPD sulyginus su dabartiniu MMA dydžiu, NPD būtų taikomas, jei pajamos neviršytų 1140 Eur per mėnesį.

NPD susiejimas su MMA turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį mažinant skurdą.

2017-01-23 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pataisą, kurią priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, kuri būtina skolininko minimaliam išgyvenimui. N. Puteikis siūlo nustatyti, kad neliečiama būtų lėšų dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Šiuo metu išieškoti leidžiama iš bet kokio dydžio pajamų, pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Priėmus šį projektą, turėtų būti periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose – t. y., turėtų būti nustatyta, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aiškinamąjį raštą rasite čia.

2017-01-09 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį… Projektas parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui. Aiškinamąjį raštą, kuriame pateikti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus bei naujosios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vertinimai, rasite čia.

*******

2016-09-27 N. Puteikis įregistravo dar kelis pasiūlymus, kurių tikslas – sumažinti žalą, kurią Lietuvos visuomenei gali padaryti Seimo daugumos priimtos Darbo kodeksas. N. Puteikis siūlo: nustatyti minimalų apmokėjimo dydį už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų ar padidinamas darbo mastas, nes pagal dabartinį reglamentavimą darbdavys už tokį darbą galės mokėti tik simboliškai padidintą užmokestį ir nebus motyvuotas gerinti darbo sąlygas; pailginti įspėjimo apie darbo grafiko pakeitimą terminą iki 14 darbo dienų (vietoje 5 darbo dienų, kaip priimtame įstatyme); 2) atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją vos prieš dvi darbo dienas; 3) įtvirtinti pareigą suderinti darbo grafiko pakeitimus su darbuotojų atstovais, kolektyvinėse sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse nustatant atvejus, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo; 4) nustatyti, kad darbo grafikų derinimo tvarka turi būti suderinta su darbuotojų atstovais, bet neišskirti, kaip yra priimtame įstatyme, įmonėje veikiančios darbo tarybos, nes šios tarybos yra tik vienas iš galimų darbuotojų atstovų, dažnoje įmonėje jų visai nėra, todėl jų išskyrimas yra nepagrįstas ir ydingas. N. Puteikio pasiūlymus rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1180407&p_tr2=2

2016-09-22 ir 09-23: reaguodamas į grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos priimta nauja Darbo kodekso redakcija, Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo kelias teisines iniciatyvas, kurių tikslas – minimizuoti žalą, kurią gali padaryti šis Seimo darbo brokas. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4737 N. Puteikis siūlo nustatyti, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų ne nuo 2017 m., bet nuo 2018 m. pradžios, kad per tą laiką būtų galima jį deramai patobulinti ir užtikrinti darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, interesų apsaugą. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, tuo atveju, jei naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų jau artimiausiu metu, tai turėtų ypač neigiamų pasekmių: liberalizavus darbo rinką, bet neužtikrinus darbuotojų socialinio saugumo, būtų iš esmės pažeistas darbuotojų ir darbdavių jėgų balansas, tai dar labiau padidintų socialinę įtampą, pablogintų jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį ir suteiktų dar didesnį pagreitį emigracijai. Apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė: „Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti. Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“ (žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/). Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų (žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693). Šių grėsmių akivaizdoje, kaip pažymi Naglis Puteikis, būtų visiškai neatsakinga leisti nuo 2017 m. pradžios įsigalioti Seimo daugumos priimtam įstatymui, kurį galima vertinti kaip įstatymų leidybos broką, net jei būtų priimtos šiuo metu karštligiškai, paskubomis teikiamos jo pataisos – Darbo kodeksą būtina tobulinti atsakingai, o priimti tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas. Taip pat Naglis Puteikis, atsižvelgęs į AB „Švyturys“ darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyvą, įregistravo kelis pasiūlymus Irenos Šiaulienės, Kęstučio Daukšio ir kitų naująją Darbo kodekso redakciją stūmusių valdančiųjų siūlomoms įstatymo pataisoms – N. Puteikis siūlo nustatyti didesnius išeitinių išmokų dydžius, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, ilgesnį įspėjimo terminą, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, taip pat darbuotojų interesus atitinkančią darbo grafiko pakeitimų derinimo tvarką, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tie išeitinių išmokų dydžiai, kuriuos priimtame Darbo kodekse numatė ir dabar siūlo valdantieji, atrodo ypač ciniškai, žinant, kad Seimo nariams ir karjeros valstybės tarnautojams išeitinių išmokų dydžiai nesikeičia – pažymi Naglis Puteikis. Daugiau čia: Būtina užkardyti grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos priimtas Darbo kodeksas.

2016-07-08 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 737 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4497, siūlydamas įtvirtinti draudimą išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Analogišką pasiūlymą, kuriuo siekiama apsaugoti esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui būtiną pajamų dalį, N. Puteikis buvo įregistravęs ir kitam įstatymo projektui, dėl kurio Seimas balsavo 2016-06-29 (žr. žemiau).

2016-06-29 Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIP-3242(2) nustatyti, kad negalima išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Seimo salėje svarstant šį pasiūlymą kilo esminė diskusija dėl būtinybės keisti dabartinį reglamentavimą, dėl kurio mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tarp jų ir neįgaliesiems, vykdant išieškojimą nepaliekama lėšų net pačiam minimaliausiam išgyvenimui. Ministras J. Bernatonis pažadėjo šią situaciją spręsti taisydamas antstolių Vykdymo instrukciją. Už N. Puteikio pasiūlymą apsaugoti esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui būtiną pajamų dalį balsavo 29, prieš – 4, susilaikė – 64. Vardinius balsavimo rezultatus rasite čia. Pažymėtina, kad per išvakarėse vykusį Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas panašus N. Puteikio pasiūlymas, jam nebuvo suteiktas žodis, komitetas dėl pasiūlymo nebalsavo, o pats posėdis buvo surengtas nesilaikant Seimo statute nustatytų terminų ir tvarkos, informuojant apie posėdį likus ne 2 darbo dienoms, kaip nustatyta, o 4,5 darbo valandoms. Dėl šios priežasties komiteto posėdyje negalėjo dalyvauti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, pareiškusio pritarimą N. Puteikio pasiūlymui, atstovai. Pažeidžiant Seimo statuto reikalavimus tą pačią dieną, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, šio projekto svarstymas buvo įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, nors pagal statutą tai buvo galima daryti tik praėjus 72 valandoms. Reaguodamas į šiuos pažeidimus, N. Puteikis pateikė skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, prašydamas panaikinti 2016-06-28 Seimo posėdžio metu vykusius balsavimus ir perbalsuoti. Jei šis prašymas būtų patenkintas, Seimas dar kartą svarstytų projektą, o kartu su juo ir pasiūlymą apsaugoti nuo išieškojimo pajamų dalį, būtiną esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui.

2016-06-29 Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektui, kurį itin kritiškai įvertino Lietuvos dailės istorikų draugija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, paraginusios Seimą nepritarti šiam įstatymui, kuris gali labai pabloginti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šiandien Seimo nariams išsiųstą dar vieną Lietuvos dailės istorikų draugijos kreipimąsi rasite čia, o čia galite paskaityti, kodėl Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina nepriimti šio projekto ir vertina jį kaip iš esmės ydingą. Nepaisant šių perspėjimų, Seimo dauguma forsuoja įstatymo priėmimą – jis numatytas birželio 30 d. posėdžio darbotvarkėje.

2016-05-06 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatyta papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį nuostata, kad negalima išieškoti iš asmens išgyvenimui būtinos pajamų dalies, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės aglos: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1145639; aiškinamasis raštas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1145642

2016-05-03 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Daugiau: Būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui

2016-01-08 N. Puteikis kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo  projektą, kurį priėmus būtų nustatyta griežtesnė deklaravimo tvarka, o antstoliai ir kiti atskirų piliečių bei visos valstybės gyvenime labai svarbūs asmenys pirmą kartą turėtų deklaruoti realią turto vertę, o ne nuo lubų nurašytas fantazijas. Be to, būtų išplėstas turto deklaracijas teikti privalančių asmenų sąrašas, įtraukiant į jį, be kitų, ir advokatus, bankroto administratorius, taip pat gydytojus, odontologus ir farmacijos specialistus, dirbančius biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Tai būtų palengvinimas korupcines bylas tiriantiems STT pareigūnams (projektas rengtas kartu su jais), nes dabartinis chaosas palankus siekiantiems nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, ir žingsnis link didesnio skaidrumo tose srityse, kurios šiandien egzistuoja be atskaitomybės visuomenei, korupcinio slaptumo sąlygomis. Projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1109930

Seimo 2015 m. rudens sesijos metu Naglio Puteikio pateiktos ir/ar įgyvendintos teisinės iniciatyvos

2015-12-14 N. Puteikis įregistravo profesinės sąjungos „Solidarumas“ inicijuotą pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai naujai Darbo kodekso redakcijai (Nr. XIIP-3234), kurio tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, užkertant kelią nesąžiningoms manipuliacijoms sudarant kolektyvines sutartis. Dabar galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys, tačiau ji nėra įtraukta į naujos redakcijos projektą. Dalį darbdavių tokios nuostatos nebuvimas gali paskatinti manipuliuoti, kuriant jiems palankias profesines sąjungas ir su jomis sudarant darbuotojams nepalankias kolektyvines sutartis, kurių nebūtų galima sudaryti su kitomis, nepriklausomomis profesinėmis sąjungomis. Todėl N. Puteikis siūlo grąžinti šią nuostatą į projektą, papildant 195 straipsnį 6 dalimi. Pasiūlymą rasite ČIA.

2015-11-23 N. Puteikis įregistravo papildytą pasiūlymą Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pataisų projektui, pagrįsdamas, kad sprendimas nuimti mokesčių naštą nuo MMA neviršijančių pajamų apsunkintų ekonomiką mažiau, nei vyriausybės siūlomi sprendimai, būtų naudingesnis mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir sveikesnis visai sistemai: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1097067&p_tr2=2

2015-11-11 ir 12 d. d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo AB „Švyturys“ profesinės sąjungos inicijuotus pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Darbo kodekso naujos redakcijos projektui (Nr. XIIP-3234), kurių tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, panaikinant jų teises iš esmės pažeidžiančias nuostatas ir sustiprinant garantijas, užtikrinančias silpnesnės darbo santykių šalies interesų apsaugą. Be kitų dalykų, siūloma supaprastinti streikų organizavimą, nes ši teisė, pripažįstama visame civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje yra paversta fikcija. Pasiūlymus rasite ČIA ir ČIA, N. Puteikio ir AB „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininko Raimondo Tamošausko komentarus ČIA.

2015-10-28 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą papildyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Darbo kodekso naujos redakcijos projektą XIIP-3234, nustatant, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau apie tai: Naglis Puteikis siūlo naujajame Darbo kodekse nustatyti, kad MMA negali būti mažesnė nei pusė vidutinio darbo užmokesčio

2015-10-20 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pataisų projektui Nr. XIIP-3654, siūlydamas susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos. Daugiau apie tai skaitykite čia: Seimas spręs dėl Naglio Puteikio pasiūlymo neapmokestinti minimalios mėnesinės algos. Taip pat Naglis Puteikis įregistravo analogišką pasiūlymą grupės Liberalų sąjūdžio narių įregistruotam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XII-3571, nurodydamas, kad liberalų pasiūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį susieti su konkrečia suma atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet  rinkiminiai politinių partijų interesai. „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios algos susiejimas depolitizuotų šiuos klausimus, būtų žengtas žingsnis nuo socialiai neatsakingų rinkiminių žaidimų link socialiai atsakingos politikos.“, – pažymėta Naglio Puteikio pasiūlyme.

2015-10-20 Seimas po pateikimo pritarė Naglio Puteikio įregistruotam Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3533). (Daugiau: Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau.)

2015-09-23 Naglis Puteikis Seime įregistravo įstatymo pataisą, kurią priėmus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų toks pat, kaip minimali mėnesinė alga, įstatymo projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078839. Žurnalisto Dano Nagelės publikaciją apie tai rasite čia: Ir skurstantys nori gyventi, pokalbį su Rasa Žemaite, kurios atstovaujamas Nacionalinis aktyvių mamų sambūris seniai kalba apie būtinybę reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, nes yra neproporcingai apmokestintos minimalios pajamos, čia: „Su Rasa Žemaite: kodėl skursta Lietuvos vaikai ir kaip iš socialinio modelio „pradingo“ mokesčių reforma“.

Prieš Seimui 2015-09-22 balsuojant dėl valdančiųjų pateiktų rezoliucijų, kuriomis vyriausybei siūloma padidinti minimalią mėnesinę algą, Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymus, kuriuos priėmus būtų užtikrinta, kad šie pinigai tikrai pasieks žmonių kišenes, o ne dar kartą papildys biudžetą – nes padidinus MMA iš jos bus daugiau išskaičiuojama įmokų ir mokesčių. Deja, rezoliucijos priimtos be šių pasiūlymų, kuriuos rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078222

Bausmes pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems visoje šalyje paskelbus bado akciją, Naglis Puteikis išklausė jų skundus ir reaguodamas į dalį pagrįstai keliamų problemų 2015-09-15 įregistravo Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisas, kurių projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1075991. Įregistravus šias pataisas, nuteistieji bado akciją nutraukė. Teisingumo ministrui nesprendžiant problemos, Naglis Puteikis paragino jį tai daryti: Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau.

*******

Seimo 2014 m. rudens sesijos metu Naglio Puteikio pateiktos ir/ar įgyvendintos teisinės iniciatyvos

2014-12-09 Seimas po pateikimo pritarė (balsavimo rezultatai čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-19591) Naglio Puteikio pateiktam Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma panaikinti teisinį absurdą, trukdantį gyventojams pasinaudoti teise atjungti savo butą nuo centrinio šildymo, ir užkertamas kelias šilumininkams reikalauti tariamų „skolų“ už tai, ko vartotojai nesuvartojo (aiškinamasis raštas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478033). Seimo valdyba paprašė vyriausybės pateikti išvadas dėl šio projekto: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90ab16b086bd11e481c9c95e73113964

2014-12-04 Seimas pakoregavo 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektą, pritardamas grupės Seimo narių pasiūlymui dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio: nuo 2015 m. liepos kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai padidės 260 Lt „ant popieriaus“ (balsavimo rezultatai čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-19460). Prie šios pataisos prisidėjo ir Naglis Puteikis, pateikęs pasiūlymą biudžeto projekte sumažinti valdymo išlaidas 10 procentų ir sutaupytus 82 mln. Lt skirti kultūros, socialiniams ir švietimo darbuotojams (daugiau skaitykite publikacijoje Pasiūlymas: sumažinti valstybės valdymo išlaidas, padidinti kultūros, socialinių, švietimo darbuotojų atlyginimus). Vyriausybė šiam pasiūlymui nepritarė, o Seime vykstant balsavimui dėl biudžeto Nagliui Puteikiui pasiūlyta sujungti jį su grupe Seimo narių, kurie siūlė mažesne suma, t. y. 17 mln. litų, padidinti algas mažesnei grupei – kultūros ir meno darbuotojams. „Matydamas, kad absoliuti dauguma Seimo narių pasiūlymų, kuriems nepritaria Vyriausybė, atmetami (tokiu atveju reikia ne salėje esančios daugumos, o daugiau kaip pusės Seimo, t. y. 71), sutikau su tokiu kompromisu ir pavyko surinkti net 82 balsus „už“ – nuo kitų metų liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojams algos didės 260 Lt „ant popieriaus“, – taip pataisos priėmimo aplinkybes savo bloge paaiškino Naglis Puteikis.

2014-11-06 Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų panaikinti apribojimai, varžantys valstybės institucijų ir piliečių teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pataisos parengtos reaguojant į kritinę padėtį viešojo intereso gynimo srityje, apie kurią liudija tiek sistemingos prokuratūros nesėkmės tiriant rezonansines bylas, pradėtas dėl galimo stambaus masto viešųjų finansų iššvaistymo ir išgrobstymo, tiek faktai, pateikti 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ (daugiau skaitykite publikacijoje „Piliečiams ir institucijoms – realias teises ginti viešąjį interesą“; įstatymų projektų aiškinamieji raštai: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486850; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486843).

2014-10-31 išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą, pripažino, kad 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, nustatantys pastato ar patalpų šildymo būdo pakeitimo tvarką, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis LVAT sprendimas padės daugybei žmonių — pirmiausia tiems, kurie šiuo metu teismuose ginasi nuo nepagrįstų šilumininkų reikalavimų. Daugiau skaitykite publikacijoje „LVAT sprendimas padės kovoti su rubikonine baudžiava“, o LVAT sprendimas paskelbtas čia.

2014-09-19 Naglis Puteikis Seime įregistravo Civilinio proceso ir Darbo kodeksų pataisas, kurios užkirstų kelią pilnu krūviu dirbančių, bet ties skurdo riba ar net gerokai žemiau jos gyvenančių žmonių žlugdymui, kai iš darbo užmokesčio leidžiama skolų padengimui išskaičiuoti 50 ar daugiau procentų, paliekant žmogui pragyvenimui akivaizdžiai nepakankamą, už oficialią skurdo ribą dvigubai mažesnę sumą (Daugiau skaitykite publikacijoje „Naglis Puteikis siūlo keisti įstatymus, dėl kurių dirbantys žmonės verčiami skursti“;  aiškinamieji raštai: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482513).