Teisinės iniciatyvos

2017-04-04 Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-4370(2)), kurį priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, būtinos skolininko minimaliam išgyvenimui. Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793. Išsamiau: http://puteikis.lt/seimas-po-pateikimo-pritare-n-puteikio-pasiulymui-apsaugoti-zmogaus-isgyvenimui-butina-pinigu-suma/

2017-04-04 Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-283), kurį priėmus būtų padidintas daugiau nei dešimtmetį nekeistas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25794. Išsamiau: http://puteikis.lt/seimas-po-pateikimo-pritare-n-puteikio-pasiulymui-padidinti-riba-kai-leidziama-isvarzyti-paskutini-gyvenamaji-busta/

2017-02-17 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pataisą, kuria siūlo nustatyti, kad neapmokestinamasis pajamų dydis yra lygus minimalios algos dydžiui, t. y., minimali alga visai neapmokestinama (projektą rasite čia). Taip būtų nutraukta ilgametė socialiai neatsakingos politikos tradicija, kai apmokestinamos darbo pajamos, kurių dydis ne visada yra pakankamas net minimalių įprastinių poreikių patenkinimui ir kurios neužtikrina oraus pragyvenimo, taip pasmerkiant dirbančius žmones ir jų šeimas skurdui. Be to, NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu.

Šiuo projektu N. Puteikis tęsia 2012-2016 m. Seimo kadencijos metu savo pradėtą iniciatyvą, kurią vėliau „pasigavo“ įvairios politinės partijos (liberalai, darbiečiai), teikusios analogiškus projektus ir pasiūlymus, bet kuri taip ir liko neįgyvendinta, pasitenkinus tik laikinu skurstančių samdinių padėties pagerinimu.

„Šios kadencijos Seimas 1-ojoje sesijoje priėmė įstatymo projektą, kuriuo padidino mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, tačiau nesiryžo įstatymu susieti minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio, įtvirtinant principą, kad minimalus atlyginimas yra visiškai neapmokestinamas. Todėl šiuo metu vis dar tęsiama socialiai neatsakinga politika, kai iš minimalios algos išskaičiavus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas žmogui liekančios disponuojamosios pajamos yra vargiai pakankamos įprastinių poreikių patenkinimui ir neužtikrina oraus pragyvenimo.“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte, kurį rasite čia.

Esant tokiam minimaliosios algos dydžiui, kaip dabar (380 Eur) dėl NPD sulyginimo su MMA gyventojo pajamos „į rankas“ maksimaliai padidėtų iki 10,50 eurų per mėnesį. Taip pat padidėtų riba, kai taikomas NPD: šiuo metu jis taikomas, jeigu gyventojo pajamos neviršija 1 000 eurų per mėnesį, o NPD sulyginus su dabartiniu MMA dydžiu, NPD būtų taikomas, jei pajamos neviršytų 1140 Eur per mėnesį.

NPD susiejimas su MMA turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį mažinant skurdą.

2017-01-23 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pataisą, kurią priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, kuri būtina skolininko minimaliam išgyvenimui. N. Puteikis siūlo nustatyti, kad neliečiama būtų lėšų dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Šiuo metu išieškoti leidžiama iš bet kokio dydžio pajamų, pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Priėmus šį projektą, turėtų būti periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose – t. y., turėtų būti nustatyta, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aiškinamąjį raštą rasite čia.

2017-01-09 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur, ir ši suma nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį… Projektas parengtas talkinant pro bono skurstantiems žmonėms teisines paslaugas neretai teikiantiems teisininkams, klaipėdiečiui Arvydui Ekčiui ir vilniečiui Pauliui Markevičiui. Aiškinamąjį raštą, kuriame pateikti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus bei naujosios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vertinimai, rasite čia.

*******

2016-09-27 N. Puteikis įregistravo dar kelis pasiūlymus, kurių tikslas – sumažinti žalą, kurią Lietuvos visuomenei gali padaryti Seimo daugumos priimtos Darbo kodeksas. N. Puteikis siūlo: nustatyti minimalų apmokėjimo dydį už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų ar padidinamas darbo mastas, nes pagal dabartinį reglamentavimą darbdavys už tokį darbą galės mokėti tik simboliškai padidintą užmokestį ir nebus motyvuotas gerinti darbo sąlygas; pailginti įspėjimo apie darbo grafiko pakeitimą terminą iki 14 darbo dienų (vietoje 5 darbo dienų, kaip priimtame įstatyme); 2) atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją vos prieš dvi darbo dienas; 3) įtvirtinti pareigą suderinti darbo grafiko pakeitimus su darbuotojų atstovais, kolektyvinėse sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse nustatant atvejus, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo; 4) nustatyti, kad darbo grafikų derinimo tvarka turi būti suderinta su darbuotojų atstovais, bet neišskirti, kaip yra priimtame įstatyme, įmonėje veikiančios darbo tarybos, nes šios tarybos yra tik vienas iš galimų darbuotojų atstovų, dažnoje įmonėje jų visai nėra, todėl jų išskyrimas yra nepagrįstas ir ydingas. N. Puteikio pasiūlymus rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1180407&p_tr2=2

2016-09-22 ir 09-23: reaguodamas į grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos priimta nauja Darbo kodekso redakcija, Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo kelias teisines iniciatyvas, kurių tikslas – minimizuoti žalą, kurią gali padaryti šis Seimo darbo brokas. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4737 N. Puteikis siūlo nustatyti, kad naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų ne nuo 2017 m., bet nuo 2018 m. pradžios, kad per tą laiką būtų galima jį deramai patobulinti ir užtikrinti darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, interesų apsaugą. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, tuo atveju, jei naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų jau artimiausiu metu, tai turėtų ypač neigiamų pasekmių: liberalizavus darbo rinką, bet neužtikrinus darbuotojų socialinio saugumo, būtų iš esmės pažeistas darbuotojų ir darbdavių jėgų balansas, tai dar labiau padidintų socialinę įtampą, pablogintų jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį ir suteiktų dar didesnį pagreitį emigracijai. Apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė: „Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti. Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“ (žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/). Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų (žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693). Šių grėsmių akivaizdoje, kaip pažymi Naglis Puteikis, būtų visiškai neatsakinga leisti nuo 2017 m. pradžios įsigalioti Seimo daugumos priimtam įstatymui, kurį galima vertinti kaip įstatymų leidybos broką, net jei būtų priimtos šiuo metu karštligiškai, paskubomis teikiamos jo pataisos – Darbo kodeksą būtina tobulinti atsakingai, o priimti tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas. Taip pat Naglis Puteikis, atsižvelgęs į AB „Švyturys“ darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyvą, įregistravo kelis pasiūlymus Irenos Šiaulienės, Kęstučio Daukšio ir kitų naująją Darbo kodekso redakciją stūmusių valdančiųjų siūlomoms įstatymo pataisoms – N. Puteikis siūlo nustatyti didesnius išeitinių išmokų dydžius, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, ilgesnį įspėjimo terminą, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, taip pat darbuotojų interesus atitinkančią darbo grafiko pakeitimų derinimo tvarką, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tie išeitinių išmokų dydžiai, kuriuos priimtame Darbo kodekse numatė ir dabar siūlo valdantieji, atrodo ypač ciniškai, žinant, kad Seimo nariams ir karjeros valstybės tarnautojams išeitinių išmokų dydžiai nesikeičia – pažymi Naglis Puteikis. Daugiau čia: Būtina užkardyti grėsmes, kurias Lietuvos visuomenei kelia Seimo daugumos priimtas Darbo kodeksas.

2016-07-08 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 737 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4497, siūlydamas įtvirtinti draudimą išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Analogišką pasiūlymą, kuriuo siekiama apsaugoti esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui būtiną pajamų dalį, N. Puteikis buvo įregistravęs ir kitam įstatymo projektui, dėl kurio Seimas balsavo 2016-06-29 (žr. žemiau).

2016-06-29 Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIP-3242(2) nustatyti, kad negalima išieškoti iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos statistikos departamento skelbiamos mažiausios pinigų sumos, reikalingos įprastiniams poreikiams patenkinti, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Seimo salėje svarstant šį pasiūlymą kilo esminė diskusija dėl būtinybės keisti dabartinį reglamentavimą, dėl kurio mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tarp jų ir neįgaliesiems, vykdant išieškojimą nepaliekama lėšų net pačiam minimaliausiam išgyvenimui. Ministras J. Bernatonis pažadėjo šią situaciją spręsti taisydamas antstolių Vykdymo instrukciją. Už N. Puteikio pasiūlymą apsaugoti esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui būtiną pajamų dalį balsavo 29, prieš – 4, susilaikė – 64. Vardinius balsavimo rezultatus rasite čia. Pažymėtina, kad per išvakarėse vykusį Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas panašus N. Puteikio pasiūlymas, jam nebuvo suteiktas žodis, komitetas dėl pasiūlymo nebalsavo, o pats posėdis buvo surengtas nesilaikant Seimo statute nustatytų terminų ir tvarkos, informuojant apie posėdį likus ne 2 darbo dienoms, kaip nustatyta, o 4,5 darbo valandoms. Dėl šios priežasties komiteto posėdyje negalėjo dalyvauti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, pareiškusio pritarimą N. Puteikio pasiūlymui, atstovai. Pažeidžiant Seimo statuto reikalavimus tą pačią dieną, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, šio projekto svarstymas buvo įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, nors pagal statutą tai buvo galima daryti tik praėjus 72 valandoms. Reaguodamas į šiuos pažeidimus, N. Puteikis pateikė skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, prašydamas panaikinti 2016-06-28 Seimo posėdžio metu vykusius balsavimus ir perbalsuoti. Jei šis prašymas būtų patenkintas, Seimas dar kartą svarstytų projektą, o kartu su juo ir pasiūlymą apsaugoti nuo išieškojimo pajamų dalį, būtiną esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui.

2016-06-29 Seimo narys Naglis Puteikis priėmimo stadijoje įregistravo pasiūlymą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektui, kurį itin kritiškai įvertino Lietuvos dailės istorikų draugija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, paraginusios Seimą nepritarti šiam įstatymui, kuris gali labai pabloginti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šiandien Seimo nariams išsiųstą dar vieną Lietuvos dailės istorikų draugijos kreipimąsi rasite čia, o čia galite paskaityti, kodėl Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina nepriimti šio projekto ir vertina jį kaip iš esmės ydingą. Nepaisant šių perspėjimų, Seimo dauguma forsuoja įstatymo priėmimą – jis numatytas birželio 30 d. posėdžio darbotvarkėje.

2016-05-06 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatyta papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį nuostata, kad negalima išieškoti iš asmens išgyvenimui būtinos pajamų dalies, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės aglos: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1145639; aiškinamasis raštas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1145642

2016-05-03 Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. nustatyti, kad negalima išieškoti iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, jei tai yra vienintelės asmens pajamos. Daugiau: Būtina uždrausti išieškoti iš pajamų dalies, būtinos išgyvenimui

2016-01-08 N. Puteikis kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo  projektą, kurį priėmus būtų nustatyta griežtesnė deklaravimo tvarka, o antstoliai ir kiti atskirų piliečių bei visos valstybės gyvenime labai svarbūs asmenys pirmą kartą turėtų deklaruoti realią turto vertę, o ne nuo lubų nurašytas fantazijas. Be to, būtų išplėstas turto deklaracijas teikti privalančių asmenų sąrašas, įtraukiant į jį, be kitų, ir advokatus, bankroto administratorius, taip pat gydytojus, odontologus ir farmacijos specialistus, dirbančius biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Tai būtų palengvinimas korupcines bylas tiriantiems STT pareigūnams (projektas rengtas kartu su jais), nes dabartinis chaosas palankus siekiantiems nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, ir žingsnis link didesnio skaidrumo tose srityse, kurios šiandien egzistuoja be atskaitomybės visuomenei, korupcinio slaptumo sąlygomis. Projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1109930

Seimo 2015 m. rudens sesijos metu Naglio Puteikio pateiktos ir/ar įgyvendintos teisinės iniciatyvos

2015-12-14 N. Puteikis įregistravo profesinės sąjungos „Solidarumas“ inicijuotą pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai naujai Darbo kodekso redakcijai (Nr. XIIP-3234), kurio tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, užkertant kelią nesąžiningoms manipuliacijoms sudarant kolektyvines sutartis. Dabar galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys, tačiau ji nėra įtraukta į naujos redakcijos projektą. Dalį darbdavių tokios nuostatos nebuvimas gali paskatinti manipuliuoti, kuriant jiems palankias profesines sąjungas ir su jomis sudarant darbuotojams nepalankias kolektyvines sutartis, kurių nebūtų galima sudaryti su kitomis, nepriklausomomis profesinėmis sąjungomis. Todėl N. Puteikis siūlo grąžinti šią nuostatą į projektą, papildant 195 straipsnį 6 dalimi. Pasiūlymą rasite ČIA.

2015-11-23 N. Puteikis įregistravo papildytą pasiūlymą Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pataisų projektui, pagrįsdamas, kad sprendimas nuimti mokesčių naštą nuo MMA neviršijančių pajamų apsunkintų ekonomiką mažiau, nei vyriausybės siūlomi sprendimai, būtų naudingesnis mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir sveikesnis visai sistemai: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1097067&p_tr2=2

2015-11-11 ir 12 d. d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo AB „Švyturys“ profesinės sąjungos inicijuotus pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Darbo kodekso naujos redakcijos projektui (Nr. XIIP-3234), kurių tikslas – apginti samdomų darbuotojų interesus, panaikinant jų teises iš esmės pažeidžiančias nuostatas ir sustiprinant garantijas, užtikrinančias silpnesnės darbo santykių šalies interesų apsaugą. Be kitų dalykų, siūloma supaprastinti streikų organizavimą, nes ši teisė, pripažįstama visame civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje yra paversta fikcija. Pasiūlymus rasite ČIA ir ČIA, N. Puteikio ir AB „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininko Raimondo Tamošausko komentarus ČIA.

2015-10-28 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą papildyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Darbo kodekso naujos redakcijos projektą XIIP-3234, nustatant, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau apie tai: Naglis Puteikis siūlo naujajame Darbo kodekse nustatyti, kad MMA negali būti mažesnė nei pusė vidutinio darbo užmokesčio

2015-10-20 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pataisų projektui Nr. XIIP-3654, siūlydamas susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos. Daugiau apie tai skaitykite čia: Seimas spręs dėl Naglio Puteikio pasiūlymo neapmokestinti minimalios mėnesinės algos. Taip pat Naglis Puteikis įregistravo analogišką pasiūlymą grupės Liberalų sąjūdžio narių įregistruotam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XII-3571, nurodydamas, kad liberalų pasiūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį susieti su konkrečia suma atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet  rinkiminiai politinių partijų interesai. „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios algos susiejimas depolitizuotų šiuos klausimus, būtų žengtas žingsnis nuo socialiai neatsakingų rinkiminių žaidimų link socialiai atsakingos politikos.“, – pažymėta Naglio Puteikio pasiūlyme.

2015-10-20 Seimas po pateikimo pritarė Naglio Puteikio įregistruotam Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3533). (Daugiau: Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau.)

2015-09-23 Naglis Puteikis Seime įregistravo įstatymo pataisą, kurią priėmus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų toks pat, kaip minimali mėnesinė alga, įstatymo projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078839. Žurnalisto Dano Nagelės publikaciją apie tai rasite čia: Ir skurstantys nori gyventi, pokalbį su Rasa Žemaite, kurios atstovaujamas Nacionalinis aktyvių mamų sambūris seniai kalba apie būtinybę reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, nes yra neproporcingai apmokestintos minimalios pajamos, čia: „Su Rasa Žemaite: kodėl skursta Lietuvos vaikai ir kaip iš socialinio modelio „pradingo“ mokesčių reforma“.

Prieš Seimui 2015-09-22 balsuojant dėl valdančiųjų pateiktų rezoliucijų, kuriomis vyriausybei siūloma padidinti minimalią mėnesinę algą, Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymus, kuriuos priėmus būtų užtikrinta, kad šie pinigai tikrai pasieks žmonių kišenes, o ne dar kartą papildys biudžetą – nes padidinus MMA iš jos bus daugiau išskaičiuojama įmokų ir mokesčių. Deja, rezoliucijos priimtos be šių pasiūlymų, kuriuos rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078222

Bausmes pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems visoje šalyje paskelbus bado akciją, Naglis Puteikis išklausė jų skundus ir reaguodamas į dalį pagrįstai keliamų problemų 2015-09-15 įregistravo Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisas, kurių projektą rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1075991. Įregistravus šias pataisas, nuteistieji bado akciją nutraukė. Teisingumo ministrui nesprendžiant problemos, Naglis Puteikis paragino jį tai daryti: Teisingumo ministerija negirdi ne tik antstolių kankinamų bėdžių aimanų, bet ir kalinių prašymų elgtis žmoniškiau.

*******

Seimo 2014 m. rudens sesijos metu Naglio Puteikio pateiktos ir/ar įgyvendintos teisinės iniciatyvos

2014-12-09 Seimas po pateikimo pritarė (balsavimo rezultatai čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-19591) Naglio Puteikio pateiktam Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma panaikinti teisinį absurdą, trukdantį gyventojams pasinaudoti teise atjungti savo butą nuo centrinio šildymo, ir užkertamas kelias šilumininkams reikalauti tariamų „skolų“ už tai, ko vartotojai nesuvartojo (aiškinamasis raštas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478033). Seimo valdyba paprašė vyriausybės pateikti išvadas dėl šio projekto: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90ab16b086bd11e481c9c95e73113964

2014-12-04 Seimas pakoregavo 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektą, pritardamas grupės Seimo narių pasiūlymui dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio: nuo 2015 m. liepos kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai padidės 260 Lt „ant popieriaus“ (balsavimo rezultatai čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-19460). Prie šios pataisos prisidėjo ir Naglis Puteikis, pateikęs pasiūlymą biudžeto projekte sumažinti valdymo išlaidas 10 procentų ir sutaupytus 82 mln. Lt skirti kultūros, socialiniams ir švietimo darbuotojams (daugiau skaitykite publikacijoje Pasiūlymas: sumažinti valstybės valdymo išlaidas, padidinti kultūros, socialinių, švietimo darbuotojų atlyginimus). Vyriausybė šiam pasiūlymui nepritarė, o Seime vykstant balsavimui dėl biudžeto Nagliui Puteikiui pasiūlyta sujungti jį su grupe Seimo narių, kurie siūlė mažesne suma, t. y. 17 mln. litų, padidinti algas mažesnei grupei – kultūros ir meno darbuotojams. „Matydamas, kad absoliuti dauguma Seimo narių pasiūlymų, kuriems nepritaria Vyriausybė, atmetami (tokiu atveju reikia ne salėje esančios daugumos, o daugiau kaip pusės Seimo, t. y. 71), sutikau su tokiu kompromisu ir pavyko surinkti net 82 balsus „už“ – nuo kitų metų liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojams algos didės 260 Lt „ant popieriaus“, – taip pataisos priėmimo aplinkybes savo bloge paaiškino Naglis Puteikis.

2014-11-06 Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų panaikinti apribojimai, varžantys valstybės institucijų ir piliečių teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pataisos parengtos reaguojant į kritinę padėtį viešojo intereso gynimo srityje, apie kurią liudija tiek sistemingos prokuratūros nesėkmės tiriant rezonansines bylas, pradėtas dėl galimo stambaus masto viešųjų finansų iššvaistymo ir išgrobstymo, tiek faktai, pateikti 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ (daugiau skaitykite publikacijoje „Piliečiams ir institucijoms – realias teises ginti viešąjį interesą“; įstatymų projektų aiškinamieji raštai: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486850; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486843).

2014-10-31 išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą, pripažino, kad 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, nustatantys pastato ar patalpų šildymo būdo pakeitimo tvarką, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis LVAT sprendimas padės daugybei žmonių — pirmiausia tiems, kurie šiuo metu teismuose ginasi nuo nepagrįstų šilumininkų reikalavimų. Daugiau skaitykite publikacijoje „LVAT sprendimas padės kovoti su rubikonine baudžiava“, o LVAT sprendimas paskelbtas čia.

2014-09-19 Naglis Puteikis Seime įregistravo Civilinio proceso ir Darbo kodeksų pataisas, kurios užkirstų kelią pilnu krūviu dirbančių, bet ties skurdo riba ar net gerokai žemiau jos gyvenančių žmonių žlugdymui, kai iš darbo užmokesčio leidžiama skolų padengimui išskaičiuoti 50 ar daugiau procentų, paliekant žmogui pragyvenimui akivaizdžiai nepakankamą, už oficialią skurdo ribą dvigubai mažesnę sumą (Daugiau skaitykite publikacijoje „Naglis Puteikis siūlo keisti įstatymus, dėl kurių dirbantys žmonės verčiami skursti“;  aiškinamieji raštai: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482513).