Forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyviai paragino apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą

Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. spalio 23 d. surengto forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyvių kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindami apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą.

Jų priimtoje rezoliucijoje konstatuojama, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę. Jo pradžia Lietuvoje forumo dalyviai laiko kelias didelį rezonansą prieš dešimtmetį sukėlusias Vilniaus istorijas: milijoninį ieškinį, verslininkų iškeltą judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ dalyviams, protestavusiems prieš planus sunaikinti „Lietuvos“ kino teatrą kaip viešąją kultūros erdvę; vadinamąją „Baltijos ąžuolo“ bylą, kai buvo areštuotas butas pensininkų, teisme ginčijusių leidimą statyti daugiabutį viename Žirmūnų kieme, iškirtus medžius ir sunaikinus vaikų žaidimo aikštelę; 12 milijonų litų ieškinį vilniečiui, pasipriešinusiam „Teo LT“ pastato statybai Vilniuje pagal, kaip vėliau nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus. Forumo dalyvių manymu, nauji strateginių bylų atvejai yra: 50 000 eurų dydžio ieškinys asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, kurį iškėlė paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių Dominikonų ansamblio su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ketinusi vystyti UAB „Orkela“; ieškinys, kurį Vilniaus Senamiesčio bendruomenei iškėlė daugiabučius namus Misionierių ansamblyje statanti UAB „Misionierių namai“, reikalaujanti uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai.com“; Kauno m. savivaldybės bylinėjimasis su advokato Sauliaus Dambrausko atstovaujamais kauniečiais, kurie gynė nuo iškirtimo savo miesto medžius ir buvo už tai sulaikyti policijos pareigūnų.

Rezoliucijoje nurodoma, kad piliečiai persekiojami už viešąjį dalyvavimą sprendžiant ne tik kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus – forumo dalyvių nuomone, strateginė byla yra ir ieškinys, verslininkų iškeltas skandalingus faktus apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus paviešinusiai Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei.

„Vertiname strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą kaip vieną iš reiškinių, kylančių iš bendresnės problemos, lemiančios piliečių susvetimėjimą su valstybe – nepakankamos piliečių įtraukties į valstybės valdymą, ribotų galimybių veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų reikalų ir ginti viešąjį interesą, kai jis pažeidžiamas. Todėl manome, kad esminiu politinės darbotvarkės prioritetu turėtų tapti didesnis piliečių įgalinimas, kurį būtina užtikrinti įvairiose srityse“, – nurodo forumo dalyviai.

Rezoliucijoje pažymima, kad strateginis bylinėjimasis ne tik daro žalą asmenims, prieš kuriuos yra nukreiptas, bet ir silpnina demokratiją, nes atgraso piliečius nuo dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus ir neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimą persekioti už kritiką (33 straipsnis).

Forumo dalyvių vertinimu, šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankama apginti į viešąjį dalyvavimą įsitraukusius asmenis nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, nes leidžia įvelti į ilgai trunkantį teisminį procesą, kurio metu piliečiai atsiduria nelygiavertėje padėtyje su bylinėjimosi iniciatoriais, nes neturi galimybės skirti savo gynybai tokių lėšų, kokias į šias bylas investuoja verslininkai ar valdžios institucijos, o teismui nustačius piktnaudžiavimą skiriamos baudos nėra pakankamo dydžio, kad atgrasytų nuo strateginio bylinėjimosi, be to, jos nekompensuotų nepagrįstai persekiotiems piliečiams jų patirtos moralinės žalos.

Todėl rezoliucijai pritarę forumo dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministerijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, ragindami inicijuoti atskirą įstatymą dėl strateginių ieškinių prieš visuomenę užkardymo arba kitus teisinio reglamentavimo pakeitimus, atgrasančius nuo strateginio bylinėjimosi ir suteikiančius didesnę apsaugą asmenims, prieš kuriuos jis inicijuojamas.

Taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paprašyta imtis veiksmų labiau įgalinti piliečius ginti viešąjį interesą: inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, vien tuo pagrindu, jog nėra įrodyta subjektinė ieškovo reikalavimo teisė; inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš ieškovo, jeigu teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuoja, jog ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą (bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo viešojo intereso gynimo bylose galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta ieškovą piktnaudžiavus procesine teise); supaprastinti biurokratinę pareiškimo formą, kurią privalo pasirašyti ne mažiau nei dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškiančių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui pagal Grupės ieškinio procedūras (tokio pareiškimo formos pavyzdį, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 4413 2 d. 1 punkte, tvirtina teisingumo ministras).

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetai paprašyti inicijuoti prie Seimo nuolat veikiantį, iš nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jų deleguotų teisininkų sudarytą Visuomeninį žmogaus teisių komitetą, kuris identifikuotų problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų ir teisminio proceso naudojimą piliečių persekiojimui dėl įsitikinimų ir valdžios sprendimų kritikos, bei inicijuotų jų sprendimą, bendradarbiaudamas su Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetais.

Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją ir kitas vystytojus vienijančias organizacijas forumo dalyviai pakvietė pareikšti poziciją dėl socialiai neatsakingo kai kurių verslininkų elgesio, inicijuojant strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą.

Pridedame rezoliucijos tekstą su jai pritarusių piliečių sąrašu: 2018 10 23 forumo REZOLIUCIJA

2018 m. spalio 23 d. forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=mFNRWPiZzKc&feature=youtu.be&t=2269.

Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta 2018 m. spalio 10 d. analitinė apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“: AN_t_N_18_79 Visuomenė viešasis dalyvavimas apsauga nuo strateginio bylinėjimosi.

Švietimo ministrei pasiūlyta atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo

Švietimo ministrei pasiūlyta atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo

2018 m. spalio 11 d. Seime įvykusioje spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su Valerijumi Simuliku ir keturių gimnazijų vadovais, Seimo narys Naglis Puteikis pasiūlė švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei per savaitę atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo. Būtent tai, N. Puteikio įsitikinimu, per apsimestinius viešuosius pirkimus daro ministeriją aplipusios nežinia ar kam nors reikalingos nesuskaičiuojamos įstaigos, dubliuojančios ministerijos funkcijas. Be to, Seimo narys pažymi, kad ministrė kiršina mokytojus, nesugebėdama padidinti jiems algų, nors Seimas tam skyrė daug milijonų. „Jei ministrė pati neatsistatydins, pradėsiu rinkti jos interpeliacijai parašus, pradėdamas nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos“, – sakė N. Puteikis.

Nuoroda į spaudos konferencijos įrašą:

Nuoroda į kultūros istoriko, Vilniaus m. tarybos nario dr. Dariaus Kuolio įrašą socialiniame tinkle apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus:

Švilpiu ir aš, stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimusRugsėjo 20-ąją kartu su dar…

Posted by Darius Kuolys on 2018 m. Spalis 7 d., Sekmadienis

Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą

Į Seimo V (rudens) sesijos  darbų programą Naglio Puteikio prašymu įtraukti šie įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektai:

Dėl gyvybinių žmogaus interesų apsaugos, išieškant skolas:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1f6835e06e3711e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5441b7e9-9bcd-4860-b555-85682ef5d66b.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr. XIIIP-1593 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f37d88e06e3611e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=26975904-b24f-4309-94fd-7ae117b4fa42

Dėl konstitucinės piliečių teisės į taikius susirinkimus užtikrinimo:

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.  XIIIP-1595.

Dėl būtinybės keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje:

Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projektas Nr. XIIIP-1149.

Dėl visuomenės teisę į kultūros paveldą įtvirtinančios Faro konvencijos pasirašymo:

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos)“ projektas Nr. XIIIP-2456. Ši rezoliucija įregistruota atsižvelgiant į Kultūros ministerijos aktyvų vengimą įgyvendinti 2017 m. lapkričio 14 d. Seimo priimtą rezoliuciją, kuria Vyriausybė buvo pakviesta užtikrinti kuo greitesnį šios konvencijos pasirašymą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Nepaisant to, Kultūros ministerija informavo, kad tik 2019 m. „numato atlikti Nekilnojamojo kultūros paveldo teisės aktų atitikimo Faro konvencijai tyrimą“, o vėliau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biurą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama įvertinti šios konvencijos „pasirašymo ir ratifikavimo tikslingumą ir galimas rizikas, jeigu tokių būtų“. Todėl naujame Seimo rezoliucijos projekte yra nurodytas konkretus šios konvencijos priėmimo terminas.

 

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai kviečiami sutelkti pastangas įteisinti tarėjų institutą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, kviesdamas sutelkti politinę valią realiam veiksmui, kuris būtinas siekiant įteisinti tarėjų institutą – parengti Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektus.

Nors praėjo jau beveik dveji metai nuo tada, kai Seimas 2016 m. spalio 11 d. patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją ir 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė Vyriausybės programą, kurioje įrašytas ir įsipareigojimas įtvirtinti tarėjų institutą, jokių realių darbų dėl to nėra padaryta.

Atsakydami į Seimo nario iniciatyvas dėl greitesnio tarėjų instituto įteisinimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius priminė, kad šie darbai pajudės tik tada, kai/jei Seime bus įregistruotas ir sulauks pritarimo Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas.

N. Puteikis pažymi, kad siekiant kokybiško rezultato tokį atsakingą darbą, kaip Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektų parengimas, turėtų atlikti ne kuris nors vienas Seimo narys, bet grupė parlamentarų, suinteresuotų, kad būtų sukaupta politinė valia šį visuomenei svarbų klausimą spręsti jo daugiau neatidėliojant.

Todėl Seimo narys paprašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją sutelkti pastangas projektų parengimui ir aptarti šį klausimą frakcijos posėdyje.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija buvo panaikinta 1995 m. Iš esmės visose kitose Europos valstybėse ji yra ir sėkmingai užtikrina visuomenės dalyvavimą teisingumo procesuose.

Jei nebus leista kandidatuoti R. Paksui, Prezidento rinkimai bus nesąžiningi

Seimo narys Naglis Puteikis, paskelbęs apie savo kandidatavimą artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kreipiasi į politinio proceso dalyvius, ragindamas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti galimybę šiuose rinkimuose dalyvauti Rolandui Paksui.

N. Puteikis primena, kad daugiau nei 10 metų Lietuva nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo leisti R. Paksui dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, o tokia praktika prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui kandidatuoti pažeidžia Jungtinių Tautų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

„Būdamas pretendentu į kandidatus Prezidento rinkimuose, noriu atkreipti visų kitų pretendentų dėmesį, kad negarantavus piliečiams teisės balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, patys rinkimai nebus sąžiningi“, – pažymi N. Puteikis.

Todėl jis kreipiasi į visus, pretenduojančius kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose, prašydamas juos viešai paraginti Seimą kuo greičiau priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą, kuri būtina siekiant išspręsti problemą, o jei ši pataisa nebūtų priimta – paraginti Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaryti galimybę R. Paksui kandidatuoti.

„Taip pat kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, prašydamas sudaryti galimybę Rolandui Paksui kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Tegul sprendimus priima rinkėjai“, – kviečia N. Puteikis.

Paslaugas koncernui „MG Baltic“ teikusį E. Vaitekūną pasiūlyta visai atleisti iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.

2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo“.

Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<…> Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui. Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus. <…>“.

N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.

Vyriausybei siūloma nedelsiant suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę ne ginčo tvarka išieškoti teismui neapskųstas administracines baudas

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Lietuvos Respublikos Seime, kviesdamas pareikšti politinę valią inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) būtų suteikta teisė pačiai, be antstolių įsikišimo, išieškoti paskirtas administracines baudas iš lėšų, esančių bankų sąskaitose.

Tai, Seimo nario įsitikinimu, yra būtina norint išspręsti jau daug metų visuomenės pasipiktinimą keliančią problemą, kai antstoliams išieškant nedideles administracines baudas, paskirtas, pvz., už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, išieškoma suma padidėja dešimtis kartų, tapdama nusižengusiam žmogui neadekvačiai didele finansine našta. Vienas iš tokių pavyzdžių – žiniasklaidos neseniai aprašytas atvejis, kai išieškodama šešiolikmečiui paskirtą 8 eurų baudą antstolė nuo sąskaitos, į kurią tėvai perveda dienpinigius, nurašė 53 eurus, tėvams apie tai net nežinant (https://m.delfi.lt/pilietis/naujienos/article.php?id=78869505).

„Manau, kad tokia dabartinė sistema, kai nedidelės, už mažus nusižengimus paskirtos baudos įsikišus antstoliams virsta didžiulėmis sumomis, kurios pagrįstai kelia piliečių pasipiktinimą dėl sankcijos neadekvatumo, o socialiai pažeidžiamus asmenis tik dar giliau įklampina į skolas, mažindamos viltį jų atsikratyti ir tuo pačiu motyvaciją stengtis, yra socialiai neteisinga ir žalinga valstybei, o naudinga tik antstoliams, gaunantiems didžiulius pelnus“, – pažymi N. Puteikis, nurodydamas, kad 2017 metais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, „vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos (pajamos atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, kurias antstolis gali atskaityti vadovaudamasis gyventojų mokamus mokesčius reguliuojančiais teisės aktais) per mėnesį buvo 10 258 Eur“.

Seimo nario vertinimu, tokios ydingos praktikos toleravimas dar labiau nesuprantamas, matant sėkmingai veikiantį kitokį modelį, kai VMI ir SODRA pačios, be antstolių įsikišimo, nusirašo nuo sąskaitų mokesčių nepriemokas.

Kreipimesi primenama, kad prieš šešerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavo suteikti VMI teisę pačiai išieškoti paskirtas baudas iš lėšų, esančių banko sąskaitose – tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu patvirtintos Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcijos 25 punkte, tačiau pasikeitus politinei valdžiai jis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 422, išbraukiant atitinkamą nuostatą.

„Manau, visiškai akivaizdu, kad galimybės spręsti šiame rašte nurodytą problemą priklauso tik nuo politinės valios, todėl prašau prisiimti politinį įsipareigojimą pakeisti teisės aktus, suteikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę išieškoti paskirtas administracines baudas iš lėšų, esančių bankų sąskaitose, ir inicijuoti tam būtinus darbus“, – kviečia Seimo narys.

Premjero stumiama mokesčių reforma įžūliai išduoda rinkėjus, jeigu ketvirtadienį ji bus patvirtinta, pasitrauksiu iš „valstiečių” frakcijos ir steigsiu nepriklausomą centro frakciją Seime

Šeštadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos centro partijos (LCP) suvažiavime pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis oficialiai paskelbė, kad ketina palikti „valstiečių“ frakciją ir steigti naują nepriklausomą centro frakciją, jei šį ketvirtadienį Seimas pritartų Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai.

„Nebeįmanoma ramiai žiūrėti į mokesčių įstatymų projektus, kurie kuriami finansinių koncernų kabinetuose. Premjeras ir finansų ministras teikia ir stumia tokius įstatymus, tarsi būtų patys didžiausi liberalai – jie labiausiai gina tik turtingųjų interesus, o paprasti žmonės jiems neberūpi. Lietuvos centro partijos lyderis sakė, jog priėmus Vyriausybės siūlomas mokesčių pataisas, atsirastų būtinybė Seime rastis frakcijai, kurios svarbiausias tikslas būtų biudžeto pajamų ir eilinių žmonių algų, pensijų ir kitų išmokų didinimas iki kaimyninių šalių ir ES vidurkio. Jei surinktume tiek įplaukų į biudžetą, kiek Estija – 34 proc. nuo BVP, tai Lietuvos biudžete atsirastų 1,5 milijardo eurų daugiau, nei yra dabar. To  užtektų viešojo sektoriaus poreikių patenkinimui ir kitų dirbančiųjų ir pensininkų pajamų pakėlimui iki kaimyninių valstybių lygio. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo biudžeto pajamas mažinti 1 milijardu, iš jų 250 mln. eurų sumažėtų „Sodros“ biudžetas – nebūtų iš ko didinti pensijas“, – aiškino N. Puteikis.

„Dabartiniai Seimo valdantieji į rinkimus ėjo ir juos laimėjo sakydami, kad atstovaus eiliniams Lietuvos žmonėms ir gins jų interesus, todėl ir prisijungiau prie „valstiečių“ frakcijos, deja, šiandien Vyriausybės stumiami įstatymai vis labiau rodo, kad kryptis radikaliai pasikeitė, nes atstovaujamas ir ginamas stambusis finansinis kapitalas – privatūs pensijų fondai, antstoliams ir toliau taikomos mokesčių lengvatos, tarsi jie būtų smulkūs verslininkai, milijonieriai, išsimokantys dividendus, ir toliau mokėtų keliskart mažesnius mokesčius, nei eiliniai žmonės“, – kalbėjo Seimo narys, LCP pirmininku perrinktas N. Puteikis.

„Kad finansų ministras dirba ne daugumai dirbančiųjų ir ne pensininkų labui, o investicinių fondų pelnui, nė kiek nestebina, nes jis išeivis iš ten. Kad tą patį daro premjero patarėjas Lukas Savickas, taip pat nestebina, nes jis taip pat iš ten – iš Investuotojų forumo, kurio branduolį sudaro bankai ir jų bei kitos investicinės bendrovės. Bet kad 2 proc. iš „Sodros“, t. y. iš dabartinių ir būsimų pensininkų, nori atimti ir juos permesti investiciniams fondams buvęs „Caritas“ vienas iš vadovų, tai sukrečia: pas socialinės apsaugos ministrą Liną Kukuraitį patarėju dirbęs ir iš ten išstumtas viešąjį interesą ginantis ekonomistas Romas Lazutka liudija: „SADM pensijų skyrius dirba kaip privačių fondų valdytojų marketingo padalinys“. Laikas atšaukti šį ministrą. Finansų ministrą atšaukti bus sudėtingiau, nes spėju, kad jį pasiūlė bankai. Bandau prognozuoti, kad kol šie su ministrai dirbs, tol nebus įvykdyti priešrinkiminiai valstiečių pažadai dėl pensijų ir algų padidinimo bent jau iki Latvijos lygio, nors ten silpnesnė ekonomika ir mažesnis BVP vienam gyventojui. Nes bus toliau apkraustoma „Sodra“, nebus jokių progresinių mokesčių nuo visų pajamų, nebus nė vienu procentu priartėta prie kaimynų biudžeto perskirstymo“, – teigia parlamentaras.

Naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, LCP yra viena iš sparčiausiai augančių politinių organizacijų Lietuvoje, turinti 4000 narių ir per pastaruosius kelerius metus išaugusi dvigubai. Naujausiais „Vilmorus“ apklausų duomenimis, N. Puteikio vadovaujamos LCP reitingas nuolat didėja ir šiandien siekia 4,4 procentus nuo visų gyventojų ir daugiau nei 6 procentus nuo apsisprendusių rinkėjų.