Surinkta 50 Seimo narių, kad kitą savaitę Seimo darbotvarkėje atsirastų Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, saugančios vaikus mylinčias šeimas nuo valstybės įsikišimo

“Seime sukurta Vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimo iniciatyvinė darbo grupė, vadovauja Mindaugo Puidoko ir dirbanti kartu su bendruomenių atstovais, šiandien, lapkričio 22 d., jau surinko 50 Seimo narių parašus, kad kitą savaitę Seimas įtrauktų į darbotvarkę šio įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios apsaugotų vaikus mylinčias šeimas nuo vaikų paėmimo. Renkame parašus ir toliau. Reikalingas aktyvus dalyvavimas mitinge šį sekmadienį, kad galima būtų įtikinti daugiau Seimo narių už jas balsuoti”, – primena Naglis Puteikis.

Naglis Puteikis paprašė Seimo valdybos įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti ypač gilų skurdą kenčiančių piliečių žmogaus teises

Lapkričio 5 d. Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo valdybą, atkreipdamas dėmesį, kad nė vienas iš projektų, kurie jo prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, nebuvo įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, ir prašydamas įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti kritinį, su žmogaus teisėmis nesuderinamą skurdą kenčiančių piliečių interesus.

“Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais Nr. XIIIP-1652 ir Nr. XIIIP-1593, kuriems Seimas jau yra pritaręs po pateikimo, siekiama užtikrinti žmogaus teises tų skolininkų, kurie kenčia ypač gilų skurdą, nesuderinamą ne tik su oriu gyvenimu, bet ir su pagrindinių gyvybinių poreikių patenkinimu – dažnai tai socialiai pažeidžiami garbaus amžiaus žmonės ar neįgalieji, gaunantys tokias mažas senatvės ar neįgalumo pensijas, kad iš jų atlikus išskaitas nebelieka lėšų net minimaliam pragyvenimui. Pažymiu, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimai, įsigaliosiantys nuo š. m. gruodžio 1 d., šios problemos neišspręs. Prašyčiau įtraukti šių projektų svarstymą į lapkričio mėnesio plenarinių posėdžių darbotvarkes. Taip pat į š. m. lapkričio mėnesio posėdžio darbotvarkę prašyčiau įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projekto Nr. XIIIP-1149 svarstymą.”, – rašoma Seimo valdybai išsiųstame N. Puteikio rašte.

Nuorodas į įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektus, kurie N. Puteikio prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, rasite čia: “Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą”

Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą

Į Seimo V (rudens) sesijos  darbų programą Naglio Puteikio prašymu įtraukti šie įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektai:

Dėl gyvybinių žmogaus interesų apsaugos, išieškant skolas:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1f6835e06e3711e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5441b7e9-9bcd-4860-b555-85682ef5d66b.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr. XIIIP-1593 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f37d88e06e3611e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=26975904-b24f-4309-94fd-7ae117b4fa42

Dėl konstitucinės piliečių teisės į taikius susirinkimus užtikrinimo:

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.  XIIIP-1595.

Dėl būtinybės keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje:

Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projektas Nr. XIIIP-1149.

Dėl visuomenės teisę į kultūros paveldą įtvirtinančios Faro konvencijos pasirašymo:

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos)“ projektas Nr. XIIIP-2456. Ši rezoliucija įregistruota atsižvelgiant į Kultūros ministerijos aktyvų vengimą įgyvendinti 2017 m. lapkričio 14 d. Seimo priimtą rezoliuciją, kuria Vyriausybė buvo pakviesta užtikrinti kuo greitesnį šios konvencijos pasirašymą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Nepaisant to, Kultūros ministerija informavo, kad tik 2019 m. „numato atlikti Nekilnojamojo kultūros paveldo teisės aktų atitikimo Faro konvencijai tyrimą“, o vėliau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biurą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama įvertinti šios konvencijos „pasirašymo ir ratifikavimo tikslingumą ir galimas rizikas, jeigu tokių būtų“. Todėl naujame Seimo rezoliucijos projekte yra nurodytas konkretus šios konvencijos priėmimo terminas.

 

 

Įstatymų projektai, kuriuos Seimo narys Naglis Puteikis paprašė įtraukti į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą

Seimo narys Naglis Puteikis pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime prašymą įtraukti į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą septynis įstatymų projektus, atkreipdamas dėmesį, kad penkių iš jų – projektų Nr. XIIP-4370(2), Nr. XIIIP-283, Nr. XIIIP-709(2), Nr. XIIIP-1030 ir Nr. XIIIP-1029 – pateikimui Seimas jau yra pritaręs ir jų svarstymas jau buvo numatytas Seimo III (rudens) sesijoje, tačiau jie taip ir liko nesvarstyti, nepaisant net ir to, kad projektus Nr. XIIP-4370(2) ir Nr. XIIIP-283 privalomai įtraukti į 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę vadovaudamiesi Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalimi paprašė 47 Seimo nariai. Pastarieji projektai, kuriais siekiama pakeisti padėtį, kai skolų išieškojimas vykdomas žmogaus teisių sąskaita, liko nesvarstyti dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisingumo ministerijos veiksmų, vilkinant problemos sprendimą.

Žemiau pateikiame projektų sąrašą su nuorodomis ir komentarais:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4370(2), teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektu siekiama apsaugoti minimaliam skolininko išgyvenimui būtiną pinigų sumą, nes šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, kurios būtinos bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui. Ragindamas kartu spręsti šią problemą, N. Puteikis dar 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Seimo valdybą, socialinės apsaugos ministrą Liną Kukuraitį ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę raštu “Dėl minimaliam pragyvenimui būtinų lėšų apsaugos”, kuriame pažymėjo: “Kad ir koks sprendimo būdas būtų pasirinktas, svarbiausia – užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų žmogaus teisių apsaugą. Būdamas įsitikinęs, kad Jums šis tikslas yra taip pat svarbus kaip ir man, prašyčiau laikyti aukščiau išdėstytos problemos sprendimą prioritetiniu klausimu ir sudaryti bendrą darbo grupę tam būtinų įstatymų projektų parengimui.”
(tekstą žr.: Ar nauja valdžia apgins „skolininkų“ teisę gyventi?). Nesulaukęs adekvačios reakcijos į kvietimą užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, N. Puteikis 2017 m. sausio 23 d. įregistravo projektą Nr. XIIP-4370(2). 2017 m. pavasario sesijos metu Seimas pritarė jo pateikimui (balsavimo rezultatus žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25793), o 2017 vasarą nutarimu jam pritarė ir Vyriausybė (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247601). Projektas buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, jo svarstymas buvo numatytas 2017 m. gruodžio mėnesį, bet taip ir neįvyko, nepaisant nei kelių Seimo nario N. Puteikio raštiškų prašymų Seimo valdybai, nei įregistruoto 47 Seimo narių prašymo privalomai įtraukti šį projektą į Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę. Kelią projekto svarstymui užkirto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris atsisakė šį projektą svarstyti, kol vyriausybė pateiks Seimui kitą, Teisingumo ministerijos rengiamą, bet niekaip nebaigiamą rengti projektą, kuriuo taip pat ketinama spręsti skolų išieškojimo reglamentavimo problemas. Įregistravus 47 Seimo narių prašymą įtraukti N. Puteikio projektą į plenarinio posėdžio darbotvarkę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama jo neįtraukti, kol nėra pateiktas vyriausybės projektas. Nors šis Teisingumo ministerijos rengiamas projektas turėjo būti pateiktas iki 2018 m. sausio 1 d., jis iki šiol nepateiktas. N. Puteikio žiniomis, projekto rengimas užtruko dėl itin intensyvaus antstolių spaudimo. Kadangi per metus nuo tada, kai N. Puteikis įregistravo projektą, pasikeitė įstatymai, dabar aktualu susipažinti ne tik su pačiu projektu – http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205680 – bet ir su N. Puteikio jam įregistruotu pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į įstatymų pasikeitimus: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1265845.
Daugiau: Seimo narys N. Puteikis kviečia diskutuoti, bet neatidėlioti skurdo dugne gyvenantiems žmonėms gyvybiškai svarbaus sprendimo

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-283, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektu siūloma padidinti skolos dydį, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur ir nėra duomenų, kad ji gali būti grąžinta per 6 mėnesius (žr. LR CPK 663 str. 1 ir 3 dalis). 2030 Eur suma, dėl kurios iš žmogaus galima atimti namus, nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį. Kokia ji turi būti – diskusijų klausimas, kuris turėtų būti aptartas svarstant projektą komitetuose ir Seimo posėdyje. Projekto pateikimui Seimas jau pritarė 2017 m. pavasario sesijos metu, o 2017 m. vasarą nutarimu jam pritarė ir Vyriausybė (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1240297). Projekto svarstymui papildomu paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017 m. spalio 18 d. išvada taip pat jam pritarė ir pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlymus dėl projekto tobulinimo (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1261238). Projektas buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, jo svarstymas buvo numatytas 2017 m. gruodžio mėnesį, bet taip ir neįvyko, nepaisant nei kelių Seimo nario N. Puteikio raštiškų prašymų Seimo valdybai, nei įregistruoto 47 Seimo narių prašymo privalomai įtraukti šį projektą į Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. posėdžio darbotvarkę. Kelią projekto svarstymui užkirto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris atsisakė šį projektą svarstyti, kol vyriausybė pateiks Seimui kitą, Teisingumo ministerijos rengiamą, bet niekaip nebaigiamą rengti projektą, kuriuo taip pat ketinama spręsti skolų išieškojimo reglamentavimo problemas. Įregistravus 47 Seimo narių prašymą įtraukti N. Puteikio projektą į plenarinio posėdžio darbotvarkę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama jo neįtraukti, kol nėra pateiktas vyriausybės projektas. Nors šis Teisingumo ministerijos rengiamas projektas turėjo būti pateiktas iki 2018 m. sausio 1 d., jis iki šiol nepateiktas. N. Puteikio žiniomis, projekto rengimas užtruko dėl itin intensyvaus antstolių spaudimo.

3. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 306, 320(1), 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2), teikia Seimo narys Naglis Puteikis (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247612). Projektu siekiama užtikrinti piliečių teises į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei teisingą teismą, nes šiuo metu dėl Lietuvos advokatūrai suteikto teisinių paslaugų monopolio, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šios teisės vis labiau tampa turtingųjų privilegija, ypač po to, kai 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo dar socialdemokratų Seimo parengtos Civilinio proceso kodekso nuostatos, numatančios, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, arba pats asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Priimdamas tokią nuostatą, Seimas eilinį kartą dosniai pamaitino advokatus, kuriems ir šiaip jau yra sukurtos šiltnamio sąlygos, ir apribojo daugybės nepasiturinčių žmonių konstitucinę teisę į apeliaciją, nes jie tiesiog neįperka brangių advokatų paslaugų. Absurdiška, kad dabar žmogus gali būti priverstas samdytis advokatą net ir pirmojoje instancijoje, jeigu, pavyzdžiui, tenka apskųsti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. N. Puteikis siūlo keisti šį teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismuose, pažymėdamas, kad kol Lietuvoje nėra visuotinai, visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojamos tik todėl, kad jie neturi lėšų samdyti advokatus. 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė N. Puteikio projektui (balsavimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27245), jis buvo įtrauktas į Seimo III (rudens) sesijos darbų programą, o svarstymas numatytas 2017 m. gruodžio 21 d., bet taip ir neįvyko. 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu vyriausybė pritarė projekto 2 straipsniui (kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims galėtų atstovauti atstovai pagal įstatymą, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą) bei toms 1 ir 3 straipsnių nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad juridinio asmens apeliacinį ir kasacinį skundus gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą – tačiau nepritarė visiems kitiems įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, be kitų argumentų, nurodydama ir tai, jog, vyriausybės manymu, šiuo metu Lietuvos piliečiams yra tinkamai užtikrinta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1271683).

4. Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Šiuo projektu (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249011), kaip ir Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1029 (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249008), piliečiams būtų suteiktos realios teisės teismuose ginti viešąjį interesą. Tai padidintų atsakomybę už viešojo intereso pažeidimus, biudžeto lėšų panaudojimą padarytų skaidresnį, o verslo aplinką – sąžiningesnę. Šiuo metu Lietuvoje ginti pažeistą viešąjį interesą dažnai neįmanoma dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“ – būtent šią nuostatą N. Puteikis ir siūlo panaikinti. Dėl jos ypač yra apribotos piliečių teisės ginti viešąjį interesą. Pvz., viena iš priežasčių, kodėl apsaugoti nuo griovimo „Lietuvos“ kino teatrą siekusiems visuomenininkams buvo iškelti milijoniniai ieškiniai – tai, kad jie, kaip nurodė teismas, neturėjo teisės teisme ginti viešąjį interesą. Bylą dėl kultūros paminklo Žvėryno malūno išsaugojimo Žvėryno bendruomenė pralaimėjo tik todėl, kad neturėjo teisės ginti viešojo intereso paveldo srityje. Šiuo metu piliečiai gali teisme ginti viešąjį interesą tik dėl aplinkos klausimų, numatytų Orhuso konvencijoje. Verta suteikti didesnius įgaliojimus ir institucijoms, tada, pvz., Valstybės kontrolė, užuot perdavusi medžiagą prokuratūrai, galbūt pati teisme gintų viešąjį interesą bylose dėl projektų, kurie buvo ar yra vykdomi pažeidžiant įstatymus ir švaistant dešimtis milijonų biudžeto lėšų. Seimo posėdyje pateikdamas šiuos projektus N. Puteikis priminė tokias rezonansines bylas, kurios prokuratūros valia taip ir nepasiekė teismo, kaip Valdovų rūmų ar Nacionalinio stadiono statyba – jeigu piliečiai ar Valstybės kontrolė būtų turėjusi teisę ginti teisme viešąjį interesą, galbūt tie pro šalį nuplaukę milijonai jau būtų sugrąžinti į biudžetą. 2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė abiems projektams (balsavimą žr.: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27235), o plenariniame posėdyje juos siūlyta svarstyti 2017 m. gruodžio 21 d. Deja, projektai taip ir liko nesvarstyti. Pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šiol nėra pateikęs jiems išvados. 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu vyriausybė nutarė šiems projektams nepritarti, nurodydama, pvz., kad “tik prokuroras turi išimtinę Konstitucijoje įtvirtintą teisę ginti viešąjį interesą neatsižvelgdamas į tai, kokiuose teisiniuose santykiuose toks poreikis iškilo, ir realizuoti šią teisę įvairiuose teisminiuose procesuose”; “teismų praktikoje pabrėžiamas viešojo intereso gynimo funkcijos išskirtinumas, todėl ši funkcija neturėtų būti suteikiama neapibrėžtam subjektų ratui”; pateikti duomenys “nesudaro pagrindo daryti išvados dėl prokurorų vykdomos viešojo intereso gynimo funkcijos netinkamo atlikimo”, “absoliuti dauguma prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažįstami pagrįstais ir teisėtais”; “būtų piktnaudžiavimo atvejų, kai asmuo kreiptųsi dėl viešojo intereso gynimo, iš tiesų siekdamas apginti savo privačius interesus” ir kt. (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1274257).

5. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1029, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Paaiškinimus žr. aukščiau, projektą ir susijusius dokumentus rasite čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1249008).

6. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1595, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektas įregistruotas 2018 m. sausio 18 d., tikslas – realiai užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamą piliečių teisę į taikius susirinkimus (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1281606).

Siūlomo keisti straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atstumo apribojimai susirinkimams ar pavienio asmens akcijoms: „3. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.“

Pacituotą nuostatą siūloma keisti atsižvelgiant į tai, kad dėl vietovių landšafto ar miestų planavimo ypatumų ne prie visų šioje straipsnio dalyje nurodytų pastatų ir objektų yra tokius atstumo apribojimus atitinkančios susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamos vietos. Pavyzdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nėra piketams tinkamos vietos 75 metrų atstumu nuo teismo pastato. Todėl šiuo ir kitais panašiais atvejais piliečiai negali realizuoti konstitucinių savo teisių rinktis į taikius susirinkimus ir kritikuoti valdžios įstaigų ar pareigūnų darbą, formaliai nepažeisdami 75 ar 25 metrų reikalavimo. Dar daugiau, formuojasi praktika, kai vien dėl tokių formalių pažeidimų pradedama administracinio pažeidimo teisena ir skiriamos baudos piketų organizatoriams, juos nubaudžiant, pvz., vien už tai, kad piketo dalyviai stovėjo per arti teismo pastato, nors pats piketas niekam nekėlė jokio pavojaus, netrikdė viešosios tvarkos ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei laisvių, o toliau nuo pastato tiesiog nėra jam tinkamos vietos. Tai sudaro prielaidas naudoti administracinio pažeidimo teiseną ir jos procedūras siekiant riboti piliečių konstitucines teises.

Tokia padėtis, kai prie dalies valdžios įstaigų piliečiai neturi realios galimybės rengti susirinkimų ar akcijų nepažeisdami įstatymo, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniu, kuriame pabrėžta, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“ bei Lietuvos ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, o 2 dalis nustato, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti.

N. Puteikio įregistruotame projekte pabrėžiama, kad prioritetas turi būti fizinė ir reali, o ne teorinė galimybė piketuoti ir kritikuoti valdžios įstaigas. Tokias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jei miestas yra suprojektuotas taip, kad piliečiai negali realizuoti savo konstitucinių teisių, formaliai nepažeisdami 75 metrų reikalavimo, tai – ne piliečių kaltė ir problema, o toks atstumo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai toje apimtyje, kurioje įstatymas nenumato išlygos šiam atstumo reikalavimui dėl specifinio miesto užstatymo ar geografinių vietovės ypatumų.

Kad būtų realiai užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama piliečių teisė į taikius susirinkimus, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 3 d. išlyga, kad tuo atveju, jeigu prie nurodytų pastatų, išskyrus krašto apsaugos sistemos objektus, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, dėl vietovės geografinių ar miestų planavimo ypatumų nėra šioje straipsnio dalyje nustatytus atstumo apribojimus atitinkančių susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamų vietų, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina pranešimą apie organizuojamą susirinkimą šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir paskiria susirinkimui kitą vietą, esančią arčiau prie pastatų, taip, kad jis netrukdytų įstaigų veiklai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652, teikia Seimo narys Naglis Puteikis. Projektas įregistruotas 2018 m. vasario 2 d., jį ir susijusius dokumentus žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1284616. Tikslas tas pats, kaip ir aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4370(2) – apsaugoti minimaliam skolininko išgyvenimui būtiną pinigų sumą. Rengiant šį projektą, atsižvelgta į Seimo narių Valiaus Ąžuolo, Tomo Tomilino, Roberto Šarknicko, Rūtos Miliūtės pasiūlymą (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1276031) dėl projekto XIIP-4370(2), kurio svarstymas buvo numatytas, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepateikus išvados neįvyko Seimo 2017 m. rudens sesijoje.

Kad būtų realiai užtikrinta piliečių teisė į taikius susirinkimus, įregistruotas Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektas

2018 m. sausio 18 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1595 – jį ir susijusius dokumentus žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1281606.

Šiuo projektu siūlomo keisti straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atstumo apribojimai susirinkimams ar pavienio asmens akcijoms: „3. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų. Visais atvejais užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.“

Pacituotą nuostatą siūloma keisti atsižvelgiant į tai, kad dėl vietovių landšafto ar miestų planavimo ypatumų ne prie visų šioje straipsnio dalyje nurodytų pastatų ir objektų yra tokius atstumo apribojimus atitinkančios susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamos vietos. Pavyzdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nėra piketams tinkamos vietos 75 metrų atstumu nuo teismo pastato. Todėl šiuo ir kitais panašiais atvejais piliečiai negali realizuoti konstitucinių savo teisių rinktis į taikius susirinkimus ir kritikuoti valdžios įstaigų ar pareigūnų darbą, formaliai nepažeisdami 75 ar 25 metrų reikalavimo. Dar daugiau, formuojasi praktika, kai vien dėl tokių formalių pažeidimų pradedama administracinio pažeidimo teisena ir skiriamos baudos piketų organizatoriams, juos nubaudžiant, pvz., vien už tai, kad piketo dalyviai stovėjo per arti teismo pastato, nors pats piketas niekam nekėlė jokio pavojaus, netrikdė viešosios tvarkos ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei laisvių, o toliau nuo pastato tiesiog nėra jam tinkamos vietos. Tai sudaro prielaidas naudoti administracinio pažeidimo teiseną ir jos procedūras siekiant riboti piliečių konstitucines teises.

Tokia padėtis, kai prie dalies valdžios įstaigų piliečiai neturi realios galimybės rengti susirinkimų ar akcijų nepažeisdami įstatymo, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniu, kuriame pabrėžta, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“ bei Lietuvos ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, o 2 dalis nustato, kad naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti.

N. Puteikio įregistruotame projekte pabrėžiama, kad prioritetas turi būti fizinė ir reali, o ne teorinė galimybė piketuoti ir kritikuoti valdžios įstaigas. Tokias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jei miestas yra suprojektuotas taip, kad piliečiai negali realizuoti savo konstitucinių teisių, formaliai nepažeisdami 75 metrų reikalavimo, tai – ne piliečių kaltė ir problema, o toks atstumo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai toje apimtyje, kurioje įstatymas nenumato išlygos šiam atstumo reikalavimui dėl specifinio miesto užstatymo ar geografinių vietovės ypatumų.

Kad būtų realiai užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama piliečių teisė į taikius susirinkimus, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 str. 3 d. išlyga, kad tuo atveju, jeigu prie nurodytų pastatų, išskyrus krašto apsaugos sistemos objektus, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, dėl vietovės geografinių ar miestų planavimo ypatumų nėra šioje straipsnio dalyje nustatytus atstumo apribojimus atitinkančių susirinkimui ar pavienio asmens akcijai tinkamų vietų, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo derina pranešimą apie organizuojamą susirinkimą šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir paskiria susirinkimui kitą vietą, esančią arčiau prie pastatų, taip, kad jis netrukdytų įstaigų veiklai.

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Faro konvencijos, įtvirtinančios visuomenės teises į kultūros paveldą

2017 m. lapkričio 14 d. Seimas priėmė Naglio Puteikio įregistruotą rezoliuciją dėl vadinamosios Faro konvencijos, įtvirtinančios visuomenės teises į kultūros paveldą – Vyriausybė kviečiama užtikrinti kuo greitesnį šios konvencijos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Už balsavo 50 Seimo narių, 2 susilaikė, balsavimo rezultatus rasite čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27663

Kviečiu diskutuoti, bet neatidėlioti skurdo dugne gyvenantiems žmonėms gyvybiškai svarbaus sprendimo

Valstybė neturėtų ilgiau toleruoti situacijos, kai skolų išieškojimas vykdomas žmogaus teisių sąskaita, pabrėžia Seimo narys Naglis Puteikis kviesdamas diskutuoti, bet nebeatidėlioti sprendimo, kad išieškant skolas skolininkui būtų paliekama minimaliam išgyvenimui būtina pajamų dalis.

Šis sprendimas, kurį Seimas galėtų priimti jau gruodžio mėnesį, yra tiesiogine prasme gyvybiškai svarbus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms, atsidūrusiems kritiniame skurde dėl ydingo teisinio reglamentavimo, kai išieškant skolas neužtikrinama gyvybinių žmogaus interesų apsauga.

Šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, būtinų bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui.

Tai pasmerkia kritiniam skurdui silpniausius visuomenės narius, iš kurių darbo užmokesčio ar pensijų vykdomas išieškojimas: nepilnas šeimas, kuriose vieniši tėvai augina mažamečius vaikus ir gauna ne alimentus, bet išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, pensininkus ir neįgaliuosius.

Pavyzdžiui, iš visą darbo dieną dirbančios moters atlyginimo, kurio dydis „ant popieriaus“ 415 eurų, pusę sumos išskaičiavus skolų padengimui, jai su nepilnamete dukra pragyvenimui mėnesiui lieka vos daugiau nei 200 eurų – pusė algos ir 57 eurų dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, – todėl į mokyklą mergaitė eina alkana. Iš 73 metų moters senatvės pensijos, kurios dydis 184 eurai, išskaičiavus pusę sumos, jai pragyvenimui mėnesiui lieka 92 eurai. Neįgali, dirbti nebepajėgianti moteris su neįgalia moksleive dukra ilgą laiką turėjo „pragyventi“ už kiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį, nes vienintelės jųdviejų lėšos buvo motinos netekto darbingumo pensija, šalpos pensija neįgaliam vaikui ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kurių bendra suma sudarė 305 eurus, bet pusę moters pensijos išskaičiuodavo antstoliai (padėtis kiek pasikeitė tik tada, kai visuomenininkai iš labdaros organizacijų surinko paramą ir sumokėjo dalį skolų komunalinėms įmonėms).

Šie pavyzdžiai yra ne pavieniai atvejai, bet tipiški su žmogaus teisėmis nesuderinamo dabartinio reglamentavimo rezultatai.

Todėl N. Puteikio įregistruotu Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4370(2), kurio pateikimui Seimas jau pritarė pavasarį, numatoma nustatyti, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, būtina išgyvenimui. Vasarą Vyriausybė nutarimu pritarė šiam projektui, pasiūlydama skolininko pragyvenimui paliekamą pajamų dalį apibrėžti kaip minimalus vartojimo krepšelį, kuris iš esmės suprantamas taip pat, kaip absoliutaus skurdo riba.

Netrukus minimalių vartojimo poreikių dydžio sąvoka turėtų būti įtvirtinta ir įstatyme, nes 2017 m. gruodžio 7 d. Seimo plenariniame posėdyje numatoma balsuoti dėl Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1242, kuriuo nustatoma minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo tvarka, priėmimo.

Jei šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas bus priimtas, jau gruodžio mėnesį Seimas galėtų priimti ir projektą, kuriuo užtikrinama skolininko išgyvenimui būtinų pajamų neliečiamybė.

N. Puteikis tikisi, kad problemos sprendimas, kurį vengta priimti jau daug metų, nebus atidėtas ateičiai, nes skurdo dugne gyvenantiems žmonėms kiekviena diena yra skaudi.

Todėl Seimo narys kviečia visus, kam šis projektas aktualus – ir savo kolegas, ir antstolius, ir piliečius – dalintis argumentais „už“ ir „prieš“, o taip pat primena, kad jį tobulinant galima teikti pasiūlymus.

N. Puteikis jau įregistravo pasiūlymą papildyti šį projektą, kad būtų užtikrintas ne tik paties skolininko, bet ir jo išlaikomų nedarbingų šeimos narių minimalių poreikių patenkinimas – nustatant, kad tuo atveju, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1265845).

Minčių ir pasiūlymų dėl projekto lauktume el. p. adresu Naglis.Puteikis@lrs.lt.

Būtina keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias „Sodros“ pensijas.

Tokia padėtis, kaip pažymima rezoliucijos projekte, didina neteisingumo pojūtį, ardo socialinę sanglaudą ir skatina nusivylimą valstybe, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė raginama nedelsiant inicijuoti neįmokinių valstybinių pensijų bei išmokų sistemos peržiūrą ir kuo greičiau priimti sprendimus, būtinus socialinio teisingumo atkūrimui, kad neįmokines išmokas gautų tik asmenys, kuriems objektyviai būtina padėti išgyventi, o Lietuvos Respublikos Seimo valdyba – sudaryti darbo grupę iš įgaliotų institucijų ir suinteresuotos visuomenės atstovų parengti tam reikalingus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Seimo narys N. Puteikis pateikė Seimo valdybai prašymą įtraukti šį rezoliucijos projektą į Seimo rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Faktai apie sistemą, kuri garantuoja išskirtines privilegijas daliai piliečių ir kurios analogų nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, rezoliucijos projekte gretinami su faktais, atspindinčiais daugumos Lietuvos pensininkų padėtį.

Viešai paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 30,6 proc. senatvės pensininkų 2016 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o didžiausias skurdo rizikos lygis – 27,7 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pastarojo pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieniši senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos, kuri 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui (žr. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos statistikos departamento pranešimą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5273885).

Taip pat cituojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys, kad 2016 m. spalio mėnesį 81 717 asmenys, turintys būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas, 88 288 asmenys – 200–225 eurų dydžio, 86 413 asmenys – 225–250 eurų dydžio, 73 937 asmenys – 250–275 eurų dydžio, 59 226 asmenys – 275–300 eurų dydžio, 74 430 – 300–350 eurų dydžio, 61 023 asmenys – didesnes nei 350 eurų dydžio senatvės pensijas.

Kaip faktas, leidžiantis įvertinti nurodytų dydžių pensijas gaunančių žmonių padėtį, primenama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai paskelbta informacija, kad minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 metų kainomis siekė 238 eurų per mėnesį.

Tokiame kontekste rezoliucijos projekte pateikiami iš viešų šaltinių ir valstybės institucijų atsakymų žinomi faktai, leidžiantys spręsti apie dabartinę valstybinių pensijų ir kitų neįmokinių pensinio pobūdžio išmokų sistemą. Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos viešai paskelbtais duomenimis, 2016 metų IV ketvirčio pabaigoje vidutinis teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 911,39 euro, šias pensijas gavo 174 asmenys (žr.: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-valstybiniu-pensiju-statistika/160) ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, manytina, kad kartu su valstybinėmis jie gauna ir senatvės pensijas, nes teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžių.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 m. gruodžio mėnesį signataro rentos dydis buvo 1266 eurų, jas gavo 71 asmuo, o 316 eurų dydžio signataro našlių rentas – 14 asmenų ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 metais pateiktas statistines ataskaitas, 2015 metais 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc. signatarų našlių rentų gavėjų kartu gavo ir valstybines socialinio draudimo pensijas.

Vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016 m. lapkričio mėnesį buvo 1182 eurai, dalis iš šias pensijas gaunančių asmenų kartu gavo ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas: 25 – senatvės (vidutinis dydis buvo 294,02 euro), 2 – invalidumo (vidutinis dydis 180,21 euro), 5 – netekto darbingumo (vidutinis dydis 173,30 euro), 3 – ištarnauto laiko (vidutinis dydis 189,76 euro), 6 – senatvės (vidutinis dydis 369,18 euro) bei našlių po 95 metų (vidutinis dydis 24,95 euro), 1 – senatvės (280,95 euro) bei našlių iki 95 metų (21 euras), 3 – invalidumo (vidutinis dydis 260,76 euro) ir našlaičių (vidutinis dydis 156,56 euro), 1 – netekto darbingumo (288,69 euro) ir našlių po 95 metų (21 euras).

Asmenys, gaunantys kito pobūdžio iš valstybės biudžeto mokamas valstybines pensijas – Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kt. – taip pat neretai tuo pat metu gauna ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas, o kai kurie – po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas. Pvz., 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 eurai) pensijas ir t. t. ir pan.

Taip pat rezoliucijos projekte remiamasi Seimo nario Naglio Puteikio prašymu atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitine apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje konstatuota, kad neįmokinės pensijos, pagal kriterijus ir formą identiškos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą mokamoms valstybinėms pensijoms, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra paplitę, galima aptikti tik tam tikrus tokių pensijų schemų elementus. Be to, kaip matyti iš šioje apžvalgoje pateiktų pavyzdžių, su įmokomis nesusijusios pensinės išmokos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra mokamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimą asmenims, kurie neįgijo teisės į įmokinę valstybės pensiją arba gauna ją labai mažą, taip pat padėti tam tikroms pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

Pridedame dokumentus, kuriuose nurodyti rezoliucijos projekte pacituoti faktai: 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. (27.4-23)SD-156 „Dėl informacijos pateikimo“; 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitinė apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“; 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėjos Laimos Stragauskienės 2016 m. gruodžio mėnesį pateikta informacija apie senatvės pensijų gavėjų, turinčių būtinąjį stažą, pasiskirstymą pagal pensijų dydžius.

Seimas po pateikimo pritarė pataisai, kuri grąžintų teisę į apeliaciją daugybei Lietuvos piliečių, neįperkančių advokatų paslaugų

2017 m. rugsėjo 21 d. Seimas po pateikimo pritarė Naglio Puteikio įregistruotai Civilinio proceso kodekso pataisai (XIIIP-709(2), žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247613), kuri grąžintų eiliniams mirtingiesiems (neturtingiesiems) jų konstitucinę teisę į apeliaciją, kuri nuo šių metų liepos 1 d. buvo paversta turtingųjų privilegija, nes įsigaliojo dar socialdemokratų Seimo parengta įstatymo nuostata, kad apeliacinį skundą gali parengti tik advokatas. Pristatydamas pataisą, Naglis pasakė, kad šitaip ankstesnės kadencijos Seimas eilinį kartą dosniai pamaitino advokatus, kuriems ir šiaip jau yra sukurtos šiltnamio sąlygos. Absurdiška, kad dabar žmogus gali būti priverstas samdytis advokatą net ir pirmojoje instancijoje, jeigu, pavyzdžiui, tenka apskųsti teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Turim vilties šitą absurdą panaikinti. Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27245. Tačiau šis balsavimas yra tik pirmas sėkmingas žingsnis – dabar projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o tada Seimo nariai balsuos dėl jo priėmimo. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas plenariniame posėdyje numatomas 2017 m. gruodžio 21 d.

Deja, tame pačiame posėdyje Seimas nepritarė kitiems dviems Naglio Puteikio projektams, kurių tikslas – demontuoti advokatūros monopolį, pabranginusį teisines paslaugas ir ribojantį daugybės piliečių teisę ginti pažeistas savo teises ir interesus teisme. Vienu iš jų – Advokatūros įstatymo projektu XIIIP-707, žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1230347) siūlome, kad advokatų veikla būtų pripažįstama ūkine komercine tais atvejais, kai jie už savo paslaugas gauna atlyginimą, o nekomercine būtų laikoma tik tada, jei paslaugos teikiamos nemokamai. Nes dabar tai, kuo užsiima už didelius pinigus dirbantys advokatai, nėra ūkinė komercinė veikla – taip parašyta įstatyme… Beje, labai simptomiškas svarstant šį projektą buvo socialdemokratės R. Šalaševičiūtės klausimas –
kaip suprasti, kad advokatas teikia paslaugas nemokamai? Nagliui teko priminti, kad socialdemokratas Steponas Kairys prieškariu kartą per savaitę teikdavo nemokamą teisinę pagalbą bėdžiams. Negi taip nusigyvenom, bekurdami šiltnamius turtingiems ir galingiems, kad tokius dalykus pamiršom? Kaip Seimo nariai balsavo dėl Advokatūros įstatymo pataisos, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27243 Nors šį projektą pabandyta visai atmesti, o ne grąžinti tobulinti, už atmetimą balsavo tik 7 Seimo nariai: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27244

Antruoju projektu, kurio pateikimui Seimas nepritarė, siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme galėtų būti ne tik advokatai ir advokatų padėjėjai, bet ir bet kurie kiti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, o bylinėjimosi išlaidas būtų galima priteisti ne tik už advokatų ir jų padėjėjų suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas, kaip dabar (CPK XIIIP-559(2), žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247829). Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti čia: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27227

Laimei, šiuos antimonopolinius projektus Seimas ne atmetė, o tik grąžino tobulinti, tad tai ir bus daroma.

Rudens sesijos planuose – ir teisės nevaržomai ginti viešąjį interesą užtikrinimas

Ketvirtadienį Seimo posėdyje pateiktos teisės aktų pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pakeitimais norima didinti atsakomybę už viešojo intereso pažeidimus, biudžeto lėšų panaudojimą daryti skaidresnį, o verslo aplinką – sąžiningesnę.

Anot projekto rengėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Naglio Puteikio, šiuo metu Lietuvoje ginti pažeistą viešąjį interesą dažnai neįmanoma dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“.

„Ypač apribotos piliečių teisės ginti viešąjį interesą. Prisiminkime: viena iš priežasčių, kodėl apsaugoti nuo griovimo „Lietuvos“ kino teatrą siekusiems visuomenininkams buvo iškelti milijoniniai ieškiniai – tai, kad jie, kaip nurodė teismas, neturėjo teisės teisme ginti viešąjį interesą. Bylą dėl kultūros paminklo Žvėryno malūno išsaugojimo Žvėryno bendruomenė pralaimėjo tik todėl, kad neturėjo teisės ginti viešojo intereso paveldo srityje. Šiuo metu piliečiai gali teisme ginti viešąjį interesą tik dėl aplinkos klausimų, numatytų Orhuso konvencijoje. Verta suteikti didesnius įgaliojimus ir institucijoms, tada, pvz., Valstybės kontrolė, užuot perdavusi medžiagą prokuratūrai, galbūt pati teisme gintų viešąjį interesą bylose dėl projektų, kurie buvo ar yra vykdomi pažeidžiant įstatymus ir švaistant dešimtis milijonų biudžeto lėšų“, –  kalbėjo N. Puteikis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektais siūloma panaikinti nuostatą, dėl kurios viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“.

Panaikinus apribojimus piliečiams ir kai kuriems viešojo administravimo subjektams bus užtikrintas geresnis viešojo intereso gynimas, susilpnės korupcinė terpė, didės atsakomybė už piktnaudžiavimą ir įstatymų pažeidimus, nes teismus, tikėtina, pasieks ir tokios bylos, kuriose prokuratūra dėl didelio darbo krūvio ar nekompetencijos ir sumenkusių galių atsisako ginti viešąjį interesą.

Daugiau informacijos:

Audito komiteto pirmininko pavaduotojas, LVŽS frakcijos narys Naglis Puteikis

Tel.(8 5) 239 6616, el. p.Naglis.Puteikis@lrs.lt

 

LVŽS Infocentras, el. p. media@lvzs.lt