Su Vasario 16-ąja!

trispalve_Krescatike

Nuotrauka iš Vasario 16-osios išvakarėse Kijeve įvykusios akcijos: Kreščatiku nešamos Lietuvos ir Ukrainos vėliavos (vaizdo įrašas ČIA).

signatarai1

Lietuvos Valstybės Tarybos nariai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai. Iš kairės į dešinę: sėdi Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis. Vilnius, 1918 m. vasaris. Nuotr. A. Jurašaičio

Vasario16    Vasario_16_aidas

Raimondas Kuodis: šilumos ūkio problemų sprendimas – ne konkurencija, o valstybės valdymas

silumos-kaina-didziuosiuose-miestuose-ka-siulo-Puteikis-ir-Lietuvos-Sarasas

Iš šio paveikslėlio (paspaudus pasididina) akivaizdu, kuo skiriasi R. Šimašiaus, M. Majausko ir N. Puteikio pasiūlymai dėl Vilniaus šilumos ūkio. Diagrama su šilumos kainomis didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2015 m. sausį – iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapio.

Interviu LRT radijui išsakyta ekonomisto Raimondo Kuodžio pozicija dėl šilumos ūkio ateities sutampa su ta, kurią Naglis Puteikis išdėstė straipsnyje “Ką ir kodėl apie šilumos kainą nutyli Majauskas ir Šimašius”: ne konkurencija (kurią kaip panacėją vaizduoja liberalų ir konservatorių kandidatai į Vilniaus merus), o planavimas ir šilumos ūkio atidavimas į valstybės rankas yra tinkamas būdas sumažinti šilumos kainą.

„Šilumos ūkis yra pati natūraliausia iš visų galimų monopolijų, kas reiškia, kad iš esmės turi būti pigiausia šiluma, kurią pagamintų viena įmonė ir dar geriausia, kad ji būtų valstybės rankose, nes privačios įmonės Lietuvoje yra labai agresyvios, korumpuoja viską aplink, perkasi įstatymus ir daro įvairius kitokius cirkus, apeinant reguliavimą. Todėl kryptis turėtų būti ne konkurencija šilumos ūkyje, o planavimas ir geriausia, kad tos įmonės būtų vienaip ar kitaip valstybės“, – interviu LRT radijui sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis.

Indrės Kleinaitės ir Naglio Puteikio diskusija (video)

Žurnalistas Aurimas Perednis: Kam norėtumėt pastatyti paminklą Vilniuje, pone Puteiki?

Naglis Puteikis: Lietuvos ir Vilniaus valdžios politikams, kurie, užuot sprendę svarbiausias problemas – emigracijos, skurdo, didėjančios turtinės nelygybės, savižudybių, alkoholizmo – sprendžia tiktai Žaliojo tilto skulptūrų likimą ir nukreipia gyventojų dėmesį nuo verslo grupių, kurios lupa milžiniškus pinigus už šildymą, gyvenamųjų namų administravimą ir kt. Paminklas būtų Lietuvos politikų šaltumui, abejingumui, nejautrumui.

“Žinių radijo” laidos “Vilniaus ringas”, kurioje diskutavo pretendentai į Vilniaus merus Indrė Kleinaitė ir Naglis Puteikis, įrašą galite pamatyti čia: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/01/29/vilniaus-ringas/41475

Balsuoti už savo pasirinktą kandidatą galite čia, paspausdami prie jo nuotraukos “like”: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.943081722378195.1073741843.135654016454307&type=1

“Vilniaus ringas” – pirmiesiems tiesioginiams mero rinkimams skirtas neatlygintinų diskusijų laidų ciklas. Balsų skaičiavimo ir diskusijų taisykles rasite čia.

Pilietybės atiminėjimas – Konstitucinio Teismo teisėjų savivalės rezultatas

iš N. Puteikio paskyros facebook’e

Esu įsitikinęs, kad visi lietuviai, gimę Lietuvos Respublikos piliečiais, turi teisę dalyvauti Lietuvos valstybės ir tautos kūrime – bet valdžia, viršydama savo įgaliojimus, šią teisę iš mūsų išeivių nepagrįstai atėmė.

Konstitucijoje nėra numatytas toks prigimtinės pilietybės atiminėjimas, koks šiuo metu vyksta, atvirkščiai – ji teigia, kad teisė į pilietybę pirmiausia įgyjama gimstant. O to, ką žmogus gavo ne iš valdžios malonės, valdžia neturi teisės atimti. Todėl tas gėdingas procesas, kai  iš mūsų išeivių atiminėjama pilietybė, paveldėta iš tėvų ir protėvių – vienas didžiausių valdžios nusikaltimų prieš tautą. Jis prasidėjo nuo Konstitucinio teismo, kuriam tada vadovavo E. Kūris, išaiškinimo, esą kitos šalies pilietybę įgiję lietuviai galį išlikti Lietuvos piliečiais tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Bet Konstitucijoje to nėra parašyta. Parašyta visai kas kita: kad Lietuvos piliečiai kitos valstybės pilietybę gali turėti atskirais – t. y. atskirai apibrėžtais – atvejais, ir jokiame lietuvių kalbos žodyne nerasite, kad žodis „atskiras“ reiškia „išskirtinis“ ar „labai retas“. Tokią reikšmę išrado E. Kūris ir jo kolegos.

Tad ne Konstitucija yra kalta dėl problemos, su kuria dabar susiduria Ž. Ilgauskas ir daugybė kitų lietuvių, ir tokios abejotinos valdžios malonės, kokią bandoma įpiršti – neva reikia pakeisti Konstituciją taip, kad Lietuvos pilietybė taptų laisvai prieinama įvairių valstybių žmonėms – mūsų išeivijai nereikia.

Reikia tik sugrąžinti išeiviams jų prigimtinę teisę, kurią valdžia savavališkai atėmė. O kad tai taptų įmanoma, keisti reikia anaiptol ne Konstituciją, o Konstitucinio Teismo teisėjus, nes jie savivaliaudami, viršydami savo įgaliojimus visuose žodynuose esančiam žodžiui „atskiras“ suteikė kitą reikšmę  – „išskirtinis“.

Jei KT teisėjai šios nuostatos nekeis, tada reikia keisti kitą Konstitucijos dalį – panaikinti Konstitucinį Teismą, o jo įgaliojimus perduoti Aukščiausiajam Teismui. Kaip kad yra Estijoje – gal tai viena iš priežasčių, kad ten nėra teisėjų savivalės ir yra daugiau teisingumo. 

N. Puteikio replika J. Sabatauskui apie korupcinių bylų marinimą: Jūs esate vienas iš šios sistemos kūrėjų

“Jus ne tik tenkina tokia situacija, jūs esate vienas iš šitos sistemos kūrėjų”, – sakė Naglis Puteikis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, ilgamečiam šio komiteto nariui socialdemokratui Juliui Sabatauskui, kuris kartu su konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu puolė piktintis, kai jis iš Seimo tribūnos priminė kelis nemalonius epizodus iš įtakingos teisėjos Laimos Garnelienės biografijos. Prezidentė D. Grybauskaitė siūlė skirti L. Garnelienę Aukščiausiojo teismo teisėja, bet po N. Puteikio pasisakymo Seimas šios kandidatūros vis dėlto nepatvirtino.

Vaizdo įrašas iš 2014-10-16 Seimo posėdžio:

Ar mus tikrai tenkina šita situacija, kada didžiosiose korupcinėse bylose, pavyzdžiui, svarstant buvusio Alytaus mero Daugėlos bylą, mes, Seimas, esame sudarę sąlygas tokią bylą svarstyti vienam teisėjui, o jam, likus iki bylos pabaigos vienam posėdžiui, išeiti iš darbo savo noru, ir tai reiškia, kad Daugėlos byla pradedama iš naujo, ir užsitęs vėl „n“ metų, ir kainuos mokesčių mokėtojams daugybę pinigų? Ar tikrai, gerbiami Seimo nariai, mus tenkina tokia situacija, kai tokios korupcinės bylos svarstomos metų metais, švaistomi pinigai, o žmonės nusivilia teisingumu, nes ponas Daugėla toliau vaikšto ir visiems aiškina, ypač jo kritikams, kad jūs dar pasigailėsit, kad mane kritikavot ir prikaišiojot man visokius neva neteisingus statybinius sandorius. Tai va, gerbiamas Juliau Sabatauskai, jeigu Jūsų atsakymas man, kad aš politikuoju, yra Jūsų atsakymas – tai aš drįstu teigti, kad Jus ne tik kad tenkina šita situacija, bet Jūs esat vienas iš šitos sistemos kūrėjų.

Kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą svarstymas Seime vėl virto teismų ir teisėjų šlovinimu

2009-09-18 teiseju komisijos img_0338

Nuotraukoje – L. Garnelienės, tuo metu buvusios Teisėjų tarybos pirmininke, vizitas prezidentūroje 2009-09-18.

2014-10-16 Seimas po Naglio Puteikio pasisakymo nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui skirti Teisėjų tarybos sekretorę, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją  Laimą Garnelienę Aukščiausiojo Teismo teisėja. Žemiau publikuojamas įrašas iš Naglio Puteikio blogo “Už tiesą ir teisingumą”.

* * * * * * * * *

Apgailestauju, kad su dalimi informacijos susipažinti pavėlavau dėl to, kad pastarąsias savaites negalėjau normaliai dalyvauti Seimo darbe dėl tėvo mirties ir laidotuvių. Todėl negalėjau nei pats normaliai surinkti medžiagą apie kandidatus, nei koordinuoti tokius veiksmus su kitais Seimo nariais, kuriems nepatinka NUOLATINIS teisėjų šlovinimas Seime svarstant jų kandidatūras, užuot detaliai išnarsčius teisėjų biografijas viešuose Seimo svarstymuose.

Svarstant Laimos Garnelienės kandidatūrą pateikiau iš tribūnos Seimo nariams informaciją apie jos galutinai išteisintą prieš tai apygardos teismo už pusės kilogramo amfetamino gabenimą 12-ai metų nuteistą Panevėžio “Psichinių” grupuotės nusikaltėlį Saulių Vidugirį, kuris po išteisinimo itin žiauriai nužudė du žmones. Išteisinimo motyvas – teisėjai, tarp jų L. Garnelienė, patikėjo, kad S. Vidugiris manė, jog tai yra papildai gyvuliams. L. Garnelienė atsakė, kad jos motyvais patikėjo ir prokurorai, nes jos išteisinančio sprendimo neskundė Aukščiausiajam Teismui. S. Vidugiris L. Garnelienėi nagrinėjant bylą jau buvo išgarsėjęs kaip žiaurus nusikaltėlis.

Taip pat priminiau L. Garnelienės važiavimą į Kauną pas STT įtariamus keturis Kauno teisėjus, kurie po pokalbio su ja atsistatydino – mano manymu, šis L. Garnelienės vizitas-perspėjimas galimai padėjo šiems teisėjams išvengti nuteisimo už korupciją teisme ir dabar jie gali dirbti advokatais.

L. Garnelienė atsakė, jog ji mano, kad jokio STT tyrimo nesutrukdė.

Pasisakymų už ar prieš stadijoje padėkojau L. Garnelienei už drąsų sprendimą apginti E. Kusaitę nuo VSD ir prokuratūros persekiojimų, bet pasakiau, kad to nepakanka, ir agitavau Seimą slaptu balsavimu nepritarti jos tapimui AT teisėja dėl jos viešai ne kartą išsakytų nuostatų, kad Lietuvos teismų darbe viešumo pakanka.

Tokiu pasisakymu pavyko sukelti didelę diskusiją – išprovokavau J. Sabatauską, R. Žemaitaitį, E. Masiulį ir K. Masiulį užsistoti L. Garnelienę.

Kai kurie gindami persistengė, pvz., prof. Kęstutis Masiulis pareiškė, kad niekas neturi teisės vertinti teisėjų ir net jų svarstyti.

Po J. Sabatausko aršios gynimo kalbos paklausiau, ar jo šlovinantys teisėjus ir teismus pasisakymai reiškia, kad jam ir jo kolegoms iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patinka esama tvarka, kai rezonansines, garsias korupcijos bylas nagrinėja tik vienas teisėjas, kuris likus dviem posėdžiams iki bylos teisme pabaigos savo noru pasitraukia iš teisėjų, priversdamas naują teisėją nagrinėti bylą iš naujo, taip švaistant laiką, biudžeto pinigus ir piktinant visuomenę, kaip, pvz., buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos). Pasiūliau pakeisti šią tvarką perduodant tokias bylas trims ir daugiau teisėjų bei numatant atsarginius teisėjus.

Atsakydamas į tai, J. Sabatauskas pareiškė, kad neatsakinės, nes jis priešrinkiminiuose debatuose nedalyvauja.

Dabar laukiame slapto balsavimo rezultatų.

P. S.: ačiū tiems, kurie stengėsi pateikti man informaciją dėl teisėjų – pasinaudojau ta informacija vėluodamas, bet dalį suspėjau pateikti, ypač dėl L. Garnelienės. Ir pavyko – ji nepraėjo į AT:

http://www.delfi.lt/news/daily/law/l-garneliene-ir-v-zelianka-nepaskirti-auksciausiojo-teismo-teisejais.d?id=66133686

Naglis Puteikis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad Apeliacinio teismo teisėja 2006 metais išteisino žinomą Panevėžio narkotikų prekeivį, „psichinių“ gaujos narį Saulių Vidugirį. Žemesnės instancijos teismas šį asmenį buvo nuteisęs 12 metų kalėti už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių psichotropinių medžiagų. Pasak N.Puteikio, vėliau S.Vidugiris teistas už dviejų žmonių nukankinimą.

Parlamentaras taip pat sakė, kad L.Garnelienė esą padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės keturiems kolegoms, kurie neva talkininkavo kontrabandos karaliumi vadinamam Viliui Karaliui.

L.Garnelienė savo ruožtu pripažino priėmusi išteisinamąjį nuosprendį S.Vidugirio byloje, ji pabrėžė, kad prokurorai šio nuosprendžio neskundė Aukščiausiajam Teismui.

„Kad tas Vidugiris vėliau nusikalto, nelabai suprantu, kodėl tai turėtų man būti kaip priekaištas“, – teigė teisėja ir pridūrė. – Nei Garnelienė, nei kiti Teisėjų tarybos nariai nesustabdė STT tyrimo, nes mūsų vykimas buvo po to, kai STT pateikė Teisėjų tarybai medžiagą. Mes norėjome išsiaiškinti, ar ta medžiaga atitinka faktines aplinkybes.

Nuoširdžiai Jums dėkodamas, kviečiu: likime šiame nelengvame, bet viltingame kelyje kartu

aciu

Paskelbta pasibaigus 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijai

Širdingai dėkoju visiems, atėjusiems į talką ir savo patirtimi, išmintimi, savanorišku darbu bei lėšomis parėmusiems mano rinkimų kampaniją. Būtent Jūs, surinkę parašus, padėję parengti programą ir ją skleisti, budėję rinkimų apylinkėse, lėmėte dalinę rinkimų sėkmę.

Dėkoju visiems 124 333 piliečiams, balsavusiems pirmajame Prezidento rinkimų ture už mane ir mano programą. Jūs parodėte, kad laisvi piliečiai geba pasipriešinti nomenklatūros iš anksto surežisuotam spektakliui, o svarbiausia – įkvėpėte viltį, kad žmonių pastangos kurti teisingesnę ir demokratiškesnę Lietuvą ateityje gali tapti jėga, stipresne už biudžetinių partijų milijonus.

Mums kartu pavyko visuomenei perduoti svarbią žinią: susibūrę piliečiai gali pasipriešinti valdžios savivalei, susigrąžinti konstitucines teises ir demokratinę Respubliką. Šiuose rinkimuose mes žengėme keletą žingsnių keliu iš uždaro, neskaidraus nomenklatūrinio valdymo į piliečių ir tautos savivaldą.

Nuoširdžiai Jums dėkodamas, kviečiu: likime šiame nelengvame, bet viltingame kelyje kartu.

Naglis Puteikis

Tai bus ilgas maratonas vienijant demokratines jėgas

Geras pasirodymas šiuose rinkimuose yra tik stotelė ilgesniame kelyje – sakė Naglis Puteikis tiesioginėje LRT laidoje, transliuotoje Lietuvos prezidento rinkimų vakarą.

Mes kaip kokia valstiečių kariuomenė, sukilusi prieš sultono imperiją. Mes teoriškai neturėjome jokių šansų laimėti, bet tikslas buvo visiškai kitoks – tikslas buvo įtikinti valstiesčius, kad sultoną galima įveikti. Ir mes dabar labai aiškiai matome, kad ten, kur buvo susitikimai, ten, kur buvo laikraštis platinamas, mes visai neblogai pasirodėme. Turiu omenyje ne aš – o tie žmonės, nes aš esu kolektyvinis produktas tų kelių šimtų parašus rinkusių savanorių, ir stebėtojų, beje, irgi yra apie tris šimtus su viršum.

Taigi, aš tai skaičiuoju kitaip: 300 tūkstančių parašų referendumui – pirmas žingsnis į demokratiją, šitie rinkimai, kuriuose aš buvau iškeltas tų pačių jėgų – antras žingsnis, savivaldos rinkimai – trečias, Seimo – ketvirtas, kiti prezidento rinkimai – penktas. Tai yra ilgas maratonas, vienijant demokratines jėgas ir bandant piliečiams grąžinti tas rinkimų teises, tas demokratines teises, kurias turėjome 1991-94 metais, bet kurias vėliau sisteminės partijos, virsdamos uab’ais, metodiškai demontavo. Turiu omenyje – įvedė sąrašinius rinkimus, panaikino apylinkių tarybas, panaikino tarėjus teismuose ir kitais būdais padarė mus ne europietiškos, o rytietiškos demokratijos valstybe.

Teisingumas triumfuos, kai G.Grina ir D.Valys bus atstatydinti, o bylą prieš E.Kusaitę sukurpę pareigūnai – nuteisti

Lietuvos apeliacinis teismas (teisėjų kolegija Linas Šiukšta, Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) visiškai išteisino Eglę Kusaitę, kuri 4 metus – nuo 2009 m. spalio 24 d., kaip Valstybės saugumo departamento darbuotojai ją suėmė Kaune – buvo organizuotai šmeižiama žiniasklaidoje, vadinant teroriste, ir 10 mėnesių kalinama kalėjime. Apie šį teismo sprendimą kalbamės su Seimo nariu Nagliu Puteikiu.

– Teismas visiškai išteisino E. Kusaitę – ar galima sakyti, kad teisingumas triumfavo, ar tai jau yra tiesos pergalė?

– Teisingumas būtų, jeigu būtų iškeltos baudžiamosios bylos ir būtų teisingai nuteisti tie saugumiečiai ir prokurorai, kurie dirbo Rusijai. Juk byla prasidėjo nuo to, kad mama kreipėsi į valstybės pareigūnus, prašydama pagalbos, kad dukra nebūtų įviliota į paauglių karinius žaidimus. O valstybės pareigūnai, užuot padėję mamai ir nepilnametei mergaitei, skyrė milijonus operatyvinių lėšų tam, kad ji būtų provokuojama, pranešė Rusijos spec. tarnyboms ir kartu su jomis, kaip šiandien konstatavo teismas, užsiėmė visiškai neteisėta provokacija ir panardino visą šeimą į nešvarų žaidimą, kuris buvo naudingas tik Rusijos spec. tarnyboms. Kitaip tariant, Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas yra tapę Rusijos spec. tarnybų filialais. Ir visus tuos provokacinius veiksmus prieš paauglę atliko už mokesčių mokėtojų pinigus, tam buvo išleisti milijonai litų. O viso to priešakyje – sadistas prokuroras Justas Laucius. Kuris matė, kaip jam į kabinetą atvedė be batų, šlapiomis iki kelių kojinėmis, per balą kalėjimo kieme tyčia pervestą E. Kusaitę. Jis tai matė. Šitoje byloje buvo atliekami ir kankinimai, buvo pažeidinėjamos tarptautines žmogaus teises reglamentuojančios konvencijos. Tai buvo daroma Rusijos naudai, ir tai atliko Lietuvos pareigūnai, kuriuos Lietuvos aukščiausieji pareigūnai apdovanoja ir giria, o prokuroras J. Laucius aukštosiose teisės mokyklose studentams yra teikiamas kaip pavyzdys. Sadistai, dirbantys Rusijai, yra apdovanojami…

Teisingumas triumfuotų tik tuo atveju, jeigu aukščiausi šalies vadovai, ir ypač prezidentė, nes ji skiria generalinį prokurorą ir VSD vadovą, pareikalautų dabartinių vadovų atsistatydinimo ir kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos visiems tiems, kurie paminėti šiandieniniame teismo sprendime. Nes jame konstatuota, kad teisėsaugininkai, kurpę šitą bylą, pažeidinėjo įstatymus.

– Kaip Jūs įvardytumėt šiandieninės pergalės kainą?

– Sugadintas žmogaus ir jo artimųjų gyvenimas. Pažeistas visuomenės teisingumo jausmas, nes kelerius metus buvo nuolat pumpuojama, kad ji yra baisi nusikaltėlė, o Lietuva – teroristų rojus. Teismas, be kitų dalykų, konstatavo, kad Rusijos vizos, paso išdavimas, kad Eglė galėtų vykti į Rusiją, rodo, jog tai vyko Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu. Krymo aneksijos fone pasakysiu taip: dar gerokai prieš šitą agresiją Rusija užgrobė Lietuvos Generalinę prokuratūrą ir VSD. Ir aukščiausi valstybės vadovai – prezidentė, tuometinė ir dabartinė Seimo primininkės, tuometinis ir dabartinis premjerai – nereaguoja į šituos skandalingus faktus. Tai reiškia, kad mes iš dalies esame Rusijos okupuoti.

– Koks toliau bus Eglės likimas? Jos mamos sveikata per šitą bylą buvo labai sugadinta, šeima įbrido į skolas…

– Ir jos pačios sveikata sugadinta, juk ją pačią provokavo, traukė į tuos dalykus, įkalino…

– … ir dabar su tokia dėme, šitaip šmeižta, ji yra likusi be išsilavinimo, su ribotomis galimybėmis įsidarbinti, su skolomis…

– Jeigu Lietuvos teisėsaugininkai nuolat konstatuoja, kad vedžiojimas basomis kojomis yra visiškai normalus, tai kodėl Lietuvos politikams ir teisėsaugininkams turėtų rūpėti mergaitės likimas? Jeigu fizinis kankinimas jiems yra normalus…

Dar noriu išreikšti susižavėjimą šitą sprendimą priėmusiais trimis teisėjais, nes tam reikia turėti labai daug pilietinės drąsos. Nes šitas pareiškimas iš tikrųjų yra prieš prezidentę ir tuometinius ir dabartinius Seimo bei vyriausybės vadovus. Trys teisėjai rado savyje drąsos pasakyti, kad Lietuvos politikai leido spec. tarnybai ir Generalinei prokuratūrai vykdyti Rusijos FSB valią. Tai neįtikėtina pilietinė drąsa, turbūt prilygstanti Konstitucinio teismo teisėjo Egidijaus Šileikio drąsai. Turbūt reikia konstatuoti, kad Lietuvoje prasideda ir teisininkų revoliucija: jau keturi teisėjai sukilo prieš tai, kas Lietuvoje tęsėsi dešimtmečiais.

Pasirašykime už tautininkus

Norėčiau paprašyti Jūsų pagalbos tautininkams – jie man padėjo surinkti parašus dėl kandidatavimo į prezidentus, o dabar jie patys prašo pagalbos, nes nebespėja.

Jie, skirtingai nei kitos partijos, negauna milijonų iš biudžeto, neturi pavaldžių organizacinių struktūrų kiekvienoje savivaldybėje, todėl jiems sunku rinkti parašus ant popieriaus lakštų.

Jų pagrindiniai siekiai – čia: http://www.tautininkusajunga.lt/lt/principai/viska-lietuvai.html Pacituosiu svarbią vietą: „Lietuvos valstybė turėtų veiksmingai prisidėti prie esamo Europos valstybių sąjungos modelio tobulinimo, tačiau tik taip, kad nebūtų naikinamas pats suverenus valstybingumas ir laisvo funkcijų delegavimo tarptautinei organizacijai principas.“