Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Reaguodamas į piliečių pateiktą informaciją, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Kultūros paveldo departamentą ir Kaišiadorių raj. savivaldybę dėl ketinimų nupjauti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir sunaikinti istorinį rūsį.

“Į mane kreipėsi Kaišiadorių gyventojai, pasipiktinę ketinimais nupjauti seniausius šio miesto ąžuolus, augančius sklype adresu Geležinkeliečių tako 7, Kaišiadoryse, ir sunaikinti ten pat esantį neabejotiną istorinę vertę turintį, Kaišiadorių kūrimosi istoriją menantį geležinkeliečių statinį – rūsį, įrengtą 1862 m. tiesiant geležinkelio vėžę. Pareiškėjai pažymi, kad ąžuolai, kuriuos planuojama nupjauti, taip pat yra svarbūs vietos bendruomenei ne tik kaip gamtinės aplinkos dalis, bet ir kaip įtaigus istorijos liudijimas, nes buvo pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio paminėjimo proga 1928 metais. Prašau skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas istorinių ąžuolų ir rūsio išsaugojimas,” – nurodoma rašte, prie kurio pridėtos žmonių atsiųstos nuotraukos.

Šiaulių miesto politikai neturi širdies – užsispyrėliškai nepadeda nelaimės ištiktam vaikui

Skelbiame du Šiaulių valdžiai adresuotus Seimo nario Naglio Puteikio raštus. Raštai nuasmeninti dėl vaiko interesų apsaugos.

*******

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui

Šiaulių m. savivaldybės administracijai

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei Astai Kandratavičienei

 Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0419/2016

2016 m. balandžio 19 d.

DĖL ESMINIŲ, GYVYBIŠKAI SVARBIŲ X. Y. IR JOS NEPILNAMETĖS DUKTERS INTERESŲ UŽTIKRINIMO

 Į mane prašydama pagalbos kreipėsi X. Y. (tel. nr. 8……), nurodžiusi, kad ji su nepilnamete dukra X. Y. (g. 2…..) artimiausiu metu gali tapti benamėmis, jei dėl skolų bus iškeldintos iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto, esančio T…. g. …., Šiauliuose. Tokia galimybė iš tiesų reali, nes Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė nuo 2016 m. kovo 1 d. iškeldinti jas iš nurodyto buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą.

Kaip matyti iš man pateiktų dokumentų, ir motinai, ir dukrai yra nustatytas neįgalumas, jos ilgą laiką gyvena absoliučiame skurde, neturėdamos pakankamai pajamų patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius. X. Y. darbingumo lygis 40 procentų, dėl ligos ji sunkiai vaikšto ir serga įsisenėjusia depresija, o maždaug prieš metus ypač pablogėjus sveikatai neteko darbo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur ilgą laiką dirbo gaudama minimalaus mėnesinio atlyginimo dažniausiai nesiekusį darbo užmokestį. Mano žiniomis, šiuo metu vienintelės X. Y. ir jos dukters pajamos yra netekto darbingumo/invalidumo pensijos ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kurių bendra suma sudaro apie 250 Eur, tačiau pagal vykdomuosius raštus dar išskaitoma apie 60 Eur skolų padengimui, todėl pragyvenimui lieka mažiau nei 200 Eur. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją, mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti, penkiuose didžiuosiusose Lietuvos miestuose 2014 m. buvo 319 Eur vienam asmeniui per mėnesį, o namų ūkyje, kurį sudaro vienas suaugęs asmuo ir vaikas – 289 Eur asmeniui per mėnesį. Taigi, X. Y. ir jos nepilnametės dukters mėnesinės pajamos yra apie 3 kartus mažesnės už mažiausią įprastiniams poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą. Akivaizdu, kad iškeldinus jas iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kaip nustatyta teismo sprendime, X. Y. dėl sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės neturėtų jokių galimybių išsinuomoti ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.

Noriu pabrėžti, kad X. Y., kaip mane informavo Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, neturi jokių žalingų įpročių, ji ir jos šeima nėra asocialūs asmenys. 2016 m. vasario 12 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ši šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau, kaip man paaiškino vaiko teisių specialistai, tai padaryta atsižvelgiant į X. Y. „socialinių įgūdžių stoką plačiąja prasme“, kuri suprantama kaip jos negebėjimas tvarkyti šeimos finansus ir gyventi neįsiskolinant, o taip pat suicidines mintis, kurias moteris išsakė darbuotojams paskutinio jų vizito metu. Vis dėlto man pateikti dokumentai verčia manyti, kad šeimos skolos susidarė ne tik dėl socialinių įgūdžių stokos, bet ir dėl objektyvių priežasčių: X. Y. viena augino 5 vaikus, gaudama minimalios algos dažnai nesiekusį darbo užmokestį. Manyčiau, kad tokiomis aplinkybėmis net ir turint puikius socialinius įgūdžius išvengti įsiskolinimų būtų sunku.

Esu įsitikinęs, kad vienišos neįgalios moters ir nepilnametės jos dukters pavertimas benamėmis ar iškraustymas į nakvynės namus, kaip, mano žiniomis, yra siūloma, pažeistų jų esminius, gyvybiškai svarbius interesus, o toks veiksmas būtų nesuderinamas ne tik su Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, ginančiomis tokių žmonių teisę turėti socialiai priimtinas gyvenimo sąlygas, bet ir su tuo, kas buitinėje kalboje vadinama „žmogiškumu“.

Todėl prašau Jūsų pagal kompetenciją imtis būtinų veiksmų ir rasti būdą užtikrinti esminį, gyvybiškai svarbų X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesą turėti gyvenamąjį būstą. Apie priimtus sprendimus prašyčiau informuoti ir mane.

PRIDEDAMA:

  1. X. Y. prašymas Seimo nariui Nagliui Puteikiui ir dalies prie jo pridėtų dokumentų kopijos elektroniniu formatu;
  2. Seimo nariui Nagliui Puteikiui pateikta Lietuvos statistikos departamento informacija apie mažiausią pinigų sumą, reikalingą įprastiniams poreikiams patenkinti 2014 m., kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

xxx

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui

 Šiaulių m. savivaldybės administracijai

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

 Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei Astai Kandratavičienei

 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei

Originalas siunčiamas nebus

Nr. SN-S-0603/2016

2016 m. birželio 3 d.

PAKARTOTINIS PRAŠYMAS DĖL ESMINIŲ, GYVYBIŠKAI SVARBIŲ X. Y. IR JOS NEPILNAMETĖS DUKTERS INTERESŲ UŽTIKRINIMO

2016 m. balandžio 19 d. kreipiausi į Jus (išskyrus paskutinį adresatą) raštu Nr. SN-S-0419/2016 „Dėl esminių, gyvybiškai svarbių X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“, prašydamas užtikrinti esminį, gyvybiškai svarbų neįgaliųjų X. Y. ir jos nepilnametės dukters X. Y. interesą turėti gyvenamąjį būstą, kuris būtų pažeistas, jei dėl objektyvių priežasčių – skurdo ir sveikatos būklės – kito būsto įsigyti ar išsinuomoti negalinti moteris su vaiku būtų dėl skolų iškeldinta iš Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio būsto ir paversta bename arba apgyvendinta nakvynės namuose. Taip pat pažymėjau, kad X. Y. ir jos nepilnametė dukra patiria absoliutų skurdą, nes jų pajamos yra 3 kartus mažesnės už mažiausią pinigų sumą, reikalingą patenkinti įprastiniams poreikiams, kurią paskutiniame paskelbtame tyrime nurodė Lietuvos statistikos departamentas. Be to, pateikiau informaciją, kad dėl ligos sunkiai vaikštanti X. Y. serga ir įsisenėjusia depresija, o savivaldybės darbuotojai patys yra fiksavę jos išsakytas suicidines mintis.

Atsakydamas į šį mano prašymą, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (1.18)-SD-707 „Dėl X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“ informavo, jog „savivaldybės atstovai nurodė, kad iškeldinus, šeimai bus pasiūlytas kitas gyvenamasis būstas“ bei išreiškė nuomonę, kad problemas reikia spręsti kompleksiškai, o „gavus medikų išvadas bei rekomendacijas dėl X. Y. sveikatos būklės ir siekiant išvengti galimų neigiamų šios situacijos pasekmių, siūlytume spręsti klausimą dėl neįgaliosios gaunamų pajamų dydžio, piniginės socialinės paramos skyrimo“.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 11 d. raštu Nr. SG-420-(6.30) „Dėl informacijos apie X. Y.“ nurodė: „žinodami apie sudėtingą X. Y. šeimos situaciją, suteiksime laiko gera valia atlaisvinti savivaldybės būstą ir galimybę laikinai apsigyvenant nakvynės namuose. Taip pat X. Y. galės kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę dėl savivaldybės būsto bendrabučio pastate nuomos galimybės <..>“.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.1.-2016-73)2-564 „Dėl X. Y. šeimos“ informavo, kad tyrimas dėl iškeldinimo nutrauktas, nes kontrolierius netiria skundų, kurie tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėti teisme. Taip pat vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodė, kad „savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo nepilnametės X. Y. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus galimo neveikimo, galimai turint pakankamai duomenų apie X. Y. šeimos situaciją, laiku ir operatyviai neorganizavus ir nesuteikus X. Y. šeimai reikiamos pagalbos“.

2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. SN-S-0510/2016 „Dėl pagalbos neįgalioms X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“ kreipiausi į Šiaulių m. savivaldybės administraciją dėl skubios materialinės pagalbos šiai šeimai, kuriai neužtenka pajamų net minimalių poreikių patenkinimui: prašiau skirti X. Y. piniginę paramą tuo metu hospitalizuotos dukters gydymui ir sveikatinimui (vaikui reikia ne tik vaistų, bet ir pilnaverčio maisto) bei kasmėnesinę socialinę pašalpą, pasinaudojant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi nustatyta savivaldybių administracijos teise skirti tokią pašalpą išimties tvarka.

Šiaulių m. savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl pagalbos X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“ informavo, kad 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu skyrė 100 Eur vienkartinę pašalpą, bet nurodė, kad „X. Y. (2 šeimos nariai) vidutinės pajamos per mėnesį viršija 306 Eur, todėl socialinės pašalpos skirti nėra galimybių.“

Su X. Y. reguliariai bendraujantys mano padėjėjai informavo, kad neįgali moteris iki šiol gyvena nežinioje ir įtampoje, spėliodama, ką toliau su ja ir jos dukra darys savivaldybė, paniškai bijodama iškraustymo į nakvynės namus, slegiama nevilties ir minčių apie savižudybę (mano žiniomis, neseniai jas išsakė ir psichologinės pagalbos telefonu).

X. Y. yra nuoširdžiai dėkinga už vienkartinę paramą, Carito ir kitų organizacijų dėmesį ir pagalbą, tačiau akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis neįmanoma išspręsti esminės problemos: šios šeimos pajamos, įvertinant ir antstolių vykdomus išskaitymus, yra akivaizdžiai nepakankamos minimaliam išgyvenimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoju, kad praėjus pusantro mėnesio po mano 2016 m. balandžio 19 d. prašymo vis dar nėra priimti būtini sprendimai dėl gyvybiškai svarbių neįgaliųjų X. Y. ir jos nepilnametės dukters problemų: nėra užtikrinta jų teisė turėti gyvenamąjį būstą ir pajamas, garantuojančias socialiai priimtiną pragyvenimo minimumą.

Todėl prašau pagal kompetenciją:

  • Šiaulių miesto mero ir Šiaulių miesto savivaldybės savivaldybės administracijos: atsižvelgiant į X. Y. ir jos dukters sveikatos būklę bei faktą, kad sumokėti visų mokesčių ši šeima negalėjo ir negali dėl objektyviai per mažų pajamų, kurių dydis nepakankamas net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui, o taip pat įvertinant Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nurodytą galimybę, kad savivaldybės darbuotojai laiku nesuteikė šiai šeimai būtinos pagalbos, prašau nurašyti X. Y. įsiskolinimą savivaldybei ir nevykdyti iškeldinimo. Tuo atveju, jei savivaldybė gali pasiūlyti X. Y. su dukra kitą joms tinkamą būstą – prašau susitarti dėl persikraustymo geranoriškai, daugiau netraumuojant neįgalios moters.
  • Visų adresatų: prašau surengti pasitarimą, kurio tikslas – rasti būdą užtikrinti esminius, gyvybiškai svarbius X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesus turėti gyvenamąjį būstą ir pajamas, užtikrinančias socialiai priimtino poreikių lygio patenkinimą.
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės – prašau pateikti oficialų ministerijos vertinimą, ar neįgaliosioms X. Y. ir jos nepilnametei dukrai buvo suteikta visa pagal dabartinius teisės aktus joms priklausanti parama ir pagalba. Jei tai visa pagalba, kurią šiuo atveju gali suteikti valstybė – prašau paaiškinti, kokiu būdu iš savo gaunamų pajamų jos turėtų susimokėti mokesčius ir išgyventi. 2. Dar kartą primenu, kad dabartinė socialinės apsaugos sistema virto pasityčiojimu iš skurstančiųjų, todėl būtina neatidėliojant organizuoti absoliučios skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįsto valstybės remiamų pajamų dydžio nustatymą, nes minimalios socialinės apsaugos neadekvatumas yra vienas iš veiksnių, didinančių savižudybių statistiką.

PRIDEDAMA:

  1. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (1.18)-SD-707 „Dėl X. Y. ir jos nepilnametės dukters interesų užtikrinimo“, elektroninė kopija;
  2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 11 d. raštas Nr. SG-420-(6.30) „Dėl informacijos apie X. Y.“, elektroninė kopija;
  3. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.1.-2016-73)2-564 „Dėl X. Y. šeimos“, elektroninė kopija;
  4. Šiaulių m. savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 19 d. raštas „Dėl pagalbos X. Y. ir jos nepilnametei dukrai“, elektroninė kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

 

 

 

Dėl skolininko interesų apsaugos, nukreipiant išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą

“Jei dabartinis teisinis reguliavimas iš tiesų leidžia žmogų su šeima ir mažamečiu vaiku išmesti į gatvę dėl skolos, kuri, tikėtina, būtų grąžinta per trejus metus, tai tokį teisinį reguliavimą, mano įsitikinimu, reikia kuo skubiau keisti, nes akivaizdu, kad pinigai ir teisė į gyvybę yra visiškai nelygiaverčiai teisiniai gėriai”, – rašo Seimo narys Naglis Puteikis kreipimesi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir Teisingumo ministeriją, prašydamas patarimo, kaip būtų tikslingiausia keisti teisės aktus, kad vykdant išieškojimą nebūtų pažeidžiamos tokios pamatinės žmogaus teisės, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą ir būsto neliečiamumą. Žemiau skelbiame nuasmenintą kreipimąsi.

*******

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

2016 m. lapkričio 30 d.

DĖL SKOLININKO INTERESŲ APSAUGOS, NUKREIPIANT IŠIEŠKOJIMĄ Į PASKUTINĮ GYVENAMĄJĮ BŪSTĄ

Į mane kreipėsi klaipėdietis XY (a. k. XXXX; tel. nr. XXXX), nurodęs, kad vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. XXXX antstolis Albinas Zenkevičius neproporcingais, pertekliniais veiksmais pažeidė esminius, gyvybiškai svarbius jo interesus: nukreipęs išieškojimą į darbo užmokestį ir pensiją, po metų išvaržė vienintelį gyvenamąjį būstą, taip paversdamas benamiais visą jo šeimą, įskaitant mažametį anūką, nors vykdant išieškojimą iš pajamų per metus buvo grąžinta daugiau nei trečdalis (36 procentai) skolos, tad buvo galima pagrįstai tikėtis, kad mažiau nei per trejus metus ši skola bus visiškai grąžinta.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad vykdomoji byla Nr. XXXX buvo pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-20 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. XXXX, kurioje 2014-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą priteisti iš ieškovo 6661,26 Eur (23000 Lt) skolos, 1199,03 Eur (4140 Lt) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendra skolos suma sudarė 8527,86 Eur.

2015-06-18 patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į XY pajamas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, o 2015-08-28 patvarkymu – į jo darbo užmokestį.

Dokumentai rodo, kad per metus nuo 2015-07 vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. XXXX iš XY pajamų buvo padengta apie 3088,2 Eur, t. y. apie 36,21 proc. skolos: iš XY atlyginimo, kurį jis uždirba XXXX bendrovėje „XXXX“, nuo 2015-09 iki 2016-10 darbovietė išskaitė 2548,95 Eur (žr. XXXX 2016-11-02 pažymą), o iš jo senatvės pensijos nuo 2015-07 iki 2016-07 buvo išskaityta ir pervesta antstoliui A. Zenkevičiui 539,25 Eur (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-08-17 pažymą Nr. XXXX). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir toliau vykdant išieškojimą iš XY pajamų likusi skolos dalis būtų buvusi padengta mažiau nei per trejus metus.

Nepaisant to, antstolį A. Zenkevičių pavadavusi antstolė Viktorija Vėliuvienė priėmė 2015-11-23 patvarkymą, kuriame nurodė, kad skolininkas skolos nepadengė, todėl tikslinga išvaržyti jam priklausantį areštuotą butą, esantį XXXX g. X-X, Klaipėdoje. Kadangi šis butas buvo vienintelis XY, jo žmonos ir dukters su mažamečiu anūku gyvenamasis būstas (duomenis apie asmenis, kurių gyvenamoji vieta deklaruota šiame bute, žr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-08-18 pažymoje Nr. XXXX, jį pardavus iš varžytinių (turto pardavimo aktas surašytas 2016-10-11) visi jie tapo benamiais.

XY teikė skundus dėl antstolio patvarkymo parduoti butą iš varžytinių, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismai jų netenkino, nurodydami, kad antstolio veiksmai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų.

Aukščiau pateiktos aplinkybės verčia abejoti, ar toks išieškojimo procesas, nors ir būdamas formaliai teisėtas, yra teisingas ir nepažeidžia tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą ir būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi. Jei dabartinis teisinis reguliavimas iš tiesų leidžia žmogų su šeima ir mažamečiu vaiku išmesti į gatvę dėl skolos, kuri, tikėtina, būtų grąžinta per trejus metus, tai tokį teisinį reguliavimą, mano įsitikinimu, reikia kuo skubiau keisti, nes akivaizdu, kad pinigai ir teisė į gyvybę yra visiškai nelygiaverčiai teisiniai gėriai.

Todėl prašyčiau Jūsų pateikti vertinimą, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, ypač tos, kurios suteikia teisę išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą esant dviejų tūkstančių trisdešimties eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per šešis mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis), neprasilenkia su protingumo ir proporcingumo principais, sudarydamos sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl palyginti nedidelės skolos, kuri gali būti sėkmingai grąžinta per kelerius metus, ir neprieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.

Jei pritartumėte, kad dabartinis reglamentavimas nepakankamai užtikrina skolininko interesų apsaugą, kai išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, prašyčiau patarti, kaip jį siūlytumėte keisti. Ar būtų tikslinga keisti skolos, dėl kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena skolininkas, dydį? Jei taip – kaip jį siūlytumėte nustatyti? Ar būtų tikslinga susieti šį dydį su būsto verte (pvz., leidžiant nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jei išieškoma skola viršija 1/3 būsto vertės)? Ar būtų tikslinga, ir kaip, keisti LR CPK 663 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį negalint išieškoti skolos iš pajamų leidžiama nukreipti išieškojimą į turtą? Ar būtų tikslinga šį terminą susieiti su skolos dydžiu (didesnei skolai nustatant ilgesnį terminą)? Ar būtų tikslinga numatyti, kad išvaržius paskutinį gyvenamąjį būstą, asmeniui būtų suteiktas socialinis būstas arba jis įgytų teisę gyventi išvaržytame būste nuomos pagrindais, mokėdamas mokestį pagal savivaldybės patvirtintus socialinio būsto nuomos įkainius? Ar būtų tikslinga keisti reglamentavimą taip, kad tokiais atvejais būstai būtų ne išvaržomi, bet juos perimtų valstybė, tapdama būsto bendrasavininke ir tokiu būdu papildydama socialinio būsto fondą, o skolininkas galėtų toliau gyventi šiame būste, nuomodamas jį kaip socialinį būstą?

Taip pat būčiau dėkingas, jei įvertinę mano pateiktą ir Jums prieinamą medžiagą patartumėte, kaip būtų galima užtikrinti ne formalų, bet realų teisingumą XY ir jo šeimos atžvilgiu, ištaisant žalą, kurią padarė galimai neproporcingi, su žmogaus teisėmis nesuderinami išieškojimo veiksmai.

PRIDEDAMA:

  1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-08-17 pažyma Nr. XXXX kopija;
  2. XXXX 2016-11-02 pažyma, kopija;
  3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-08-18 pažyma Nr. XXXX, kopija.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Į gatvę – už mįslingą skolą

Dienraštis “Klaipėda” paskelbė žurnalistės Daivos Janauskaitės straipsnį, kuriame aprašyta nemažam būriui klaipėdiečių skaudi istorija: jau kelerius metus kalbama apie uostamiestyje nebaudžiamai veikiančias lupikautojas, iš kurių susigundę paimti paskolas neatsargūs žmonės lieka be paskutinių marškinių. Antanas Tumasonis, kurio paskutinis būstas neseniai parduotas iš varžytinių – vienas iš Naglio Puteikio pagalbos paprašiusių žmonių. 2016 m. pavasarį gavusi N. Puteikio prašymą, prokuratūra išsiaiškino, kad ta pati moteris suteikė paskolas dar mažiausiai 7 žmonėms, pradėtas ir šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

*******

Į gatvę – už mįslingą skolą

Daiva Janauskaitė

Klaipėdietis Antanas Tumasonis sulaukė raginimo išsikelti iš savo namų ir atlaisvinti butą naujam būsto savininkui. Tokia yra dabartinė situacija žmogaus, kuris kelerius metus bando įrodyti, jog esą susidūrė su lupikautoja. Jo kova tapo žūtbūtinė ir pasiekė aukščiausius Lietuvos valdžios sluoksnius.

Mokėjo dukart?

Dienraštis “Klaipėda” ne kartą rašė apie uostamiestyje veikiančias moteris, už procentus skolinančias dideles pinigų sumas.

Didžiausia šių skolininkų klaida ta, kad jie neturi arba prarado įrodymus, jog skolą mokėjo. Todėl dabar teigiama, kad skolintojos per teismus išsireikalauja skolos ir palūkanų antrą kartą.

Vienas tokių yra 64-erių A.Tumasonis. 2008 m. jis pasidavė žmonos raginimui pasiskolinti 19 tūkst. litų buto remontui.

Tąkart klaipėdietis nesunkiai susirado nekilnojamojo turto agentūroje nuolat sėdinčią moterį, kurios verslas – skolinti pinigus.

“Kadangi oficialiai palūkanų įforminti skolos sutartyje negalima, buvo parašyta, kad skolinuosi 23 tūkstančius litų. Tūkstantį sumokėjau notarei, pats gavau 19 tūkst. Tuo metu džiaugiausi gavęs pinigų ir neįžvelgiau klastos. Šešerius metus mokėjau po 300 litų per mėnesį, bet nė karto iš skolintojos nepaprašiau parašo apie grąžintus pinigus. Kai iki galutinio atsiskaitymo buvo likę visai nedaug, prasidėjo teismai, iš manęs priteisė grąžinti visą pasiskolintą sumą ir delspinigius”, – pasakojo A.Tumasonis.

Galiausiai vyrui nepavyko įrodyti, kad išmokėjo didžiąją skolos dalį, jis buvo priverstas grąžinti visą pasiskolintą sumą ir priskaičiuotus delspinigius.

Būdamas dirbantis pensininkas A.Tumasonis nuo praėjusių metų rudens iki šių metų lapkričio į antstolio sąskaitą pervedė daugiau nei trečdalį priteistos sumos.

Nepaisant to, butas buvo parduotas varžytinėse, o lapkričio 20 dieną vyras sulaukė oficialaus raginimo iki mėnesio galo išsikelti.

Jei jis to nepadarysiąs pats, būsianti pradėta priverstinio iškeldinimo procedūra.

Pasitikėjo Seimo nariu

“Klaipėdoje” skaičiau apie panašaus likimo moteris ir supratau, kad esu vienas iš daugybės į panašias pinkles patekusių žmonių. Nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Naglį Puteikį. Kas gali būti aukščiau už įstatymo leidžiamąją valdžią? Juo labiau kad tai mūsiškis žmogus”, – A.Tumasonis aiškino, kodėl kreipėsi į Seimo narį.

Šiemet paskutinę vasario dieną N.Puteikis kreipėsi į Lietuvos šalies generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, išdėstė jam ne tik A.Tumasonio, bet ir kitos panašiai iš pinigų skolinimo lobstančios klaipėdietės pensininkės nuskriaustų žmonių istorijas.

Manydamas, kad viešasis interesas reikalauja nuodugniai ir sąžiningai ištirti visus galimo lupikavimo atvejus, Seimo narys tikėjosi, kad taip bus išsklaidytos abejonės dėl teisėsaugos neveiklumo ir užkardyta tokia veikla.

Todėl generalinio prokuroro paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A.Tumasonio nurodytą skolintoją dėl galimo jos sukčiavimo.

Prašyta išsiaiškinti, ar ši moteris nėra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir teismuose prisiteisusi skolų, o jei tokių būta, įvertinti jų teisėtumą.

Prašyta įvertinti prokuratūros ir tyrimą dėl kitos klaipėdietės skolintojos veiklos, priimtų sprendimų pagrįstumą.

Seimo narys prašė šiuos tyrimus pavesti atlikti Generalinės prokuratūros prokurorams, nes būta prielaidų, kad lupikautojos turi rėmėjų teisininkų bendruomenėje.

Tyrė ir Mokesčių inspekcija

Netrukus N.Puteikis buvo informuotas, kad jo laiškas persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Reikalai šiek tiek pajudėjo. Miesto vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius nurodė panaikinti savo pavaldinės, tyrusios pensinio amžiaus pinigų skolintojos veiklą, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dar viena prokurorė kelis mėnesius aiškinosi, kiek teisėta pagyvenusios moters veikla skolinant pinigus ir gaunant iš to pajamas.

Visi anksčiau įvairių instancijų narplioti atvejai iki pačios aukščiausios instancijos teismų sulaukė lupikautojai palankių sprendimų.

Šį kartą tirti anksčiau nesiaiškinti šios moters skolinimo faktai bei narpliotos visos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Rudenį prokurorė dar kartą nusprendė, kad pinigus skolinusi pensininkė veikė teisėtai.

Ir šį kartą konstatuota, jog šios moters uolumas skolinant dešimtis ir šimtus tūkstančių litų bei išlupant skolą su didžiulėmis palūkanomis per teismus nebegali būti vertinama kaip neteisėta ūkinė veikla, juolab kad suėjo senaties terminas.

Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai?

“Besiskundusios moterys buvo pas mane atėjusios į priėmimą. Aš jomis patikėjau, bet ar patikėtų teismai? Juk ten žiūrima tik įrodymų. Kodėl toji skolintoja neturėtų laimėti? Juk yra paskolos sutartis arba vekselis. Didelis sutarčių skaičius fiksuotas bene 2007–2008 m., vėliau būdavo po vieną ar dvi paskolas per metus, tiesa, sumos buvo tikrai nemenkos. Kaltinimui neteisėta ūkine veikla jau suėjo senaties terminas”, – paaiškino vyriausiasis prokuroras.

Mokesčių inspekcija tyrė šios pensininkės finansinius reikalus.

Oficialiai deklaruota, kad ši klaipėdietė skolino už brangiai parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus.

Tad Mokesčių inspekcijai nepavyko aptikti, kad skolinami pinigai būtų gauti neteisėtu būdu. Nors šiokį tokį gyventojų pajamų mokestį pensininkė buvo priversta sumokėti.

Pripažino nukentėjusiuoju

Dėl A.Tumasonio kreditorės S.Minkevičius taip pat panaikino prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Toks tyrimas buvo pradėtas, jį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

A.Tumasonis šiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs materialinę žalą.

Skolintoja įtarimų nesulaukė, bet ji buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o tai reiškia, kad bet kurią dieną jos statusas gali pasikeisti.

Tyrimą kontroliuojanti ir koordinuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė neatskleidė, kaip sekasi FNTT pareigūnams.

Yra žinoma, kad kitoms tarnyboms pavyko nustatyti, jog ši moteris per kelerius metus teisme bylinėjosi su dar septyniais asmenimis, kuriems skolino pinigus.

Ši aplinkybė galėtų patvirtinti įtarimus moterį besiverčiant neteisėta ūkine veikla, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami.

Prokurorė D.Mackevičienė teigė, jog tyrimas įpusėjo ir ji esanti nusiteikusi iki metų pabaigos apsispręsti dėl jo likimo.

Galimybės yra tik dvi: arba tyrimas bus nutrauktas, arba kreditorei bus pateikti įtarimai.

Jeigu pareigūnai įsitikintų, jog moteris pelnosi skolindama pinigus ar net kėsinosi į jų turtą ir darė tai neturėdama tam reikalingo leidimo, nemokėjo valstybei mokesčių, A.Tumasonio skola gerokai sumažėtų, nes jam nebereikėtų grąžinti priskaičiuotų palūkanų.

Teisininkas: yra vilties

Jeigu paaiškėtų, kad A.Tumasoniui pinigų paskolinusi moteris lupikavo, tai taptų pretekstu atnaujinti anksčiau šio vyro pralaimėtas bylas. Mat iš neteisėtos veiklos niekas negali gauti pajamų.

Dabar teisinių dalykų neišmanančiam žmogui padeda teisininkas Arvydas Ektis.

Teisininkas neslepia, kad kliento padėtis yra labai komplikuota, bet ne beviltiška.

Faktiškai žmogus jau yra praradęs vienintelį šeimos būstą, kuriame gyvena ne tik jis su žmona, bet ir jų dukra su mažamečiu vaiku.

Teisininko prašymu Klaipėdos miesto teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad naujasis A.Tumasonio buto savininkas negali parduoti šio turto.

Viešajame registre yra draudžiantis tai daryti įrašas.

Be to, A.Ektis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Parengtas ieškinys prieš valstybę dėl vienos teismo nutarties, kuria buvo leidžiama vykdyti varžytines, neatsižvelgiant, kad nebuvo atliktas turto vertinimas.

Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.

“Dabartinis įstatymas leidžia 2 030 eurų skolą išieškoti parduodant paskutinę žmogaus gyvenamąją vietą. Prašysime Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar esant tokiai nedidelei sumai galima parduoti paskutinį šeimos būstą, ar ši nuostata neprieštarauja teisinės valstybės principui, ar tai nėra teisės į nuosavybę pažeidimas. Mūsų įsitikinimu, tai yra pernelyg žema riba, tokiu atveju atveriama galimybė veikti visokiems spekuliantams, kurie tik ir tyko pasipelnyti. Turėtų būti vertinamas ir skolos atidavimo greitis, – aiškino teisininkas. – O ir tas raštas, kuriuo žmogus raginamas išsikelti, yra savavališkas. Niekas, išskyrus teismą, neturi teisės spręsti iškeldinimo klausimą. Kol teismo sprendimas dėl iškeldinimo nėra įsiteisėjęs, į tokius raginimus neverta reaguoti.”

Ar uostamiesčio teismas ryšis kreiptis į Konstitucinį Teismą, parodys laikas. Tai priklausys nuo bylą nagrinėjančio teisėjo požiūrio.

A.Ektis gynė ne vieno nuo lupikautojų nukentėjusio asmens interesus.

Į teisininkus žmonės ryžtasi kreiptis tik tada, kai pralaimi visų instancijų teismuose.

Ši ir kitos panašios istorijos byloja, kad kiekvienas, kas ryžtasi skolintis pinigų iš privačių asmenų, turi apsiginkluoti įrodymais, jog skolą grąžino.

Klaipėdos m. savivaldybė dar kartą raginama nekankinti daugiavaikės mamos ir jos nepilnamečių vaikų

Klaipėdos m. savivaldybei toliau piktybiškai nereaguojant į gyvybiškai svarbių daugiavaikės šeimos vaikų interesų pažeidimus, šiandien išsiųstas dar vienas Seimo nario Naglio Puteikio raštas dėl skubaus kritinės situacijos sprendimo.

*******

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 2396616 El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

Klaipėdos m. merui Vytautui Grubliauskui

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei

Kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyviams

AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos nariams Artūrui Šulcui, Audriui Vaišvilai, Vaclovui Dačkauskui, Vygantui Vareikiui, Arvydui Cesiuliui, Artūrui Razbadauskui, Andrej Kugmerov

AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui Leonui Makūnui

Originalas siunčiamas nebus
Nr. SN-S-0704/2016

2016 m. liepos 4 d.

PAKARTOTINIS KREIPIMASIS DĖL DAUGIAVAIKĖS V. P. ŠEIMOS VAIKŲ TEISIŲ IR INTERESŲ PAŽEIDIMO

2016 m. liepos 1 d. kreipiausi į Jus (išskyrus pirmąjį adresatą), informuodamas, kad pilną darbo dieną viename iš prekybos tinklų kasininke dirbanti dešimties vaikų mama V. P. su trimis nepilnamečiais vaikais yra palikti be geriamojo vandens, nes AB „Klaipėdos vanduo“, kurios 91,37 proc. akcijų turi Klaipėdos m. savivaldybė, nutraukė vandens tiekimą į savivaldybei priklausantį butą, kuriame jie gyvena.

Informuoju Jus, kad vandens tiekimas iki šiol neatnaujintas, todėl vaikai neturi sąlygų patenkinti būtiniausius fiziologinius ir higienos poreikius. Per karščius bandant atnešti šeimai vandens pablogėjo neįgalaus vyresniojo V. P. sūnaus, kuriam atlikta širdies operacija, sveikata.

Pabrėžiu, kad V. P. neturi jokių blogų įpročių, niekada nebuvo teista, jai nėra priteistas joks žalos atlyginimas, ji dorai auklėja ir prižiūri savo vaikus, neužsiima nelegaliu verslu ar kontrabandinių prekių pardavinėjimu, sąžiningai dirba, o įsiskolinimai AB „Klaipėdos vandenys“ ir kitoms komunalinių paslaugų įmonėms susidarė dėl vienintelės priežasties – todėl, kad būtinosios šios šeimos išlaidos keliskart viršija mėnesines pajamas, kurias sudaro minimalios mėnesinės algos dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės. Kadangi pusę V. P. darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai, jai su trimis nepilnamečiais vaikais pragyvenimui lieka 390 Eur, o vien Klaipėdos m. savivaldybės buto nuoma kainuoja 140 Eur. Akivaizdu, kad įsiskolinimai negali nesusidaryti, nes šiai tvarkingai daugiavaikei šeimai trūksta lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui.

Esu įsitikinęs, kad Klaipėdos m. savivaldybė, turėdama Seimo ir Vyriausybės suteiktus įgalinimus bei skirtas lėšas padėti tokioms absoliutų skurdą kenčiančioms šeimoms, piktybiškai, tyčia nesinaudoja šiuo instrumentu ir nepadeda V. P. šeimai subalansuoti biudžeto, taip stumdama ją į socialinį užribį ir emigraciją.

Kadangi Klaipėdos m. savivaldybė ir toliau akivaizdžiai vilkina šios kritinės situacijos sprendimą, kreipiuosi į Jus dar kartą:

Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės administracijos prašau sušaukti skubų Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos posėdį ir priimti sprendimą dėl paramos V. P. šeimai, apmokant jos įsiskolinimą AB „Klaipėdos vanduo“;

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyvių prašau paraginti Klaipėdos miesto merą ir savivaldybės administraciją nedelsiant reaguoti į šią situaciją, kad būtų užtikrinti esminiai, gyvybiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesai;

AB „Klaipėdos vanduo“ prašau nustoti kankinti daugiavaikę mamą ir jos vaikus bei atnaujinti vandens tiekimą nelaukiant, kol Klaipėdos miesto savivaldybė ir kitos institucijos pradės reaguoti į šią situaciją.

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Nežmoniška sistema: AB “Klaipėdos vanduo” už skolas paliko vaikus be geriamojo vandens

Dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi klaipėdietė V. P. su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Neatsižvelgdama nei į gyvybiškai svarbius vaikų interesus, nei į faktą, kad daugiavaikė motina stengiasi mokėti skolą (tik mokėti nėra iš ko), AB “Klaipėdos vandenys” nutraukė vandens tiekimą – per sunkiai ištveriamus karščius jie palikti be geriamojo vandens.

Šiandien Naglis Puteikis raštu kreipėsi į AB “Klaipėdos vandenys”, kurios 91,37 proc. akcijų priklauso Klaipėdos m. savivaldybei, o stebėtojų taryboje daugumą sudaro šios savivaldybės tarybos nariai – Seimo narys prašo atnaujinti vandens tiekimą, nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ji susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų, ir atsiprašyti daugiavaikės motinos dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

Be to, raštai išsiųsti ir Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, Klaipėdos m. savivaldybės administracijai, kampanijos “už saugią Lietuvą dalyviams”. Klaipėdos m. savivaldybės prašoma atleisti šią šeimą nuo mokesčio už savivaldybės buto nuomą ir padengti jos įsiskolinimus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės – atlikti tyrimą dėl galimo Klaipėdos m. savivaldybės tarnautojų neveikimo, neužtikrinant esminių, gyvybiškai svarbių vaikų interesų.

Prezidentė ir socialinės apsaugos ministrė prašomos organizuoti pasitarimą, kad skurdo problema būtų sprendžiama iš esmės.

Naglio Puteikio rašte rašoma:

“Akivaizdu, kad aukščiau aprašytos V. P. šeimos problemos yra ne atskiras atvejis, bet liudija ir apie esminį visos socialinės apsaugos sistemos ydingumą: ši sistema nėra įgali adekvačiai spręsti skurdo problemą, nes nėra pagrįsta asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ dydis, nuo kurio priklauso paramos teikimas, nesikeitė jau daug metų ir yra tik 102 Eur. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad už šią sumą įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur. Esu įsitikinęs, kad dauguma šių skurstančių žmonių yra ne asocialūs asmenys, bet normalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ir algas – dėl šios priežasties ypač prasta neįgalių ir pensinio amžiaus žmonių bei vaikus auginančių šeimų padėtis.

Kadangi socialinės apsaugos sistemos neadekvatumo problema nėra sprendžiama jau daug metų, prašau Jūsų organizuoti pasitarimą dėl valstybės remiamų pajamų didinimo, absoliutaus skurdo ribos nustatymo, socialinės apsaugos išmokų dydžių bei asmenų teisės į socialinę paramą susiejimo su asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu, pakviečiant šiame pasitarime bei konsultacijose dalyvauti ir mane, ir nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla susijusi su skurdo mažinimu ir pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms, atstovus.

Taip pat prašau, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertintų, ar V. P. šeimai buvo suteikta visa pagal dabartinius įstatymus galima socialinė pagalba bei pateikti konkrečius pasiūlymus, kokias įstatymų nuostatas reikia keisti, kad šiai ir kitoms panašioms šeimoms būtų suteikta adekvati pagalba, užtikrinanti, kad jos galės patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą.”

Žemiau skelbiame Naglio Puteikio raštą AB “Klaipėdos vandenys”.

*******

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 2396616 El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

AB „Klaipėdos vanduo“

AB AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos nariams Artūrui Šulcui, Audriui Vaišvilai, Vaclovui Dačkauskui, Vygantui Vareikiui, Arvydui Cesiuliui, Artūrui Razbadauskui, Andrej Kugmerov

AB „Klaipėdos vanduo“ valdybai: valdybos pirmininkui, generaliniam direktoriui Leonui Makūnui, valdybos pirmininko pavaduotojui, gamybos direktoriui Algirdui Špučiui, valdybos nariams Dangerui Aleksandrovui (pardavimo departamento direktoriui), Eglei Alonderienei (ekonomikos skyriaus viršininkei), Jūratei Spudulienei (teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorei)

Originalas siunčiamas nebus
Nr. SN-S-0701/2016

2016 m. liepos 1 d.

DĖL DAUGIAVAIKĖS ŠEIMOS VAIKŲ TEISIŲ IR INTERESŲ PAŽEIDIMO

Į mane kreipėsi dešimties vaikų mama (Vardas Pavardė, toliau – V. P.), su trimis nepilnamečiais vaikais (gimimo datos) gyvenanti Klaipėdos m. savivaldybei priklausančiame bute (adresas), kuri nurodė, kad Klaipėdos m. savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos vanduo“ (savivaldybei šioje įmonėje priklauso 91,37 proc. akcijų) grubiai pažeisdama tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų saugomus vaikų interesus ir teises nutraukė vandens tiekimą butui, taip apribodama vaikų ir jų mamos galimybes tenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius. Pažymėtina, kad iš V. P. pateiktų dokumentų matyti, jog į antstolį įmonė kreipėsi ir vandens tiekimą nutraukė nepaisant to, kad V. P. vykdė su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytą 2015-11-02 susitarimą dėl skolos grąžinimo. Pagal šį susitarimą paskutinę įmoką už skolą V. P. įsipareigojo sumokėti iki 2016-04-30, tačiau įmonė kreipėsi į teismą net nelaukdama šio termino pabaigos, ir Klaipėdos m. apylinkės teismas jau 2016-04-21 priėmė įsakymą dėl skolos išieškojimo. Kaip nurodyta 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme, likusi skolos suma yra tik 50,75 Eur, tačiau su 5 proc. palūkanomis ir antstolio vykdymo išlaidomis išieškoma suma padidėjo iki 105,36 Eur.

Noriu ypatingai pabrėžti, kad dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi mama V. P. su nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro UAB (įmonės pavadinimas) mokamas 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Žinodamas aukščiau aprašytą šios šeimos padėtį, faktą, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukė vandens tiekimą neatsižvelgdama į tai, kad trys nepilnamečiai vaikai nebeturi tinkamų sąlygų patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, vertinu kaip socialiai neatsakingą elgesį. Be to, pažymiu, kad moteris, kuri dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų turėjo iš esmės viena auginti dešimt vaikų, bet sugebėjo juos tinkamai auklėti, turėtų būti ne žlugdoma, o palaikoma.

Taip pat nesuprantama, kodėl AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo net nelaukdama 2015-11-02 susitarimo dėl skolos grąžinimo 2 punkte nurodyto termino pabaigos ir neatsižvelgdama į tai, kad V. P. mokėjo šiame susitarime nurodytas įmokas. Antstolio vykdymo išlaidų suma, kuria dėl tokio poelgio padidėjo V. P. įsiskolinimai, šiai šeimai yra didelė papildoma našta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau: 1. atnaujinti vandens tiekimą butui, kuriame gyvena V. P. su vaikais, ir padengti 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme nurodytą vykdymo išlaidų sumą; 2. nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ši skola susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų; 3. Atsiprašyti daugiavaikės motinos V. P. dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

PRIDEDAMA:

V. P. atsiųsti dokumentai dėl skolos AB „Klaipėdos vanduo“ išieškojimo, elektroninė kopija

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ar namas prie jūros bus skirtas socialiai pažeidžiamiems vaikams

child-and-sea

Nuotraukos autorius George Hodan

Likus mažiau nei savaitei iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš Melnragėje prie jūros esančio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, Seimo narys Naglis Puteikis paprašė V. Grubliausko atsakyti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti šioje vietoje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Žemiau skelbiame šiandien išsiųsto elektroninio laiško kopiją.

—–Original Message—–
From: PUTEIKIS Naglis
Sent: Thursday, June 02, 2016 5:27 PM
To: ‘info@klaipeda.lt’; ‘meras@klaipeda.lt’; ‘arturas.sulcas@klaipeda.lt’; ‘judita.simonaviciute@klaipeda.lt’; ‘valdemaras.anuzis@klaipeda.lt’; ‘arunas.barbsys@klaipeda.lt’; ‘arvydas.cesiulis@klaipeda.lt’; ‘vytautas.cepas@klaipeda.lt’; ‘rimantas.didziokas@klaipeda.lt’; ‘tatjana.fedotova@klaipeda.lt’; ‘simonas.gentvilas@klaipeda.lt’; ‘ligita.girskiene@klaipeda.lt’; ‘algirdas.grublys@klaipeda.lt’; ‘laisvunas.kavaliauskas@klaipeda.lt’; ‘saulius.liekis@klaipeda.lt’; ‘tomas.meskinis@klaipeda.lt’; ‘lilija.petraitiene@klaipeda.lt’; ‘vidmantas.pleckaitis@klaipeda.lt’; ‘nina.puteikiene@klaipeda.lt’; ‘arturas.razbadauskas@klaipeda.lt’; ‘jonas.salyga@klaipeda.lt’; ‘jolanta.skrabuliene@klaipeda.lt’; ‘lina.skrupskeliene@klaipeda.lt’; ‘aldona.staponkiene@klaipeda.lt’; ‘rimantas.taraskevicius@klaipeda.lt’; ‘prusijos@gmail.com’; ‘audrius.vaisvila@klaipeda.lt’; ‘vygantas.vareikis@klaipeda.lt’; ‘alfonsas.vildziunas@klaipeda.lt’; ‘vladimir.vlasov@klaipeda.lt’; ‘vaida.zvikiene@klaipeda.lt’; ‘kanceliarija@prezidentas.lt’; ‘info@liberalai.lt’; ‘lina.antanaviciene@president.lt’; ‘LRVkanceliarija@lrv.lt’; ‘mp.sekretore@lrv.lt’; ‘agne.rackauskyte@lrv.lt’; post@socmin.lt; ‘smmin@smm.lt’; ‘ministras@smm.lt’; ‘info@uzsaugialietuva.lt’; ‘aurelijus.veryga@gmail.com’; ‘liudovika.pakalkaite@sos-org.lt’; ‘rasa.dicpetriene@gmail.com’; ‘elena_urb@yahoo.com’; ‘lina.juskeviciene@vilnius.lt’; ‘info@klausau.lt’; ‘marius.stricka@vpsc.lt’; ‘direktorius@caritas.lt’; ‘lspasociacija@gmail.com’; ‘rasa.laiconiene@vilnius.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘zivile@aukok.lt’; ‘antanas@guoga.lt’; ‘savanoriai@guoga.lt’; GENTVILAS Eugenijus; ‘remigijus@simasius.lt’; STEPONAVIČIUS Gintaras; ‘algis.kaseta@varena.lt’; ‘raimondas@liberalai.lt’; ‘andrius.bagdonas@liberalai.lt’; ‘lyvaja@gmail.com’; ‘virgilijus@kvistija.lt’; ‘edita.rudeliene@trakai.lt’; ‘Simonas.Gentvilas@klaipeda.lt’; ‘lukas.pakeltis@anyksciai.lt’; ‘eurodemcentr@gmail.com’; ‘kedainiai@liberalusajudis.lt’

Subject: dėl Melnragėje esančio namo išsaugojimo skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms RE: Seimo nario Naglio Puteikio prašymas

Laba diena,

prieš dvi savaites, gegužės 17 dieną, kreipiausi į Jus prašydamas padėti išsaugoti pastatą, esantį Vaivos g. 23, Melnragėje, skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms – siūliau, kad šioje vietoje prie jūros būtų įkurdinta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Iki birželio 8 dienos, kai Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių iniciatyva iš šio pastato numatyta prievarta iškeldinti pagalbą skurdą ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms teikiančią organizaciją, liko mažiau nei savaitė. Ką šio iškeldinimo iniciatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, numato daryti su namu pajūryje, iki šiol neaišku, o atsakymą į savo kreipimąsi kol kas gavau tik iš prezidentūros, kuri informavo, kad taip pat kreipėsi į Vyriausybę ir Klaipėdos m. savivaldybės administraciją.

Kadangi laiko iki iškeldinimo lieka nedaug, kviečiu Jus pareikšti savo poziciją, o Klaipėdos mero V. Grubliausko prašau informuoti, ką savivaldybė nusprendė dėl pasiūlymo įkurdinti Melnragėje vaikų globos šeimyną ir vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų. Tuo atveju, jei šis pasiūlymas Jums nepriimtinas, prašyčiau konkrečiai informuoti, kam ketinama skirti pastatą prie jūros, jei įvyks birželio 8 d. numatytas iškeldinimas.

Ta pačia proga atkreipiu dėmesį į kelis neseniai dar kartą paskelbtus faktus, kurie yra tiesiogiai susiję su vaikų skurdu, socialine atskirtimi ir apleistumu:

“Lyginant su kitomis Europos šalimis, mes pirmaujame pagal vaikų mirtis nuo nelaimingų atsitikimų – šimtui tūkstančiui vaikų Lietuvoje tenka 118 atvejų, Europoje – 37 atvejai. „Savižudybės daugiau būdingos paaugliams, tarp vaikų iki 10 metų vyrauja paskendimai. Kodėl taip vyksta? Gal vaikai nelabai prižiūrimi? Pas mus prie namų nėra tiek baseinų, į kuriuos jie galėtų įkristi, bet yra labai daug atvirų telkinių, kuriuose jie maudosi vieni. Taigi vaikų nepriežiūros atvejų pakankamai daug“, – svarstė medikė. Pagal vaikų savižudybių skaičių Lietuva taip pat pirmauja Europoje. Kasmet pasaulį palieka viena klasė – apie 25 vaikus. Medikų, kurie gelbėja nusižudyti bandžiusius vaikus, teigimu, 80-90 proc. atvejų – tai bandymas atkreipti į save dėmesį, tokiu drastišku būdu pasakyti, kad yra blogai, o ne tikras ketinimas atimti sau gyvybę.” (visą publikaciją rasite čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/net-medikams-spaudzia-asaras-tevu-neisprusimas-sukresto-kudikio-sindromo-pasekmes-541-635773).

Pagarbiai, Seimo narys Naglis Puteikis

N. Puteikis ragina išsaugoti prie jūros esantį namą skurstančių vaikų ir šeimų reikmėms

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narius, prašydamas artimiausiame tarybos posėdyje balsavimui pateikti klausimą, ar taryba pritaria mero Vytauto Grubliausko iniciatyvai iškeldinti organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinį iš pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o jei taryba šiai iniciatyvai nepritars – sustabdyti iškeldinimą, kurio prievartinis vykdymas numatytas birželio 8 d. Be to, Seimo narys paragino tarybą balsavimu apsispręsti, kad šioje vietoje būtų įkurta vaikų globos šeimyna ir vystoma vasaros stovykla moksleiviams iš skurstančių šeimų. Šią iniciatyvą kviečiami palaikyti valstybės vadovai ir kampanijos „už saugią Lietuvą“ dalyviai, o Liberalų sąjūdžio lyderiai ir eiliniai nariai prašomi paraginti savo partijos atstovus Klaipėdos taryboje nekariauti prieš silpniausius visuomenės narius ir jiems padedančius žmones.

Naglis Puteikis primena, kad vaikai Lietuvoje nuolat sudaro didžiausią skurstančių žmonių grupę ir įvardijami kaip nelaimingiausi Europoje, kurioje mūsų šalis išsiskiria dideliu paauglių ir jaunimo savižudybių skaičiumi, mirtingumo lygiu ir patyčių paplitimu, todėl ypač šokiruoja Klaipėdos mero V. Grubliausko ir jo bendražygių, daugumą Klaipėdos m. taryboje sudarančių Liberalų sąjūdžio narių veiksmai, kuriais skurstančių vaikų patiriama socialinė atskirtis ne mažinama, bet dar labiau didinama.

Pagalbą tėvų apleistiems vaikams, vienišoms motinoms, seneliams ir skurstančioms šeimoms teikiančios organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos padaliniui nurodyta iki birželio 8 d. išsikraustyti iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio pastato, esančio Vaivos g. 23, Melnragėje, o to nepadarius, iškeldinimas vyks prievarta – teismą laimėjusi savivaldybė pasitelkė antstolį, kuris pranešė: ,„…jei neišsikeldinsite per nustatytą terminą, iškeldinimas vyks priverstine tvarka 2016 m. birželio 8 d. 14 val.“.

Kaip nurodoma kreipimesi, Virginijos Kairienės vadovaujamas organizacijos „Visos Lietuvos vaikai“ padalinys Melnragėje veikia 22 metus, ir per tą laiką name, iš kurio liepta išsikeldinti, ji išaugino 16 vaikų, kurių tėvams buvo atimtos tėvystės teisės, dar 84 vaikams suteikė laikiną prieglobstį – net 69 iš jų pavyko sugrąžinti į šeimas, išgelbstint nuo valdiškų globos namų. Be to, maistą, pastogę, švarius rūbus ir atjautą čia rado daugybė vienišų motinų, senukų, kitų skurdo prispaustų ir užribyje atsidūrusių žmonių. Kasmet vasarą čia ilsėdavosi po pusantro šimto vaikų iš skurstančių šeimų.

Kam Klaipėdos m. savivaldybė ketina panaudoti pajūryje esantį namą, iš kurio vejama labdaringa organizacija, visuomenei iki šiol neatskleista – pasitenkinta neįpareigojančiomis užuominomis, kad galbūt ten bus įkurdinti senelių namai arba privatus vaikų darželis.

„Tai reikštų, kad skurstantys vaikai būtų eilinį kartą nuvaryti nuo jūros, rezervuojant ją tik privačius darželius įperkančių tėvų atžaloms. Neatmesčiau ir galimybės, kad ateityje ten pamatysime dar vieną prabangų ir uždarą elito kvartalą, kokius įprasta statyti buvusių vaikų stovyklų vietose“, – pažymi N. Puteikis, ragindamas Klaipėdos tarybos narius nepritarti V. Grubliausko ir jo bendraminčių iniciatyvai, o pajūryje esančiame name įkurdinti vaikų globos šeimyną ir vystyti vasaros stovyklą moksleiviams iš skurstančių šeimų.

Kreipimosi kopiją rasite čia: 2016 05 17 N Puteikio kreipimasis

Naglis Puteikis ragina panaikinti vyriausybės nutarimą, leidusį drastiškai padidinti būsto nuomos kainas

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, ragindamas panaikinti vyriausybės nutarimą, sudariusį sąlygas drastiškai padidinti skurstančių žmonių nuomojamų būstų kainas.

Iš sąskaitų, kurias Seimo nariui pateikė keliasdešimt piliečių, gyvenančių Kauno m. savivaldybės nuomojamuose būstuose, matyti, kad 2016 m. sausio mėnesį šių būstų nuomos mokestis padidėjo maždaug dvigubai. Kaip nurodyta gyventojų kreipimesi, sąlygas tokiam pabranginimui sudarė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1487 Dėl savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo, leidžiantis nustatyti „rinkos pataisos koeficientą“, kuris „gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5“. Remdamasi šiuo nutarimu, Kauno m. savivaldybės taryba 2015 m. sausio 22 d. sprendimu T-26 Dėl rinkos pataisos koeficiento, taikomo Kauno miesto savivaldybės būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiui apskaičiuoti, nustatymo, nustatė didžiausią 3,5 rinkos pataisos koeficientą, todėl savivaldybės būsto nuomos kainos padidėjo 2-3 kartus.

Ši situacija, Seimo nario N. Puteikio vertinimu, yra tipiškas socialiai neatsakingo nomenklatūrinio mąstymo rezultatas, kaip ir valdančiosios daugumos sprendimas nepaisyti ekonomistų pasiūlymo panaikinti minimalios algos apmokestinimą.

„Žinodamas, kad tokius būstus nuomojasi žmonės, neturintys materialinių galimybių įsigyti nuosavą būstą ir skurdžiai gyvenantys iš dažnai tik minimalaus atlyginimo dydžio pajamų, kurių neužtenka net būtiniausių poreikių patenkinimui, minėtą vyriausybės nutarimą vertinu kaip socialiai neatsakingą veiksmą, neturintį nieko bendro su viešomis deklaracijomis apie socialinį jautrumą ir „rūpestį žmogumi“, nes sudarydama sąlygas drastiškai padidinti būsto nuomos kainas vyriausybė ignoravo socialiai pažeidžiamiausių gyventojų interesus. Manau, kad šis vyriausybės nejautrumas iliustruoja tą patį nomenklatūrinį mąstymą, kuris sutrukdė valdančiajai daugumai įgyvendinti žinomų ekonomistų pasiūlymą nustatyti, kad nuo minimalios algos dydžio pajamų nebūtų mokami mokesčiai, taip pagerinant sąžiningai dirbančių, bet skurstančių žmonių padėtį.“, – rašoma premjerui A. Butkevičiui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei adresuotame N. Puteikio kreipimesi.

Ragindamas panaikinti nutarimą, leidusį iš esmės pabloginti socialiai pažeidžiamų gyventojų padėtį, Seimo narys N. Puteikis prašo vyriausybės atkreipti dėmesį ir į Europos Komisijos ataskaitoje neseniai paskelbtą išvadą, kad minimali socialinė apsauga Lietuvoje yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje (http://lietuvos.link/europos-komisija-apie-lietuva-mokesciai-mazai-uzdirbantiems-dideli-minimali-socialine-apsauga-viena-prasciausiu/).