2014 m. balandžio 18 d. interviu 15min.lt (tekstas, video)

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

– Šiandien štai vėl atėjote neryšėdamas kaklaraiščio, nors vakar vakare D.Grybauskaitė dalyvavo debatuose su jumis. Dar nebaigėte protesto?

– Kaklaraiščio nesirišu dėl to, kad naujienų agentūra BNS citavo „Lietuvos ryto“ apklausą, kur išbraukė mano pavardę. Dabar tais pačiais keliais eina naujienų agentūra ELTA, kuri citavo vakarykščius debatus. Tikiuosi, nusirengti visai nereikės.

– Pristatydamas rinkimų kampaniją pažadėjote keisti rinkimų sistemą ir panaikinti Konstitucinį Teismą. Gal galite plačiau paaiškinti, kaip tai padarysite? Skaityti toliau

TIESUS Naglio Puteikio interviu TV3 televizijai

Iš 2014 m. prezidento rinkimų kampanijos

Kaip skelbia tinklapis www.ekspertai.eu, vakar TV3 televizijos eteryje įvyko nuotaikingas žurnalistės Indrės Makaraitytės pokalbis su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu. Pastarajam prakalbus apie teisėsaugos problemos, paaiškėjo, kad TV3 iš jų domina vienintelė – kodėl iš Lietuvos pabėgo Neringa Venckienė. Tuo metu kitos temos – neteisėtas susidorojimas su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais ir nusikalstamas Eglės Kusaitės persekiojimas – žurnalistę akivaizdžiai nervino.

https://www.youtube.com/watch?v=0m0WIAK02uA&feature=youtu.be

www.ekspertai.eu pateikia ir iššifruotą pokalbį:

– Kodėl Jūs galvojate, kad būsite geresnis prezidentas, nei iki šiol buvę?

– Aš, skirtingai nei dabartiniai politikai, nesakau, kad prezidentas yra vien tik užsienio reikalų išmanytojas, o Konstitucijoje parašyta, jog pagrindinė jo funkcija yra užsienio reikalai. Jeigu mes pažiūrėtume Konstituciją, pamatytume tik vieną vienintelį sakinį apie užsienio reikalus. Ir tai ten parašyta, kad prezidentas kartu su Seimu ir Vyriausybe sprendžia užsienio reikalus. Iš tikrųjų 90 proc. prezidento funkcijų yra susiję su teisėsauga.

– Na, bet D. Grybauskaitė, atrodo, daug dėmesio skiria teisėsaugai, gal pati teisėsauga nelabai nori reformuotis.

– Kuria prasme skiria? Kad pakelia ragelį ir paskambina FNTT vadovui Gailiui ir liepia atleisti jo pavaduotoją?

– Ji pakeitė kai kuriuos vadus, beveik visų teisėsaugos institucijų vadus, kai kuriuos sėkmingai, kai kuriuos nelabai.

– Paskutinėje kalboje Seime tais vadais skundėsi, tarsi ne jinai būtų juos paskyrusi. Bet aš noriu grįžti prie to, kaip ji telefonu pakeitė ne jai pavaldų asmenį – ji pakeitė FNTT vadovą, kuris yra skirtas Vyriausybės. Ir pakeitė tik todėl, kad jis atsisakė atleisti Giržadą, kuris jau buvo užčiuopęs, kas gi iš tikrųjų nutekino… (I. Makaraitytė neleidžia pabaigti sakinio, tačiau jis turėtų atrodyti taip: kas gi iš tikrųjų dienraščiui „Lietuvos rytas” nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš banką Snoras, – e.eu).

– Ar jinai pakeitė, ar vidaus reikalų ministras pakeitė?

– Vidaus reikalų ministras prisipažino, o jinai pati padarė…

– Bet jisai padarė.

– … ji padarė pareiškimą, kad vidaus reikalų ministras yra „ne prie ko”.

– Gerai, mes galime toliau… leistis į tuos vidaus politikos vandenis, bet Jūs buvote iki dalyvavimo prezidento rinkimuose Tėvynės sąjungos narys ir net susipykote su partija, trenkėte duris ir pradėjote atskirą, savarankišką politinę kampaniją. Ar buvo verta tuomet būti Tėvynės sąjungoje tiek metų, jeigu nieko negalėjote pakeisti?

– Aš nesusipykau, aš nusivyliau. Prieš 15 metų tai buvo dora, sąžininga partija, žmonės siekė bendrojo gėrio ir stengėsi, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau. Per 15 metų Tėvynės sąjunga nusirito iki to, kad pradėjo remti štai tokius prezidentės veiksmus, apie kuriuos aš bandau pasakyti.

– Tai Jūs dėl prezidentės veiksmų atsisveikinote su partija?

– Dėl partijos veiksmų, kuriais ji nusisuko nuo žmonių ir pasisuko į nomenklatūros pusę.

– Gerai. Jūs neatsisveikinote su Tėvynės sąjunga net tada, kai tam tikra prasme rėmėte Neringos Venckienės judėjimą. Kodėl tuomet nepasakėte „viso gero” ir neprisijungėte prie to judėjimo?

– Aš rėmiau žmones, kuriuos mušė su buožėmis per tarpukojį – Garliavos šturmo metu, invalidą parvertę kaukėti pareigūnai, panašūs į berkutininkus Ukrainoje.  Aš užsistojau tuos žmones. O tuo metu tie politikai, kurie gynė mūsų berkutininkus, po to važiavo į Ukrainą, lipo ant barikadų ir aiškino, kaip gražu čia, kaip demokratija klesti ir kaip visi turi teisę mitinguoti. Kada privačiame kieme sumuša invalidą, daužo kaip partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui per tarpukojį ir sužaloja lyties organus, ir prokuroras, skirtas prezidentės, aiškina, kad „vsio zakonno”, tai aš atsiprašau… Tai dvigubi standartai: Ukrainoje mes liaupsiname demokratiją, o čia nematome, kai mūsų teisėsaugos pareigūnai žaloja žmones. Ir tai dangsto teisėsaugos pareigūnai, skirti prezidentės.

– Pone Puteiki, kaip tuomet paaiškinti, kodėl Venckienė, tiek subūrusi savo šalininkų, pabėgo iš Lietuvos ir nuvylė tuos, kurie ja tikėjo? Nes žmonės tai yra nusivylę… Jie apie tai kalbėjo mūsų studijoje…

– Aš manau, kad Venckienė išsigando to vaizdo, kurį ji matė savo kieme. Jeigu mušami invalidai ir prokuratūra…

– Bet tai jinai išdavė tuos žmones, kurie ja pasitikėjo, ar ne, pabėgdama iš Lietuvos?

– Jeigu sumuša invalidą su buože per lyties organus, natūralu, kad gali sumušti ir N. Venckienę kalėjime. Jeigu E. Kusaitę basomis kojomis per balą be batų atveda pas prokurorą Laucių, ir jis to nemato, o kiti prokurorai aiškina, kad „vsio zakonno”, ir po to ją tardo Rusijos FST karininkai, kada Lietuvos prokurorai dirba Rusijos spec. tarnyboms, ir Lietuvos politikai, įskaitant Tėvynės sąjungą, apsimeta, kad to nemato – be abejo, kad aš nusiviliu partija, nusiviliu prezidente.

– Bet ar reiškia, kad ir Jūs pabėgsite iš Lietuvos išsigandęs, ar mums visiems reikia bėgti iš Lietuvos?

– Tegu bėga tie, kurie E. Kusaitės byloje vykdė Rusijos spec. tarnybų nurodymus, ką šiandien labai gerai ir drąsiai išaiškino trys – labai keista – drąsūs ir principingi teisėjai. Lietuvoje jau yra keturi teisėjai, kurie nebebijo nomenklatūros prezide…

– Bet jie nebėga, bėga kiti. Ačiū Jums už pokalbį.

Nuoroda į originalų tekstą skelbiama ČIA.

Nomenklatūrinį režimą keisti piliečių ir valdžios dialogu

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

Interviu parengtas pokalbio, vykusio „Aikštės TV“ ir Ekspertai.eu televizijose, pagrindu.

Gal Jūs galėtumėte pasidalyti įžvalgomis apie dabartinę Lietuvos padėtį?

Lietuvos padėčiai šiandien turi įtakos Ukrainos įvykiai. Tai, ką Rusija daro Kryme, rodo, kad grėsmė gali ištikti bet kurias kitas jos kaimynes, kartu ir Lietuvą. Ir štai grėmės akivaizdoje labai įdomu lyginti, kaip elgiasi mūsų šalies vadovai ir kaip elgiasi Ukrainos vadovai. Akivaizdu, kad ne be Rusijos įtakos buvo laužoma Lietuvos ir Ukrainos gynybinė galia: pirmiausia buvo paleista šauktinių kariuomenė. Ukrainoje dar leista tarnauti šalia namų, taip padarant, kad Kryme vietiniai rusai sudaro daugumą ten dabar užblokuotų garnizonų. Ir štai ta analogija yra Lietuvos nenaudai – Ukrainos vadovai beveik kasdien renkasi į Gynybos tarybos posėdžius, o mūsų prezidentė ne tik nesušaukė Gynybos tarybos, bet dalį jos narių apkaltino nepateikdama jokių įrodymų. Skaityti toliau