Atsakymai į Tautininkų sąjungos klausimus

Tekstas iš 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos

Vasarį Tautininkų sąjunga suformulavo 17 KLAUSIMŲ PRETENDENTAMS Į PREZIDENTUS.

Tam, kad tautininkai galėtų apsispręsti už ką balsuoti Prezidento rinkimuose, Tautininkų taryba parengė klausimyną kandidatams […] Į klausimus galima atsakyti „taip“, „ne“, „iš dalies“, o išsamūs komentarai – pageidautini.

Kovo 1 d. į Tautininkų sąjungos 17 klausimų atsakė N.Puteikis: Skaityti toliau

Išlaisvinkime Tautą nuo valdžios savivalės – grąžinkime valstybę žmonėms!

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

„Laisvas laikraštis“: N. Puteikį kalbina Jonas Kazimieras Burdulis

Kaskart, kai tik žmonėse pasklinda rinkimų nuojauta, tuoj pat ji tampa svarbiausiu metų įvykiu. Tada jau nebesvarbu, koks mafijozas buvo pagautas ir pasodintas kalėjiman, kaip ir nebe svarbu ką jis išprievartavo ar nužudė, ką ir kiek pavogė, kiek milijonų buvo paleisti vėjais, kiek ir kokių aferų atskleidė Temidės sargai, – vis tiek visi tie vagys kaip sausi plaukė, taip sausi ir išplaukė.

Rinkimai nurašo viską. Skaityti toliau

Biudžeto pinigus turime skirti Lietuvos teisėsaugai, o ne politikų grietinėlei

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

Nacionalinio pareigūnų susivienijimo vadovas Vladimir Banel kalbino vieną iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus Seimo narį Naglį Puteikį ir prašė su mūsų pareigūnų bendruome pasidalinti savo mintimis apie šalies teisėsaugos būklę, problemas ir sprendimo būdus. Skaityti toliau

Marius Matulevičius: šiauliečiai nepraranda laisvos dvasios – susitikimas su Nagliu Puteikiu.

Kovo 5 dieną jaukioje Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje susitikimo su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu laukė daugiau nei 100 šiauliečių. Didžioji dalis susirinkusiųjų – aktyvūs visuomenininkai, atidžiai stebintys Lietuvos bei tarptautinius politinius įvykius. Tad susitikimas prasidėjo be įžangų.

Per pirmąsias 15-20 minučių kandidatas į prezidentus apžvelgė Lietuvos situaciją. Ji, pasak N.Puteikio, labai sudėtinga, ypač, matant imperinį Rusijos siautėjimą Ukrainoje. Ar galime jaustis saugūs, kai po paskutiniųjų Lietuvos kariuomenės reformų į būtinąją karinę tarnybą nebekviečiami visi jaunuoliai, nėra jokių karinių mokymų vyresnio amžiaus vyrams, o Lietuvos prezidentė, kuri yra ir vyriausiasis kariuomenės vadas, vengia kviesti Valstybės gynimo tarybą? Greta Klaipėdos – iki dantų militarizuota Kaliningrado sritis, o Vilnių nuo ne visada draugiškos Baltarusijos skiria vos kelios dešimtys kilometrų.

Tiesa, nesijaučiame saugūs ir dėl vidaus politikos keistenybių. Lietuvos politikos lyderiai skubėjo į Maidaną palaikyti piliečių teisės protestuoti prieš valdžios savivalę, ginti pilietinę laisvę, orumą, demokratiją. Tačiau tylėjo, kai 500 Lt administracinėmis baudomis buvo nubaustas nedidelis Ukrainą palaikantis piketas, surengtas piliečių Klaipėdoje prie savosios savivaldybės. Susidorojimas su aktyviais, savo poziciją piketais reiškiančiais piliečiais tapo mūsų viešo gyvenimo kasdienybe.

Kokia išeitis iš situacijos? Tiesiog patiems imtis aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, rinktis savo bendruomenių lyderius. Iš jų galėtų tvertis naujos, sveikos politinės partijos. Dabar matome partinės nomenklatūros įsigalėjimą, visus politinius sprendimus priima keli politinių darinių vadovai. Jie neatsistatydina net ir po nesėkmingų rinkimų, linkę tartis tarpusavyje, lyg būtų bendros valstybinės UAB akcininkai. Esamus susitarimus liudija ir LR Prezidento rinkimai – didžiausios politinės partijos atsisakė kelti geriausius savo kandidatus prieš dabartinę šalies valdovę.

Kitas svarbus dalykas – piliečiai turi imtis griežtos valstybės bei savivaldybių lėšų priežiūros kontrolės. Dabar valstybinės institucijos savo „gerų darbų” viešinimui per metus išleidžia 60-70 milijonų litų, o motinoms, išauginusioms po 5 ir daugiau vaikų skiriamos tik varganos 400 lt senatvės pensijos, nes jos, atseit, neturėjo būtinojo darbo stažo. Tik daugiavaikių motinų dalyvavimas Seimo posėdžiuose, moralinis spaudimas Seimo nariams praeitų metų pabaigoje privertė pakeisti situaciją – atrasti lėšų šių pensijų padidinimui.

Kartu su Nagliu Puteikiu susitikime dalyvavusi žurnalistė ir TV laidų prodiuserė šiaulietė Ligita Juknevičiūtė paaiškino, kodėl aukoja dalį savo asmeninio laiko ir kartu su Nagliu Puteikiu imasi visuomeninės veiklos. „Kai prasiautė smurtas Garliavoje, vieną pirmųjų Vilniaus S. Daukanto aikštėje pamačiau Naglį Puteikį. Jis nebijojo. Dabar matau, kad jis vienintelis kelia baimę grėsmingoms užkulisinėms jėgoms. Juk kiekvienas, einantis tiesos keliu, rizikuoja sulaukti pažeminimų ir grasinimų.”

Antroje susitikimo dalyje šiauliečiai apipylė pretendentą į Prezidentus labai tiksliais ir svarbiais klausimais. Kokia pretendento užsienio politikos strategija? Pasisakyta už izoliavimosi politikos atsisakymą – šiuo metu atšalę santykiai su Gruzija, Ukrainos demokratinėmis jėgomis, arogantiškai buvo bandoma elgtis su JAV, pasyvūs santykiai su Šiaurės šalimis. Už litą ar už eurą? Atsakymas – už litą, nes Lenkijos pavyzdys rodo, jog savarankiška pinigų politika jiems padėjo išvengti skaudaus kritimo per ekonominę krizę. Kaip įmanoma suvaldyti korupciją? Svarbiausia – visuomenės nepakantumas.

Dar dvi valandos prabėgo nepastebimai. Po susitikimo tęsėsi asmeninės diskusijos ir konsultacijos. Šiauliai per pastaruosius penkerius metus dėl emigracijos neteko daug gyventojų. Mažėja vaikų, lankančių mokyklas. Tačiau vietos savivaldos politikai suka galvas, kaip įkurti Menų inkubatorių žalingomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, nes reikia „įsi(pasi)savinti” daugiau nei 10 milijonų litų ES paramos. Sutarta, kad apie šias problemas bus diskutuojama kitame susitikime. Atsisveikinome padėkoję šauniajai susitikimo organizatorei, visuomenininkei Irenai Vasinauskaitei. Ji ir visi tądien susirinkę šiauliečiai tikrai įkvėpė – Šiauliai nepraranda laisvos dvasios ir sveiko kritinio mąstymo.