P.Urbšys: N.Puteikis – rakštis politiniam elitui, kuris su Tauta elgiasi kaip su šunimi

800.urbsys12

Publikacija buvo paskelbta interneto svetainėje Tiesos.lt 2014 m. prezidento rinkimų kampanijos metu

Didžiausias pavojus Lietuvos valstybingumui kyla ne iš išorės, bet iš vidaus, – teigia Seimo narys, istorikas, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys, vadovavęs rezonansiniam tyrimui, kuriame įtakingas konservatorius, šios partijos iždininku vadintas Vitas Matuzas kaltinamas sukčiavimu įgyjant svetimą turtą, piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Su P. Urbšiu kalbamės apie artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus ir laiką, kuriuo jie vyksta.

– Stebint prezidento rinkimų kampaniją krinta į akis, kad dalis politologų bando įpūsti nuobodulį, piršdami mintį, kad viskas jau yra aišku ir be rinkimų. Kaip Jūs pasakytumėt – ar tikrai viskas aišku? Ar Jūs matote iš ko rinktis?

– Aišku viena: daugiau nei prieš dvidešimt metų lietuvių Tauta referendumu priėmė Konstituciją, kurioje įtvirtino Tautos suverenitetą (čia ir toliau žodis Tauta rašomas taip, kaip Konstitucijoje  – iš didžiosios raidės, – red. past.). Tuo pačiu pasakydama, kad mes suvereniteto turime tiek, kiek Tauta yra suvereni. Tad jeigu buvo laikas, kai mes kaip Tauta susitelkėme tam, kad atgautume nepriklausomybę, suverenitetą, tai šiandien turime konstatuoti, kad prarasdami savo kaip Tautos suverenitetą, prarandame savo kaip valstybės nepriklausomybę. O kai kurie politologai ir politikai jau suvokia kaip normą, kad Tautos galias ir suverenitetą uzurpavo politinis elitas. Bet Naglio Puteikio atsiradimas – rakštis tam politiniam elitui. Naglio kandidatūra – galimybė žmonėms atkovoti savo kaip Tautos suverenitetą.

– Sakėte, kad suverenitetą uzurpavo politinis elitas, nomenklatūra. Ar galėtumėte nurodyti kokį nors simbolinį pavyzdį, iš kurio tai aiškiai matyti?

– Šiuo metu politinis elitas atvirai demonstruoja nesiskaitymą su Tautos valia, darydamas visokias užkardas referendumui – tai patvirtina, kad jis nenori užleisti savo suverenių galių, kurias įgijo Tautos suvereniteto sąskaita.

Naglis Puteikis yra vienintelis kandidatas, kalbantis apie tai, kaip Tautai reikėtų susigrąžinti prarastas savo galias. Jis kalba apie Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad piliečiai tiesiogiai dalyvauja valdant valstybę. Apie tai nekalba nė vienas iš likusių kandidatų. Nes visi likusieji, tarp jų ir prezidentė, kuri dedasi, jog yra nepriklausoma, yra priklausomi nuo politinio elito. Prezidentė jau seniai yra tapusi savo galiomis piktnaudžiaujančio politinio elito dalimi.

– Bet iš pažiūros jos retorika gali atrodyti priešinga – ji daug kalba apie kovą su oligarchais, ir pats kalbėjimo stilius yra kietas, kapotas. Kokie dalykai rodo, kad Dalia Grybauskaitė yra politinio elito dalis?

– Tiesiog reikia prisiminti, ką ji kalbėjo prieš 4 ar 5 metus. Ji kalbėjo apie tai, kad politinė valdžia yra uzurpuota politikų, o žmonės nuo politikos nušalinti. Bet per savo kadenciją nepadarė nieko, kad ta žmonių galia sustiprėtų. Ji kalbėjo apie tiesioginius merų rinkimus, bet tai ir liko tik kalbomis. Ji kalbėjo apie tarėjo institucijos atsiradimą teismuose, bet ir tai liko kalbomis. Ji visiškai abejingai stebi, kaip politinis elitas susidoroja su konstitucine Tautos teise inicijuoti referendumus svarbiausiais valstybei klausimais.

– Įdomu, kaip vertinate D. Grybauskaitės kandencijos metu įvykusius pokyčius teisėsaugoje? Vitalijus Gailius yra pasakęs, kad šitie 5 metai buvo pražūtingi prokuratūrai.

– Viename iš metinių pranešimų prezidentė pasidžiaugė, kad teisėsauga tapo nepriklausoma nuo politikos (turimas omenyje 2013 m. D. Grybauskaitės pranešimas, P. Urbšio komentarą apie jį žr. čia, – red. past.). Bet pamiršo pasakyti, kad teisėsauga tapo priklausoma nuo jos. Aš manau, kad per D. Grybauskaitės kadenciją buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta valdžių pusiausvyra, ir tai mus įstumia į jėgos lauką, kuriame žmogaus valia visiškai nereikalinga – ji reikalinga tik tiek, kiek sustiprina jos pačios buvimą valdžioje. Teisėsauga tapo įrankiu, naudojamu tam, kad išsaugotų jos buvimą valdžioje. Ji yra prasitarusi, kad laiko save valstybingumo garantu, todėl tas, kuris abejoja ja, abejoja Lietuvos valstybingumu (D. Grybauskaitės frazė skambėjo taip: „esu Konstitucijos garantas”, – red. past.). Toks mąstymas būdingas tik autoritarinėms valstybėms, o ne demokratinėms Europos valstybėms.

– Kalbate apie būtinybę sugrąžinti Tautai suvereno galias. Bet dabar politinio elito atstovai, ypač konservatorių partija, visas iniciatyvas, kylančias iš visuomenės, vertina kaip priešiškas valstybei, kaip Rusijos agentų veiklą. Ką ta priešų paieška sako apie mūsų situaciją?

– Tai dėsningas dalykas – prezidentė ir politinis elitas yra susitapatinę su valstybe, todėl mano, kad tie, kas kėsinasi į politinį elitą, kėsinasi į valstybę. Tai panašu į laikus, kai mūsų valstybė buvo okupuota. Tada sovietinė valdžia manė, kad Lietuva ir lietuvių Tauta yra sovietinės valdžios nuosavybė, o tie, kurie kėsinasi į valdžią, yra arba agentai, kurstomi priešiškų išorės jėgų, arba asmenys, kuriems reikia skubiai diagnozuoti lėtinę šizofreniją.

Valstybės laisvė ir demokratija priklauso nuo to, kiek laisvi jaučiasi tos valstybės piliečiai. Žmogus be savigarbos negali sukurti jį gerbiančios valstybės, o pati valstybė nesukuria demokratijos ir laisvės. Tai mes matome Rusijoje, Baltarusijoje, kitur, kur nesiskaitoma su žmogaus orumu ir teisėmis. Pačioje mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad Konstitucijos šaltinis yra Tautos valia. Tai jeigu Tautos valia yra nelaisva, mes negalime kalbėti apie laisvą visuomenę, kurioje žmogus norėtų gyventi, jausdamas, kad yra už ją atsakingas, kad ši valstybė yra būtent jam, o ne kokiai nors išskirtinei elito grupei. Tik laisvų piliečių valstybėje valdžia turi prievolę tarnauti, bet ne valdyti.

– Ukrainoje vyksta Rusijos agresija, kuri nežinia kuo baigsis, ir kai kas sako, kad Lietuva yra atsidūrusi ties panašiu slenksčiu, kaip 1940 metais. O valstybės viduje žmonės yra paniekinti ir destrukcija labai didelė. Ar anuometinė situacija panaši į dabartinę?

– Ir taip, ir ne. Grėsmės panašios. Tik 1940 metais Lietuvos valdžia, kokia ji bebūtų, aiškiai suvokė savo pareigą tarnauti Lietuvos Tautai. Ir pati Tauta buvo pasiruošusi dėl šitos valstybės aukotis. O šiuo metu turime tokią situaciją, kad akivaizdus pavojus mūsų valstybingumui kyla iš išorės, bet dar didesnis pavojus kyla iš vidaus – kai norima įtikinti, kad žmonės šitoje valstybėje nieko nereiškia. Jiems pasakoma kaip šuniui – eik į būdą! O kaip būdoje esantis žmogus gali dirbti, būti atsakingas už valstybę, ginti ją ir aukotis dėl jos?

Povilą Urbšį kalbino žurnalistė Rasa Kalinauskaitė

TIESUS Naglio Puteikio interviu TV3 televizijai

Iš 2014 m. prezidento rinkimų kampanijos

Kaip skelbia tinklapis www.ekspertai.eu, vakar TV3 televizijos eteryje įvyko nuotaikingas žurnalistės Indrės Makaraitytės pokalbis su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu. Pastarajam prakalbus apie teisėsaugos problemos, paaiškėjo, kad TV3 iš jų domina vienintelė – kodėl iš Lietuvos pabėgo Neringa Venckienė. Tuo metu kitos temos – neteisėtas susidorojimas su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais ir nusikalstamas Eglės Kusaitės persekiojimas – žurnalistę akivaizdžiai nervino.

https://www.youtube.com/watch?v=0m0WIAK02uA&feature=youtu.be

www.ekspertai.eu pateikia ir iššifruotą pokalbį:

– Kodėl Jūs galvojate, kad būsite geresnis prezidentas, nei iki šiol buvę?

– Aš, skirtingai nei dabartiniai politikai, nesakau, kad prezidentas yra vien tik užsienio reikalų išmanytojas, o Konstitucijoje parašyta, jog pagrindinė jo funkcija yra užsienio reikalai. Jeigu mes pažiūrėtume Konstituciją, pamatytume tik vieną vienintelį sakinį apie užsienio reikalus. Ir tai ten parašyta, kad prezidentas kartu su Seimu ir Vyriausybe sprendžia užsienio reikalus. Iš tikrųjų 90 proc. prezidento funkcijų yra susiję su teisėsauga.

– Na, bet D. Grybauskaitė, atrodo, daug dėmesio skiria teisėsaugai, gal pati teisėsauga nelabai nori reformuotis.

– Kuria prasme skiria? Kad pakelia ragelį ir paskambina FNTT vadovui Gailiui ir liepia atleisti jo pavaduotoją?

– Ji pakeitė kai kuriuos vadus, beveik visų teisėsaugos institucijų vadus, kai kuriuos sėkmingai, kai kuriuos nelabai.

– Paskutinėje kalboje Seime tais vadais skundėsi, tarsi ne jinai būtų juos paskyrusi. Bet aš noriu grįžti prie to, kaip ji telefonu pakeitė ne jai pavaldų asmenį – ji pakeitė FNTT vadovą, kuris yra skirtas Vyriausybės. Ir pakeitė tik todėl, kad jis atsisakė atleisti Giržadą, kuris jau buvo užčiuopęs, kas gi iš tikrųjų nutekino… (I. Makaraitytė neleidžia pabaigti sakinio, tačiau jis turėtų atrodyti taip: kas gi iš tikrųjų dienraščiui „Lietuvos rytas” nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš banką Snoras, – e.eu).

– Ar jinai pakeitė, ar vidaus reikalų ministras pakeitė?

– Vidaus reikalų ministras prisipažino, o jinai pati padarė…

– Bet jisai padarė.

– … ji padarė pareiškimą, kad vidaus reikalų ministras yra „ne prie ko”.

– Gerai, mes galime toliau… leistis į tuos vidaus politikos vandenis, bet Jūs buvote iki dalyvavimo prezidento rinkimuose Tėvynės sąjungos narys ir net susipykote su partija, trenkėte duris ir pradėjote atskirą, savarankišką politinę kampaniją. Ar buvo verta tuomet būti Tėvynės sąjungoje tiek metų, jeigu nieko negalėjote pakeisti?

– Aš nesusipykau, aš nusivyliau. Prieš 15 metų tai buvo dora, sąžininga partija, žmonės siekė bendrojo gėrio ir stengėsi, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau. Per 15 metų Tėvynės sąjunga nusirito iki to, kad pradėjo remti štai tokius prezidentės veiksmus, apie kuriuos aš bandau pasakyti.

– Tai Jūs dėl prezidentės veiksmų atsisveikinote su partija?

– Dėl partijos veiksmų, kuriais ji nusisuko nuo žmonių ir pasisuko į nomenklatūros pusę.

– Gerai. Jūs neatsisveikinote su Tėvynės sąjunga net tada, kai tam tikra prasme rėmėte Neringos Venckienės judėjimą. Kodėl tuomet nepasakėte „viso gero” ir neprisijungėte prie to judėjimo?

– Aš rėmiau žmones, kuriuos mušė su buožėmis per tarpukojį – Garliavos šturmo metu, invalidą parvertę kaukėti pareigūnai, panašūs į berkutininkus Ukrainoje.  Aš užsistojau tuos žmones. O tuo metu tie politikai, kurie gynė mūsų berkutininkus, po to važiavo į Ukrainą, lipo ant barikadų ir aiškino, kaip gražu čia, kaip demokratija klesti ir kaip visi turi teisę mitinguoti. Kada privačiame kieme sumuša invalidą, daužo kaip partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui per tarpukojį ir sužaloja lyties organus, ir prokuroras, skirtas prezidentės, aiškina, kad „vsio zakonno”, tai aš atsiprašau… Tai –dvigubi standartai: Ukrainoje mes liaupsiname demokratiją, o čia nematome, kai mūsų teisėsaugos pareigūnai žaloja žmones. Ir tai dangsto teisėsaugos pareigūnai, skirti prezidentės.

– Pone Puteiki, kaip tuomet paaiškinti, kodėl Venckienė, tiek subūrusi savo šalininkų, pabėgo iš Lietuvos ir nuvylė tuos, kurie ja tikėjo? Nes žmonės tai yra nusivylę… Jie apie tai kalbėjo mūsų studijoje…

– Aš manau, kad Venckienė išsigando to vaizdo, kurį ji matė savo kieme. Jeigu mušami invalidai ir prokuratūra…

– Bet tai jinai išdavė tuos žmones, kurie ja pasitikėjo, ar ne, pabėgdama iš Lietuvos?

– Jeigu sumuša invalidą su buože per lyties organus, natūralu, kad gali sumušti ir N. Venckienę kalėjime. Jeigu E. Kusaitę basomis kojomis per balą be batų atveda pas prokurorą Laucių, ir jis to nemato, o kiti prokurorai aiškina, kad „vsio zakonno”, ir po to ją tardo Rusijos FST karininkai, kada Lietuvos prokurorai dirba Rusijos spec. tarnyboms, ir Lietuvos politikai, įskaitant Tėvynės sąjungą, apsimeta, kad to nemato – be abejo, kad aš nusiviliu partija, nusiviliu prezidente.

– Bet ar reiškia, kad ir Jūs pabėgsite iš Lietuvos išsigandęs, ar mums visiems reikia bėgti iš Lietuvos?

– Tegu bėga tie, kurie E. Kusaitės byloje vykdė Rusijos spec. tarnybų nurodymus, ką šiandien labai gerai ir drąsiai išaiškino trys – labai keista – drąsūs ir principingi teisėjai. Lietuvoje jau yra keturi teisėjai, kurie nebebijo nomenklatūros prezide…

– Bet jie nebėga, bėga kiti. Ačiū Jums už pokalbį.

Nuoroda į originalų tekstą skelbiama ČIA.

Nomenklatūrinį režimą keisti piliečių ir valdžios dialogu

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

Interviu parengtas pokalbio, vykusio „Aikštės TV“ ir Ekspertai.eu televizijose, pagrindu.

Gal Jūs galėtumėte pasidalyti įžvalgomis apie dabartinę Lietuvos padėtį?

Lietuvos padėčiai šiandien turi įtakos Ukrainos įvykiai. Tai, ką Rusija daro Kryme, rodo, kad grėsmė gali ištikti bet kurias kitas jos kaimynes, kartu ir Lietuvą. Ir štai grėmės akivaizdoje labai įdomu lyginti, kaip elgiasi mūsų šalies vadovai ir kaip elgiasi Ukrainos vadovai. Akivaizdu, kad ne be Rusijos įtakos buvo laužoma Lietuvos ir Ukrainos gynybinė galia: pirmiausia buvo paleista šauktinių kariuomenė. Ukrainoje dar leista tarnauti šalia namų, taip padarant, kad Kryme vietiniai rusai sudaro daugumą ten dabar užblokuotų garnizonų. Ir štai ta analogija yra Lietuvos nenaudai – Ukrainos vadovai beveik kasdien renkasi į Gynybos tarybos posėdžius, o mūsų prezidentė ne tik nesušaukė Gynybos tarybos, bet dalį jos narių apkaltino nepateikdama jokių įrodymų. Skaityti toliau

Atsakymai į Tautininkų sąjungos klausimus

Tekstas iš 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos

Vasarį Tautininkų sąjunga suformulavo 17 KLAUSIMŲ PRETENDENTAMS Į PREZIDENTUS.

Tam, kad tautininkai galėtų apsispręsti už ką balsuoti Prezidento rinkimuose, Tautininkų taryba parengė klausimyną kandidatams […] Į klausimus galima atsakyti „taip“, „ne“, „iš dalies“, o išsamūs komentarai – pageidautini.

Kovo 1 d. į Tautininkų sąjungos 17 klausimų atsakė N.Puteikis: Skaityti toliau

Išlaisvinkime Tautą nuo valdžios savivalės – grąžinkime valstybę žmonėms!

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

„Laisvas laikraštis“: N. Puteikį kalbina Jonas Kazimieras Burdulis

Kaskart, kai tik žmonėse pasklinda rinkimų nuojauta, tuoj pat ji tampa svarbiausiu metų įvykiu. Tada jau nebesvarbu, koks mafijozas buvo pagautas ir pasodintas kalėjiman, kaip ir nebe svarbu ką jis išprievartavo ar nužudė, ką ir kiek pavogė, kiek milijonų buvo paleisti vėjais, kiek ir kokių aferų atskleidė Temidės sargai, – vis tiek visi tie vagys kaip sausi plaukė, taip sausi ir išplaukė.

Rinkimai nurašo viską. Skaityti toliau

Biudžeto pinigus turime skirti Lietuvos teisėsaugai, o ne politikų grietinėlei

Publikacija paskelbta 2014 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos metu

Nacionalinio pareigūnų susivienijimo vadovas Vladimir Banel kalbino vieną iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus Seimo narį Naglį Puteikį ir prašė su mūsų pareigūnų bendruome pasidalinti savo mintimis apie šalies teisėsaugos būklę, problemas ir sprendimo būdus. Skaityti toliau

Marius Matulevičius: šiauliečiai nepraranda laisvos dvasios – susitikimas su Nagliu Puteikiu.

Kovo 5 dieną jaukioje Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje susitikimo su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu laukė daugiau nei 100 šiauliečių. Didžioji dalis susirinkusiųjų – aktyvūs visuomenininkai, atidžiai stebintys Lietuvos bei tarptautinius politinius įvykius. Tad susitikimas prasidėjo be įžangų.

Per pirmąsias 15-20 minučių kandidatas į prezidentus apžvelgė Lietuvos situaciją. Ji, pasak N.Puteikio, labai sudėtinga, ypač, matant imperinį Rusijos siautėjimą Ukrainoje. Ar galime jaustis saugūs, kai po paskutiniųjų Lietuvos kariuomenės reformų į būtinąją karinę tarnybą nebekviečiami visi jaunuoliai, nėra jokių karinių mokymų vyresnio amžiaus vyrams, o Lietuvos prezidentė, kuri yra ir vyriausiasis kariuomenės vadas, vengia kviesti Valstybės gynimo tarybą? Greta Klaipėdos – iki dantų militarizuota Kaliningrado sritis, o Vilnių nuo ne visada draugiškos Baltarusijos skiria vos kelios dešimtys kilometrų.

Tiesa, nesijaučiame saugūs ir dėl vidaus politikos keistenybių. Lietuvos politikos lyderiai skubėjo į Maidaną palaikyti piliečių teisės protestuoti prieš valdžios savivalę, ginti pilietinę laisvę, orumą, demokratiją. Tačiau tylėjo, kai 500 Lt administracinėmis baudomis buvo nubaustas nedidelis Ukrainą palaikantis piketas, surengtas piliečių Klaipėdoje prie savosios savivaldybės. Susidorojimas su aktyviais, savo poziciją piketais reiškiančiais piliečiais tapo mūsų viešo gyvenimo kasdienybe.

Kokia išeitis iš situacijos? Tiesiog patiems imtis aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, rinktis savo bendruomenių lyderius. Iš jų galėtų tvertis naujos, sveikos politinės partijos. Dabar matome partinės nomenklatūros įsigalėjimą, visus politinius sprendimus priima keli politinių darinių vadovai. Jie neatsistatydina net ir po nesėkmingų rinkimų, linkę tartis tarpusavyje, lyg būtų bendros valstybinės UAB akcininkai. Esamus susitarimus liudija ir LR Prezidento rinkimai – didžiausios politinės partijos atsisakė kelti geriausius savo kandidatus prieš dabartinę šalies valdovę.

Kitas svarbus dalykas – piliečiai turi imtis griežtos valstybės bei savivaldybių lėšų priežiūros kontrolės. Dabar valstybinės institucijos savo „gerų darbų” viešinimui per metus išleidžia 60-70 milijonų litų, o motinoms, išauginusioms po 5 ir daugiau vaikų skiriamos tik varganos 400 lt senatvės pensijos, nes jos, atseit, neturėjo būtinojo darbo stažo. Tik daugiavaikių motinų dalyvavimas Seimo posėdžiuose, moralinis spaudimas Seimo nariams praeitų metų pabaigoje privertė pakeisti situaciją – atrasti lėšų šių pensijų padidinimui.

Kartu su Nagliu Puteikiu susitikime dalyvavusi žurnalistė ir TV laidų prodiuserė šiaulietė Ligita Juknevičiūtė paaiškino, kodėl aukoja dalį savo asmeninio laiko ir kartu su Nagliu Puteikiu imasi visuomeninės veiklos. „Kai prasiautė smurtas Garliavoje, vieną pirmųjų Vilniaus S. Daukanto aikštėje pamačiau Naglį Puteikį. Jis nebijojo. Dabar matau, kad jis vienintelis kelia baimę grėsmingoms užkulisinėms jėgoms. Juk kiekvienas, einantis tiesos keliu, rizikuoja sulaukti pažeminimų ir grasinimų.”

Antroje susitikimo dalyje šiauliečiai apipylė pretendentą į Prezidentus labai tiksliais ir svarbiais klausimais. Kokia pretendento užsienio politikos strategija? Pasisakyta už izoliavimosi politikos atsisakymą – šiuo metu atšalę santykiai su Gruzija, Ukrainos demokratinėmis jėgomis, arogantiškai buvo bandoma elgtis su JAV, pasyvūs santykiai su Šiaurės šalimis. Už litą ar už eurą? Atsakymas – už litą, nes Lenkijos pavyzdys rodo, jog savarankiška pinigų politika jiems padėjo išvengti skaudaus kritimo per ekonominę krizę. Kaip įmanoma suvaldyti korupciją? Svarbiausia – visuomenės nepakantumas.

Dar dvi valandos prabėgo nepastebimai. Po susitikimo tęsėsi asmeninės diskusijos ir konsultacijos. Šiauliai per pastaruosius penkerius metus dėl emigracijos neteko daug gyventojų. Mažėja vaikų, lankančių mokyklas. Tačiau vietos savivaldos politikai suka galvas, kaip įkurti Menų inkubatorių žalingomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, nes reikia „įsi(pasi)savinti” daugiau nei 10 milijonų litų ES paramos. Sutarta, kad apie šias problemas bus diskutuojama kitame susitikime. Atsisveikinome padėkoję šauniajai susitikimo organizatorei, visuomenininkei Irenai Vasinauskaitei. Ji ir visi tądien susirinkę šiauliečiai tikrai įkvėpė – Šiauliai nepraranda laisvos dvasios ir sveiko kritinio mąstymo.