Surinkta 50 Seimo narių, kad kitą savaitę Seimo darbotvarkėje atsirastų Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, saugančios vaikus mylinčias šeimas nuo valstybės įsikišimo

“Seime sukurta Vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimo iniciatyvinė darbo grupė, vadovauja Mindaugo Puidoko ir dirbanti kartu su bendruomenių atstovais, šiandien, lapkričio 22 d., jau surinko 50 Seimo narių parašus, kad kitą savaitę Seimas įtrauktų į darbotvarkę šio įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios apsaugotų vaikus mylinčias šeimas nuo vaikų paėmimo. Renkame parašus ir toliau. Reikalingas aktyvus dalyvavimas mitinge šį sekmadienį, kad galima būtų įtikinti daugiau Seimo narių už jas balsuoti”, – primena Naglis Puteikis.

Forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyviai paragino apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą

Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. spalio 23 d. surengto forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyvių kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindami apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą.

Jų priimtoje rezoliucijoje konstatuojama, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę. Jo pradžia Lietuvoje forumo dalyviai laiko kelias didelį rezonansą prieš dešimtmetį sukėlusias Vilniaus istorijas: milijoninį ieškinį, verslininkų iškeltą judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ dalyviams, protestavusiems prieš planus sunaikinti „Lietuvos“ kino teatrą kaip viešąją kultūros erdvę; vadinamąją „Baltijos ąžuolo“ bylą, kai buvo areštuotas butas pensininkų, teisme ginčijusių leidimą statyti daugiabutį viename Žirmūnų kieme, iškirtus medžius ir sunaikinus vaikų žaidimo aikštelę; 12 milijonų litų ieškinį vilniečiui, pasipriešinusiam „Teo LT“ pastato statybai Vilniuje pagal, kaip vėliau nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus. Forumo dalyvių manymu, nauji strateginių bylų atvejai yra: 50 000 eurų dydžio ieškinys asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, kurį iškėlė paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių Dominikonų ansamblio su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ketinusi vystyti UAB „Orkela“; ieškinys, kurį Vilniaus Senamiesčio bendruomenei iškėlė daugiabučius namus Misionierių ansamblyje statanti UAB „Misionierių namai“, reikalaujanti uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai.com“; Kauno m. savivaldybės bylinėjimasis su advokato Sauliaus Dambrausko atstovaujamais kauniečiais, kurie gynė nuo iškirtimo savo miesto medžius ir buvo už tai sulaikyti policijos pareigūnų.

Rezoliucijoje nurodoma, kad piliečiai persekiojami už viešąjį dalyvavimą sprendžiant ne tik kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus – forumo dalyvių nuomone, strateginė byla yra ir ieškinys, verslininkų iškeltas skandalingus faktus apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus paviešinusiai Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei.

„Vertiname strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą kaip vieną iš reiškinių, kylančių iš bendresnės problemos, lemiančios piliečių susvetimėjimą su valstybe – nepakankamos piliečių įtraukties į valstybės valdymą, ribotų galimybių veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų reikalų ir ginti viešąjį interesą, kai jis pažeidžiamas. Todėl manome, kad esminiu politinės darbotvarkės prioritetu turėtų tapti didesnis piliečių įgalinimas, kurį būtina užtikrinti įvairiose srityse“, – nurodo forumo dalyviai.

Rezoliucijoje pažymima, kad strateginis bylinėjimasis ne tik daro žalą asmenims, prieš kuriuos yra nukreiptas, bet ir silpnina demokratiją, nes atgraso piliečius nuo dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus ir neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimą persekioti už kritiką (33 straipsnis).

Forumo dalyvių vertinimu, šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankama apginti į viešąjį dalyvavimą įsitraukusius asmenis nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, nes leidžia įvelti į ilgai trunkantį teisminį procesą, kurio metu piliečiai atsiduria nelygiavertėje padėtyje su bylinėjimosi iniciatoriais, nes neturi galimybės skirti savo gynybai tokių lėšų, kokias į šias bylas investuoja verslininkai ar valdžios institucijos, o teismui nustačius piktnaudžiavimą skiriamos baudos nėra pakankamo dydžio, kad atgrasytų nuo strateginio bylinėjimosi, be to, jos nekompensuotų nepagrįstai persekiotiems piliečiams jų patirtos moralinės žalos.

Todėl rezoliucijai pritarę forumo dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministerijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, ragindami inicijuoti atskirą įstatymą dėl strateginių ieškinių prieš visuomenę užkardymo arba kitus teisinio reglamentavimo pakeitimus, atgrasančius nuo strateginio bylinėjimosi ir suteikiančius didesnę apsaugą asmenims, prieš kuriuos jis inicijuojamas.

Taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paprašyta imtis veiksmų labiau įgalinti piliečius ginti viešąjį interesą: inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, vien tuo pagrindu, jog nėra įrodyta subjektinė ieškovo reikalavimo teisė; inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš ieškovo, jeigu teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuoja, jog ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą (bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo viešojo intereso gynimo bylose galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta ieškovą piktnaudžiavus procesine teise); supaprastinti biurokratinę pareiškimo formą, kurią privalo pasirašyti ne mažiau nei dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškiančių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui pagal Grupės ieškinio procedūras (tokio pareiškimo formos pavyzdį, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 4413 2 d. 1 punkte, tvirtina teisingumo ministras).

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetai paprašyti inicijuoti prie Seimo nuolat veikiantį, iš nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jų deleguotų teisininkų sudarytą Visuomeninį žmogaus teisių komitetą, kuris identifikuotų problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų ir teisminio proceso naudojimą piliečių persekiojimui dėl įsitikinimų ir valdžios sprendimų kritikos, bei inicijuotų jų sprendimą, bendradarbiaudamas su Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetais.

Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją ir kitas vystytojus vienijančias organizacijas forumo dalyviai pakvietė pareikšti poziciją dėl socialiai neatsakingo kai kurių verslininkų elgesio, inicijuojant strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą.

Pridedame rezoliucijos tekstą su jai pritarusių piliečių sąrašu: 2018 10 23 forumo REZOLIUCIJA

2018 m. spalio 23 d. forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=mFNRWPiZzKc&feature=youtu.be&t=2269.

Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta 2018 m. spalio 10 d. analitinė apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“: AN_t_N_18_79 Visuomenė viešasis dalyvavimas apsauga nuo strateginio bylinėjimosi.

Naglis Puteikis paprašė Seimo valdybos įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti ypač gilų skurdą kenčiančių piliečių žmogaus teises

Lapkričio 5 d. Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo valdybą, atkreipdamas dėmesį, kad nė vienas iš projektų, kurie jo prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, nebuvo įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, ir prašydamas įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti kritinį, su žmogaus teisėmis nesuderinamą skurdą kenčiančių piliečių interesus.

“Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais Nr. XIIIP-1652 ir Nr. XIIIP-1593, kuriems Seimas jau yra pritaręs po pateikimo, siekiama užtikrinti žmogaus teises tų skolininkų, kurie kenčia ypač gilų skurdą, nesuderinamą ne tik su oriu gyvenimu, bet ir su pagrindinių gyvybinių poreikių patenkinimu – dažnai tai socialiai pažeidžiami garbaus amžiaus žmonės ar neįgalieji, gaunantys tokias mažas senatvės ar neįgalumo pensijas, kad iš jų atlikus išskaitas nebelieka lėšų net minimaliam pragyvenimui. Pažymiu, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimai, įsigaliosiantys nuo š. m. gruodžio 1 d., šios problemos neišspręs. Prašyčiau įtraukti šių projektų svarstymą į lapkričio mėnesio plenarinių posėdžių darbotvarkes. Taip pat į š. m. lapkričio mėnesio posėdžio darbotvarkę prašyčiau įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projekto Nr. XIIIP-1149 svarstymą.”, – rašoma Seimo valdybai išsiųstame N. Puteikio rašte.

Nuorodas į įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektus, kurie N. Puteikio prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, rasite čia: “Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą”

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras kviečia visuomenę dalyvauti teisme, apsaugant žodžio laisvę nuo verslo imperijų

Nuoroda į pranešimą spaudai: “Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras kviečia visuomenę dalyvauti teisme, apsaugant žodžio laisvę nuo verslo imperijų”

Seimo narys Naglis Puteikis dalyvaus ir kitus kviečia į Rasos Kalinauskaitės teismą, kuriame Mindaugo Marcinkevičiaus verslo imperija per UAB Orkela siekia iš jos prisiteisti 50 000 eurų už tai, kad ji kritikuoja šios imperijos siekį įkišti į betono ir stiklo biurų bei butų „šulinį“ Vilniaus šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Lukiškių aikštėje. Teismas vyks pirmadienį, spalio 29 d., 13 val. Vilniaus m. apylinkės teismo salėje Nr. 110, teisėja Raimonda Vansevičienė, bylos numeris e2-29179-734/2018.

Daugiau informacijos:

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė

Loreta Kėvišienė-Saltonienė

Tel. (8 5) 239 6616

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras reikalauja, kad Kauno vaikų teisių vadovė atsiprašytų apšmeižtos vaikų mamos per TV

Nuoroda į pranešimą spaudai: “Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras reikalauja, kad Kauno vaikų teisių vadovė atsiprašytų apšmeižtos vaikų mamos per TV”

2018 m. spalio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien parlamentaras Naglis Puteikis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę:

„2018 m. spalio 23 d. dalyvavau daugiau nei valandos diskusijoje su Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos laikinąja vadove Daiva Porutienė, kuri priėmė atimtų vaikų tėvą G. Kručinską, Seimo narį Mindaugą Puidoką, mane bei advokatę Rūtą Čilinskaitę Visočnik. Susitikimas vyko už uždarų durų. Jo metu aš paklausiau D. Porutienės, kodėl ji melagingai pareiškė per INIT televiziją, kad paimtų vaikų mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji atsakė, kad todėl, kad „dirba su prasigėrusiu kontingentu“. Paklausiau, kodėl iki šiol neatsiprašė tokiu pat būdu, kaip ir apšmeižė. Atsakė, kad neatsiprašė todėl, kad jai nepatinka „ta INIT žurnalistė“. Pasiūliau peržengti per tą „nepatinka“ ir atsiprašyti dabar, nes gera proga – už durų kaip tik laukė INIT televizijos komanda. D. Porutienė, deja, kategoriškai atsisakė, pareiškusi, kad atsiprašys tik vadovų liepimu.

Prašyčiau įpareigoti ją viešai atsiprašyti paimtų vaikų mamos lygiai tokiu pat būdu, kaip apšmeižė – per INIT TV.“

Daugiau informacijos:

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė

Loreta Kėvišienė-Saltonienė

Tel. (8 5) 239 6616

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10:30 val. iki 12:30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.
 
Forumo programą rasite čia: 2018 spalio 23 d_forumo programa.
 
Tiesioginę transliacija bus galima stebėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=mFNRWPiZzKc
 
Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę.
 
Forumo dalyviai aptars teorinį ir praktinį šio reiškinio kontekstą – pasaulinius ir lietuviškus jo pavyzdžius ir istoriją, sociokultūrines problemas, apie kurias jis liudija, iššūkius žodžio laisvei ir kitoms pamatinėms demokratijos vertybėms, įvairių valstybių taikomas priemones apginti piliečius nuo nepagrįsto persekiojimo – ir pristatys savo požiūrius į galimus problemų sprendimo būdus.
 
Forume dalyvaus kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų nariai ir jiems talkinantys teisininkai, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos atstovai. Siekiant apžvelgti problemą iš kuo įvairesnių perspektyvų, pasisakyti buvo pakviesti, tačiau noro nepareiškė Teisingumo ministerijos, Vilniaus m. savivaldybės, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei kelių verslo įmonių atstovai.
 
Visų, norinčių pasisakyti, forumo rengėjai maloniai laukia diskusijose.
 
Aplinkos ministerijos iniciatyva po forumo planuojamas susitikimas, kuriame atsižvelgiant į jo rezultatus bus aptartos galimybės keisti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti piliečius nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus.
 
Forumo data siejama su 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kuriame priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos tos teisės, kurias neigia strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą: teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimas persekioti už kritiką (33 straipsnis).
 
Taip pat kviečiame susipažinti su Seimo nario Naglio Puteikio prašymu Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta analitine apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“: AN_t_N_18_79 Visuomenė viešasis dalyvavimas apsauga nuo strateginio bylinėjimosi
 
——————————————————————————
 
FORUMO „STRATEGINĖS BYLOS PRIEŠ VISUOMENĖS DALYVAVIMĄ LIETUVOJE: KĄ DARYTI“ PROGRAMA
 
Forumas vyks 2018 m. spalio 23 d. nuo 10:30 val. iki 13:30 val., Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius).
 
Forumą organizuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“.
 
Forumą moderuoja: Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė dr. Lina Leparskienė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis.
 
10:30–10:35 Įžanginis žodis. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atstovas
 
10:35–10:45 Teisininkas Paulius Markevičius. „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje“.
 
10:45–11:00 Advokatas Saulius Dambrauskas. „Suinteresuotos visuomenės reikalavimo teisės „problema“ viešojo intereso gynimo bylose – strateginės bylos prieš visuomenę Kaune“.
 
11:00–11:10 Kultūros istorijos tyrinėtojas, Vilniaus m. tarybos narys dr. Darius Kuolys. „Pilietinė savigyna ir laisvė“.
 
11:10–11:20 Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. „Lietuvos architektų rūmų patirtys viešojo intereso lauke“.
 
11:20–11:30 Lietuvos aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Navickytė. „Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jo pasekmės civiliniame procese“.
 
11:30–11:45 Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė. „Kaip užkirsti kelią
visuomenės dalyvavimui kultūros ir kultūros paveldo srityje: strateginės verslo kovos per teismus (nuo „Lietuvos“ kino teatro iki Misionierių ansamblio)“.
 
11:45–12:15 Klausimai prelegentams, diskusija (pasisakymai iki 3 minučių)
 
12:15–12:25 Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas Gintautas Tiškus. „Urbanistinio karo“ priežastys.
 
12:25–12:35 Teisininkas Tomas Bakučionis (vienas iš 4 visuomenininkų, kuriems buvo iškelta byla dėl „Lietuvos“ kino teatro). „Bylos, susijusios su Misionierių ansamblyje vystomu projektu“.
 
12:35–12:45 Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. „Kur pradingo savivalda ir viešuoju interesu suinteresuotieji savivaldybėse?“
 
12:45–12:55 Lietuvos Respublikos kultūros ministrės patarėjas Egidijus Gailiūnas. „Situacija dėl Faro konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo: Lietuvos atvejis“.
 
12:55–13:30 Klausimai prelegentams, diskusija, redakcinės kolegijos forumo rezoliucijai parengti sudarymas (pasisakymai iki 3 minučių)
 
Pastaba: parengus forumo rezoliuciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva planuojamas susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, siekiant apsaugoti piliečius nuo strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą.
Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Reaguodamas į piliečių pateiktą informaciją, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Kultūros paveldo departamentą ir Kaišiadorių raj. savivaldybę dėl ketinimų nupjauti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir sunaikinti istorinį rūsį.

“Į mane kreipėsi Kaišiadorių gyventojai, pasipiktinę ketinimais nupjauti seniausius šio miesto ąžuolus, augančius sklype adresu Geležinkeliečių tako 7, Kaišiadoryse, ir sunaikinti ten pat esantį neabejotiną istorinę vertę turintį, Kaišiadorių kūrimosi istoriją menantį geležinkeliečių statinį – rūsį, įrengtą 1862 m. tiesiant geležinkelio vėžę. Pareiškėjai pažymi, kad ąžuolai, kuriuos planuojama nupjauti, taip pat yra svarbūs vietos bendruomenei ne tik kaip gamtinės aplinkos dalis, bet ir kaip įtaigus istorijos liudijimas, nes buvo pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio paminėjimo proga 1928 metais. Prašau skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas istorinių ąžuolų ir rūsio išsaugojimas,” – nurodoma rašte, prie kurio pridėtos žmonių atsiųstos nuotraukos.

Leo LT kūrėjas ir įtakingas advokatas prisiteisė iš Naglio Puteikio 6 tūkstančius eurų už sutarties paviešinimą

Leo LT kūrėjas ir įtakingas advokatas prisiteisė iš Naglio Puteikio 6 tūkstančius eurų už sutarties paviešinimą

2018 metų spalio 11 dieną Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo,o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

250 000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Nuorodos į kelias publikacijas apie šią bylą www.atviraklaipeda.lt:
Už kalbas – tūkstantinė sąskaita
Naglis Puteikis verdiktus išgirs jau netrukus