Paprašyta paaiškinti, kas suniokojo unikalų Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą ir užtikrinti vertingų Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų apsaugą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir Klaipėdos m. savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti, kas sunaikino unikalų vieno iš gražiausių Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų, architekto Herberto Reismano suprojektuotos Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą, kur dingo vertingos detalės – trejos dvigubos durys, ąžuolinis parketas, ąžuolinės plokštės, ąžuoliniai užapvalinti ranktūriai ir kita – bei inicijuoti šiuo metu nesaugomų vertingų Klaipėdos moderniosios architektūros pastatų įtraukimą į Kultūros vertybių registrą ir užtikrinti jų apsaugą.

*******

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Klaipėdos m. savivaldybės administracijai

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. gegužės 8 d. Nr. SN-S-0508/2019r

DĖL UNIKALAUS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS INTERJERO VERTYBIŲ SUNAIKINIMO IR KLAIPĖDOS BAUHAUZO STILIAUS ARCHITEKTŪROS NESAUGOJIMO

Dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portale paskelbtame Jurgos Petronytės straipsnyje „Klaipėdos bauhauzas – nesaugomas ir naikinamas“ (interneto prieiga: https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/klaipedos-bauhauzas-nesaugomas-ir-naikinamas/286790) nurodyta, kad remontuojant vieną iš gražiausių Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų, architekto Herberto Reismano suprojektuotą Vytauto Didžiojo gimnaziją, neseniai buvo sunaikintos unikalaus interjero vertybės:

Vytauto Didžiojo gimnazija buvo projektuojama kaip lietuvybės centras Klaipėdoje. Įdomu, kad pastatas buvo skirtas ne tik mokymo tikslams, dar buvo suprojektuota pastogė, kurioje įrengti kambariai, naudoti vasarą poilsiautojams apgyvendinti. Viena iš bauhauzo stiliaus detalių – dvigubos į abi puses atidaromos durys. Liūdna, kad remontuojant mokyklą trejos dvigubos durys buvo pakeistos paprastomis, pigiomis durimis, kurios akivaizdžiai iškrenta iš bendro eksterjero konteksto. Mokykloje buvo suprojektuota 250 vietų salė, kurios interjero akcentai – ąžuolo parketas ir ąžuolinės plokštės ant sienų. Ąžuolinis parketas taip pat buvo ir koridoriuose. Laiptinėse bauhauzo išradimai buvo ąžuoliniai, užapvalinti ranktūriai ir metalo juostomis apkaustyti laiptai, kad lipantieji neslystų. Po mokyklos remonto šių funkcionalių detalių neliko…“, – apgailestavo A. Baublys.“

Tame pačiame straipsnyje pacituotas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos pasisakymas, kad Vytauto Didžiojo gimnazija, kaip ir kiti vertingi Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatai, nėra saugomi:

„Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis 2011 metais buvo išleista knyga „Klaipėdos bauhauzas“, kuri puikiai pristato šio stiliaus architektūrą ir jos vertybes. Abejoju, jog Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovybė nežinojo, kad naikina unikalaus interjero vertybes, tačiau formaliai žiūrint, šis pastatas nėra Kultūros paveldo registre, jam remontuoti leidimo nereikia ir saugoti ką nors nėra privaloma. Manau, kad šis precedentas verčia galvoti, jog daugiau bauhauzo pastatų vertėtų įtraukti į paveldosaugos sąrašą. Iki šiol jokių priemonių dėl moderniosios Klaipėdos architektūros apsaugos nebuvo“, – prisipažino V. Juška.“

Reaguodamas į šią informaciją, prašau:

  1. Paaiškinti, kas sunaikino unikalų Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą, kada, kieno projektą įgyvendinant, kas rangovai, kur dingo ir kur šiuo metu yra vertingos detalės – trejos dvigubos durys, ąžuolinis parketas, ąžuolinės plokštės, ąžuoliniai užapvalinti ranktūriai ir kita?
  2. Paaiškinti, kodėl iki šiol nebuvo pasirūpinta šio konkretaus pastato ir kitų vertingų Klaipėdos moderniosios architektūros pastatų apsauga?
  3. Nedelsiant inicijuoti vertingų Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų įtraukimą į Kultūros vertybių registrą ir imtis priemonių apsaugoti juos nuo naikinimo.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis

Valdžia turi būti lygiai teisinga visiems Lietuvos piliečiams, o ne tarnauti “lygesniems už lygius”: Naglio Puteikio atsakymai į išeivijos dienraščio “Draugas” klausimus

Dalinamės kandidato į prezidentus Naglio Puteikio atsakymais į Čikagoje leidžiamo dienraščio “Draugas” klausimus.

Jūsų, kandidato į prezidento postą, reklaminis šūkis? Kodėl toks?

Už visiems lygiai teisingą Lietuvą! Tai sako 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Konstitucijos 29 straipsnis: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Deja, šios nuostatos ciniškai nepaisoma – Lietuvos piliečiai nėra traktuojami vienodai, yra “lygesnių už lygius”. Valdžios elitas sukūrė sistemą, kurioje stipriausieji – politinė nomenklatūra, stambus verslas ir juos aptarnaujantys – naudojasi išskirtinėmis privilegijomis kitų piliečių ir viešojo gėrio sąskaita. Tai matome visose srityse. Turto ir kapitalo mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES ir toleruojamos mokestinės lengvatos, todėl 1 procento didžiausias pajamas gaunančių asmenų indėlis į valstybės biudžetą yra neadekvačiai mažas, o didžiąją dalį biudžeto suneša samdomi darbuotojai, uždirbantys vidutinę ar kiek didesnę algą. Augant ekonomikai, labiausiai didėja turtingiausiųjų pajamos, o labiausiai skursta silpniausi visuomenės nariai: senjorai, vaikai ir neįgalieji. Skurdas ir pajamų nelygybė yra vieni didžiausių Europoje, ketvirtadalis lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos. Pajamų nelygybė gimdo galimybių nelygybę – turtingieji naudojasi geresne sveikatos apsauga ir švietimu. Tai programuojama ir ateičiai, nes vaikai paversti savo tėvų skurdo įkaitais – nepasiturinčių šeimų jaunuoliai aukštąjį išsilavinimą įgyja du kartus rečiau, nei turtingesniųjų. Ši nelygybė dar gilinama, biudžeto pinigais remiant privačių darželių ir mokyklų verslą, orientuotą į turtingesnius klientus. Dar daugiau – nepriteklius tapo veiksniu, ribojančiu ir teisę į teisingumą. Pusantrų metų galiojo įstatymo pataisos, pagal kurias apeliacinį skundą galėjo surašyti tik advokatai, nors daug žmonių neįstengia jų samdytis ir negauna nemokamos teisinės pagalbos. Tik šį pavasarį Konstitucinis Teismas šią nuostatą panaikino, bet neturtingųjų teisė pateikti kasacinį skundą liko apribota, be to, nuo 2017 m. liepos žyminį mokestį padidinus tris kartus, iki 100 eurų, gyvenantiems ties skurdo riba teisingumo paieškos tapo sunkia našta. Tapęs prezidentu siekčiau, kad valdžia būtų lygiai teisinga ir tarnautų visiems Lietuvos piliečiams, kad visiems, o ne tik išrinktiesiems, būtų užtikrintas orus gyvenimas ir visi turėtų realią, o ne tik deklaruojamą teisę dalyvauti priimant jų gyvenimui svarbius sprendimus.

Kaip balsuosite referendume dėl pilietybės atstatymo? Kodėl?

Už nuostatą, kad valdžia negali iš žmogaus atimti prigimtos, iš tėvų paveldėtos Lietuvos pilietybės. Išeivijos dalyvavimas valstybės ir tautos kūrime yra gyvybiškai svarbus Lietuvos ateičiai.

Jūsų požiūris į dabartinę šalies užsienio politiką? Kokia ji turėtų būti?

ES ir JAV nesutarimuose palaikyti JAV, nes ji yra NATO šerdis. Nepalaikyti Europos kariuomenės idėjos, nes ji susilpnins NATO.

Ar keistumėte santykius su Rusija?

Turėtume tęsti sankcijas Rusijai už Krymo okupaciją ir invaziją į Donbasą, bet nebenaudoti įžeidžiančios retorikos jos atžvilgiu, nevadinti „režimu“. Ne žodžių aštrumu, o darbais ginami Lietuvos interesai.

Iš Lietuvos, anot tyrimų ir apklausų, išvykstama ne vien tik dėl ekonominių priežasčių. Kas darytina?

Turime sugrąžinti visuomenei teisingumo ir pilietinio orumo pojūtį. Atkurti tikrą visuomenės savivaldą – dabar esame vienintelė Europos valstybė, neturinti žemiausios grandies, vietos savivaldos, o teritorinis administracinis Lietuvos suskirstymas paveldėtas iš sovietmečio, nebūdingas demokratiniam pasauliui. Užtikrinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą – įteisinti teismų tarėjų institutą. Pakelti tokias gyvybiškai svarbias viešojo sektoriaus sritis, kaip sveikatos apsauga ir švietimas, skiriant joms adekvatų finansavimą, o tam reikia iš esmės reformuoti mokesčių sistemą, sugrąžinant 1993 panaikintus progresinius mokesčius nuo visų pajamų, ir padidinti valstybės pajamas, be kita ko, apmokestinant prabangų turtą ir prabangos prekes. Įtvirtinti valstybės gyvenime socialinio teisingumo ir solidarumo principus, mažinti pajamų nelygybę, sumažinat PVM būtiniausioms prekėms, pirmiausia maistui, kaip tai daro beveik visos Europos valstybės.

Socialinė Lietuvos gyventojų atskirtis. Ką darytumėt?

Siekčiau solidarumą užtikrinančios mokesčių sistemos: progresiniai mokesčiai – nuo visų pajamų, mažesni mokesčiai – mažiausias pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems žmonėms, didesni kapitalo bei turto mokesčiai ir mažesni darbo mokesčiai, nei dabar. Skubiai inicijuočiau konsultacijas ir politinį susitarimą dėl vaikų skurdo mažinimo, numatant ilgalaikę programą, kuri užtikrintų vaikams lygų gyvenimo startą ir nutrauktų gėdingą tradiciją, kad skurstančių vaikų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Siekčiau, kad būtų nustatyta apatinė pensijos riba, ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, t. y. suma, būtina išgyvenimui. Taip pat – kad socialinei apsaugai būtų skiriama adekvati BVP dalis, o ne viena mažiausių ES, kaip dabar, o lėšos, skiriamos remti skurstančius, būtent tam ir būtų naudojamos.

Kokie jūsų svarbiausi trys nuveikti darbai, kuriais didžiuojatės? (1,2,3)

Keldamas politinio elito nutylėtas problemas prisidėjau prie to, kad jos tapo politinės darbotvarkės dalimi ir buvo: 1. Pradėtos mokėti valstybės pensijos motinoms, dorai išauginusioms 5 ar 6 vaikus; 2. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis; 3. nustatyta absoliutaus skurdo riba (minimalių vartojimo poreikių dydis) ir pagerinta skurstančių skolininkų padėtis (deja, patys pažeidžiamiausi žmonės vis dar lieka neapginti, antstolių veikla nepakankamai kontroliuojama).

Kokios jūsų, kandidato į prezidento postą, stipriosios pusės?

Esu drąsus, nesilankstau prieš galingesnius.

O gal turite ir silpnųjų pusių? 

Pasitikiu žmonėmis avansu.

Kodėl už jus, o ne už kitą pretendentą, turėtų balsuoti išeivija, JAV gyvenantys piliečiai? 

Nes esu už dvigubą pilietybę ir pats proamerikietiškiausias (už JAV) iš visų kandidatų .

Paprašyta nedelsiant sustabdyti vertingų “saugomos” Luizės vaistinės dalių naikinimą

Paprašyta nedelsiant sustabdyti vertingų “saugomos” Luizės vaistinės dalių naikinimą

Reaguodamas į klaipėdiečių pateiktą informaciją ir socialiniame tinkle paskelbtas nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad naikinamos vertingos saugomo kultūros paveldo objekto Luizės vaistinės, esančios Minijos g. 1, Klaipėdoje (kodas Kultūros vertybių registre 31158), dalys – kokliai ir kitos detalės metamos į šiukšlių konteinerį – Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į KPD ir Klaipėdos savivaldybės paveldosaugininkus, prašydamas informuoti, kaip reaguota į pranešimus apie šį naikinimą, o tuo atveju, jei iki šiol nieko nedaryta – nedelsiant jį sustabdyti. Nuotrauka – iš dr. Raimondos Nabažaitės įrašo facebook’e.

*******

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai

Nuorašas: B… V…, el. p.: …

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. gegužės 6 d. Nr. SN-S-0506/2019r

PRAŠYMAS NEDELSIANT SUSTABDYTI VERTINGŲ LUIZĖS VAISTINĖS DALIŲ NAIKINIMĄ

Į mane kreipėsi B. V. (el. p. …), pranešdamas, kad yra naikinamos vertingos saugomo kultūros paveldo objekto – Luizės vaistinės, esančios Minijos g. 1, Klaipėdoje (kodas Kultūros vertybių registre 31158), dalys: kokliai ir kitos detalės metamos į šiukšlių konteinerį. Pareiškėjas klausia, kodėl istorinę ir meninę vertę turintys kokliai yra metami lauk ir nebandoma jų išsaugoti, ar nėra nusižengta teisės aktams, reglamentuojantiems kultūros paveldo apsaugą? Prie pranešimo pridėta nuoroda į nuotraukas, kurias socialiniame tinkle facebook paskelbė Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja archeologė dr. Raimonda Nabažaitė: https://facebook.com/story.php?story_fbid=10216719538515074&id=1060031823. Tarp adresatų, gavusių šį B. Volodzkos pranešimą, nurodytas ir Kultūros paveldo departamentas bei Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Prašau informuoti, kaip reaguota į šį pranešimą, o tuo atveju, jei iki šiol nieko nedaryta – nedelsiant sustabdyti vertingų Luizės vaistinės dalių naikinimą.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis

Naglis Puteikis: būtina demokratizuoti ir “išvėdinti” teismus, kad gyventume teisingesnėje valstybėje. Debatų vaizdo įrašas

Naglis Puteikis: būtina demokratizuoti ir “išvėdinti” teismus, kad gyventume teisingesnėje valstybėje. Debatų vaizdo įrašas

„Pradėčiau nuo įtakingiausios po politikų ir verslininkų grupės, kuri turi Jūsų paminėtas privilegijas, tai – teisėjai, teisėsaugininkai, iš dalies prokurorai. Bet didžiausią žalą, mano galva, iki šiol susiklosčiusioje Lietuvos istorijoje per pastaruosius dvidešimt metų daro būtent teisėjų klanas. Vytautas Landsbergis kadaise yra pavadinęs juos teisėjų partija. Labai gaila, kad Tėvynės Sąjunga, nors į programas įrašė teiginius, kad reikia mažinti šito klano galias, demokratizuoti procesą ir atkurti visuomenės pasitikėjimą teismais, tačiau šituo keliu nenuėjo. Ir štai kokį mes turime rezultatą – jį geriausiai galima pamatyti lyginant su nesena Latvijos istorija, 2007-2008 metais, kai Lietuvą ir Latviją palietė ekonominė krizė. Kuo čia dėti teismai ir teisėjų klanas? Lyginam Latvijos teisėjų bendruomenę su Lietuvos teisėjų bendruomene krizės akivaizdoje. Kai vyriausybės, ir Latvijos, ir Lietuvos, teikė pasiūlymus savo seimams sumažinti algas, pensijas ir kitas socialines išmokas, konstituciniai teismai sureagavo į politikų kreipimusis, bet sprendimai buvo diametraliai priešingi. Latvijos Konstitucinis teismas iš karto sustabdė Latvijos Seimo sprendimus, iškart pasakė, kad jie neteisėti, ir Latvijos Seimas iš karto pasitaisė, grąžino pensijas, išmokas bei algas į ankstesnį lygį ir, maža to, pradėjo indeksuoti. Todėl šiandien Latvijos emigracija yra mažesnė, nes kiekvienas latvis, to paties amžiaus, išsilavinimo ir kvalifikacijos, gauna nuo 100 ar 200 eurų daugiau, nei Lietuvos pilietis, nors ekonominė situacija yra visiškai tokia pati. Mūsų Konstitucinio teismo teisėjai, kurie yra teisėjų elitas, labai prisidėjo prie bendro neteisingumo jausmo sukūrimo. Kai išaušo diena, kai pasikeitė valdžia ir Konstitucinis teismas išdrįso padaryti tą patį, ką ir Latvijos konstitucinis teismas, jis pradėjo nuo savo algų – nuo teisėjų algų, nuo Konstitucinio teismo algų ir nuo politikų algų. Tai štai šita privilegijuota grupė turėtų būti demaskuota, atskleista, išnagrinėta ir visuomenei turėtų būti pranešti skirtumai tarp mūsų teisėjų klano ir kitų teismų bendruomenių, kurios yra demokratiškesnės negu Lietuvoje. Prezidento misija – pradėti tokią diskusiją, teismų ir Lietuvos teismų bendruomenės “išvėdinimą” ir demokratizavimą“, – balandžio 25 d. per LRT transliuotuose kandidatų į prezidentus debatuose sakė Naglis Puteikis, atsakydamas į klausimą, ką, tapęs prezidentu, darytų, kad Lietuvos piliečiai jaustųsi gyvenantys teisingesnėje valstybėje.

Šių debatų vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia: “Kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus debatai. Tema – teisingumas ir korupcija”.

Dar galite koreguoti – skirti 1 % GPM Lietuvos centro partijai, o jos partnerei – 1 % profsąjungai “Sandrauga”.

Dar galite koreguoti Jūsų GPM paskirstymą iki 2019 08 15 d. Tiesa, tam būtina sąlyga – turite būti iki 2019 06 02 d. jau užpildę GPM paskirstymą el. būdu.
Tad jei tai esate padarę ir norite koreguoti, tai būtume dėkingi, jei nuo savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirtumėte Lietuvos centro partijai (kodas 195725380) 1 %, o jos partneriams – 1 % profsąjungai “Sandrauga” (kodas 195772298).
Jums tai nieko nekainuos, nes šiuos mokesčio procentus VMI jau nuskaitė iš Jūsų į valstybės biudžetą, bet Jūs galite iš ten nukreipti juos Jūsų pačių pasirinktoms organizacijoms. Nuo šių metų galite paskirstyti jau ne 3 %, bet 4 %, štai taip: 1 % partijoms + 1 % profsąjungoms + 2 % vaikų darželiams, mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms.

Kaip pakoreguoti šiuos GPM procentus internetu?

1. Prisijunkite prie elektroninės deklaravimo sistemos EDS.
2. Junkitės per savo banką arba elektroninės valdžios vartus.
3. Kairėje pusėje spustelkite “Pildyti formą”, tada – “Prašymas skirti paramą”.
4. Spustelėkite “Pildyti formą tiesiogiai portale”.
5. Atsidarę dokumentą, E1 laukelyje pažymėkite gavėjo tipą (politinė partija, profsąjunga, NVO).
6. E2 laukelyje įrašykite gavėjo identifikacinį numerį – Lietuvos centro partijos Nr. 195725380 ir kitoje eiulutėje – profsąjungos “Sandrauga” Nr. 195772298.
7. E5 laukelyje galite pasirinkti paramą iki 2022 m.
8. Užpildę duomenis, spustelkite “Pateikti deklaraciją”.

JEI NEPATOGU SKIRTI PARAMĄ INTERNETU, TAI GALITE PADARYTI UŽPILDĘ DOKUMENTUS VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS (VMI) SKYRIUJE.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėto leidimo statyti aukštybinį pastatą Konstitucijos prospekte

Reaguodamas į Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl galimai neteisėto leidimo statyti aukštybinį pastatą Konstitucijos prospekte. Žemiau skelbiame rašto tekstą.

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui

Nuorašas: Lietuvos architektų rūmams, el. p.: info@architekturumai.lt

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. kovo 15 d. Nr. SN-S-0315/2019r

DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO

2019 m. kovo 13 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-01-190313-00225 adresu Konstitucijos pr. 18B, Vilniuje, statyti aukštybinį pastatą pagal architekto Danieliaus Libeskindo architektūros studijos pateiktus projektinius pasiūlymus (toliau – Leidimas).

2019 m. kovo 14 d. Lietuvos architektų rūmai, vykdantys Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytas funkcijas ir turintys šio įstatymo 19 str. numatytą teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, savo interneto svetainėje paskelbė viešą pareiškimą, kad, jų vertinimu, šis leidimas yra neteisėtas, ir nurodė tokius argumentus:

„Lietuvos architektų rūmų taryba neigiamai įvertino vakar Vilniaus m. savivaldybės išduotą statybos leidimą D. Libeskindo suprojektuotam K18 pastatui Konstitucijos pr., Vilniuje ir laiko jo išdavimą neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Rūmai nuosekliai laikosi nuostatos, jog įstatymuose nustatytos procedūros nėra savitikslės, jos skirtos subalansuotų sprendimų ir darnios plėtros užtikrinimui, o tai gali būti pasiekta tik tinkamai įtraukiant visuomenę, specialistus, atsakingas institucijas ir suderinant visų interesų grupių poreikius.

Rūmų vertinimu, K18 leidimas išduotas neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismo) sprendimą, kuriame Rūmų prašymu buvo išaiškinta, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Šiuo – K18 – atveju, projekto sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano reikalavimams. Savivaldybės taryba, pasinaudojusi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktu, leido viršyti teritorijos užstatymo reglamentus, nepaisydama to, jog keičiant ar koreguojant bendrąjį planą yra privaloma laikytis įstatymo nustatytų taisyklių.

Motyvuodama tuo, kad Teismo motyvai varžo savivaldybės savarankiškosios funkcijos įgyvendinimą, Teismo sprendimą savivaldybė yra apskundusi apeliacine tvarka. Tačiau Rūmai mano, kad Teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nuoseklūs ir pabrėžiantys esminę visų institucijų pareigą laikytis teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo ir kitų reikalavimų.“

Deja, tame pačiame pareiškime Lietuvos architektų rūmai nurodė, kad net ir matydami pažeidimus šiuo atveju neturi galimybės ginti teisme viešojo intereso, nes neturi tam reikalingų resursų (interneto prieiga į pacituotą pareiškimą: http://www.architekturumai.lt/architektu-rumu-taryba-k18-isduota-statybos-leidima-laiko-neteisetu/).

Prašau, išnagrinėjus susijusias aplinkybes ir įvertinus Lietuvos architektų rūmų nurodytus argumentus, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotas Leidimas statyti aukštybinį pastatą adresu Konstitucijos pr. 18B, Vilniuje, yra neteisėtas, nes projekto sprendiniai prieštarauja Vilniaus m. bendrojo plano reikalavimams ir Vilniaus m. savivaldybės taryba neturėjo teisės neatlikus teritorijų planavimo procedūrų keisti šio plano sprendinius, ginti viešąjį interesą, t. y. kreiptis į teismą su prašymu panaikinti statybos leidimą, o kol byla bus išnagrinėta – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant jo galiojimą.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis​

Naglio Puteikio ir Lietuvos centro partijos sąrašo programa Vilniui

Naglio Puteikio, Lietuvos centro partijos iškelto kandidatu į Vilniaus merus, programa

Tarnausiu, o ne valdysiu!

Už visiems lygiai teisingą Vilnių!

Daugiau teisingumo – štai ką gausite balsuodami už Naglį Puteikį, Lietuvos centro
partijos kandidatą į Vilniaus merus!

Daugiau sąžiningumo – štai ką į Vilniaus savivaldybės darbą atneš Naglis Puteikis ir
Lietuvos centro partija!

Daugiau pagarbos – štai ką garantuoja Naglis Puteikis ir Lietuvos centro partija visiems vilniečiams!

Daugiau skaidrumo – štai ko šiuo metu tikrai labiausiai reikia Vilniaus valdžiai!
Atkreipkite dėmesį, net trys kitų partijų kandidatai į merus yra teisti dėl politinės korupcijos ir kitų nusikaltimų!

„Tarnausiu, o ne valdysiu!“ – štai ką sako Naglis Puteikis ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo
kitų politikų!

Už vertybinius pokyčius!
Už Naglį Puteikį!
Už visiems lygiai teisingą Vilnių!

Surinkta 50 Seimo narių, kad kitą savaitę Seimo darbotvarkėje atsirastų Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, saugančios vaikus mylinčias šeimas nuo valstybės įsikišimo

“Seime sukurta Vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimo iniciatyvinė darbo grupė, vadovauja Mindaugo Puidoko ir dirbanti kartu su bendruomenių atstovais, šiandien, lapkričio 22 d., jau surinko 50 Seimo narių parašus, kad kitą savaitę Seimas įtrauktų į darbotvarkę šio įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios apsaugotų vaikus mylinčias šeimas nuo vaikų paėmimo. Renkame parašus ir toliau. Reikalingas aktyvus dalyvavimas mitinge šį sekmadienį, kad galima būtų įtikinti daugiau Seimo narių už jas balsuoti”, – primena Naglis Puteikis.