Kovo 17 d. susitikimas su rinkėjais Kaune

Kovo 17 d. pirmadienį, 17.30 , Kauno regiono smulkių ir vidutinių  verslininkų asociacijos salėje, Muitinės g. 13A, kieme,  vyks susitikimas su LR Seimo nariu, kandidatuojančiu Prezidento rinkimuose, Nagliu Puteikiu.

Maloniai kviečiame dalyvauti,
Kauno jungtinio demokratinio judėjimo taryba
P. s. Taip pat visų, kas galit,  prašau pasirašyti ir rinkti parašus  už tai, kad N. Puteikis būtų VRK  užregistruotas Žmonių-Tautos-Tiesos  kandidatu Prezidento rinkimuose. Kaune parašai renkami ir lapai parašams rinkti  dalinami A. Tamkutonio vaistinėje “Kotrynėlė” , Vytauto pr.30, (prie autobusų stoties) darbo dienomis:  8-17 val., šeštadieniais 10-13 val. Tel. 8-612 01182, 8-612 96543. el. p.: ruta.zabieliene@gmail.com
Jau užpildytus ir pilnai sutvarkytus parašų lapus prašau  sunešti pirmadienį, 03.17. 17.30 į Muitinės 13A.
Pagarbiai
Rūta Zabielienė

Kovo 12 susitikimas su rinkėjais Panevėžyje – skaudžių socialinių problemų turėtų imtis piliečių savivalda

Kovo 12 įvyko Naglio Puteikio susitikimas su rinkėjais Panevėžyje.

Panevėžio miesto socialinė situacija yra viena sudėtingiausių Lietuvoje. Praeitų metų pabaigoje  nedarbo lygis čia siekė 15,3 proc. Per trejus metus bedarbystė beveik nesumažėjo – tad  nenuostabu, kad kiekvienais metais maždaug 1000 miesto gyventojų emigruoja. Mieste mažėja  jaunų žmonių – nematančių perspektyvų save realizuoti gimtajame mieste.

Tiesa, panevėžiečiai pasižymi principingu charakteriu. Jie praeituose Seimo rinkimuose įveikė  visas didžiąsias sistemines partijas ir į Seimą išsirinko savo atstovą – nepartinį nepriklausomą  kandidatą Povilą Urbšį. Tąkart visuomeniški žmonės parengė dalykišką Susitarimą su juos  atstovauti siekiančiais politikais, konstruktyvumu pranokstantį ne vienos partijos programą.

Tad nenuostabu, Panevėžio bendruomenės atstovai į susitikimą su Seimo nariu, kandidatu į  Prezidentus Nagliu Puteikiu atvyko gerai pasirengę ir pateikė daug konstruktyvių klausimų:

Kokie būtų pirmieji konkretūs Jūsų žingsniai tapus Prezidentu? Ką kviestumėte į savo komandą?

Koks Jūsų požiūris į sveikatos apsaugos reformą? Kaip ketinate susigrąžinti emigrantus – iš  Panevėžio išvyko labai daug jaunimo?

Kaip stiprinti Lietuvos saugumą Rusijos agresijos Kryme  akivaizdoje?

Seimo narys priminė, jog Lietuvos prezidentas gali Seimui teikti įstatymus. Juos rengiant būtini  viešieji svarstymai. Vietoj konfrontacijos su tautos išrinktais atstovais, jis siūlo viešas diskusijas,  kuriose išaiškėtų visų pusių argumentai.

Neatidėliotini sprendimai, turintys įtvirtinti realią savivaldą. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto  bendruomenė yra suformulavusi labai gerą pasiūlymą: „suteikti savivaldai veiksmų ir  iniciatyvos laisvę, vykdant gyventojų patikėtus visuomeninius įsipareigojimus.“ Prezidento  pareiga rūpintis, kad savivaldos iniciatyvos kiltų iš gyventojų, o ne iš centrinės valdžios. Šios  nuostatos turi būti įtvirtintos ir įstatymu, į jo rengimą svarbu įtraukti visų Lietuvos bendruomenių  lyderius.

Į savo komandą Naglis pirmiausiai kviestų kompetentingus žmones, atsispyrusius sistemos  spaudimui. Yra daug kvalifikuotų įvairių sričių specialistų, kurie šiuo metu nustumti į valstybės  gyvenimo užribius. Pavyzdžiui, į atsakingus teisėsaugos institucijų postus rekomenduotų  asmenybes, nebijančias į teisingumo vykdymą įtraukti ir visuomenę. Svarstytinas tarėjų ar  prisiekusiųjų teismo statuso įtvirtinimas, viešai visuomenės turi būti svarstomos ir teisėjų bei  prokurorų kandidatūros, prieš jas tvirtinant.

Svarbu užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Jos neturi piktnaudžiauti suteiktomis galiomis,  persekioti savų piliečių, visuomenininkų, bet sutelkti jėgas Lietuvoje akivaizdžiai veikiančių  priešiškų valstybių agentūriniams tinklams ardyti. Svarbu į Prezidento komandą įtraukti gynybos  bei užsienio politikos ekspertus. Prezidentas yra Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas, tad  nedera apsiriboti dalyvavimu šventiniuose paraduose. Tapęs Prezidentu, Naglis Puteikis visų  pirma pareikalautų mūsų gynybinių pajėgumų audito.

Iš Lietuvos per pastaruosius penkerius metus išvyko 190.000 žmonių. Kas juos gena iš mūsų  šalies? Visų pirma – neteisingumo jausmas. Nors aimanuojama, kad Lietuvoje labai trūksta  darbščių, kvalifikuotų darbuotojų, paskaičiuota, kad apie 40 proc. dirbančių žmonių atlyginimas  į rankas nesiekia 1300 lt. Svarbu su visuomene aptarti emigrantų susigrąžinimo būdus – galbūt  kelerių metų mokesčių lengvatas sugrįžtantiems ir verslą kuriantiems Lietuvoje. Skatinant  emigrantus prisidėti prie Lietuvos ūkio stiprinimo bei socialinės sistemos išsaugojimo.

Pritarta ir panevėžiečių siūlomai lankstesnei darbuotojų perkvalifikavimo sistemai, kad uždarius  vieno profilio įmonę, žmonės galėtų įgyti naujų kvalifikacijų, jiems negrėstų bedarbystė.

Tai tik nedidelė dalis Panevėžyje aptartų temų. Svarbu, kad po susitikimo ne vienas jo dalyvis  pasisiūlė prisidėti prie Naglio Puteikio rinkiminės kampanijos, parašų rinkimo.

Marius Matulevičius: šiauliečiai nepraranda laisvos dvasios – susitikimas su Nagliu Puteikiu.

Kovo 5 dieną jaukioje Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje susitikimo su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu laukė daugiau nei 100 šiauliečių. Didžioji dalis susirinkusiųjų – aktyvūs visuomenininkai, atidžiai stebintys Lietuvos bei tarptautinius politinius įvykius. Tad susitikimas prasidėjo be įžangų.

Per pirmąsias 15-20 minučių kandidatas į prezidentus apžvelgė Lietuvos situaciją. Ji, pasak N.Puteikio, labai sudėtinga, ypač, matant imperinį Rusijos siautėjimą Ukrainoje. Ar galime jaustis saugūs, kai po paskutiniųjų Lietuvos kariuomenės reformų į būtinąją karinę tarnybą nebekviečiami visi jaunuoliai, nėra jokių karinių mokymų vyresnio amžiaus vyrams, o Lietuvos prezidentė, kuri yra ir vyriausiasis kariuomenės vadas, vengia kviesti Valstybės gynimo tarybą? Greta Klaipėdos – iki dantų militarizuota Kaliningrado sritis, o Vilnių nuo ne visada draugiškos Baltarusijos skiria vos kelios dešimtys kilometrų.

Tiesa, nesijaučiame saugūs ir dėl vidaus politikos keistenybių. Lietuvos politikos lyderiai skubėjo į Maidaną palaikyti piliečių teisės protestuoti prieš valdžios savivalę, ginti pilietinę laisvę, orumą, demokratiją. Tačiau tylėjo, kai 500 Lt administracinėmis baudomis buvo nubaustas nedidelis Ukrainą palaikantis piketas, surengtas piliečių Klaipėdoje prie savosios savivaldybės. Susidorojimas su aktyviais, savo poziciją piketais reiškiančiais piliečiais tapo mūsų viešo gyvenimo kasdienybe.

Kokia išeitis iš situacijos? Tiesiog patiems imtis aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, rinktis savo bendruomenių lyderius. Iš jų galėtų tvertis naujos, sveikos politinės partijos. Dabar matome partinės nomenklatūros įsigalėjimą, visus politinius sprendimus priima keli politinių darinių vadovai. Jie neatsistatydina net ir po nesėkmingų rinkimų, linkę tartis tarpusavyje, lyg būtų bendros valstybinės UAB akcininkai. Esamus susitarimus liudija ir LR Prezidento rinkimai – didžiausios politinės partijos atsisakė kelti geriausius savo kandidatus prieš dabartinę šalies valdovę.

Kitas svarbus dalykas – piliečiai turi imtis griežtos valstybės bei savivaldybių lėšų priežiūros kontrolės. Dabar valstybinės institucijos savo „gerų darbų” viešinimui per metus išleidžia 60-70 milijonų litų, o motinoms, išauginusioms po 5 ir daugiau vaikų skiriamos tik varganos 400 lt senatvės pensijos, nes jos, atseit, neturėjo būtinojo darbo stažo. Tik daugiavaikių motinų dalyvavimas Seimo posėdžiuose, moralinis spaudimas Seimo nariams praeitų metų pabaigoje privertė pakeisti situaciją – atrasti lėšų šių pensijų padidinimui.

Kartu su Nagliu Puteikiu susitikime dalyvavusi žurnalistė ir TV laidų prodiuserė šiaulietė Ligita Juknevičiūtė paaiškino, kodėl aukoja dalį savo asmeninio laiko ir kartu su Nagliu Puteikiu imasi visuomeninės veiklos. „Kai prasiautė smurtas Garliavoje, vieną pirmųjų Vilniaus S. Daukanto aikštėje pamačiau Naglį Puteikį. Jis nebijojo. Dabar matau, kad jis vienintelis kelia baimę grėsmingoms užkulisinėms jėgoms. Juk kiekvienas, einantis tiesos keliu, rizikuoja sulaukti pažeminimų ir grasinimų.”

Antroje susitikimo dalyje šiauliečiai apipylė pretendentą į Prezidentus labai tiksliais ir svarbiais klausimais. Kokia pretendento užsienio politikos strategija? Pasisakyta už izoliavimosi politikos atsisakymą – šiuo metu atšalę santykiai su Gruzija, Ukrainos demokratinėmis jėgomis, arogantiškai buvo bandoma elgtis su JAV, pasyvūs santykiai su Šiaurės šalimis. Už litą ar už eurą? Atsakymas – už litą, nes Lenkijos pavyzdys rodo, jog savarankiška pinigų politika jiems padėjo išvengti skaudaus kritimo per ekonominę krizę. Kaip įmanoma suvaldyti korupciją? Svarbiausia – visuomenės nepakantumas.

Dar dvi valandos prabėgo nepastebimai. Po susitikimo tęsėsi asmeninės diskusijos ir konsultacijos. Šiauliai per pastaruosius penkerius metus dėl emigracijos neteko daug gyventojų. Mažėja vaikų, lankančių mokyklas. Tačiau vietos savivaldos politikai suka galvas, kaip įkurti Menų inkubatorių žalingomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, nes reikia „įsi(pasi)savinti” daugiau nei 10 milijonų litų ES paramos. Sutarta, kad apie šias problemas bus diskutuojama kitame susitikime. Atsisveikinome padėkoję šauniajai susitikimo organizatorei, visuomenininkei Irenai Vasinauskaitei. Ji ir visi tądien susirinkę šiauliečiai tikrai įkvėpė – Šiauliai nepraranda laisvos dvasios ir sveiko kritinio mąstymo.