Teisingumas triumfuos, kai G.Grina ir D.Valys bus atstatydinti, o bylą prieš E.Kusaitę sukurpę pareigūnai – nuteisti

Lietuvos apeliacinis teismas (teisėjų kolegija Linas Šiukšta, Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) visiškai išteisino Eglę Kusaitę, kuri 4 metus – nuo 2009 m. spalio 24 d., kaip Valstybės saugumo departamento darbuotojai ją suėmė Kaune – buvo organizuotai šmeižiama žiniasklaidoje, vadinant teroriste, ir 10 mėnesių kalinama kalėjime. Apie šį teismo sprendimą kalbamės su Seimo nariu Nagliu Puteikiu.

– Teismas visiškai išteisino E. Kusaitę – ar galima sakyti, kad teisingumas triumfavo, ar tai jau yra tiesos pergalė?

– Teisingumas būtų, jeigu būtų iškeltos baudžiamosios bylos ir būtų teisingai nuteisti tie saugumiečiai ir prokurorai, kurie dirbo Rusijai. Juk byla prasidėjo nuo to, kad mama kreipėsi į valstybės pareigūnus, prašydama pagalbos, kad dukra nebūtų įviliota į paauglių karinius žaidimus. O valstybės pareigūnai, užuot padėję mamai ir nepilnametei mergaitei, skyrė milijonus operatyvinių lėšų tam, kad ji būtų provokuojama, pranešė Rusijos spec. tarnyboms ir kartu su jomis, kaip šiandien konstatavo teismas, užsiėmė visiškai neteisėta provokacija ir panardino visą šeimą į nešvarų žaidimą, kuris buvo naudingas tik Rusijos spec. tarnyboms. Kitaip tariant, Generalinė prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas yra tapę Rusijos spec. tarnybų filialais. Ir visus tuos provokacinius veiksmus prieš paauglę atliko už mokesčių mokėtojų pinigus, tam buvo išleisti milijonai litų. O viso to priešakyje – sadistas prokuroras Justas Laucius. Kuris matė, kaip jam į kabinetą atvedė be batų, šlapiomis iki kelių kojinėmis, per balą kalėjimo kieme tyčia pervestą E. Kusaitę. Jis tai matė. Šitoje byloje buvo atliekami ir kankinimai, buvo pažeidinėjamos tarptautines žmogaus teises reglamentuojančios konvencijos. Tai buvo daroma Rusijos naudai, ir tai atliko Lietuvos pareigūnai, kuriuos Lietuvos aukščiausieji pareigūnai apdovanoja ir giria, o prokuroras J. Laucius aukštosiose teisės mokyklose studentams yra teikiamas kaip pavyzdys. Sadistai, dirbantys Rusijai, yra apdovanojami…

Teisingumas triumfuotų tik tuo atveju, jeigu aukščiausi šalies vadovai, ir ypač prezidentė, nes ji skiria generalinį prokurorą ir VSD vadovą, pareikalautų dabartinių vadovų atsistatydinimo ir kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos visiems tiems, kurie paminėti šiandieniniame teismo sprendime. Nes jame konstatuota, kad teisėsaugininkai, kurpę šitą bylą, pažeidinėjo įstatymus.

– Kaip Jūs įvardytumėt šiandieninės pergalės kainą?

– Sugadintas žmogaus ir jo artimųjų gyvenimas. Pažeistas visuomenės teisingumo jausmas, nes kelerius metus buvo nuolat pumpuojama, kad ji yra baisi nusikaltėlė, o Lietuva – teroristų rojus. Teismas, be kitų dalykų, konstatavo, kad Rusijos vizos, paso išdavimas, kad Eglė galėtų vykti į Rusiją, rodo, jog tai vyko Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu. Krymo aneksijos fone pasakysiu taip: dar gerokai prieš šitą agresiją Rusija užgrobė Lietuvos Generalinę prokuratūrą ir VSD. Ir aukščiausi valstybės vadovai – prezidentė, tuometinė ir dabartinė Seimo primininkės, tuometinis ir dabartinis premjerai – nereaguoja į šituos skandalingus faktus. Tai reiškia, kad mes iš dalies esame Rusijos okupuoti.

– Koks toliau bus Eglės likimas? Jos mamos sveikata per šitą bylą buvo labai sugadinta, šeima įbrido į skolas…

– Ir jos pačios sveikata sugadinta, juk ją pačią provokavo, traukė į tuos dalykus, įkalino…

– … ir dabar su tokia dėme, šitaip šmeižta, ji yra likusi be išsilavinimo, su ribotomis galimybėmis įsidarbinti, su skolomis…

– Jeigu Lietuvos teisėsaugininkai nuolat konstatuoja, kad vedžiojimas basomis kojomis yra visiškai normalus, tai kodėl Lietuvos politikams ir teisėsaugininkams turėtų rūpėti mergaitės likimas? Jeigu fizinis kankinimas jiems yra normalus…

Dar noriu išreikšti susižavėjimą šitą sprendimą priėmusiais trimis teisėjais, nes tam reikia turėti labai daug pilietinės drąsos. Nes šitas pareiškimas iš tikrųjų yra prieš prezidentę ir tuometinius ir dabartinius Seimo bei vyriausybės vadovus. Trys teisėjai rado savyje drąsos pasakyti, kad Lietuvos politikai leido spec. tarnybai ir Generalinei prokuratūrai vykdyti Rusijos FSB valią. Tai neįtikėtina pilietinė drąsa, turbūt prilygstanti Konstitucinio teismo teisėjo Egidijaus Šileikio drąsai. Turbūt reikia konstatuoti, kad Lietuvoje prasideda ir teisininkų revoliucija: jau keturi teisėjai sukilo prieš tai, kas Lietuvoje tęsėsi dešimtmečiais.

VRK tikrina parašus

Pirmą rinkimų etapą praėjom – ačiū savanoriams. Dabar laukia parašų patikrinimas.

Esu be galo dėkingas šimtams savanorių, kurie dieną – naktį pasiaukodami rinko, o po to dvi paras beveik nemiegodami sutvarkė, suskaičiavo ir pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai  21 575 popierinius ir 4 470 elektroninius,- iš viso 26 045 parašus.

Dabar laukia parašų patikrinimas: parašus tikrina 8 rašto specialistai, jie  paprastai išbrokuoja 5 proc. prašų, o skaneriai – ir iki 20 proc. parašų.

Naglis Puteikis

Fotografijos iš VRK būstinės kovo 27-ąją:

Naglis Puteikis surinko apie 26 000 parašų

Naglio Puteikio rinkimų štabas dėkoja visiems ir kiekvienam asmeniškai, prisidėjusiems prie parašų už kandidatą rinkimo.

Šiandien, kovo 27-ąją, N.Puteikis Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė 26 000 parašų, todėl didelė tikimybė, kad ir po VRK parašų patikrinimo Naglis Puteikis bus užregistruotas oficialiu kandidatu Prezidento rinkimuose 2014.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją.

Pasirašykite už Naglį Puteikį šiandien

Šiandien, kovo 26-ąją dieną, parašai už Naglį Puteikį dar renkami didžiųjų Lietuvos miestų prekybos centruose.

Pasiimkite dokumentą ir ateikite pasirašyti į “Akropolį” Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, ar į parduotuvę “Maxima” Vilniuje Mindaugo gatvėje ir Karoliniškėse, Kaune – Savanorių prospekte, o Panevėžyje – Ukmergės gatvėje.

Kiekvienas parašas svarbus, rytoj VRK pradės parašų už kandidatus skaičiavimą. Prisijunkite, parašu padėkite Nagliui Puteikiui susirungti Prezidento rinkimuose. Dėkojame.

Naglio Puteikio rinkimų štabas

siandien

Šį savaitgalį kviečiame pasirašyti už Naglį Puteikį

Visoje Lietuvoje šį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 20 valandos aktyviai pasirašoma už kandidatą  į prezidentus Naglį Puteikį. Parašai renkami didžiuosiuose prekybos centruose. Kviečiame ateiti ir  pasirašyti bei pakalbinti draugus, gimines, pažįstamus.

Parašų rinkėjai visuose miestuose dirbs greta Maximos kasų.

Vilniuje

Vilniaus Akropolis, Ozo g. 25
Maxima, Mindaugo g. 11

Kaune

Hiper Maxima, Savanorių pr. 255

Šiauliuose

Šiaulių Akropolis, Aido g. 8

Klaipėdoje

Klaipėdos Akropolis, Taikos pr. 61

Panevėžyje

Maxima, Klaipėdos g. 92
Maxima, Ukmergės g. 23

Alytuje

Maxima, Santaikos g. 34
Prie Jotvingių turgaus centrinio įėjimo, Jotvingių g. 10a

Taip pat galima pasirašyti ir internetu: aikis.vrk.lt

Apie įvykusį susitikimą su pareigūnų profsąjungos atstovais

Naglis Puteikis: padėkime pareigūnams susigrąžinti orumą ir teisingumo jausmą

Praeitą savaitę Seimo narį, kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį į susitikimą pakvietė Lietuvos statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai. Šios profsąjungos vienija apie 4000 policininkų, gaisrininkų gelbėtojų, pasienio apsaugos pareigūnų ir tyrėjų ir rūpinasi, kad visų 23 000 Lietuvos statutinių pareigūnų darbas būtų vertinamas ir gerbiamas visuomenės, o valstybė šios profesijos žmonėms garantuotų orų atlygį.

Esama teisėsaugos situacija – apverktina. Kaip ją keistų būsimasis Lietuvos prezidentas? – klausė Nacionalinių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel ir Lietuvos Respublikos Ikiteisminio Tyrimo Įstaigų Profesinė Sąjunga vadovas Tomas Vaitkunskas.

Ar žinote, ko labiausiai stinga Lietuvos statutiniams pareigūnams? Su kokias sunkumais jie susiduria?

Manau, kad šiuo metu valdžios skiriamas finansavimas šią bendruomenę demoralizuoja. Iš pareigūnų reikalaujama aukštos kvalifikacijos – jie turi būti pasirengę dirbti sudėtingose, stresinėse situacijose, išmanyti žmonių psichologiją, privalo būti gerai fiziškai pasirengę, svarbios jų moralinės savybės. Tačiau jų atlygis (vidurkis – apie 1300 lt) yra žymiai mažesnis, nei eilinio Seimo nario padėjėjo, neretai – studento, gaunančio „į rankas“ apie 2000 litų. Per krizę biudžetinis finansavimas statutiniams pareigūnams nurėžtas beveik 25 proc. Jei palygintume su kitomis ES šalimis – mažiau lėšų statutiniams pareigūnams skiriama tik Bulgarijoje, Rumunijoje. Manau, jog atstatyti šiuos 25 procentus valstybės biudžetas pajėgus – tiesiog trūksta ryžtingo politinių jėgų susitarimo. Kita didelė problema – tarnybą baigusių pareigūnų adaptavimasis visuomenėje – išdirbus sistemoje 20 ir daugiau metų, sunku susirasti kitą darbą…

Jei taptumėte Lietuvos prezidentu, kokius matytumėte šių problemų sprendimus?

Lietuvos prezidentas turi teisę inicijuoti naujų įstatymų priėmimą. Pirmiausiai jis turi įtikinti politikus, kad žmonių saugumu, grėsmių jų sveikatai ir gyvybei prevencija iš esmės rūpinasi teisėtvarka ir sveikatos apsaugos institucijos. Akivaizdu, jog turi būti priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, kuriame būtų įtvirtinta darbo užmokesčio bei socialinių garantijų sistema. Man paliko įspūdį santūrios pareigūnų protesto akcijos. Bet per „basų kojų“ akciją stebėjausi, kodėl politikai vengia į savo socialines teises ginančius pareigūnus pasižiūrėti net per langą. Lietuvos prezidentas tokiu atveju turėtų stoti į vieną gretą su pareigūnais, palaikyti profsąjungų rengiamą mitingą prie Seimo. Esu įsitikinęs, jog tokiomis aplinkybėmis politikai išsyk praregėtų, išgirstų teisėtus reikalavimus. Dabar teigiama, jog normalu, kai sudėtingų bylų tyrėjai laukia ekspertizės rezultatų beveik metus, nes trūksta finansavimo modernioms laboratorijoms, naujiems specialistų etatams. Valstybė turi finansinių resursų, bet valdžiai kartais stinga politinės valios ir valstybinio požiūrio.

Ar turite ateities teisėsaugos viziją? Kokie bus pirmi Jūsų žingsniai, nuo pradėti gerinsite statutinių pareigūnų situaciją, jeigu tapsite Prezidentu?

Pirmiausia pati teisėsaugos sistema turi nuosekliai ginti teisingumą, būti nepakanti pareigūnų vardą žeminantiems, savivaliaujantiems arba aplaidžiai pareigas atliekantiems pareigūnams. Juk padoriam piliečiui policininkas turėtų asocijuotis su saugumo garantija, kelti pagarbą.

Būtina mažinti socialinę atskirtį bei nelygybę, egzistuojančią šios tarnybos struktūroje. Eilinio policijos patrulio ar gaisrininko gelbėtojo darbo užmokestis neturi būti 10-12 kartų mažesnis nei vidaus reikalų ministro ar prezidento. Skirtumas turi būti ne didesnis nei 4 kartai. Tuomet išaugs šios tarnybos prestižas, į pareigūnų gretas įsilies daugiau kvalifikuoto jaunimo. Ir dabar tikimės stebuklo, norime, kad žmogus, balansuojantis ties pragyvenimo minimumo riba, aukotų savo sveikatą bei šeimos interesus, ir kvalifikuotai, oriai suvaldytų visas sudėtingas, pavojingas, konfliktines situacijas.
—

Pasibaigus pokalbiui tęsėsi draugiškas, atviras dalijimasis mintimis, sutarta bendradarbiauti ir po rinkimų. Beje, susitikimo šeimininkai visą diskusiją nufilmavo, ji bus paskelbta internete, tad kandidato į Prezidentus atsakymus galės įvertinti kiekvienas pareigūnas.

Pokalbis su pareigūnais
Pareigūnų profsąjungoje

Kovo 17 d. susitikimas su rinkėjais Kaune

Kovo 17 d. pirmadienį, 17.30 , Kauno regiono smulkių ir vidutinių  verslininkų asociacijos salėje, Muitinės g. 13A, kieme,  vyks susitikimas su LR Seimo nariu, kandidatuojančiu Prezidento rinkimuose, Nagliu Puteikiu.

Maloniai kviečiame dalyvauti,
Kauno jungtinio demokratinio judėjimo taryba
P. s. Taip pat visų, kas galit,  prašau pasirašyti ir rinkti parašus  už tai, kad N. Puteikis būtų VRK  užregistruotas Žmonių-Tautos-Tiesos  kandidatu Prezidento rinkimuose. Kaune parašai renkami ir lapai parašams rinkti  dalinami A. Tamkutonio vaistinėje “Kotrynėlė” , Vytauto pr.30, (prie autobusų stoties) darbo dienomis:  8-17 val., šeštadieniais 10-13 val. Tel. 8-612 01182, 8-612 96543. el. p.: ruta.zabieliene@gmail.com
Jau užpildytus ir pilnai sutvarkytus parašų lapus prašau  sunešti pirmadienį, 03.17. 17.30 į Muitinės 13A.
Pagarbiai
Rūta Zabielienė

Kovo 12 susitikimas su rinkėjais Panevėžyje – skaudžių socialinių problemų turėtų imtis piliečių savivalda

Kovo 12 įvyko Naglio Puteikio susitikimas su rinkėjais Panevėžyje.

Panevėžio miesto socialinė situacija yra viena sudėtingiausių Lietuvoje. Praeitų metų pabaigoje  nedarbo lygis čia siekė 15,3 proc. Per trejus metus bedarbystė beveik nesumažėjo – tad  nenuostabu, kad kiekvienais metais maždaug 1000 miesto gyventojų emigruoja. Mieste mažėja  jaunų žmonių – nematančių perspektyvų save realizuoti gimtajame mieste.

Tiesa, panevėžiečiai pasižymi principingu charakteriu. Jie praeituose Seimo rinkimuose įveikė  visas didžiąsias sistemines partijas ir į Seimą išsirinko savo atstovą – nepartinį nepriklausomą  kandidatą Povilą Urbšį. Tąkart visuomeniški žmonės parengė dalykišką Susitarimą su juos  atstovauti siekiančiais politikais, konstruktyvumu pranokstantį ne vienos partijos programą.

Tad nenuostabu, Panevėžio bendruomenės atstovai į susitikimą su Seimo nariu, kandidatu į  Prezidentus Nagliu Puteikiu atvyko gerai pasirengę ir pateikė daug konstruktyvių klausimų:

Kokie būtų pirmieji konkretūs Jūsų žingsniai tapus Prezidentu? Ką kviestumėte į savo komandą?

Koks Jūsų požiūris į sveikatos apsaugos reformą? Kaip ketinate susigrąžinti emigrantus – iš  Panevėžio išvyko labai daug jaunimo?

Kaip stiprinti Lietuvos saugumą Rusijos agresijos Kryme  akivaizdoje?

Seimo narys priminė, jog Lietuvos prezidentas gali Seimui teikti įstatymus. Juos rengiant būtini  viešieji svarstymai. Vietoj konfrontacijos su tautos išrinktais atstovais, jis siūlo viešas diskusijas,  kuriose išaiškėtų visų pusių argumentai.

Neatidėliotini sprendimai, turintys įtvirtinti realią savivaldą. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto  bendruomenė yra suformulavusi labai gerą pasiūlymą: „suteikti savivaldai veiksmų ir  iniciatyvos laisvę, vykdant gyventojų patikėtus visuomeninius įsipareigojimus.“ Prezidento  pareiga rūpintis, kad savivaldos iniciatyvos kiltų iš gyventojų, o ne iš centrinės valdžios. Šios  nuostatos turi būti įtvirtintos ir įstatymu, į jo rengimą svarbu įtraukti visų Lietuvos bendruomenių  lyderius.

Į savo komandą Naglis pirmiausiai kviestų kompetentingus žmones, atsispyrusius sistemos  spaudimui. Yra daug kvalifikuotų įvairių sričių specialistų, kurie šiuo metu nustumti į valstybės  gyvenimo užribius. Pavyzdžiui, į atsakingus teisėsaugos institucijų postus rekomenduotų  asmenybes, nebijančias į teisingumo vykdymą įtraukti ir visuomenę. Svarstytinas tarėjų ar  prisiekusiųjų teismo statuso įtvirtinimas, viešai visuomenės turi būti svarstomos ir teisėjų bei  prokurorų kandidatūros, prieš jas tvirtinant.

Svarbu užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Jos neturi piktnaudžiauti suteiktomis galiomis,  persekioti savų piliečių, visuomenininkų, bet sutelkti jėgas Lietuvoje akivaizdžiai veikiančių  priešiškų valstybių agentūriniams tinklams ardyti. Svarbu į Prezidento komandą įtraukti gynybos  bei užsienio politikos ekspertus. Prezidentas yra Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas, tad  nedera apsiriboti dalyvavimu šventiniuose paraduose. Tapęs Prezidentu, Naglis Puteikis visų  pirma pareikalautų mūsų gynybinių pajėgumų audito.

Iš Lietuvos per pastaruosius penkerius metus išvyko 190.000 žmonių. Kas juos gena iš mūsų  šalies? Visų pirma – neteisingumo jausmas. Nors aimanuojama, kad Lietuvoje labai trūksta  darbščių, kvalifikuotų darbuotojų, paskaičiuota, kad apie 40 proc. dirbančių žmonių atlyginimas  į rankas nesiekia 1300 lt. Svarbu su visuomene aptarti emigrantų susigrąžinimo būdus – galbūt  kelerių metų mokesčių lengvatas sugrįžtantiems ir verslą kuriantiems Lietuvoje. Skatinant  emigrantus prisidėti prie Lietuvos ūkio stiprinimo bei socialinės sistemos išsaugojimo.

Pritarta ir panevėžiečių siūlomai lankstesnei darbuotojų perkvalifikavimo sistemai, kad uždarius  vieno profilio įmonę, žmonės galėtų įgyti naujų kvalifikacijų, jiems negrėstų bedarbystė.

Tai tik nedidelė dalis Panevėžyje aptartų temų. Svarbu, kad po susitikimo ne vienas jo dalyvis  pasisiūlė prisidėti prie Naglio Puteikio rinkiminės kampanijos, parašų rinkimo.

Marius Matulevičius: šiauliečiai nepraranda laisvos dvasios – susitikimas su Nagliu Puteikiu.

Kovo 5 dieną jaukioje Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje susitikimo su kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu laukė daugiau nei 100 šiauliečių. Didžioji dalis susirinkusiųjų – aktyvūs visuomenininkai, atidžiai stebintys Lietuvos bei tarptautinius politinius įvykius. Tad susitikimas prasidėjo be įžangų.

Per pirmąsias 15-20 minučių kandidatas į prezidentus apžvelgė Lietuvos situaciją. Ji, pasak N.Puteikio, labai sudėtinga, ypač, matant imperinį Rusijos siautėjimą Ukrainoje. Ar galime jaustis saugūs, kai po paskutiniųjų Lietuvos kariuomenės reformų į būtinąją karinę tarnybą nebekviečiami visi jaunuoliai, nėra jokių karinių mokymų vyresnio amžiaus vyrams, o Lietuvos prezidentė, kuri yra ir vyriausiasis kariuomenės vadas, vengia kviesti Valstybės gynimo tarybą? Greta Klaipėdos – iki dantų militarizuota Kaliningrado sritis, o Vilnių nuo ne visada draugiškos Baltarusijos skiria vos kelios dešimtys kilometrų.

Tiesa, nesijaučiame saugūs ir dėl vidaus politikos keistenybių. Lietuvos politikos lyderiai skubėjo į Maidaną palaikyti piliečių teisės protestuoti prieš valdžios savivalę, ginti pilietinę laisvę, orumą, demokratiją. Tačiau tylėjo, kai 500 Lt administracinėmis baudomis buvo nubaustas nedidelis Ukrainą palaikantis piketas, surengtas piliečių Klaipėdoje prie savosios savivaldybės. Susidorojimas su aktyviais, savo poziciją piketais reiškiančiais piliečiais tapo mūsų viešo gyvenimo kasdienybe.

Kokia išeitis iš situacijos? Tiesiog patiems imtis aktyviau dalyvauti valstybės valdyme, rinktis savo bendruomenių lyderius. Iš jų galėtų tvertis naujos, sveikos politinės partijos. Dabar matome partinės nomenklatūros įsigalėjimą, visus politinius sprendimus priima keli politinių darinių vadovai. Jie neatsistatydina net ir po nesėkmingų rinkimų, linkę tartis tarpusavyje, lyg būtų bendros valstybinės UAB akcininkai. Esamus susitarimus liudija ir LR Prezidento rinkimai – didžiausios politinės partijos atsisakė kelti geriausius savo kandidatus prieš dabartinę šalies valdovę.

Kitas svarbus dalykas – piliečiai turi imtis griežtos valstybės bei savivaldybių lėšų priežiūros kontrolės. Dabar valstybinės institucijos savo „gerų darbų” viešinimui per metus išleidžia 60-70 milijonų litų, o motinoms, išauginusioms po 5 ir daugiau vaikų skiriamos tik varganos 400 lt senatvės pensijos, nes jos, atseit, neturėjo būtinojo darbo stažo. Tik daugiavaikių motinų dalyvavimas Seimo posėdžiuose, moralinis spaudimas Seimo nariams praeitų metų pabaigoje privertė pakeisti situaciją – atrasti lėšų šių pensijų padidinimui.

Kartu su Nagliu Puteikiu susitikime dalyvavusi žurnalistė ir TV laidų prodiuserė šiaulietė Ligita Juknevičiūtė paaiškino, kodėl aukoja dalį savo asmeninio laiko ir kartu su Nagliu Puteikiu imasi visuomeninės veiklos. „Kai prasiautė smurtas Garliavoje, vieną pirmųjų Vilniaus S. Daukanto aikštėje pamačiau Naglį Puteikį. Jis nebijojo. Dabar matau, kad jis vienintelis kelia baimę grėsmingoms užkulisinėms jėgoms. Juk kiekvienas, einantis tiesos keliu, rizikuoja sulaukti pažeminimų ir grasinimų.”

Antroje susitikimo dalyje šiauliečiai apipylė pretendentą į Prezidentus labai tiksliais ir svarbiais klausimais. Kokia pretendento užsienio politikos strategija? Pasisakyta už izoliavimosi politikos atsisakymą – šiuo metu atšalę santykiai su Gruzija, Ukrainos demokratinėmis jėgomis, arogantiškai buvo bandoma elgtis su JAV, pasyvūs santykiai su Šiaurės šalimis. Už litą ar už eurą? Atsakymas – už litą, nes Lenkijos pavyzdys rodo, jog savarankiška pinigų politika jiems padėjo išvengti skaudaus kritimo per ekonominę krizę. Kaip įmanoma suvaldyti korupciją? Svarbiausia – visuomenės nepakantumas.

Dar dvi valandos prabėgo nepastebimai. Po susitikimo tęsėsi asmeninės diskusijos ir konsultacijos. Šiauliai per pastaruosius penkerius metus dėl emigracijos neteko daug gyventojų. Mažėja vaikų, lankančių mokyklas. Tačiau vietos savivaldos politikai suka galvas, kaip įkurti Menų inkubatorių žalingomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, nes reikia „įsi(pasi)savinti” daugiau nei 10 milijonų litų ES paramos. Sutarta, kad apie šias problemas bus diskutuojama kitame susitikime. Atsisveikinome padėkoję šauniajai susitikimo organizatorei, visuomenininkei Irenai Vasinauskaitei. Ji ir visi tądien susirinkę šiauliečiai tikrai įkvėpė – Šiauliai nepraranda laisvos dvasios ir sveiko kritinio mąstymo.