Valdžia turi būti lygiai teisinga visiems Lietuvos piliečiams, o ne tarnauti “lygesniems už lygius”: Naglio Puteikio atsakymai į išeivijos dienraščio “Draugas” klausimus

Dalinamės kandidato į prezidentus Naglio Puteikio atsakymais į Čikagoje leidžiamo dienraščio “Draugas” klausimus.

Jūsų, kandidato į prezidento postą, reklaminis šūkis? Kodėl toks?

Už visiems lygiai teisingą Lietuvą! Tai sako 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Konstitucijos 29 straipsnis: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Deja, šios nuostatos ciniškai nepaisoma – Lietuvos piliečiai nėra traktuojami vienodai, yra “lygesnių už lygius”. Valdžios elitas sukūrė sistemą, kurioje stipriausieji – politinė nomenklatūra, stambus verslas ir juos aptarnaujantys – naudojasi išskirtinėmis privilegijomis kitų piliečių ir viešojo gėrio sąskaita. Tai matome visose srityse. Turto ir kapitalo mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES ir toleruojamos mokestinės lengvatos, todėl 1 procento didžiausias pajamas gaunančių asmenų indėlis į valstybės biudžetą yra neadekvačiai mažas, o didžiąją dalį biudžeto suneša samdomi darbuotojai, uždirbantys vidutinę ar kiek didesnę algą. Augant ekonomikai, labiausiai didėja turtingiausiųjų pajamos, o labiausiai skursta silpniausi visuomenės nariai: senjorai, vaikai ir neįgalieji. Skurdas ir pajamų nelygybė yra vieni didžiausių Europoje, ketvirtadalis lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos. Pajamų nelygybė gimdo galimybių nelygybę – turtingieji naudojasi geresne sveikatos apsauga ir švietimu. Tai programuojama ir ateičiai, nes vaikai paversti savo tėvų skurdo įkaitais – nepasiturinčių šeimų jaunuoliai aukštąjį išsilavinimą įgyja du kartus rečiau, nei turtingesniųjų. Ši nelygybė dar gilinama, biudžeto pinigais remiant privačių darželių ir mokyklų verslą, orientuotą į turtingesnius klientus. Dar daugiau – nepriteklius tapo veiksniu, ribojančiu ir teisę į teisingumą. Pusantrų metų galiojo įstatymo pataisos, pagal kurias apeliacinį skundą galėjo surašyti tik advokatai, nors daug žmonių neįstengia jų samdytis ir negauna nemokamos teisinės pagalbos. Tik šį pavasarį Konstitucinis Teismas šią nuostatą panaikino, bet neturtingųjų teisė pateikti kasacinį skundą liko apribota, be to, nuo 2017 m. liepos žyminį mokestį padidinus tris kartus, iki 100 eurų, gyvenantiems ties skurdo riba teisingumo paieškos tapo sunkia našta. Tapęs prezidentu siekčiau, kad valdžia būtų lygiai teisinga ir tarnautų visiems Lietuvos piliečiams, kad visiems, o ne tik išrinktiesiems, būtų užtikrintas orus gyvenimas ir visi turėtų realią, o ne tik deklaruojamą teisę dalyvauti priimant jų gyvenimui svarbius sprendimus.

Kaip balsuosite referendume dėl pilietybės atstatymo? Kodėl?

Už nuostatą, kad valdžia negali iš žmogaus atimti prigimtos, iš tėvų paveldėtos Lietuvos pilietybės. Išeivijos dalyvavimas valstybės ir tautos kūrime yra gyvybiškai svarbus Lietuvos ateičiai.

Jūsų požiūris į dabartinę šalies užsienio politiką? Kokia ji turėtų būti?

ES ir JAV nesutarimuose palaikyti JAV, nes ji yra NATO šerdis. Nepalaikyti Europos kariuomenės idėjos, nes ji susilpnins NATO.

Ar keistumėte santykius su Rusija?

Turėtume tęsti sankcijas Rusijai už Krymo okupaciją ir invaziją į Donbasą, bet nebenaudoti įžeidžiančios retorikos jos atžvilgiu, nevadinti „režimu“. Ne žodžių aštrumu, o darbais ginami Lietuvos interesai.

Iš Lietuvos, anot tyrimų ir apklausų, išvykstama ne vien tik dėl ekonominių priežasčių. Kas darytina?

Turime sugrąžinti visuomenei teisingumo ir pilietinio orumo pojūtį. Atkurti tikrą visuomenės savivaldą – dabar esame vienintelė Europos valstybė, neturinti žemiausios grandies, vietos savivaldos, o teritorinis administracinis Lietuvos suskirstymas paveldėtas iš sovietmečio, nebūdingas demokratiniam pasauliui. Užtikrinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą – įteisinti teismų tarėjų institutą. Pakelti tokias gyvybiškai svarbias viešojo sektoriaus sritis, kaip sveikatos apsauga ir švietimas, skiriant joms adekvatų finansavimą, o tam reikia iš esmės reformuoti mokesčių sistemą, sugrąžinant 1993 panaikintus progresinius mokesčius nuo visų pajamų, ir padidinti valstybės pajamas, be kita ko, apmokestinant prabangų turtą ir prabangos prekes. Įtvirtinti valstybės gyvenime socialinio teisingumo ir solidarumo principus, mažinti pajamų nelygybę, sumažinat PVM būtiniausioms prekėms, pirmiausia maistui, kaip tai daro beveik visos Europos valstybės.

Socialinė Lietuvos gyventojų atskirtis. Ką darytumėt?

Siekčiau solidarumą užtikrinančios mokesčių sistemos: progresiniai mokesčiai – nuo visų pajamų, mažesni mokesčiai – mažiausias pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems žmonėms, didesni kapitalo bei turto mokesčiai ir mažesni darbo mokesčiai, nei dabar. Skubiai inicijuočiau konsultacijas ir politinį susitarimą dėl vaikų skurdo mažinimo, numatant ilgalaikę programą, kuri užtikrintų vaikams lygų gyvenimo startą ir nutrauktų gėdingą tradiciją, kad skurstančių vaikų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Siekčiau, kad būtų nustatyta apatinė pensijos riba, ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, t. y. suma, būtina išgyvenimui. Taip pat – kad socialinei apsaugai būtų skiriama adekvati BVP dalis, o ne viena mažiausių ES, kaip dabar, o lėšos, skiriamos remti skurstančius, būtent tam ir būtų naudojamos.

Kokie jūsų svarbiausi trys nuveikti darbai, kuriais didžiuojatės? (1,2,3)

Keldamas politinio elito nutylėtas problemas prisidėjau prie to, kad jos tapo politinės darbotvarkės dalimi ir buvo: 1. Pradėtos mokėti valstybės pensijos motinoms, dorai išauginusioms 5 ar 6 vaikus; 2. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis; 3. nustatyta absoliutaus skurdo riba (minimalių vartojimo poreikių dydis) ir pagerinta skurstančių skolininkų padėtis (deja, patys pažeidžiamiausi žmonės vis dar lieka neapginti, antstolių veikla nepakankamai kontroliuojama).

Kokios jūsų, kandidato į prezidento postą, stipriosios pusės?

Esu drąsus, nesilankstau prieš galingesnius.

O gal turite ir silpnųjų pusių? 

Pasitikiu žmonėmis avansu.

Kodėl už jus, o ne už kitą pretendentą, turėtų balsuoti išeivija, JAV gyvenantys piliečiai? 

Nes esu už dvigubą pilietybę ir pats proamerikietiškiausias (už JAV) iš visų kandidatų .

Paprašyta nedelsiant sustabdyti vertingų “saugomos” Luizės vaistinės dalių naikinimą

Paprašyta nedelsiant sustabdyti vertingų “saugomos” Luizės vaistinės dalių naikinimą

Reaguodamas į klaipėdiečių pateiktą informaciją ir socialiniame tinkle paskelbtas nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad naikinamos vertingos saugomo kultūros paveldo objekto Luizės vaistinės, esančios Minijos g. 1, Klaipėdoje (kodas Kultūros vertybių registre 31158), dalys – kokliai ir kitos detalės metamos į šiukšlių konteinerį – Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į KPD ir Klaipėdos savivaldybės paveldosaugininkus, prašydamas informuoti, kaip reaguota į pranešimus apie šį naikinimą, o tuo atveju, jei iki šiol nieko nedaryta – nedelsiant jį sustabdyti. Nuotrauka – iš dr. Raimondos Nabažaitės įrašo facebook’e.

*******

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai

Nuorašas: B… V…, el. p.: …

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. gegužės 6 d. Nr. SN-S-0506/2019r

PRAŠYMAS NEDELSIANT SUSTABDYTI VERTINGŲ LUIZĖS VAISTINĖS DALIŲ NAIKINIMĄ

Į mane kreipėsi B. V. (el. p. …), pranešdamas, kad yra naikinamos vertingos saugomo kultūros paveldo objekto – Luizės vaistinės, esančios Minijos g. 1, Klaipėdoje (kodas Kultūros vertybių registre 31158), dalys: kokliai ir kitos detalės metamos į šiukšlių konteinerį. Pareiškėjas klausia, kodėl istorinę ir meninę vertę turintys kokliai yra metami lauk ir nebandoma jų išsaugoti, ar nėra nusižengta teisės aktams, reglamentuojantiems kultūros paveldo apsaugą? Prie pranešimo pridėta nuoroda į nuotraukas, kurias socialiniame tinkle facebook paskelbė Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja archeologė dr. Raimonda Nabažaitė: https://facebook.com/story.php?story_fbid=10216719538515074&id=1060031823. Tarp adresatų, gavusių šį B. Volodzkos pranešimą, nurodytas ir Kultūros paveldo departamentas bei Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Prašau informuoti, kaip reaguota į šį pranešimą, o tuo atveju, jei iki šiol nieko nedaryta – nedelsiant sustabdyti vertingų Luizės vaistinės dalių naikinimą.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis

Naglis Puteikis: būtina demokratizuoti ir “išvėdinti” teismus, kad gyventume teisingesnėje valstybėje. Debatų vaizdo įrašas

Naglis Puteikis: būtina demokratizuoti ir “išvėdinti” teismus, kad gyventume teisingesnėje valstybėje. Debatų vaizdo įrašas

„Pradėčiau nuo įtakingiausios po politikų ir verslininkų grupės, kuri turi Jūsų paminėtas privilegijas, tai – teisėjai, teisėsaugininkai, iš dalies prokurorai. Bet didžiausią žalą, mano galva, iki šiol susiklosčiusioje Lietuvos istorijoje per pastaruosius dvidešimt metų daro būtent teisėjų klanas. Vytautas Landsbergis kadaise yra pavadinęs juos teisėjų partija. Labai gaila, kad Tėvynės Sąjunga, nors į programas įrašė teiginius, kad reikia mažinti šito klano galias, demokratizuoti procesą ir atkurti visuomenės pasitikėjimą teismais, tačiau šituo keliu nenuėjo. Ir štai kokį mes turime rezultatą – jį geriausiai galima pamatyti lyginant su nesena Latvijos istorija, 2007-2008 metais, kai Lietuvą ir Latviją palietė ekonominė krizė. Kuo čia dėti teismai ir teisėjų klanas? Lyginam Latvijos teisėjų bendruomenę su Lietuvos teisėjų bendruomene krizės akivaizdoje. Kai vyriausybės, ir Latvijos, ir Lietuvos, teikė pasiūlymus savo seimams sumažinti algas, pensijas ir kitas socialines išmokas, konstituciniai teismai sureagavo į politikų kreipimusis, bet sprendimai buvo diametraliai priešingi. Latvijos Konstitucinis teismas iš karto sustabdė Latvijos Seimo sprendimus, iškart pasakė, kad jie neteisėti, ir Latvijos Seimas iš karto pasitaisė, grąžino pensijas, išmokas bei algas į ankstesnį lygį ir, maža to, pradėjo indeksuoti. Todėl šiandien Latvijos emigracija yra mažesnė, nes kiekvienas latvis, to paties amžiaus, išsilavinimo ir kvalifikacijos, gauna nuo 100 ar 200 eurų daugiau, nei Lietuvos pilietis, nors ekonominė situacija yra visiškai tokia pati. Mūsų Konstitucinio teismo teisėjai, kurie yra teisėjų elitas, labai prisidėjo prie bendro neteisingumo jausmo sukūrimo. Kai išaušo diena, kai pasikeitė valdžia ir Konstitucinis teismas išdrįso padaryti tą patį, ką ir Latvijos konstitucinis teismas, jis pradėjo nuo savo algų – nuo teisėjų algų, nuo Konstitucinio teismo algų ir nuo politikų algų. Tai štai šita privilegijuota grupė turėtų būti demaskuota, atskleista, išnagrinėta ir visuomenei turėtų būti pranešti skirtumai tarp mūsų teisėjų klano ir kitų teismų bendruomenių, kurios yra demokratiškesnės negu Lietuvoje. Prezidento misija – pradėti tokią diskusiją, teismų ir Lietuvos teismų bendruomenės “išvėdinimą” ir demokratizavimą“, – balandžio 25 d. per LRT transliuotuose kandidatų į prezidentus debatuose sakė Naglis Puteikis, atsakydamas į klausimą, ką, tapęs prezidentu, darytų, kad Lietuvos piliečiai jaustųsi gyvenantys teisingesnėje valstybėje.

Šių debatų vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia: “Kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus debatai. Tema – teisingumas ir korupcija”.

Dar galite koreguoti – skirti 1 % GPM Lietuvos centro partijai, o jos partnerei – 1 % profsąjungai “Sandrauga”.

Dar galite koreguoti Jūsų GPM paskirstymą iki 2019 08 15 d. Tiesa, tam būtina sąlyga – turite būti iki 2019 06 02 d. jau užpildę GPM paskirstymą el. būdu.
Tad jei tai esate padarę ir norite koreguoti, tai būtume dėkingi, jei nuo savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirtumėte Lietuvos centro partijai (kodas 195725380) 1 %, o jos partneriams – 1 % profsąjungai “Sandrauga” (kodas 195772298).
Jums tai nieko nekainuos, nes šiuos mokesčio procentus VMI jau nuskaitė iš Jūsų į valstybės biudžetą, bet Jūs galite iš ten nukreipti juos Jūsų pačių pasirinktoms organizacijoms. Nuo šių metų galite paskirstyti jau ne 3 %, bet 4 %, štai taip: 1 % partijoms + 1 % profsąjungoms + 2 % vaikų darželiams, mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms.

Kaip pakoreguoti šiuos GPM procentus internetu?

1. Prisijunkite prie elektroninės deklaravimo sistemos EDS.
2. Junkitės per savo banką arba elektroninės valdžios vartus.
3. Kairėje pusėje spustelkite “Pildyti formą”, tada – “Prašymas skirti paramą”.
4. Spustelėkite “Pildyti formą tiesiogiai portale”.
5. Atsidarę dokumentą, E1 laukelyje pažymėkite gavėjo tipą (politinė partija, profsąjunga, NVO).
6. E2 laukelyje įrašykite gavėjo identifikacinį numerį – Lietuvos centro partijos Nr. 195725380 ir kitoje eiulutėje – profsąjungos “Sandrauga” Nr. 195772298.
7. E5 laukelyje galite pasirinkti paramą iki 2022 m.
8. Užpildę duomenis, spustelkite “Pateikti deklaraciją”.

JEI NEPATOGU SKIRTI PARAMĄ INTERNETU, TAI GALITE PADARYTI UŽPILDĘ DOKUMENTUS VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS (VMI) SKYRIUJE.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėto leidimo statyti aukštybinį pastatą Konstitucijos prospekte

Reaguodamas į Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl galimai neteisėto leidimo statyti aukštybinį pastatą Konstitucijos prospekte. Žemiau skelbiame rašto tekstą.

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui

Nuorašas: Lietuvos architektų rūmams, el. p.: info@architekturumai.lt

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. kovo 15 d. Nr. SN-S-0315/2019r

DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO

2019 m. kovo 13 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-01-190313-00225 adresu Konstitucijos pr. 18B, Vilniuje, statyti aukštybinį pastatą pagal architekto Danieliaus Libeskindo architektūros studijos pateiktus projektinius pasiūlymus (toliau – Leidimas).

2019 m. kovo 14 d. Lietuvos architektų rūmai, vykdantys Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytas funkcijas ir turintys šio įstatymo 19 str. numatytą teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, savo interneto svetainėje paskelbė viešą pareiškimą, kad, jų vertinimu, šis leidimas yra neteisėtas, ir nurodė tokius argumentus:

„Lietuvos architektų rūmų taryba neigiamai įvertino vakar Vilniaus m. savivaldybės išduotą statybos leidimą D. Libeskindo suprojektuotam K18 pastatui Konstitucijos pr., Vilniuje ir laiko jo išdavimą neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Rūmai nuosekliai laikosi nuostatos, jog įstatymuose nustatytos procedūros nėra savitikslės, jos skirtos subalansuotų sprendimų ir darnios plėtros užtikrinimui, o tai gali būti pasiekta tik tinkamai įtraukiant visuomenę, specialistus, atsakingas institucijas ir suderinant visų interesų grupių poreikius.

Rūmų vertinimu, K18 leidimas išduotas neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – Teismo) sprendimą, kuriame Rūmų prašymu buvo išaiškinta, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Šiuo – K18 – atveju, projekto sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano reikalavimams. Savivaldybės taryba, pasinaudojusi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktu, leido viršyti teritorijos užstatymo reglamentus, nepaisydama to, jog keičiant ar koreguojant bendrąjį planą yra privaloma laikytis įstatymo nustatytų taisyklių.

Motyvuodama tuo, kad Teismo motyvai varžo savivaldybės savarankiškosios funkcijos įgyvendinimą, Teismo sprendimą savivaldybė yra apskundusi apeliacine tvarka. Tačiau Rūmai mano, kad Teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nuoseklūs ir pabrėžiantys esminę visų institucijų pareigą laikytis teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo ir kitų reikalavimų.“

Deja, tame pačiame pareiškime Lietuvos architektų rūmai nurodė, kad net ir matydami pažeidimus šiuo atveju neturi galimybės ginti teisme viešojo intereso, nes neturi tam reikalingų resursų (interneto prieiga į pacituotą pareiškimą: http://www.architekturumai.lt/architektu-rumu-taryba-k18-isduota-statybos-leidima-laiko-neteisetu/).

Prašau, išnagrinėjus susijusias aplinkybes ir įvertinus Lietuvos architektų rūmų nurodytus argumentus, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos išduotas Leidimas statyti aukštybinį pastatą adresu Konstitucijos pr. 18B, Vilniuje, yra neteisėtas, nes projekto sprendiniai prieštarauja Vilniaus m. bendrojo plano reikalavimams ir Vilniaus m. savivaldybės taryba neturėjo teisės neatlikus teritorijų planavimo procedūrų keisti šio plano sprendinius, ginti viešąjį interesą, t. y. kreiptis į teismą su prašymu panaikinti statybos leidimą, o kol byla bus išnagrinėta – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant jo galiojimą.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis​

Naglio Puteikio ir Lietuvos centro partijos sąrašo programa Vilniui

Naglio Puteikio, Lietuvos centro partijos iškelto kandidatu į Vilniaus merus, programa

Tarnausiu, o ne valdysiu!

Už visiems lygiai teisingą Vilnių!

Daugiau teisingumo – štai ką gausite balsuodami už Naglį Puteikį, Lietuvos centro
partijos kandidatą į Vilniaus merus!

Daugiau sąžiningumo – štai ką į Vilniaus savivaldybės darbą atneš Naglis Puteikis ir
Lietuvos centro partija!

Daugiau pagarbos – štai ką garantuoja Naglis Puteikis ir Lietuvos centro partija visiems vilniečiams!

Daugiau skaidrumo – štai ko šiuo metu tikrai labiausiai reikia Vilniaus valdžiai!
Atkreipkite dėmesį, net trys kitų partijų kandidatai į merus yra teisti dėl politinės korupcijos ir kitų nusikaltimų!

„Tarnausiu, o ne valdysiu!“ – štai ką sako Naglis Puteikis ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo
kitų politikų!

Už vertybinius pokyčius!
Už Naglį Puteikį!
Už visiems lygiai teisingą Vilnių!

Surinkta 50 Seimo narių, kad kitą savaitę Seimo darbotvarkėje atsirastų Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, saugančios vaikus mylinčias šeimas nuo valstybės įsikišimo

“Seime sukurta Vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimo iniciatyvinė darbo grupė, vadovauja Mindaugo Puidoko ir dirbanti kartu su bendruomenių atstovais, šiandien, lapkričio 22 d., jau surinko 50 Seimo narių parašus, kad kitą savaitę Seimas įtrauktų į darbotvarkę šio įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kurios apsaugotų vaikus mylinčias šeimas nuo vaikų paėmimo. Renkame parašus ir toliau. Reikalingas aktyvus dalyvavimas mitinge šį sekmadienį, kad galima būtų įtikinti daugiau Seimo narių už jas balsuoti”, – primena Naglis Puteikis.

Forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyviai paragino apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą

Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. spalio 23 d. surengto forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ dalyvių kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindami apsaugoti piliečius nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo ir suteikti daugiau galių ginti viešąjį interesą.

Jų priimtoje rezoliucijoje konstatuojama, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę. Jo pradžia Lietuvoje forumo dalyviai laiko kelias didelį rezonansą prieš dešimtmetį sukėlusias Vilniaus istorijas: milijoninį ieškinį, verslininkų iškeltą judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ dalyviams, protestavusiems prieš planus sunaikinti „Lietuvos“ kino teatrą kaip viešąją kultūros erdvę; vadinamąją „Baltijos ąžuolo“ bylą, kai buvo areštuotas butas pensininkų, teisme ginčijusių leidimą statyti daugiabutį viename Žirmūnų kieme, iškirtus medžius ir sunaikinus vaikų žaidimo aikštelę; 12 milijonų litų ieškinį vilniečiui, pasipriešinusiam „Teo LT“ pastato statybai Vilniuje pagal, kaip vėliau nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus. Forumo dalyvių manymu, nauji strateginių bylų atvejai yra: 50 000 eurų dydžio ieškinys asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, kurį iškėlė paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių Dominikonų ansamblio su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ketinusi vystyti UAB „Orkela“; ieškinys, kurį Vilniaus Senamiesčio bendruomenei iškėlė daugiabučius namus Misionierių ansamblyje statanti UAB „Misionierių namai“, reikalaujanti uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai.com“; Kauno m. savivaldybės bylinėjimasis su advokato Sauliaus Dambrausko atstovaujamais kauniečiais, kurie gynė nuo iškirtimo savo miesto medžius ir buvo už tai sulaikyti policijos pareigūnų.

Rezoliucijoje nurodoma, kad piliečiai persekiojami už viešąjį dalyvavimą sprendžiant ne tik kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus – forumo dalyvių nuomone, strateginė byla yra ir ieškinys, verslininkų iškeltas skandalingus faktus apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus paviešinusiai Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei.

„Vertiname strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą kaip vieną iš reiškinių, kylančių iš bendresnės problemos, lemiančios piliečių susvetimėjimą su valstybe – nepakankamos piliečių įtraukties į valstybės valdymą, ribotų galimybių veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų reikalų ir ginti viešąjį interesą, kai jis pažeidžiamas. Todėl manome, kad esminiu politinės darbotvarkės prioritetu turėtų tapti didesnis piliečių įgalinimas, kurį būtina užtikrinti įvairiose srityse“, – nurodo forumo dalyviai.

Rezoliucijoje pažymima, kad strateginis bylinėjimasis ne tik daro žalą asmenims, prieš kuriuos yra nukreiptas, bet ir silpnina demokratiją, nes atgraso piliečius nuo dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus ir neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimą persekioti už kritiką (33 straipsnis).

Forumo dalyvių vertinimu, šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankama apginti į viešąjį dalyvavimą įsitraukusius asmenis nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, nes leidžia įvelti į ilgai trunkantį teisminį procesą, kurio metu piliečiai atsiduria nelygiavertėje padėtyje su bylinėjimosi iniciatoriais, nes neturi galimybės skirti savo gynybai tokių lėšų, kokias į šias bylas investuoja verslininkai ar valdžios institucijos, o teismui nustačius piktnaudžiavimą skiriamos baudos nėra pakankamo dydžio, kad atgrasytų nuo strateginio bylinėjimosi, be to, jos nekompensuotų nepagrįstai persekiotiems piliečiams jų patirtos moralinės žalos.

Todėl rezoliucijai pritarę forumo dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministerijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, ragindami inicijuoti atskirą įstatymą dėl strateginių ieškinių prieš visuomenę užkardymo arba kitus teisinio reglamentavimo pakeitimus, atgrasančius nuo strateginio bylinėjimosi ir suteikiančius didesnę apsaugą asmenims, prieš kuriuos jis inicijuojamas.

Taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paprašyta imtis veiksmų labiau įgalinti piliečius ginti viešąjį interesą: inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, vien tuo pagrindu, jog nėra įrodyta subjektinė ieškovo reikalavimo teisė; inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš ieškovo, jeigu teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuoja, jog ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą (bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo viešojo intereso gynimo bylose galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta ieškovą piktnaudžiavus procesine teise); supaprastinti biurokratinę pareiškimo formą, kurią privalo pasirašyti ne mažiau nei dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškiančių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui pagal Grupės ieškinio procedūras (tokio pareiškimo formos pavyzdį, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 4413 2 d. 1 punkte, tvirtina teisingumo ministras).

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetai paprašyti inicijuoti prie Seimo nuolat veikiantį, iš nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jų deleguotų teisininkų sudarytą Visuomeninį žmogaus teisių komitetą, kuris identifikuotų problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų ir teisminio proceso naudojimą piliečių persekiojimui dėl įsitikinimų ir valdžios sprendimų kritikos, bei inicijuotų jų sprendimą, bendradarbiaudamas su Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetais.

Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją ir kitas vystytojus vienijančias organizacijas forumo dalyviai pakvietė pareikšti poziciją dėl socialiai neatsakingo kai kurių verslininkų elgesio, inicijuojant strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą.

Pridedame rezoliucijos tekstą su jai pritarusių piliečių sąrašu: 2018 10 23 forumo REZOLIUCIJA

2018 m. spalio 23 d. forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=mFNRWPiZzKc&feature=youtu.be&t=2269.

Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta 2018 m. spalio 10 d. analitinė apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“: AN_t_N_18_79 Visuomenė viešasis dalyvavimas apsauga nuo strateginio bylinėjimosi.