Naglis Puteikis paprašė Seimo valdybos įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti ypač gilų skurdą kenčiančių piliečių žmogaus teises

Lapkričio 5 d. Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo valdybą, atkreipdamas dėmesį, kad nė vienas iš projektų, kurie jo prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, nebuvo įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, ir prašydamas įtraukti į lapkričio mėnesio posėdžių darbotvarkes tris projektus, kuriais siekiama apginti kritinį, su žmogaus teisėmis nesuderinamą skurdą kenčiančių piliečių interesus.

“Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais Nr. XIIIP-1652 ir Nr. XIIIP-1593, kuriems Seimas jau yra pritaręs po pateikimo, siekiama užtikrinti žmogaus teises tų skolininkų, kurie kenčia ypač gilų skurdą, nesuderinamą ne tik su oriu gyvenimu, bet ir su pagrindinių gyvybinių poreikių patenkinimu – dažnai tai socialiai pažeidžiami garbaus amžiaus žmonės ar neįgalieji, gaunantys tokias mažas senatvės ar neįgalumo pensijas, kad iš jų atlikus išskaitas nebelieka lėšų net minimaliam pragyvenimui. Pažymiu, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimai, įsigaliosiantys nuo š. m. gruodžio 1 d., šios problemos neišspręs. Prašyčiau įtraukti šių projektų svarstymą į lapkričio mėnesio plenarinių posėdžių darbotvarkes. Taip pat į š. m. lapkričio mėnesio posėdžio darbotvarkę prašyčiau įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projekto Nr. XIIIP-1149 svarstymą.”, – rašoma Seimo valdybai išsiųstame N. Puteikio rašte.

Nuorodas į įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektus, kurie N. Puteikio prašymu buvo įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, rasite čia: “Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą”

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras kviečia visuomenę dalyvauti teisme, apsaugant žodžio laisvę nuo verslo imperijų

Nuoroda į pranešimą spaudai: “Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras kviečia visuomenę dalyvauti teisme, apsaugant žodžio laisvę nuo verslo imperijų”

Seimo narys Naglis Puteikis dalyvaus ir kitus kviečia į Rasos Kalinauskaitės teismą, kuriame Mindaugo Marcinkevičiaus verslo imperija per UAB Orkela siekia iš jos prisiteisti 50 000 eurų už tai, kad ji kritikuoja šios imperijos siekį įkišti į betono ir stiklo biurų bei butų „šulinį“ Vilniaus šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Lukiškių aikštėje. Teismas vyks pirmadienį, spalio 29 d., 13 val. Vilniaus m. apylinkės teismo salėje Nr. 110, teisėja Raimonda Vansevičienė, bylos numeris e2-29179-734/2018.

Daugiau informacijos:

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė

Loreta Kėvišienė-Saltonienė

Tel. (8 5) 239 6616

Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras reikalauja, kad Kauno vaikų teisių vadovė atsiprašytų apšmeižtos vaikų mamos per TV

Nuoroda į pranešimą spaudai: “Seimo nario N. Puteikio pranešimas: parlamentaras reikalauja, kad Kauno vaikų teisių vadovė atsiprašytų apšmeižtos vaikų mamos per TV”

2018 m. spalio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien parlamentaras Naglis Puteikis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę:

„2018 m. spalio 23 d. dalyvavau daugiau nei valandos diskusijoje su Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos laikinąja vadove Daiva Porutienė, kuri priėmė atimtų vaikų tėvą G. Kručinską, Seimo narį Mindaugą Puidoką, mane bei advokatę Rūtą Čilinskaitę Visočnik. Susitikimas vyko už uždarų durų. Jo metu aš paklausiau D. Porutienės, kodėl ji melagingai pareiškė per INIT televiziją, kad paimtų vaikų mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji atsakė, kad todėl, kad „dirba su prasigėrusiu kontingentu“. Paklausiau, kodėl iki šiol neatsiprašė tokiu pat būdu, kaip ir apšmeižė. Atsakė, kad neatsiprašė todėl, kad jai nepatinka „ta INIT žurnalistė“. Pasiūliau peržengti per tą „nepatinka“ ir atsiprašyti dabar, nes gera proga – už durų kaip tik laukė INIT televizijos komanda. D. Porutienė, deja, kategoriškai atsisakė, pareiškusi, kad atsiprašys tik vadovų liepimu.

Prašyčiau įpareigoti ją viešai atsiprašyti paimtų vaikų mamos lygiai tokiu pat būdu, kaip apšmeižė – per INIT TV.“

Daugiau informacijos:

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė

Loreta Kėvišienė-Saltonienė

Tel. (8 5) 239 6616

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10:30 val. iki 12:30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.
 
Forumo programą rasite čia: 2018 spalio 23 d_forumo programa.
 
Tiesioginę transliacija bus galima stebėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=mFNRWPiZzKc
 
Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę.
 
Forumo dalyviai aptars teorinį ir praktinį šio reiškinio kontekstą – pasaulinius ir lietuviškus jo pavyzdžius ir istoriją, sociokultūrines problemas, apie kurias jis liudija, iššūkius žodžio laisvei ir kitoms pamatinėms demokratijos vertybėms, įvairių valstybių taikomas priemones apginti piliečius nuo nepagrįsto persekiojimo – ir pristatys savo požiūrius į galimus problemų sprendimo būdus.
 
Forume dalyvaus kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų nariai ir jiems talkinantys teisininkai, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos atstovai. Siekiant apžvelgti problemą iš kuo įvairesnių perspektyvų, pasisakyti buvo pakviesti, tačiau noro nepareiškė Teisingumo ministerijos, Vilniaus m. savivaldybės, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei kelių verslo įmonių atstovai.
 
Visų, norinčių pasisakyti, forumo rengėjai maloniai laukia diskusijose.
 
Aplinkos ministerijos iniciatyva po forumo planuojamas susitikimas, kuriame atsižvelgiant į jo rezultatus bus aptartos galimybės keisti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti piliečius nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus.
 
Forumo data siejama su 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kuriame priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos tos teisės, kurias neigia strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą: teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimas persekioti už kritiką (33 straipsnis).
 
Taip pat kviečiame susipažinti su Seimo nario Naglio Puteikio prašymu Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta analitine apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“: AN_t_N_18_79 Visuomenė viešasis dalyvavimas apsauga nuo strateginio bylinėjimosi
 
——————————————————————————
 
FORUMO „STRATEGINĖS BYLOS PRIEŠ VISUOMENĖS DALYVAVIMĄ LIETUVOJE: KĄ DARYTI“ PROGRAMA
 
Forumas vyks 2018 m. spalio 23 d. nuo 10:30 val. iki 13:30 val., Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius).
 
Forumą organizuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“.
 
Forumą moderuoja: Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė dr. Lina Leparskienė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis.
 
10:30–10:35 Įžanginis žodis. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atstovas
 
10:35–10:45 Teisininkas Paulius Markevičius. „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje“.
 
10:45–11:00 Advokatas Saulius Dambrauskas. „Suinteresuotos visuomenės reikalavimo teisės „problema“ viešojo intereso gynimo bylose – strateginės bylos prieš visuomenę Kaune“.
 
11:00–11:10 Kultūros istorijos tyrinėtojas, Vilniaus m. tarybos narys dr. Darius Kuolys. „Pilietinė savigyna ir laisvė“.
 
11:10–11:20 Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. „Lietuvos architektų rūmų patirtys viešojo intereso lauke“.
 
11:20–11:30 Lietuvos aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Navickytė. „Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jo pasekmės civiliniame procese“.
 
11:30–11:45 Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė. „Kaip užkirsti kelią
visuomenės dalyvavimui kultūros ir kultūros paveldo srityje: strateginės verslo kovos per teismus (nuo „Lietuvos“ kino teatro iki Misionierių ansamblio)“.
 
11:45–12:15 Klausimai prelegentams, diskusija (pasisakymai iki 3 minučių)
 
12:15–12:25 Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas Gintautas Tiškus. „Urbanistinio karo“ priežastys.
 
12:25–12:35 Teisininkas Tomas Bakučionis (vienas iš 4 visuomenininkų, kuriems buvo iškelta byla dėl „Lietuvos“ kino teatro). „Bylos, susijusios su Misionierių ansamblyje vystomu projektu“.
 
12:35–12:45 Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. „Kur pradingo savivalda ir viešuoju interesu suinteresuotieji savivaldybėse?“
 
12:45–12:55 Lietuvos Respublikos kultūros ministrės patarėjas Egidijus Gailiūnas. „Situacija dėl Faro konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo: Lietuvos atvejis“.
 
12:55–13:30 Klausimai prelegentams, diskusija, redakcinės kolegijos forumo rezoliucijai parengti sudarymas (pasisakymai iki 3 minučių)
 
Pastaba: parengus forumo rezoliuciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva planuojamas susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, siekiant apsaugoti piliečius nuo strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą.
Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Naglis Puteikis prašo išsaugoti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir istorinį rūsį

Reaguodamas į piliečių pateiktą informaciją, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Kultūros paveldo departamentą ir Kaišiadorių raj. savivaldybę dėl ketinimų nupjauti seniausius Kaišiadorių miesto ąžuolus ir sunaikinti istorinį rūsį.

“Į mane kreipėsi Kaišiadorių gyventojai, pasipiktinę ketinimais nupjauti seniausius šio miesto ąžuolus, augančius sklype adresu Geležinkeliečių tako 7, Kaišiadoryse, ir sunaikinti ten pat esantį neabejotiną istorinę vertę turintį, Kaišiadorių kūrimosi istoriją menantį geležinkeliečių statinį – rūsį, įrengtą 1862 m. tiesiant geležinkelio vėžę. Pareiškėjai pažymi, kad ąžuolai, kuriuos planuojama nupjauti, taip pat yra svarbūs vietos bendruomenei ne tik kaip gamtinės aplinkos dalis, bet ir kaip įtaigus istorijos liudijimas, nes buvo pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio paminėjimo proga 1928 metais. Prašau skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas istorinių ąžuolų ir rūsio išsaugojimas,” – nurodoma rašte, prie kurio pridėtos žmonių atsiųstos nuotraukos.

Leo LT kūrėjas ir įtakingas advokatas prisiteisė iš Naglio Puteikio 6 tūkstančius eurų už sutarties paviešinimą

Leo LT kūrėjas ir įtakingas advokatas prisiteisė iš Naglio Puteikio 6 tūkstančius eurų už sutarties paviešinimą

2018 metų spalio 11 dieną Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo,o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

250 000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Nuorodos į kelias publikacijas apie šią bylą www.atviraklaipeda.lt:
Už kalbas – tūkstantinė sąskaita
Naglis Puteikis verdiktus išgirs jau netrukus

Švietimo ministrei pasiūlyta atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo

Švietimo ministrei pasiūlyta atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo

2018 m. spalio 11 d. Seime įvykusioje spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su Valerijumi Simuliku ir keturių gimnazijų vadovais, Seimo narys Naglis Puteikis pasiūlė švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei per savaitę atsistatydinti, nes nesugeba sustabdyti švietimui skirtų lėšų iššvaistymo. Būtent tai, N. Puteikio įsitikinimu, per apsimestinius viešuosius pirkimus daro ministeriją aplipusios nežinia ar kam nors reikalingos nesuskaičiuojamos įstaigos, dubliuojančios ministerijos funkcijas. Be to, Seimo narys pažymi, kad ministrė kiršina mokytojus, nesugebėdama padidinti jiems algų, nors Seimas tam skyrė daug milijonų. „Jei ministrė pati neatsistatydins, pradėsiu rinkti jos interpeliacijai parašus, pradėdamas nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos“, – sakė N. Puteikis.

Nuoroda į spaudos konferencijos įrašą:

Nuoroda į kultūros istoriko, Vilniaus m. tarybos nario dr. Dariaus Kuolio įrašą socialiniame tinkle apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus:

Švilpiu ir aš, stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimusRugsėjo 20-ąją kartu su dar…

Posted by Darius Kuolys on 2018 m. Spalis 7 d., Sekmadienis

Spalio 25 d. – LVAT posėdis byloje dėl Misionierių ansamblio specialiojo plano

Spalio 25 d. – LVAT posėdis byloje dėl Misionierių ansamblio specialiojo plano

(Eduardo Kriščiūno nuotraukoje – laukiant 2018 m. birželio 7 d. LVAT posėdžio byloje dėl Misionierių ansamblio specialiojo plano)

Spalio 25 d. 10 val. 1 salėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija – teisėjai Laimutis Alechnavičius, Arūnas Dirvonas (pranešėjas), Gintaras Kryževičius (pirmininkas), Arūnas Sutkevičius ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė – viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinės administracinę bylą Nr. eI-12-624/2018 pagal Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą ištirti kelių teisės aktų, tarp jų ir tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo ĮV-558, kuriuo patvirtintas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, teisėtumą.

Daugiau apie šią bylą, taip pat ir N. Puteikio pareiškimo tekstą, rasite čia: LVAT vertins specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti Misionierių ansamblį, teisėtumą

Apie politikų vaidmenį Misionierių ansamblio užstatymo istorijoje rašyta čia:
Spalio 25 d. – LVAT posėdis byloje dėl Misionierių ansamblio specialiojo plano, kurio istorijoje esminį vaidmenį atliko viešbučio statybomis besirūpinę politikai

Įstatymų ir rezoliucijų projektai, įtraukti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą

Į Seimo V (rudens) sesijos  darbų programą Naglio Puteikio prašymu įtraukti šie įstatymų ir Seimo rezoliucijų projektai:

Dėl gyvybinių žmogaus interesų apsaugos, išieškant skolas:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1f6835e06e3711e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5441b7e9-9bcd-4860-b555-85682ef5d66b.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas Nr. XIIIP-1593 su jį patikslinančiu pasiūlymu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f37d88e06e3611e89bb0cb50d0500eab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=26975904-b24f-4309-94fd-7ae117b4fa42

Dėl konstitucinės piliečių teisės į taikius susirinkimus užtikrinimo:

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.  XIIIP-1595.

Dėl būtinybės keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje:

Seimo rezoliucijos „Dėl neįmokinių valstybinių pensijų ir išmokų sistemos pertvarkos parengimo“ projektas Nr. XIIIP-1149.

Dėl visuomenės teisę į kultūros paveldą įtvirtinančios Faro konvencijos pasirašymo:

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos)“ projektas Nr. XIIIP-2456. Ši rezoliucija įregistruota atsižvelgiant į Kultūros ministerijos aktyvų vengimą įgyvendinti 2017 m. lapkričio 14 d. Seimo priimtą rezoliuciją, kuria Vyriausybė buvo pakviesta užtikrinti kuo greitesnį šios konvencijos pasirašymą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Nepaisant to, Kultūros ministerija informavo, kad tik 2019 m. „numato atlikti Nekilnojamojo kultūros paveldo teisės aktų atitikimo Faro konvencijai tyrimą“, o vėliau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biurą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama įvertinti šios konvencijos „pasirašymo ir ratifikavimo tikslingumą ir galimas rizikas, jeigu tokių būtų“. Todėl naujame Seimo rezoliucijos projekte yra nurodytas konkretus šios konvencijos priėmimo terminas.

 

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai kviečiami sutelkti pastangas įteisinti tarėjų institutą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, kviesdamas sutelkti politinę valią realiam veiksmui, kuris būtinas siekiant įteisinti tarėjų institutą – parengti Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektus.

Nors praėjo jau beveik dveji metai nuo tada, kai Seimas 2016 m. spalio 11 d. patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją ir 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė Vyriausybės programą, kurioje įrašytas ir įsipareigojimas įtvirtinti tarėjų institutą, jokių realių darbų dėl to nėra padaryta.

Atsakydami į Seimo nario iniciatyvas dėl greitesnio tarėjų instituto įteisinimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius priminė, kad šie darbai pajudės tik tada, kai/jei Seime bus įregistruotas ir sulauks pritarimo Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas.

N. Puteikis pažymi, kad siekiant kokybiško rezultato tokį atsakingą darbą, kaip Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektų parengimas, turėtų atlikti ne kuris nors vienas Seimo narys, bet grupė parlamentarų, suinteresuotų, kad būtų sukaupta politinė valia šį visuomenei svarbų klausimą spręsti jo daugiau neatidėliojant.

Todėl Seimo narys paprašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją sutelkti pastangas projektų parengimui ir aptarti šį klausimą frakcijos posėdyje.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija buvo panaikinta 1995 m. Iš esmės visose kitose Europos valstybėse ji yra ir sėkmingai užtikrina visuomenės dalyvavimą teisingumo procesuose.