Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai kviečiami sutelkti pastangas įteisinti tarėjų institutą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, kviesdamas sutelkti politinę valią realiam veiksmui, kuris būtinas siekiant įteisinti tarėjų institutą – parengti Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektus.

Nors praėjo jau beveik dveji metai nuo tada, kai Seimas 2016 m. spalio 11 d. patvirtino Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją ir 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė Vyriausybės programą, kurioje įrašytas ir įsipareigojimas įtvirtinti tarėjų institutą, jokių realių darbų dėl to nėra padaryta.

Atsakydami į Seimo nario iniciatyvas dėl greitesnio tarėjų instituto įteisinimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius priminė, kad šie darbai pajudės tik tada, kai/jei Seime bus įregistruotas ir sulauks pritarimo Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas.

N. Puteikis pažymi, kad siekiant kokybiško rezultato tokį atsakingą darbą, kaip Konstitucijos pakeitimo ir tarėjų sugrąžinimo į teismus įstatymų projektų parengimas, turėtų atlikti ne kuris nors vienas Seimo narys, bet grupė parlamentarų, suinteresuotų, kad būtų sukaupta politinė valia šį visuomenei svarbų klausimą spręsti jo daugiau neatidėliojant.

Todėl Seimo narys paprašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją sutelkti pastangas projektų parengimui ir aptarti šį klausimą frakcijos posėdyje.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija buvo panaikinta 1995 m. Iš esmės visose kitose Europos valstybėse ji yra ir sėkmingai užtikrina visuomenės dalyvavimą teisingumo procesuose.

Jei nebus leista kandidatuoti R. Paksui, Prezidento rinkimai bus nesąžiningi

Seimo narys Naglis Puteikis, paskelbęs apie savo kandidatavimą artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kreipiasi į politinio proceso dalyvius, ragindamas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti galimybę šiuose rinkimuose dalyvauti Rolandui Paksui.

N. Puteikis primena, kad daugiau nei 10 metų Lietuva nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo leisti R. Paksui dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, o tokia praktika prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui kandidatuoti pažeidžia Jungtinių Tautų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

„Būdamas pretendentu į kandidatus Prezidento rinkimuose, noriu atkreipti visų kitų pretendentų dėmesį, kad negarantavus piliečiams teisės balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, patys rinkimai nebus sąžiningi“, – pažymi N. Puteikis.

Todėl jis kreipiasi į visus, pretenduojančius kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose, prašydamas juos viešai paraginti Seimą kuo greičiau priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą, kuri būtina siekiant išspręsti problemą, o jei ši pataisa nebūtų priimta – paraginti Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaryti galimybę R. Paksui kandidatuoti.

„Taip pat kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, prašydamas sudaryti galimybę Rolandui Paksui kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Tegul sprendimus priima rinkėjai“, – kviečia N. Puteikis.

Paslaugas koncernui „MG Baltic“ teikusį E. Vaitekūną pasiūlyta visai atleisti iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.

2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo“.

Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<…> Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui. Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus. <…>“.

N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.

Vyriausybei siūloma nedelsiant suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę ne ginčo tvarka išieškoti teismui neapskųstas administracines baudas

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Lietuvos Respublikos Seime, kviesdamas pareikšti politinę valią inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) būtų suteikta teisė pačiai, be antstolių įsikišimo, išieškoti paskirtas administracines baudas iš lėšų, esančių bankų sąskaitose.

Tai, Seimo nario įsitikinimu, yra būtina norint išspręsti jau daug metų visuomenės pasipiktinimą keliančią problemą, kai antstoliams išieškant nedideles administracines baudas, paskirtas, pvz., už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, išieškoma suma padidėja dešimtis kartų, tapdama nusižengusiam žmogui neadekvačiai didele finansine našta. Vienas iš tokių pavyzdžių – žiniasklaidos neseniai aprašytas atvejis, kai išieškodama šešiolikmečiui paskirtą 8 eurų baudą antstolė nuo sąskaitos, į kurią tėvai perveda dienpinigius, nurašė 53 eurus, tėvams apie tai net nežinant (https://m.delfi.lt/pilietis/naujienos/article.php?id=78869505).

„Manau, kad tokia dabartinė sistema, kai nedidelės, už mažus nusižengimus paskirtos baudos įsikišus antstoliams virsta didžiulėmis sumomis, kurios pagrįstai kelia piliečių pasipiktinimą dėl sankcijos neadekvatumo, o socialiai pažeidžiamus asmenis tik dar giliau įklampina į skolas, mažindamos viltį jų atsikratyti ir tuo pačiu motyvaciją stengtis, yra socialiai neteisinga ir žalinga valstybei, o naudinga tik antstoliams, gaunantiems didžiulius pelnus“, – pažymi N. Puteikis, nurodydamas, kad 2017 metais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis, „vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos (pajamos atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, kurias antstolis gali atskaityti vadovaudamasis gyventojų mokamus mokesčius reguliuojančiais teisės aktais) per mėnesį buvo 10 258 Eur“.

Seimo nario vertinimu, tokios ydingos praktikos toleravimas dar labiau nesuprantamas, matant sėkmingai veikiantį kitokį modelį, kai VMI ir SODRA pačios, be antstolių įsikišimo, nusirašo nuo sąskaitų mokesčių nepriemokas.

Kreipimesi primenama, kad prieš šešerius metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavo suteikti VMI teisę pačiai išieškoti paskirtas baudas iš lėšų, esančių banko sąskaitose – tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu patvirtintos Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcijos 25 punkte, tačiau pasikeitus politinei valdžiai jis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 422, išbraukiant atitinkamą nuostatą.

„Manau, visiškai akivaizdu, kad galimybės spręsti šiame rašte nurodytą problemą priklauso tik nuo politinės valios, todėl prašau prisiimti politinį įsipareigojimą pakeisti teisės aktus, suteikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę išieškoti paskirtas administracines baudas iš lėšų, esančių bankų sąskaitose, ir inicijuoti tam būtinus darbus“, – kviečia Seimo narys.

Prašoma imtis veiksmų atstatydinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką E. Vaitekūną

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, prašydamas teikti Seimui pasiūlymą dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko Edmundo Vaitekūno atstatydinimo.

Klausimas dėl atstatydinimo keliamas remiantis aplinkybėmis, nurodytomis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo išvadose, kurios birželio pradžioje buvo patvirtintos daugumos (88) Seimo narių balsais. Šiose išvadose nurodyta, jog LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas neformaliai bendravo su „MG Baltic“ koncerno valdomos LNK televizijos generaline direktore Zita Sarakiene ir teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, jog LNK televizijos vadovė siekė įdarbinti LRTK šiai žiniasklaidos grupei palankius asmenis, o E. Vaitekūnas prašė, kad jo dukra būtų nufilmuota ir parodyta per LNK televiziją bei teikė kitus asmeninius pageidavimus.

Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad net jei tokie faktai dėl senaties ar kitų reikšmingų aplinkybių neleidžia patraukti E. Vaitekūno baudžiamojon atsakomybėn, jų negalima ignoruoti moralinės ir politinės atsakomybės kontekste, susikompromitavę pareigūnai neturi likti savo pareigose.

„Vertinant NSGK išvadose nurodytas aplinkybes yra visiškai akivaizdu, kad E. Vaitekūnas negali toliau vadovauti tokiai svarbiai institucijai kaip Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Ši komisija atlieka transliuotojų ir retransliuotojų priežiūrą, todėl jai turi vadovauti nepriekaištingos reputacijos ir kompetentingas asmuo, kuris nebūtų pažeidžiamas. Asmens pažeidžiamumas neleidžia jam nešališkai veikti, priimti objektyvius sprendimus ir sąžiningai vykdyti įstatymus“, – nurodo N. Puteikis.

Seimo narys primena, kad dar prieš patvirtinant NSGK išvadas Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad LRTK vadovas turėtų pasitikrinti pasitikėjimą parlamente, ir NSGK pirmininkas Vytautas Bakas spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad sunkiai įsivaizduoja tolesnį šio LRTK vadovo darbą.

„Neabejotina, kad įdėmiai politinės korupcijos tyrimą stebėjusi visuomenė šiuos teiginius išgirdo kaip politikų pažadą užtikrinti, jog susikompromitavę ir pažeidžiami pareigūnai bus atstatydinti, ir turi pagrindą iš mūsų tikėtis konkrečių veiksmų. Tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijai vadovavo ir vis dar vadovauja neleistinais ryšiais su tam tikra verslo grupe susijęs ir susikompromitavęs asmuo, iškreipia žiniasklaidos rinką, daro ją neskaidria ir todėl kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei, kaip vienam iš demokratijos pagrindų“, – primena N. Puteikis.

Forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyviai pakvietė apsaugoti paveldą nuo naikinimo ir perspėjo, kad neatsakingai parengta paveldosaugos pertvarka gali jį dar paspartinti

Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. gegužės 30 d. surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“  dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar paspartinti.

Visuomenininkų inicijuotas forumas, sukviestas siekiant numatyti svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti, kad užtikrintume kultūros paveldo išsaugojimą, ir suvienyti šiam tikslui platų paveldo išsaugojimu suinteresuotų socialinių partnerių ratą, po daugelio metų tapo pirmuoju renginiu, kuriame pasisakė iš labai skirtingų teorinių ir praktinių pozicijų problemas vertinantys paveldo apsaugos proceso dalyviai – architektų, dailės istorikų, restauratorių, paveldą saugančių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai – turėję galimybę išsakyti savo skirtingas patirtis, kritikuoti ir atsakyti į kritiką (nuoroda į forumo vaizdo įrašą;  pranešimų tekstai arba skaidrės ir vaizdo įrašai paskelbti čia).

Rezoliucijoje, kurią pasirašė dalis forumo dalyvių, pripažįstama būtinybė pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sistemą, nes dabar ji akivaizdžiai neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo. Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).

Tačiau rezoliucijoje taip pat pažymima, kad Kultūros ministerija parengė kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos gaires nepakankamai atsakingai, neatlikusi deramos analizės, nesikonsultuodama nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl kyla grėsmė, kad ši pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą. Taip gali atsitikti, jei, pvz., kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad išsaugoti kultūros paveldą bus įmanoma tik tada, jei pavyks šiam tikslui suvienyti platų socialinių partnerių ratą ir ne formaliai, bet iš tiesų įtraukti į sprendimų priėmimą suinteresuotą visuomenę, o dabartinė praktika, kai net ir svarbiausius sprendimus institucijos priima neužtikrindamos visuomenės dalyvavimo ir vengdamos bendradarbiauti tarpusavyje, yra pražūtinga paveldui ir nedera Europos valstybei.

Todėl forumo dalyviai pakvietė atsakingas institucijas ir pareigūnus atlikti konkrečius darbus, kurie padėtų išsaugoti kultūros paveldą – toliau nurodome kelis iš pateiktų  prašymų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija paprašyta skubiai pateikti savo ekspertinį vertinimą dėl Kultūros ministerijos pristatytos paveldosaugos pertvarkymo koncepcijos, o taip pat parengti kompetentinga analize pagrįstą paveldosaugos sistemos modernizavimo modelį.

Seimo Kultūros komitetas paragintas imtis iniciatyvos, kad dar šiemet būtų atlikti parengiamieji darbai, būtini visavertiškai prisijungti prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos), o visuomenė būtų apsaugota nuo teisinio persekiojimo už viešojo intereso gynimą aplinkos ir paveldo srityje.

Aplinkos ministerija pakviesta inicijuoti esminį Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų keitimą, atkreipiant dėmesį į šio įstatymo trūkumus.

Kultūros ministerija paraginta siekti, kad paveldo objektų priežiūra, tvarkyba ir kaita būtų grindžiamos nepriklausomais ir kokybiškais tyrimais; užtikrinti ekspertinio vertinimo skaidrumą ir nešališkumą bei paveldo objektuose vykdomų darbų ir rengiamų projektų kokybę, kad būtų išsaugotas autentiškumas; imtis veiksmų, kad ICOMOS chartijose deklaruojami paveldo išsaugojimui aktualūs šiuolaikinės paveldosaugos principai ir sampratos būtų atspindėti Lietuvos paveldosaugos teisėje; užtikrinti kultūros paveldo vertinimo tarybų ir Mokslinės archeologijos komisijos veiklos skaidrumą.

Vyriausybės vadovo paprašytakad visų Lietuvos vertybių, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, apsauga, vystymas ir išsaugojimas būtų užtikrintas Vyriausybės lygmenyje.

Susirinkę bendruomenių atstovai ir specialistai taip pat atkreipė dėmesį į paaštrėjusias paveldo problemas Vilniuje. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už paveldo apsaugą Vilniaus mieste, paragintos: tikslinti parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reglamentus konkretumo ir aiškumo link kultūriniu ir aplinkosauginiu požiūriu jautriose teritorijose, sukonkretinti miesto vystymo kryptis, nustatant aiškius siekiamus rodiklius, juos susieti su sprendiniais ir aptarti su visuomene; parengti aiškinamąją – lyginamąją bendrojo plano pokyčių lentelę funkcinių zonų lygmenyje, pokyčius susiejant su siekiamais miesto vystymo rodikliais, ir ją aptarti su visuomene; pratęsti šio plano svarstymo su visuomene procedūras nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Taip pat inicijuoti valstybės teisinės apsaugos suteikimą visai Vilniaus Šnipiškių daliai, vadinamai Šiaudine, pabrėžiant vietos kraštovaizdžio unikalumą Lietuvos ir pasauliniame kontekstuose.

Generalinė prokuratūra paraginta atlikti tyrimą dėl galimai korupcinių savo įstaigos darbuotojų veiksmų, priimant sprendimus dėl viešojo intereso (ne)gynimo dėl statybų, vykdytų Vilniuje, Polocko g. 17,  Latvių g. 53A, Birutės g. 40 ir kitose bylose bei imtis ryžtingų priemonių šalinant šių veiksmų pasekmes ir grąžinant visuomenės pasitikėjimą prokuratūra.

Nors rezoliucijai dėl nuomonių skirtumų atskirais klausimais pritarė ne visi forumo dalyviai, jį inicijavę visuomenininkai šį renginį vertina ne kaip baigtinį rezultatą, bet kaip pradžią pokalbiui ir bendriems darbams žmonių, kurie iš skirtingų pozicijų siekia to paties tikslo – paveldo išsaugojimo.

Rezoliucijai, kurios tekstą pridedame, pritarė šie 2018 m. gegužės 30 d. forumo dalyviai ir rengėjai: Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas; dr. Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė; Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius; Sakalas Gorodeckis, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras; Danutė Jokubėnienė, Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė; dr. Rasa Bertašiūtė, architektė, Medžio meistrų draugijos atstovė; Kęstutis Matuliauskas, Šnipiškių bendruomenės centro narys, Vilniaus miesto savivaldybės kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės turizmo visuomeninės komisijos pirmininko pavaduotojas; dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Šnipiškiečių iniciatyvinės grupės vardu; Aurelija Stancikienė, Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenes vardu; Austėja Katinaitė, Dautarų bendruomenės vardu; dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė; dr. Giedrė Mickūnaitė; asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis nariai Gražina Drėmaitė, (ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė), archeologė Birutė Lisauskaitė, Algimantas Gražulis (ilgametis Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas), Naglis Puteikis (Seimo narys), Joana Noreikaitė, Žilvinas Nečiūnas, Rasa Kalinauskaitė (taip pat ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja).

 

LVAT vertins specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti Misionierių ansamblį, teisėtumą

LVAT vertins specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti Misionierių ansamblį, teisėtumą

(Ryšardo Maceikianeco nuotraukoje – statybos Misionierių ansamblyje)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi priėmė Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimo dalį, kuria prašoma ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo ĮV-558 „Dėl vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ teisėtumą.

Šiuo tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytu įsakymu patvirtintas specialusis planas atvėrė kelią statyboms viename iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų – Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje (toliau – Misionierių ansamblis), nes anksčiau vientisa jo teritorija buvo suskaidyta, panaikinant griežtus apribojimus toje dalyje, kur šiuo metu statomi 4 daugiabučiai keturių aukštų (cokolinis aukštas plius du aukštai plius mansarda) gyvenamieji namai.

Kad visuomenė galėtų susipažinti su visais šioje byloje aktualiais argumentais, Seimo nario N. Puteikio pareiškimo ir LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutarties kopijas galima rasti ČIA:2018 03 09 N Puteikio pareiškimas LVAT (patikslintas) (1) IR ČIA: LVAT 2018 03 20 nutartis

Vienas iš argumentų, kuriais grindžiamas pareiškimas – tai, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto specialiojo plano sprendiniai iš esmės prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490, nuostatoms.

Kaip nurodyta pareiškime, pagal šį reglamentą, „ginčo teritorijoje esantiems sklypams Subačiaus g. 26 (Misionierių ligoninės korpusas prie Subačiaus gatvės – buv. Našlaičių prieglauda), Subačiaus g. 24, 28 (Misionierių ligoninės pastatai – šiaurinis korpusas, garažas, patologo anatomo korpusas) nustatyti šie tvarkymo ir naudojimo režimai: restauravimo (fasadai, vertingi elementai), restauravimo-atkūrimo (galimi visų rūšių tyrimai, priešavariniai, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, pritaikymo darbai, paprastasis remontas; kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, nedidinant aukštingumo, galimi nevertingose dalyse ir elementuose). Subačiaus g. 24 ir 28 be paminėtų darbų galimi ir griovimo darbai. Taigi, pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ginčo teritorijoje, t. y. Vienuolyno statinių ansamblio teritorijoje, naujų pastatų statyba negalima.“

Nepaisant to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos parengtame ir kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintame specialiajame plane naujos statybos suplanuotos ir net leista vienuolyno statinių ansambliui priskirtą teritoriją užstatyti iki 48 procentų.

Todėl teismo paprašyta ištirti, ar ginčijamo įsakymo 2 punktas, kuriuo, neturint teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų pripažinti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą negaliojančiu, buvo nurodyta, kad šis reglamentas galioja tiek, kiek neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 3.14 papunkčiui, Saugomų teritorijų įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1305 redakcija) 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams.

Taip pat teismas paprašytas ištirti, ar ginčijamo įsakymo 1 punktas, kuriuo patvirtintas specialusis planas, leidžiantis naujas statybas užstatant teritoriją 4 daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais iki 48 procentų, neprieštaravo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktui, pagal kurį buvo draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti.

Atsakovu šioje byloje pripažinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kurią teismas įpareigojo iki 2018 m. balandžio 9 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą.

Primename, kad anksčiau pareiškimą ištirti to paties kultūros ministro įsakymo teisėtumą buvo pateikusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.

Po šio teismo sprendimo prokuroras atsisakė ieškinio Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu leidimą statyti Misionierių ansamblyje daugiabučius ir įpareigoti UAB „Misionierių namai“ sutvarkyti statybvietę pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Prokurorui atsisakius ieškinio, ginti viešojo intereso šioje civilinėje byloje liko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.

Taip pat primename, kad Misionierių ansamblyje vykstančios statybos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas (žr.: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/), internete paskelbtą peticiją pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai. Poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidija Korčak (Lidia Korczak) įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą (interneto prieiga į peticiją: http://lietuvos.link/peticija/; ją pasirašiusių Lenkijos mokslininkų sąrašas: http://lietuvos.link/zinomi-lenkijos-mokslininkai-tarp-pasirasiusiuju-peticija-uz-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-issaugojima/; L. Korčak pasisakymas: http://lietuvos.link/istorike-lidia-korczak-tai-drastiska-intervencija-i-senamiesti-ir-nuostabios-vilniaus-panoramos-naikinimas/.