Kandidatų į prezidentus debatai metinėje konferencijoje apie Lietuvos užsienio politiką

Kandidatų į prezidentus debatai metinėje konferencijoje apie Lietuvos užsienio politiką

Kandidatų į prezidentus debatai įvyko 2018 m. gruodžio 12 d. Lietuvos “diplomatijos šefo” Stasio Lozoraičio atminimui skirtoje Rytų Europos studijų centro surengtoje metinėje konferencijoje apie Lietuvos užsienio politiką. Vaizdo įrašas: https://www.delfi.lt/video/aktualijos/metine-konferencija-apie-lietuvos-uzsienio-politika.d?id=79850841&fbclid=IwAR3oRV5aP41ZVpu1F9VUz5JkiFn1r3CrRiBCfr4q6ljszh0OI5J03t4CUjM

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių

Nuoroda į Naglio Puteikio interviu žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidoje “Dėmesio centre”, transliuotoje per Delfi TV 2018 m. lapkričio 19 d., vaizdo įrašą:

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau kaip eilinį žmogų apginti nuo nuo darbdavio, žinau, kas yra kultūra, žinau, kas yra švietimas, paskaitau knygas, aš esu išsilavinęs, mano tėvai yra inteligentai, aš buvau kare, aš buvau kareivis. Buvau seržantas šauktinis per prievarta paimtas į rusų kariuomenę, nusiųstas į Afganistaną. Žinau, kas yra karas“, – apie save kaip asmenį, sieksiantį tapti Prezidentu, pasakoja Naglis Puteikis.

„DELFI Dėmesio centre“ – pokalbis su pasiskelbusiu kandidatu į prezidentus, Seimo nariu, Centro partijos pirmininku Nagliu Puteikiu.

– Pone Puteiki, ką jūs siūlote Lietuvai, jei taptumėte Prezidentu?
– Tenka reaguoti į aktualijas. Pusiau juokais, pusiau rimtai pasakysiu, kad reikia užtikrinti tėvams teisę auginti savo vaikus, o vaikams augti pas savo tėvus. O jeigu pažiūrėtume rimčiau ir giliau, tai pamatytume labai aiškią žmogaus teisių problemą. Aš iš tikrųjų neplanavau šito punkto rašyti į pirmą programos vietą, bet dabar toks jausmas, kad gali tekti.
– Jūs jau turite tą programą?
–Ne, dar neturiu, bet toks jausmas, kad žmogaus teises reikės įrašyti. Ir pradėsiu visai nuo kito epizodo, t.y. kaip sulaikytai vaikų mamai nedavė valgyti nuo ryto iki kitos dienos pietų. Niekas Lietuvoje iš politikų, žmogaus teisių gynėjų, politologų, nevyriausybinių organizacijų nesureagavo į tai. Ir tai yra ne pirmas kartas, kada taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir niekas nereaguoja. Tai rodo mūsų, politikų, problemą. Mes neturime jautrumo, mes leidžiame pareigūnams ir valstybės tarnautojams elgtis pernelyg grubiai. Tai neatitinka Europos standartų.
– Atsitraukime nuo to konkretaus atvejo, esame su jumis apie tai jau ir kalbėję. Ką jūs siūlote?
– Siūlau tai, ko nesiūlo kiti kandidatai. Pirmas ir svarbiausias klausimas yra teisingumo klausimas, teisingumo jausmas pas kiekvieną pilietį. Sociologai sako, kad lietuvių emigracija yra didžiausia ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl orumo jausmo čia, Lietuvoje. Vis dėlto tai galima sugrąžinti tik reformavus valstybės tarnybą, kad jie taip nesielgtų kaip ką tik aptarėme, pakeitus politikų požiūrį, kad jie reaguotų į žmogaus teisių pažeidimus, ir kad atsirastų tarėjai teismuose. Šita mozaikos dėlionė yra visose valstybėse. Lietuvoje tarėjai yra išnaikinti 1993 m. Taip išmestas teisingumo klausimas iš labai svarbios vietos – iš teismų. Visuomenė per tarėjus, ar per prisiekusiuosius kaip pas anglosaksus, kontroliuoja teismus. Tai labai svarbus punktas ir to punkto pas kitus kandidatus nėra.
– O tarėjų institucijos įvedimui nereikia keisti Konstitucijos? Čia tik įstatymų klausimas?
– Technologijų klausimas, bet koncepcija praeitame Seime patvirtinta ir padėta į stalčių.
– Tai teismų reforma yra pagrindinis jūsų akcentas?
– Vienas iš stulpų – teisingumo jausmo ir orumo sugrąžinimas pirmiausiai per tarėjų instituto sugrąžinimą. Toliau orumo jausmas yra susijęs su ekonominiu savarankiškumu, t.y. kai jauti, kad gali išlaikyti savo šeimą, save. Šitas jausmas taip pat 1993 m. panaikintas, panaikinus progresinius mokesčius nuo visų pajamų. Visoje Europoje tokie progresiniai mokesčiai yra pagrindinis perskirstymo mechanizmas, kuris mažina pajamų ir turtinę nelygybę. Lietuva jo atsisakė, kaip minėjau, 1993 m., kaip ir tarėjų.
– Tarėjai, progresiniai mokesčiai nuo visų pajamų – dar yra kokių punktų? O socialinio draudimo mokesčiai taip pat progresiniai?
– Čia detalės, techninės detalės, jos nėra svarbios. Esmė progresinių mokesčių nuo visų pajamų. Ir trečias punktas yra bendras paskirstymas pyrago BVP ar biudžeto, kaip mes jį pavadinsim. Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, ne mano, kitų ekonomistų – to paties Gruževskio tyrimai tai rodo. Darbdaviai, taip labai apibendrinant, pasilieka sau 60 proc. naudos Lietuvoje, darbuotojams – 40 proc. Pervažiuojame sieną į Latviją, Estiją, Lenkiją, priešingas santykis.
– Ką jūs siūlot?
– Per mokesčių reformą. Ne tik progresinių mokesčių nuo visų pajamų, bet ir per kitus mokesčius sutvarkyti šią sistemą taip, kad santykis būtų kaip ir pas kaimynus.
– Priversti įmonių savininkus dalinti pelną ir darbuotojams?
– Mūsų darbdaviai pasilieka per daug lyginant su kaimynais. Kaltė arba priežastis yra Seimo sukurta mokesčių sistema. Tą mokesčių sistemą reikia rekonstruoti. Pavyzdžiui, kaip Vokietijos. Čia tai aš jau nieko naujo nepasakau, panašų dalyką nori pasakyti Šimonytė, tik nepasako iki galo. Ji nepasako, kad proporcijas reikia keisti tarp darbdavio ir darbuotojo. Tai čia būtų trečias punktas ir jisai susijęs su tą pačia emigracija. Jeigu mes tai padarome, sumažėja emigracija, kaip ir pas kaimynus – ji bus nei didesnė, nei mažesnė.
– Esate dabartinės valdžios narys. Taip save ir suprantate?
– Taip, taip, esu koalicijos narys ir tuo didžiuojuosi.
– Jums patinka, kaip tvarkomi reikalai Lietuvoje pastaruosius dvejus metus? Turiu omeny dabartinę valdžią.
– Jeigu aš būčiau frakcijos vadovas ar premjeras, aš tvarkyčiau šiek tiek kitaip, bet pagrindinė kryptis man patinka.
– O pagrindines bėdas kokias jūs matote? Tiek frakcijoje, tiek valdžioje apskritai?
– Gal aš pradėsiu nuo dviejų pliusų, tada prie bėdų. Pirmas pliusas – turtinės nelygybės mažinimas per vaiko pinigus. Einame lenkų keliu, einame per mažomis sumomis, bet einame ta kryptimi. Ankstesnis PNPD mechanizmas duodavo didžiausią naudą tik dirbantiems ir uždirbantiems daugiau negu vidurkis. Dėl to ne visi vaikai gaudo tuos pinigus. Dabar gauna visi, tai beveik dvigubai daugiau negu anksčiau. Pirmas labai aiškus per 25 metus žingsnis pajamų nelygybei mažinti. Antras šituos valdančiosios koalicijos žingsnis – „vaučeriai“. Sistema panaudota kitose valstybėse ir pasiteisinusi. Jos esmė, kad išmetama į rinką valstybės padengiamų dokumentų, kurių pagrindu galima suteikti ekonominę pagalbą smulkiems ūkininkams.
– Jie nei išmetami, nei ką – čia idėja. Kol kas tik idėja, klausimas, kaip ji bus įgyvendinta. Jūs, suprantu, tą idėją palaikote?
– Tikiu, kad bus įgyvendinta. Aš palaikau kryptį. Šita koalicija labai aiškiai per 25 metus demonstruoja žingsnius mažinti pajamų nelygybei. Dėl to man ji patinka, todėl aš joje ir esu. O minusai tai kaip ir pas visus yra minusai: nepakankamas ryžtas mažinant pajamų nelygybę, nepakankamai vykdomi pažadai. Žadėjo 40 eurų pirmu žingsniu visiems vidutiniškai kelti pensijas. O gavosi vidutiniškai 20 eurų. Žadėjo vaiko išmokas derinti su PNPD, tai būtų paskata dirbančiai vidurinei klasei, ir dar duoti visiems vaikams papildomai, įskaitant ir tiems tėvams, kurie nedirba. Šitas pažadas neįvykdytas. Neįvykdytas pažadas įsteigti valstybinį vaistų sandėlį, kuris sumažintųvaistų kainas. Tai tokių pažadų nevisai iki galo įvykdytų yra pakankamai daug. Taigi ryžto trūkumas, aiškiai padedant sunkiausiai gyvenantiems dirbantiems Lietuvos piliečiams, kurių pajamos yra mažiausios.
– „Valstiečius“ jūs vertinate, o kodėl „valstiečiai“ jūsų nevertina?
– Vertina.
– Kodėl jie nesiūlo jums būti „valstiečių“ kandidatu į prezidentus?
– Aš tikiuosi, kad aš būsiu tuo kandidatu. Aš pusiau juokais, pusiau rimtai esu laikinai einantis „valstiečių“, „tvarkiečių“ ir Kirkilo partijos kandidatas. Kol kas esu vienintelis valdančios koalicijos kandidatas. Ir vienintelis, galintis ginti „valstiečių“ rinkiminę programą, reikalauti, kad premjeras įvykdytų greičiau ir sparčiau.
– Esate apie tai kalbėjęs su Ramūnu Karbauskiu, kad norėtumėte būti „valstiečių“ kandidatu?
– Ne, aš galvoju, kad čia kaip muzikiniame kūrinyje – kai kuriuos pauzės skamba įtikinamiau negu pati muzika. Tai aš galvoju, kad nekalbėjimas su Ramūnu Karbauskiu šia tema skamba įspūdingai ir įtikinamai.
– Bet kuriuo atveju „valstiečiai“ ieško kandidato, suprantu, bando įkalbėti ministrą pirmininką, gal jau įkalbėjo, nežinia. Jūs esate frakcijos narys, šios valdžios narys kartu su „valstiečiais, kodėl jie jūsų nevertina?
– Jie dar net nepradėjo atrankos procedūrų. Jeigu jie darys pirminius rinkimus kaip ir Tėvynės sąjunga..
– Nedarys.
– Na gerai, aš bet kokiu atveju stoviu su pareiškiniais dokumentais, kaip studentas stojantis į universitetą, ir paduosiu tuos dokumentus. Sakysiu: „aš irgi noriu būti jūsų kandidatas“.
– Kaip jūs manote, kodėl Saulius Skvernelis ilgai delsia paskelbti savo sprendimą?
– Manau, dėl užimamų pareigų. Nors Konstitucija leidžia.
– Jūs jo vietoje skelbtumėte ar ne, jeigu ketintumėte eiti?
– Aš jų vietoj daryčiau tai, ką jis dabar daro. Pradeda rimčiau realizuoti „valstiečių“ rinkimų programą dėl turtinės nelygybės ir pajamų nelygybės mažinimo. Tie patys „vaučeriai“ – tai yra spaudimas didiesiems tinklams nedidinti kainų taip smarkiai, kaip jie yra suplanavę matydami numatytus atlyginimų augimus. Aš daryčiau tą patį. Jis daro teisingai. O dėl pačios datos aš galvoju, kad galbūt yra kažkokie juridiniai niuansai, susiję su pareigų atlikimu premjero ir prezidento, galbūt pasiims atostogas ir t.t. Įstatymas leidžia 30 dienų pasiimti bet kuriam kandidatui. Pasiims gal eilines atostogas, gal dvigubas eilines atostogas ir, matyt, išsikels, kai liks tris mėnesiai. Jeigu aš nelaimėsiu pirminių.
– Na, sunku laimėti, jeigu jie nevyks. Praėjusiuose rinkimuose jūs iš tiesų pasirodėte gerai. Surinkote bemaž 10 proc. rinkėjų balsų – likote ketvirtas. Dabar apklausos dar to nerodo, bet ir tada tiek nerodė. Jūsų rinkimų rezultatai buvo geresni už apklausas. Turint tokį istorinį pasirodymą, jūs tikrai turėtumėte argumentų prieš partiją, sakydamas: klausykit, kam jūs sukate rankas Ministrui Pirmininkui, rizikuojate jo visa politine karjera. Gal aš galėčiau būti tas kandidatas?
– Taip, jeigu jie rinksis tarp Skvernelio, Juozaičio ir manęs, aš manau, kad aš turiu pliusų didesniu negu kiti mano paminėti.
– Jūs pats svarstytumėte galimybę nekandidatuoti kažkieno naudai?
– Anksti apie tai kalbėti.
– Bet kuriuo atveju, iš principo, tai yra jūsų galutinis apsisprendimas – eiti? Ar politikoje nėra griežtų apsisprendimų politika yra galimybių išnaudojimo menas?
– Yra įsipareigojimai savanoriams, kurie rinko parašus 2014 metais. Jie surinko man 25000 parašų, yra įsipareigojimai Lietuvos Centro partijai – aš esu jos pirmininkas. Partija neturi dotacijų, jai labai sunku dalyvauti dvikovose ar trikovose rinkimų metu. Tai iš esmės aš nelabai esu savo šito likimo šeimininkas.
– Jūsų dalyvavimas prezidento rinkimuose netgi yra galimybė timptelti partijos sąrašą. Turbūt toks bus Europos Parlamento rinkimuose?
– Politikas turi būti viešas asmuo, dalyvauti visuose skausmingose ir džiugiuosi momentuose kartu su tauta, aktyviai reikšti savo nuomonę visais klausimais ir teikti, viešinti partijos program visais įmanomais būdais. Rinkimai yra nuostabus būdas, daug kartų patikrintas visose šalyse. Lietuvoje jis taip pat patikrintas ir veikia.
– Kaip jūs manote, pone Puteiki, jūs esate telkiantis, ribojantis, skaldantis, priešinantis? Koks jūs esate kandidatas?
– Lietuvos centro partija yra centre. Tai jau pats pavadinimas įpareigoja telkti. Aš manau, kad beveik 10 proc. 2014 m. – sutelkiau visus, kurie manė, kad ne Grybauskaitė, ne Paulauskas, ir ne kiti kandidatai, ir ne Balčytis. Balčytis visu kūnu rodė, kad jis nenori būti kandidatu. Tai šitie rinkimai, man atrodo, yra geri jau tuo, kad dauguma kandidatų nori, jų partijos nori. Ir galbūt po didelio tarpo bus visiškai normali politinė kova, kur galima bus kautis idėjomis. Kai tiktai kažkuris kandidatas pas mus pakyla į pirmą trejetuką reitingų aukštumose, iškart užmiršta pajamų nelygybės klausimą. Man atrodo, Nausėda tą žingsnį kartoja ir greičiausiai tokiu būdu užleidžia vietą Šimonytei, kuri pradeda kalbėti apie vokiečių demokratinę mokesčių sistemą.
– Jūs mėgstate savo politinėje retorikoje pasisakyti prieš kažką, o ne už kažką. Tai yra jūsų stilistika?
– 2014 metais prezidento rinkimų kampanijos metu visi mano pasisakymai buvo „už“. Tai aš esu politikas su tam tikru stažu, kuris leidžia naudoti tam tikras priemones konkrečiuose epizoduose ir dėl konkrečių tikslų siekimo. Šiame epizode aš galvoju, kad jau man ir amžius leidžia, ir patirtis gyvenimiška ir politinė, pradėti viską daryti „už“ ir pradėti telkimą pačių įvairiausių politinių jėgų.
– Jūs mažai kalbate apie užsienio ir nacionalinio saugumo politiką. Tarkime apie Rusiją jūs kalbatemažai, kodė?
– Aš turiu pažymėjimą, išduotą ukrainiečių kariuomenės iš Marijupolio. Tai yra tas tolimiausias taškas palei Juodąją jūrą, kur stovi jau Rusijos kariuomenė iš vienos pusės, separatistai – iš kitos pusės. Jie rodo nuotrauką, kur yra už mano dvi Seimo nario algas nupirkti benzininiai pjūklai apkasams tvirtinti. Mano šita nuotrauka buvo įdėta į tokį viena prorusišką tinklapį Lietuvoje ir buvo parašyta: „Puteikis nupirko ukrainiečių nacionalistams benzininius pjūklus rusų vaikų galvoms pjaustyti. Šitas straipsnis, šita nuotrauka yra mano dokumentas, kad aš esu už NATO, už Europos Sąjungą, aš esu Lietuvos patriotas. Aš puikiai įžvelgiu amžiną Rusijos agresijos alkį ir tas alkis visada būna nukreiptas Vakarų Europos link, o tas žvilgsnis visada krenta ne tiek per Estiją, ne tiek gal per Latviją, o būtent per Lietuvą. Aš tą puikiai suprantu ir aš savo programoje niekuo nesiskiriu nuo kitų Lietuvos patriotų kandidatų į prezidentus.
– Ką visuomenė, jūsų nuomone, turėtų žinoti apie jus kaip apie asmenį? Buvo ir įvairių skandalingų situacijų problemų su policija. Jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie viešai yra kalbėję apie tai, kad turėjote problemų su alkoholiu, su tomis problemomis sėkmingai susitvarkėte. Ką dar turėtų visuomenė žinoti apie jus, kaip apie asmenį?
– Kada nedrįso muziejininkai išviešinti Katedros lobio, aš tada dirbau kultūros viceministru, nuėjau tada pas svarbiausius politikus, svarbiausius hierarchus Bažnyčios, pas svarbiausius asmenis, kurie tuos dalykus skelbia… – Katedros lobį jūs turite omeny?
– Aš išviešinau, taip. Jeigu ne aš, jis ir toliau būtų slepiamas nuo Maskvos, nes visi labai bijojo, kad po pučo jisai gali būti išvežtas. Ta prasme aš dirbau kultūros sferoje, kultūros paminklų apsaugos sferoje. Aš dalyvavau ne viename garsiame procese gindamas viešąjį interesą, gindamas profsąjungų narius, darbuotojus dėl išmetimo, aš pats buvau profsąjungos pirmininku. Ta prasme aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau kaip eilinį žmogų apginti nuo nuo darbdavio, žinau, kas yra kultūra, žinau, kas yra švietimas, paskaitau knygas, aš esu išsilavinęs, mano tėvai yra inteligentai, aš buvau kare, aš buvau kareivis. Buvau seržantas šauktinis per prievarta paimtas į rusų kariuomenę, nusiųstas į Afganistaną. Žinau, kas yra karas. Aš žinau beveik visas gyvenimo puses, mažiausiai aš pažįstu bankininkystę, didelius finansus, privačias draudimo kompanijas. Aš juos pažįstu juos tik tai iš šono, kaip kritikas. Bet eilinio žmogaus, devyniasdešimties procentų Lietuvos gyventojų kasdienybę ir jų darbus, rūpesčius aš esu pats patyręs, perėjęs visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Aš turiu dvi bedarbio knygutes. Esu išmestas iš darbo už principingus žodžius, už tiesą, sakomą į akis, aš esu laimėjęs teismus, atsistatęs tuose darbuose. Aš moku save apginti ir kitus moku apginti. Aš apginsiu Lietuvos žmonės nuo visų tokių blogų valdininkų, nuo blogų pareigūnų, nuo blogų politikų ir savo viešu kalbėjimu ir kandidatavimu aš keisiuį Lietuvą, artinsiu ją prie Vakarų kultūros.
– Jūs daug kalbate apie tuos pačius populiariausius kandidatus: Gitaną Nausėdą, Ingridą Šimonytę. Ką jūs galvojate apie Arvydo Juozaitį kaip kandidatą?
– Aš atsimenu Juozaitį kartu su manimi važiuojantį į Estiją, į liaudies fronto suvažiavimą ir iš ten jis atveža į Lietuvą sąjūdžio idėją, ją pristato ir ji įvyksta. Juozaitis buvo jaunas, energingas, kupinas jėgų, žinojo, ką daro. Turėjo puikių pažįstamų Estijoje. Nuvažiavo ten tinkamu momentu, su tinkamais estais susitiko, atrinko tinkamą koncepciją, kas tinka Lietuvai, atvežė tai ir realizavo. Kai tada Juozaitis, aš noriu būti Juozaitis šiandien Lietuvoje.
– Jūs sveikinate jo kandidatavimą?
– Be abejo. Kiekvieno išmintingo, išsilavinusio žmogaus kandidatavimas galų gale padaro politikų diskusijas apie reikšmingus, svarbius dalykus. Iki šiol būdavo nesvarbios temos – Juozaitis kelia labai svarbias temas: tautiškumo, Lietuvos išlikimo, kultūros, kalbos, paveldo. Aš prie šių temų galiu pridėti ir savo patirtį: gamtosauga, žmogaus teisės ir t.t. Aš esu platesnės patirties, nes Arvydas Juozaitis ilgai buvo nusišalinęs. Bet jo dalyvavimas visiems kitiems kandidatams į temų lauką grąžina labai svarbius tautos išlikimo klausimus. Pas visus kandidatus šios temos atsiras programose ir tai taps rimtų diskusijų dalyku.
– Jaučiate, kad šį kartą, skirtingai nei prieš beveik penkerius metus, yra didesnė konkurencija tarp kandidatų, kurie naudoja panašią retoriką kaip ir jūs? Turiu omenyje Arvydą Juozaitį, Aušrą Maldeikienę, gal net Valentiną Mazuronį.
– Mes su Juozaičiu esame kaip ir persidengiančios teritorijos, bet tas pats Nausėda su Šimonyte persidengia. Jie tai vienas kitą valgys, nes jie yra iš tų finansinių sferų. Mes esame žmonės iš kultūros, mes susitarsime. Manau, kad tų keturių išvardintų smarkiai sumažės artėjant rinkimų tiesiajai, o štai Šimonytė su Nausėda vienas kitą sėkmingai valgys. Šimonytė, manau, Nausėdą suvalgys, nes yra aukštesnio intelekto, kultūringesnė, geriau išmano, turi geresnės patirties, labiau myli žmones, mažiau myli bankus.
– Sakote, kad susitarsite. Koks idealus scenarijus?
– Nebūtina tartis. Manau, kad prasidėjus diskusijoms, prasidėjus rinkimų kampanijai, kitiems kandidatams suvokus, kad reikia surinkti parašus – tų kandidatų savaime apmažės. Jeigu kuris nors iš kandidatų neturės kokių 500 savanorių ne tik parašų rinkimui, bet ir agitacijai – jis tiesiog nesugebės nueiti iki pat galo. Jie turės kapituliuoti prieš stipresnius, prieš energingesnius. Aš save priskiriu prie energingesnių.
– Kas laimės šiuos rinkimus?
– Antrame ture būsiu aš ir Ingrida Šimonytė.
– O jeigu įsivaizduotume, kad jūsų nebūtų šiuose rinkimuose, kas tada?
– Tuomet antram ture būtų Skvernelis su Šimonyte. Ji visiškai uždengs Nausėdos elektoratą, nes ji, kaip minėjau, yra intelektualesnė, doresnė ir sąžiningesnė. Jeigu išsikels Skvernelis, tuomet jis greičiausiai „valgys“ mano ir Juozaičio elektoratą. Bet aš vis tiek dalyvausiu.
– Du „valstiečių“ frakcijos nariai dalyvaus Lietuvos Prezidento rinkimuose.
– O ką? Įstatymas nedraudžia.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/puteikis-esu-patyres-praktiskai-viska-kuo-gyvena-daugelis-lietuviu.d?id=79628485

Prezidento rinkimų diskusija per Žinių radiją: Kas geriau – Gitanas Nausėda ar Naglis Puteikis?

Prezidento rinkimų diskusija per Žinių radiją: Kas geriau – Gitanas Nausėda ar Naglis Puteikis?

2018 m. lapkričio 19 d. Naglis Puteikis diskutavo su Gitanu Nausėda Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams skirtoje Žinių radijo laidoje, kurią vedė žurnalistas Aurimas Perednis, garso įrašo galite pasiklausyti čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/rinkimu-kovos/kas-geriau-gitanas-nauseda-ar-naglis-puteikis

Balsuoti už tą kandidatą, kurio argumentai įtikino labiau, galite čia: https://www.ziniuradijas.lt/rinkimu-kovos/

Naglis Puteikis: turtingiausius Lietuvos žmones išlaiko neturtingiausi – mes šitą piramidę norime apversti

Besirūpindamas vien savimi, valdantysis elitas sukonstravo tokią realybę, kad daugiau negali būti prileistas prie Lietuvos valdymo, todėl mūsų partija ruošiasi pastumti tą elitą taip, kad jis nebegalėtų priiminėti pražūtingų sprendimų, – Delfi.lt debatuose su Remigijumi Šimašiumi 2016 m. spalio 6 d. sakė Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis.

Žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus moderuojamų debatų vaizdo įrašas:

Žemiau rasite kelis N. Puteikio pasisakymus.

—————————————————————-

Mindaugas Jackevičius, Delfi.lt žurnalistas: Šildymo kainos neatsiejamos ir nuo pensijų dydžio, nes labiausiai skundžiasi vargstantys pensininkai, kurie gauna mažas pensijas ir turi didelę dalį išleisti mokėti už šildymą. Kokia Jūsų partijos vizija, kas ateityje mokės žmonėms pensijas, nes yra daug kalbų apie demografinę krizę, galimą Sodros bankrotą.

Naglis Puteikis: Pradėkim nuo to, kad Lietuvos valstybė yra labai keistai sukonstruota ir tą konstravimą atliko elitas per pastaruosius 20 metų – tos konstrukcijos ypatybės visiems bado akis ir kelia didžiausią emigracijos bangą iš Europos valstybių. Tai susiję ir su tuo, kad žmonės, gaudami minimalią pensiją ar minimalų atlyginimą, negali sumokėti už komunalines paslaugas. Šito nėra Estijoje, ten vidutinis atlyginimas į rankas yra 300 eurų didesnis nei Lietuvoje, nors bendrasis vidaus produktas vienam estui yra panašus, kaip Lietuvoje.

M. Jackevičius: Ką siūlote daryti, kad būtų kitaip?

N. Puteikis: Mes spėjame, pagal viešai skelbiamus ekonomistų straipsnius, kad Estijos pramonininkai, verslininkai vis dėlto gauna mažesnį pelną, negu Lietuvoje. Kitaip tariant, jeigu padaugintume dirbančiųjų skaičių iš 300 eurų, to skirtumo, mes gautume, kad Lietuvoje darbuotojai per mėnesį gauna 330 milijonų eurų mažiau. Tai tie pinigai niekur nedingsta. Vadinasi, yra neteisingas apmokestinimas. Ir tai labai aiškiai parodo kandidatų į Seimą deklaracijos, ačiū žurnalistui Andriui Tapinui, kuris atliko tyrimą. Pvz., Klaipėdoje yra toks socialdemokratas Benediktas Petrauskas, jo pajamos yra 270 tūkstančių eurų per praėjusius metus, o gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo 1,5 procento.

M. Jackevičius: Ką Jūs tuo norite pasakyti?

N. Puteikis: Noriu pasakyti tą patį, ką sako kai kurie drąsūs Lietuvos ekonomistai – kad pajamos yra nevienodai apmokestinamos. Pvz., Vokietijoje visos pajamos yra apmokestinamos vienodu tarifu. Mūsų partija siūlys lygiai tą patį: tokie benediktai petrauskai negali mokėti 1,5 procento, nes tai reiškia, kad turtingiausius Lietuvos žmones išlaiko neturtingiausi. Mes šitą mokesčių piramidę norime apversti teisingai, mes norime vokiškos sistemos – visos pajamos apmokestinamos vienodu tarifu, o apmokestinimas prasideda nuo Statistikos departamento paskelbto dydžio, kuris reikalingas būtinosioms išlaidoms apmokėti. Lietuvoje tai yra 470 eurų per mėnesį – vienas šeimos narys turi gauti tokią sumą, kad galėtų sumokėti už komunalines paslaugas, nusipirkti maisto, vaistų, truputį kavos, truputį torto ir šiek tiek benzino. Tokia mūsų partijos pozicija.

————————————————————————

M. Jackevičius: Pone Puteiki, koks Jūsų požiūris į socialines išmokas?

N. Puteikis: Negaliu sutikti su R. Šimašiaus nuomone, nes o koks gi procentas žmonių, kurie piktnaudžiauja pašalpomis? Niekas tokio procento neskelbia, jo apskaičiuoti nesugebame. Spėju, kas suskaičiavus paaiškėtų, kad tai tik keli procentai Lietuvos gyventojų, kitaip tariant, tai nėra jokia problema. O kai Jūs kalbate apie tai, kad savivaldybėms buvo perduota skirstyti paramą, pažiūrėkime, kokia susidarė situacija Kaune – pernai sutaupė iš socialiai remtinų žmonių 9 milijonus ir išasfaltavo vieną iš gatvių. Kai tuo tarpu yra tikri, gyvi žmonės, kurie, pvz., serga, ir kuriems valstybė garantuoja paramą tik tokiu atveju, jeigu jie gauna mažiau nei 102 eurus. Tai palaukit – žmogus serga, serga ne dėl to, kad jis kaltas, kad piktnaudžiavo alkoholiu – jam valstybė garantuoja 102 eurus, o jo komunalinės išlaidos per mėnesį siekia 202 eurus. Tai būtent čia yra didžiulė problema, kai savivaldybės, užuot paskirsčiusios tuos pinigus tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia paramos, dangstosi tokia retorika, kad neva tomis pašalpomis kažkas piktnaudžiauja. Aš turiu kitą pavyzdį Klaipėdoje – 10 vaikų mama, dirba kasininke dideliame prekybos centre, išsiskyrusi, žalingų įpročių neturi, pajamos siekia 385 eurus neatskaičius mokesčių, jai neužtenka pajamų išlaikyti vaikų, iš kurių vienas – neįgalus pilnametis ir trys nepilnamečiai. Ir Klaipėdos liberalai, kontroliuojantys „Klaipėdos vandenis“ ir neįsileidžiantys opozicijos, atjungė jai vandenį. Įsivaizduokite – moteris dirba pilną darbo dieną ir nepajėgia nei savęs, nei vaikų išlaikyti, o savivaldybė, užuot suteikusi jai paramą, tuos pinigus nukreipia į gatvės asfaltavimą ir dar atjungė vandenį (Red. past.: daugiau apie tai galite paskaityti čia: „SOS: Klaipėdos m. savivaldybė dar kartą raginama nustoti kankinti daugiavaikę mamą ir jos vaikus“).

———————————————————————————–

Delfi.lt skaitytojo Algimanto klausimas: Kokia Jūsų nuomonė apie tai, kad nėra net įstatymo grąžinti Kubiliaus vyriausybės nusavintas pensijas kariams, pareigūnams, ir kaip spręsite šią problemą, jeigu pateiksite į Seimą?

N. Puteikis: Čia ta pati Lietuvos elito problema, kad Lietuvos elitas pirmiausia rūpinasi tik savimi ir dažniausiai užmiršta pasirūpinti visais gyventojais. Viešai buvo skelbta statistika, kad 40 procentų Lietuvos gyventojų negali sau leisti atostogauti, ta prasme, išvažiuoti iš namų, kuriuose jie gyvena. Taip pat viešai buvo skelbta Europos Komisijos ataskaita, kad po A. Kubiliaus vyriausybės žingsnio visą krizės naštą užkrauti neturtingiausiems, neturtingiausi prarado 2 milijardus litų per 4 krizės metus, o turtingiausi uždirbo 7 milijardais litų daugiau. Tai buvo A. Kubiliaus vyriausybės žingsnių pasekmė. Atkreipkime dėmesį, kad socialdemokratų vyriausybė, nors prieš 2012 metų Seimo rinkimus labai dėl to A. Kubilių kritikavo ir naudojo šitą statistiką, nepakeitė nė vieno mokestinio įstatymo ir iš esmės paliko tą pačią A. Kubiliaus įvestą tvarką: didžiausią krūvį valstybėje neša, didžiausius mokesčius moka neturtingiausi žmonės. Mūsų partija šitą piramidę apvers aukštyn kojomis – mes norime įvesti estišką, vokišką, lenkišką tvarką, kai turtingiausi išlaiko neturtingiausius. Taip turi būti.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

N. Puteikis: Kol nepasodinsim Masiulio, nebus teisingumo – debatai per LRT televiziją

2016 m. rugsėjo 15 d. Antikorupcinė koalicija dalyvavo per LRT televiziją tiesiogiai transliuotoje rinkimų į Seimą debatų laidoje, kurios tema – ekonomika, oponentai – “Drąsos kelias”, “Lietuvos sąrašas” ir Lietuvos liaudies partija.

Po šios laidos VU TSPMI dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė įvertino Antikorupcinės koalicijos ir jos lyderio Naglio Puteikio pasirodymą kaip geriausią, o TV3 televizijos Žinių redaktorius Sigitas Babilius savo facebooko paskyroje konstatavo, kad mažųjų partijų debatus žiūrėjo dukart daugiau žmonių, nei didžiųjų, “mažiukai” buvo įdomesni ir gaivesni nei “didieji”.

Debatų vaizdo įrašą galite pamatyti čia:

Žemiau rasite kelis fragmentus iš Naglio Puteikio pasisakymų.

——————————————————————————–

(…) Pajamų nelygybė yra pagrindinė emigracijos priežastis – taip mano mūsų koalicija. Jai panaikinti mes siūlome vokišką modelį, kurio esmė tokia: kiekvienas šeimos narys, ar tai būtų tėvai, ar vaikai, ar seneliai, ar vienišas žmogus, turi gauti neapmokestinamų pajamų per mėnesį tiek, kiek, kaip skelbia Statistikos departamentas, yra reikalinga minimaliosioms išlaidoms, tai yra būstui, maistui, šiek tiek benzino, šiek tiek kultūros. Šitas punktas yra pagrindinis, mes to sieksime. Šiuo metu Statistikos departamento skelbiamas vidurkis vienam žmogui, t. y., ir mažam vaikui, ir seneliui, yra apie 470 eurų. (Redakcijos pastaba: prieš metus N. Puteikio teikti pasiūlymai įvairiems įstatymų projektams privertė įtraukti į politinę darbotvarkę iki tol visų valdančiųjų ignoruotą ekonomistų pasiūlymą panaikinti minimalios algos apmokestinimą, vieną iš straipsnių apie tai rasite čia: “Panaikinti mokesčius skurstantiems būtina, o nenaudinga tik partinei nomenklatūrai”. Taip pat N. Puteikis nuosekliai siekė, kad socialinės apsaugos sistema būtų pagrįsta realių žmogaus poreikių vertinimu, o ne fiktyviais, nieko bendro su ekonominėmis realijomis neturinčiaus dydžiais – vieną iš publikacijų apie tai rasite čia: Seimo narys N. Puteikis ragina nustatyti absoliučią skurdo ribą ir asmens poreikių vertinimu pagrįstą valstybės remiamų pajamų dydį).

(…) Žmones psichologiškai žlugdo milžiniški skirtumai tarp atlyginimų ir tarp pensijų. Mokytoja, išauginusi 4 vaikus, gauna vidutinę pensiją 200 Eur, o teisėjo, dirbusio vidaus reikalų ministerijoje, po to Konstituciniame teisme, pensija yra 2800 Eur. Tai yra 20 kartų skirtumas, tas pats valstybės tarnyboje…

Edmundas Jakilaitis: Dešimt.

Naglis Puteikis: Taip, atsiprašau, dešimt, bet jeigu imtume minimalią pensiją – dvidešimt kartų. Tokių skirtumų Europoje nėra, ir žmones tai visiškai gniuždo, sukelia neteisingumo jausmą, didina emigraciją, iš esmės paralyžuoja žmogaus norą dirbti. Vakar Delfi.lt buvo paskelbtas puikus Andriaus Tapino tyrimas, išanalizuotos kandidatų į Seimą pajamos ir sumokėti mokesčiai, ir ką mes matome – daugybė eilinių žmonių moka patį didžiausią pajamų mokestį , o daugybė kandidatuojančių milijonierių moka 3 procentus, o vienas – net ir 0,3 procento. Grįžtu prie mūsų siūlymo: Vokietijos sistemoje tokių dalykų nėra…

Edmunas Jakilaitis: Galite tęsti, Jūs sutaupėte laiko…

Naglis Puteikis: Vokietijos valstybėje tokių dalykų nėra, ten suskaičiuojamos absoliučiai visos pajamos, gautos iš darbo, iš miško, iš žemės ūkio, kitos veiklos, iš nuomos, butų ar automobilių – viskas sudedama ir nuo to skaičiuojami mokesčiai. Lietuvoje gi daugybė privilegijuotų grupių. Mūsų koalicija šitas privilegijuotas grupes ir privilegijuotas pensijas mažins, o didins mažiausias algas ir mažiausias pensijas.

(…)

(Pasisakymas diskutuojant apie šešėlinę ekonomiką):

Norėčiau nesutikti su Rolandu Paulausku. Mūsų koalicija mano, ir aš asmeniškai esu įsitikinęs, iš dvidešimties metų savo politiko praktikos pasakyti, kad šešėlinę ekonomiką kuria ne verslininkai, ne eiliniai piliečiai, prekiaudami turguje, o Seimo nariai. Jie šitą sistemą prieš daug metų yra sukūrę ir ištobulinę, ir jos esminė dalis – galimybė išgryninti milžiniškas pinigų sumas. Vienas dalykas – mokėti nelegalius atlyginimus, bet ne pagrindinis. Pagrindinis – korporacijos, didelės statybinės, kitos kompanijos neša kyšius politikams. Tam, kad jie tai galėtų padaryti, reikalingos PVM plovimo firmos, specialios firmos, išgryninančios pinigus. Aš neabejoju, kad Eligijaus Masiulio atveju buvo pasinaudota tokių firmų paslaugomis. Ir tik Seimas per vyriausybę gali duoti valingą politinį nurodymą mokesčių inspekcijai nustoti gaudyti nelegalius prekeivius daržovėmis tam neskirtose vietose, o sutvarkyti šitas šešėlines firmas ir šituos atvejus, kai gryninamos milžiniškos pinigų sumos. Europoje tokių sumų niekas negrynina.

(…)

Edmundas Jakilaitis: Lietuviai rekordiškai žudosi, geria, smurtauja, emigruoja. Ką darysite, kad žmonės Lietuvoje būtų laimingesni?

Naglis Puteikis: Pagrindinis geros savijautos šaltinis po to, kai susimoki komunalinius ir už maistą, yra teisingumo jausmas. Kai prokurorai nesugeba per pusę metų užklausti Vokietijos firmos apie auksines šakutes, kiek kainavo, ar leido naudoti etiketes, kai generalinis karo inspektorius per pusę metų nesugeba paklausti, iš ko pirko tas auksines šakutes tie „Nota bene“ milijardieriai – nėra jokio teisingumo. Dienraštis 15min. per 15 minučių sužinojo šituos sukčiavimus. Kol nepasodinsim Masiulio, nebus teisingumo. Tai nebus ir laimės.