Kad išsikovotų adekvačias algas, kultūrininkai, mokytojai ir medikai turėtų suvienyti pastangas ir surengti visuotinį viešojo sektoriaus streiką

Kultūros darbuotojams trūkinėja kantrybė dėl dvigubai mažesnės algos, nei Estijoje. Todėl išdrąsėję surengė mitingą prie Vyriausybės. Tikrai verti pagyrimo už drąsą ir organizuotumą. Šis mitingas buvo didesnis, nei pastarasis mokytojų. Tik dvi pastabas turėčiau: nebuvo įgarsinimo, todėl susirinkusieji negirdėjo, ką išsiderėjo derybininkai, ir reikalavimas labai jau kuklus – padidinti tik 75 eurais ir tik per pusantrų metų. Tada Lietuvos kultūrininkų alga bus tik 675 eurų, o Estijos, spėju, jau bus padidėjusi dar 100 eurų ir pasiekusi 1100 eurų. Kitaip tariant, estai toliau tols nuo mūsų. Kaip įveikti kairiuosius liberalus Finansų ministerijoje, kurie mano, kad viešajam sektoriui Lietuvoje normalios kaimynų lygio algos nereikalingos? Susivienyti su mokytojais ir medikais, organizuoti visuotinį viešojo sektoriaus streiką ir mitinguose naudoti įgarsinimo aparatūrą. Kodėl siūlau streiką? Nes man Seime taip pat kol kas nepavyksta įtikinti kolegų dėl normalių algų, todėl balsavau prieš biudžetą.

Dar dalinuosi keliomis taikliomis Mariaus Matulevičiaus pastabomis dėl šio mitingo:

Kultūros darbuotojų protestas

Iš karto po kandidatų į prezidentus prisistatymų, prie LR Vyriausybės įvyko kultūros darbuotojų protestas dėl mažų atlyginimų. Šis sujudimas nusipelno ir palaikymo ir šiokios, tokios kritikos. 594 eurai – toks vidutinis Lietuvos kultūros darbuotojo atlygis. Tuo tarpu Estijoje jau šiais metais pradedantis kultūros specialistas gauna 1000 eurų „į rankas“.
Iškeldami, jų manymu, ambicingą reikalavimą pakelti atlyginimus vidutiniškai 150 eurų 2019-ais metais, kultūros žmonių profsąjungų atstovai greitai pradėjo kalbėti apie kompromisą – tegul bus 150 eurų per tris metus. Premjeras S. Skvernelis praeitą savaitę pasišaipė iš šių reikalavimų, sakydamas, kad ir žadamas 21 euro priedas yra dideli pinigai.  Tokiu būdu jis patikrino protestuotojų gebėjimus derėtis.

Mitinge klausėme žmonių, kodėl jie taip kukiai vertina savo darbą, kodėl nereikalauja atlyginimų didinti tiek pat, kiek ir teisėsaugos pareigūnams – po 200-400 eurų? Susirinkusieji gūžčiojo pečiais.

Negana to, trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė praeitą savaitė „Žinių radijui“ tvirtino – „mūsų reikalavimai yra jokiu būdu ne politiniai“. Tarsi kultūros žmonės jaučia nepriteklių ne dėl politinių, o dėl techninių priežasčių.

Tačiau techninės priežastys ir yra politinės. Vyriausybė ir valdančioji dauguma, patvirtindami neadekvačią mokesčių reformą, iškasė duobę viešajam sektoriui. Atsisakyta apie 300 mln. eurų galimų pajamų į biudžetą per metus. Priėmus kitokius sprendimus buvo galima kultūros žmonėms, mokytojams, dėstytojams ir kitiems specialistams padidinti darbo užmokestį 50 procentų jau 2019 metais.

Kita vertus, šiandien jau žengtas drąsesnis žingsnis – kultūros žmonės bando vaduotis iš baudžiauninko mąstymo. Tiesa, procesas kol kas gana lėtas. Iš kandidatų į prezidentus pikete dalyvavo tik Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis.