Paprašyta paaiškinti, kas suniokojo unikalų Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą ir užtikrinti vertingų Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų apsaugą

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir Klaipėdos m. savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti, kas sunaikino unikalų vieno iš gražiausių Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų, architekto Herberto Reismano suprojektuotos Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą, kur dingo vertingos detalės – trejos dvigubos durys, ąžuolinis parketas, ąžuolinės plokštės, ąžuoliniai užapvalinti ranktūriai ir kita – bei inicijuoti šiuo metu nesaugomų vertingų Klaipėdos moderniosios architektūros pastatų įtraukimą į Kultūros vertybių registrą ir užtikrinti jų apsaugą.

*******

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Klaipėdos m. savivaldybės administracijai

Originalas siunčiamas nebus
2019 m. gegužės 8 d. Nr. SN-S-0508/2019r

DĖL UNIKALAUS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS INTERJERO VERTYBIŲ SUNAIKINIMO IR KLAIPĖDOS BAUHAUZO STILIAUS ARCHITEKTŪROS NESAUGOJIMO

Dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portale paskelbtame Jurgos Petronytės straipsnyje „Klaipėdos bauhauzas – nesaugomas ir naikinamas“ (interneto prieiga: https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/klaipedos-bauhauzas-nesaugomas-ir-naikinamas/286790) nurodyta, kad remontuojant vieną iš gražiausių Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų, architekto Herberto Reismano suprojektuotą Vytauto Didžiojo gimnaziją, neseniai buvo sunaikintos unikalaus interjero vertybės:

Vytauto Didžiojo gimnazija buvo projektuojama kaip lietuvybės centras Klaipėdoje. Įdomu, kad pastatas buvo skirtas ne tik mokymo tikslams, dar buvo suprojektuota pastogė, kurioje įrengti kambariai, naudoti vasarą poilsiautojams apgyvendinti. Viena iš bauhauzo stiliaus detalių – dvigubos į abi puses atidaromos durys. Liūdna, kad remontuojant mokyklą trejos dvigubos durys buvo pakeistos paprastomis, pigiomis durimis, kurios akivaizdžiai iškrenta iš bendro eksterjero konteksto. Mokykloje buvo suprojektuota 250 vietų salė, kurios interjero akcentai – ąžuolo parketas ir ąžuolinės plokštės ant sienų. Ąžuolinis parketas taip pat buvo ir koridoriuose. Laiptinėse bauhauzo išradimai buvo ąžuoliniai, užapvalinti ranktūriai ir metalo juostomis apkaustyti laiptai, kad lipantieji neslystų. Po mokyklos remonto šių funkcionalių detalių neliko…“, – apgailestavo A. Baublys.“

Tame pačiame straipsnyje pacituotas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos pasisakymas, kad Vytauto Didžiojo gimnazija, kaip ir kiti vertingi Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatai, nėra saugomi:

„Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis 2011 metais buvo išleista knyga „Klaipėdos bauhauzas“, kuri puikiai pristato šio stiliaus architektūrą ir jos vertybes. Abejoju, jog Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovybė nežinojo, kad naikina unikalaus interjero vertybes, tačiau formaliai žiūrint, šis pastatas nėra Kultūros paveldo registre, jam remontuoti leidimo nereikia ir saugoti ką nors nėra privaloma. Manau, kad šis precedentas verčia galvoti, jog daugiau bauhauzo pastatų vertėtų įtraukti į paveldosaugos sąrašą. Iki šiol jokių priemonių dėl moderniosios Klaipėdos architektūros apsaugos nebuvo“, – prisipažino V. Juška.“

Reaguodamas į šią informaciją, prašau:

  1. Paaiškinti, kas sunaikino unikalų Vytauto Didžiojo gimnazijos interjerą, kada, kieno projektą įgyvendinant, kas rangovai, kur dingo ir kur šiuo metu yra vertingos detalės – trejos dvigubos durys, ąžuolinis parketas, ąžuolinės plokštės, ąžuoliniai užapvalinti ranktūriai ir kita?
  2. Paaiškinti, kodėl iki šiol nebuvo pasirūpinta šio konkretaus pastato ir kitų vertingų Klaipėdos moderniosios architektūros pastatų apsauga?
  3. Nedelsiant inicijuoti vertingų Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatų įtraukimą į Kultūros vertybių registrą ir imtis priemonių apsaugoti juos nuo naikinimo.

Pagarbiai

Seimo narys Naglis Puteikis