Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės prašoma vetuoti įstatymą, kuriuo Seimo nariai pasididino sau atlyginimus ir kuris dar labiau padidintų turtinę nelygybę

Seimo nariai Naglis Puteikis, Povilas Urbšys ir Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymą Nr. XIII-838, kurį priimant buvo pažeistas principas Nemo iudex in propria causa (niekas negali būti teisėjas savo paties byloje), nes Seimo nariai pasididino atlyginimus ir sau patiems, nors privalėjo padaryti išlygą, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis Seimo nariams ir pareigūnams taikomas tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Be to, šis įstatymas dar labiau padidintų turtinę nelygybę, nes biudžetinių įstaigų, ministerijų aukščiausių vadovų atlyginimai padidės keliasdešimčia eurų, o mažiausias algas gaunančių biudžetininkų – vos keliais eurais. Seimo narių parašai po šiuo prašymu renkami toliau.

Nežmoniška sistema: AB “Klaipėdos vanduo” už skolas paliko vaikus be geriamojo vandens

Dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi klaipėdietė V. P. su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Neatsižvelgdama nei į gyvybiškai svarbius vaikų interesus, nei į faktą, kad daugiavaikė motina stengiasi mokėti skolą (tik mokėti nėra iš ko), AB “Klaipėdos vandenys” nutraukė vandens tiekimą – per sunkiai ištveriamus karščius jie palikti be geriamojo vandens.

Šiandien Naglis Puteikis raštu kreipėsi į AB “Klaipėdos vandenys”, kurios 91,37 proc. akcijų priklauso Klaipėdos m. savivaldybei, o stebėtojų taryboje daugumą sudaro šios savivaldybės tarybos nariai – Seimo narys prašo atnaujinti vandens tiekimą, nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ji susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų, ir atsiprašyti daugiavaikės motinos dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

Be to, raštai išsiųsti ir Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, Klaipėdos m. savivaldybės administracijai, kampanijos “už saugią Lietuvą dalyviams”. Klaipėdos m. savivaldybės prašoma atleisti šią šeimą nuo mokesčio už savivaldybės buto nuomą ir padengti jos įsiskolinimus, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės – atlikti tyrimą dėl galimo Klaipėdos m. savivaldybės tarnautojų neveikimo, neužtikrinant esminių, gyvybiškai svarbių vaikų interesų.

Prezidentė ir socialinės apsaugos ministrė prašomos organizuoti pasitarimą, kad skurdo problema būtų sprendžiama iš esmės.

Naglio Puteikio rašte rašoma:

“Akivaizdu, kad aukščiau aprašytos V. P. šeimos problemos yra ne atskiras atvejis, bet liudija ir apie esminį visos socialinės apsaugos sistemos ydingumą: ši sistema nėra įgali adekvačiai spręsti skurdo problemą, nes nėra pagrįsta asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu. Pvz., „valstybės remiamų pajamų“ dydis, nuo kurio priklauso paramos teikimas, nesikeitė jau daug metų ir yra tik 102 Eur. Taip valstybė tarsi deklaruoja, kad už šią sumą įmanoma patenkinti minimalius poreikius. Tokios melu pagrįstos sistemos rezultatas – daugybė žmonių skursta, neturėdami lėšų patenkinti svarbiausius gyvybinius ir socialinius poreikius, bet negauna būtinos paramos, nes jų pajamos didesnės nei 102 Eur. Esu įsitikinęs, kad dauguma šių skurstančių žmonių yra ne asocialūs asmenys, bet normalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys neadekvačiai mažas, išgyvenimo minimumo neužtikrinančias pensijas ir algas – dėl šios priežasties ypač prasta neįgalių ir pensinio amžiaus žmonių bei vaikus auginančių šeimų padėtis.

Kadangi socialinės apsaugos sistemos neadekvatumo problema nėra sprendžiama jau daug metų, prašau Jūsų organizuoti pasitarimą dėl valstybės remiamų pajamų didinimo, absoliutaus skurdo ribos nustatymo, socialinės apsaugos išmokų dydžių bei asmenų teisės į socialinę paramą susiejimo su asmens poreikių ir ekonominių realijų vertinimu, pakviečiant šiame pasitarime bei konsultacijose dalyvauti ir mane, ir nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla susijusi su skurdo mažinimu ir pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms, atstovus.

Taip pat prašau, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertintų, ar V. P. šeimai buvo suteikta visa pagal dabartinius įstatymus galima socialinė pagalba bei pateikti konkrečius pasiūlymus, kokias įstatymų nuostatas reikia keisti, kad šiai ir kitoms panašioms šeimoms būtų suteikta adekvati pagalba, užtikrinanti, kad jos galės patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą.”

Žemiau skelbiame Naglio Puteikio raštą AB “Klaipėdos vandenys”.

*******

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel. (8 5) 2396616 El. p. Naglis.Puteikis@lrs.lt

AB „Klaipėdos vanduo“

AB AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos nariams Artūrui Šulcui, Audriui Vaišvilai, Vaclovui Dačkauskui, Vygantui Vareikiui, Arvydui Cesiuliui, Artūrui Razbadauskui, Andrej Kugmerov

AB „Klaipėdos vanduo“ valdybai: valdybos pirmininkui, generaliniam direktoriui Leonui Makūnui, valdybos pirmininko pavaduotojui, gamybos direktoriui Algirdui Špučiui, valdybos nariams Dangerui Aleksandrovui (pardavimo departamento direktoriui), Eglei Alonderienei (ekonomikos skyriaus viršininkei), Jūratei Spudulienei (teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorei)

Originalas siunčiamas nebus
Nr. SN-S-0701/2016

2016 m. liepos 1 d.

DĖL DAUGIAVAIKĖS ŠEIMOS VAIKŲ TEISIŲ IR INTERESŲ PAŽEIDIMO

Į mane kreipėsi dešimties vaikų mama (Vardas Pavardė, toliau – V. P.), su trimis nepilnamečiais vaikais (gimimo datos) gyvenanti Klaipėdos m. savivaldybei priklausančiame bute (adresas), kuri nurodė, kad Klaipėdos m. savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos vanduo“ (savivaldybei šioje įmonėje priklauso 91,37 proc. akcijų) grubiai pažeisdama tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų saugomus vaikų interesus ir teises nutraukė vandens tiekimą butui, taip apribodama vaikų ir jų mamos galimybes tenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius. Pažymėtina, kad iš V. P. pateiktų dokumentų matyti, jog į antstolį įmonė kreipėsi ir vandens tiekimą nutraukė nepaisant to, kad V. P. vykdė su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytą 2015-11-02 susitarimą dėl skolos grąžinimo. Pagal šį susitarimą paskutinę įmoką už skolą V. P. įsipareigojo sumokėti iki 2016-04-30, tačiau įmonė kreipėsi į teismą net nelaukdama šio termino pabaigos, ir Klaipėdos m. apylinkės teismas jau 2016-04-21 priėmė įsakymą dėl skolos išieškojimo. Kaip nurodyta 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme, likusi skolos suma yra tik 50,75 Eur, tačiau su 5 proc. palūkanomis ir antstolio vykdymo išlaidomis išieškoma suma padidėjo iki 105,36 Eur.

Noriu ypatingai pabrėžti, kad dirbanti, jokių blogų įpročių neturinti, dešimt vaikų išauginusi mama V. P. su nepilnamečiais vaikais gyvena absoliučiame skurde, stigdama lėšų net esminių, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Visas šeimos pajamas sudaro UAB (įmonės pavadinimas) mokamas 350 Eur dydžio V. P. atlyginimas, 170 Eur dydžio vaikų fondo išmokos ir 45 Eur dydžio išmokos iš Klaipėdos m. savivaldybės, t. y. iš viso per mėnesį apie 565 Eur. Kadangi iš V. P. darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuoja 50 proc. (apie 175 Eur), keturių asmenų šeimai pragyvenimui lieka tik apie 390 Eur. Iš šios sumos už Klaipėdos m. savivaldybei priklausančio buto nuomą kas mėnesį V. P. turi sumokėti 140 Eur dydžio mokestį. Akivaizdu, kad pajamos, kuriomis disponuoja ši šeima, yra nepakankamos net minimaliam išgyvenimui.

Žinodamas aukščiau aprašytą šios šeimos padėtį, faktą, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukė vandens tiekimą neatsižvelgdama į tai, kad trys nepilnamečiai vaikai nebeturi tinkamų sąlygų patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, vertinu kaip socialiai neatsakingą elgesį. Be to, pažymiu, kad moteris, kuri dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų turėjo iš esmės viena auginti dešimt vaikų, bet sugebėjo juos tinkamai auklėti, turėtų būti ne žlugdoma, o palaikoma.

Taip pat nesuprantama, kodėl AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo net nelaukdama 2015-11-02 susitarimo dėl skolos grąžinimo 2 punkte nurodyto termino pabaigos ir neatsižvelgdama į tai, kad V. P. mokėjo šiame susitarime nurodytas įmokas. Antstolio vykdymo išlaidų suma, kuria dėl tokio poelgio padidėjo V. P. įsiskolinimai, šiai šeimai yra didelė papildoma našta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau: 1. atnaujinti vandens tiekimą butui, kuriame gyvena V. P. su vaikais, ir padengti 2016-06-02 antstolio A. Selezniovo padėjėjos patvarkyme nurodytą vykdymo išlaidų sumą; 2. nurašyti V. P. skolą AB „Klaipėdos vanduo“, atsižvelgiant į tai, kad ši skola susidarė moteriai vienai auginant dešimt vaikų; 3. Atsiprašyti daugiavaikės motinos V. P. dėl socialiai neatsakingo AB „Klaipėdos vanduo“ elgesio.

PRIDEDAMA:

V. P. atsiųsti dokumentai dėl skolos AB „Klaipėdos vanduo“ išieškojimo, elektroninė kopija

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

Alkoholinės Seimo Kalėdos

Nuoroda į straipsnį portale Delfi.lt: N. Puteikis. Alkoholinės Seimo Kalėdos

————————————————————————————————————

Kalėdos – stebuklų metas. Ypač – Seime, ypač – svarstant alkoholinius klausimus.

Tuo dar kartą įsitikinau šį antradienį stebėdamas, kaip socdemai su darbiečiais vieni kitus paramstydami stengiasi įsprausti į darbotvarkę liūdnos šlovės projektą, kuriuo būtų pratęstas leidimas degalinėse prekiauti alkoholiu – tą patį, kurį apdainavęs Andrius Tapinas šaukėsi Jėzaus, idant išvytų iš Seimo prekijus.

Mizanscena, nutikusi gruodžio 22-osios rytą Seimo salėje, atrodė maždaug taip (cituoju iš atminties, nes posėdžio stenograma dar nepaskelbta):

Seimo narys Eduardas Šablinskas: Gerbiama Seimo pirmininke, socialdemokratų frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę alkoholio grąžinimą į degalines.

Seimo narys Juras Požela: E. Šablinskas neturi įgaliojimų kalbėti frakcijos vardu – frakcija sutarė, kad jos vardu kalbės Irena Šiaulienė, o ji nesiūlys įtraukti alkoholio.

Seimo narė Irena Šiaulienė (mįslingai): Darykime, kaip tauta nuspręs…

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: Gerbiami socialdemokratai, apsispręskite – ar frakcijos vardu siūlote, ar ne?

Irena Šiaulienė (dar mįslingiau): Kaip tauta nuspręs…

Loreta Graužinienė: Jeigu frakcija nesiūlo, tai ir aš negaliu siūlyti balsavimui.

Seimo narys Kęstutis Daukšys: Padėkime kolegoms socialdemokratams – Darbo partijos frakcijos vardu siūlau įtraukti alkoholį į darbotvarkę…

Po šios mizanscenos įvyko balsavimas ir tik dviejų balsų persvara nulėmė, kad klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Pastaba paraštėje: premjeras Algirdas Butkevičius į savo partijos kolegų spektaklį pavėlavo, todėl jo reitingams tai nepakenks, o veiksmą su motiniška tolerancija stebėjusi L. Graužinienė apskritai niekuo dėta, nes jos veikla Darbo partijos frakcijoje tapus Seimo pirmininke buvo sustabdyta (tai oficiali informacija).

Kas kaip balsavo, galite pamatyti čia.

Beje, prie šio balsavimo paskelbtas klaidingas projekto numeris, todėl tiesioginės Seimo posėdžio transliacijos nestebėję piliečiai gali ir nesužinoti, kokiais įdomiais dalykais užsiima jų išrinktieji. Kaip sakė klasikė – brenda ragana per sniegą, nepalikdama pėdų…

Persvara, kuria šįkart pavyko atmesti alkoholio klausimą, minimali, todėl prognozuočiau, kad šv. Kūčių išvakarėse suinteresuoti Seimo nariai dar kartą pabandys padaryti kalėdinį stebuklą degalinių savininkams, eilinį kartą pademonstruodami šventą įsitikinimą, kad svarbiausias, skubiausias ir Lietuvos žmonėms gyvybiškai būtiniausias darbas – užtikrinti prekybą alkoholiu degalinėse.

Tuo labiau, kad tas pats triukas – įkišti alkoholio klausimą į paskutinį sesijos posėdį prieš Kūčias – jau buvo sėkmingai išbandytas 2011-iais, kai Seimas panaikino alkoholio reklamos žiniasklaidoje draudimą. Kaip kompensacija tąkart ir buvo pasiūlytas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse, turėjęs įsigalioti nuo 2016-ųjų pradžios.

Tačiau šis paskutinis posėdis yra labai patogus metas jį atšaukti, nes pabalsavę Seimo nariai išsivažinės po namus švęsti ir bus sunku surinkti prašymus Prezidentei, kad ji vetuotų projektą. Ir net jei parašus pavyktų surinkti, tai turbūt nieko nebepakeistų, nes 2011-iais Dalia Grybauskaitė nepaisė surinktų parašų ir skubiai pasirašė įstatymą, padidinantį alkoholio reklamą ir tuo pačiu prieinamumą, o į mūsų prašymą vetuoti neatsakė.

Ar istorija pasikartos? Galbūt, nes veikiantieji asmenys nepasikeitė.

Todėl manau, kad Seimui laikas oficialiai įteisinti tradiciją: paskutinis posėdis prieš Kalėdas skiriamas alkoholio liberalizavimui. O eiliniams piliečiams, kurių artimieji dėl alkoholio žuvo patys ar pražudė kitus, siūlau gerai įsiminti šio makabriško cirko dalyvių pavardes – juk dėl to, kad lietuviai pirmauja pasaulyje pagal išgeriamų svaigalų kiekį, yra tarp pirmųjų pagal savižudybes, žūtis keliuose ir mirtis, susijusias su destruktyviu elgesiu, kalti ne genai, bet konkretūs asmenys, kurie stengiasi, kad alkoholis būtų kuo plačiau reklamuojamas, visada ir visiems po ranka, o kelių ereliams būtų patogu įkalti tiesiog už vairo.

Naglio Puteikio pastabos apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą

Naglio Puteikio komentaras apie šiandien Seime perskaitytą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą:

Labai gerai, kad Prezidentė pagaliau prabilo ir apie vienišus, sergančius, skurstančius bei kenčiančius nuo priklausomybių, apie socialinę atskirtį, dėl valstybės kaltės išvogus pagalbos telefonui 112 skirtus pinigus, bagažinėje gyvą sudegintą moksleivę ir kitus beviltiškai prašančius pagalbos, vagiamus ES milijonus.

Blogai, kad neparagino teisėsaugos nustatyti, dėl kieno kaltės bagažinėje buvo sudeginta 17-metė, o šį pavasarį sudegė ir mama su trimis mažamečiais vaikais Alytaus rajone, kad neparagino ištirti ES pinigų švaistymo.

Labai blogai, kad nė vieno žodžio nepasakė apie didėjančią turtinę nelygybę, greituosius kreditus, girdymą alkoholiu. Juk įvedus progresinius mokesčius vien tik Seimo nariams, teisėjams ir aukštiems valstybės tarnautojams bei valstybės įmonių vadovams tos papildomai į valstybės biudžetą surinktos sumos užtektų, kad „su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį“ galėtų atsiliepti į kiekvieną skambutį.

*******

Prezidentės pranešimo tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentes-d-grybauskaites-metinio-pranesimo-tekstas.d?id=68150066

Kelios Naglio Puteikio parinktos citatos:

Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.

Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys.

… Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos.

Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui…

Skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

…Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema.

Realią veiklą privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.

…Gerbiamieji, suremti pečius privalome ir dėl socialinės atskirties.

Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.

Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį.

Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui.

Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys… Kaimynai latviai tikslą tapti šalimi be vaikų namų įrašė į valstybės 100-mečio jubiliejaus programą.

Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas. Visuomenei senstant, jų poreikis vis didės. Šiuo metu Lietuvoje vos 1 procentas garbaus amžiaus žmonių gauna profesionalią slaugą ir globą.

Vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką.

Visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį.

Atskirties sienas griauna kultūriniai projektai ir iniciatyvos – per dainą, knygą, teatrą grąžindami visuomenei gyvenimo palaužtus žmones.

Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

Tai investicija į ateitį – pareiga, kurios negalime atidėlioti.“

N. Puteikis: pritardamas D. Grybauskaitės siūlymui atleisti gerai dirbusią valstybės kontrolierę, Seimas pritarė politinei korupcijai

Grybauskaite ir Svediene

Seimas taip ir neišgirdo motyvų, kodėl prezidentė D. Grybauskaitė pasiūlė atleisti G. Švedienę, kurios vadovaujama Valstybės kontrolė atliko rezonansinius tyrimus dėl neskaidriai panaudotų (ar tiesiog išgrobstytų) biudžeto milijonų (nuotr. prezidentės spaudos tarnybos).

Pademonstravęs stebėtiną vieningumą balsuojant už pulkininko Dariaus Jauniškio paskyrimą Valstybės saugumo departamento vadovu (nors laiko susipažinimui su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlyta kandidatūra iš esmės nebuvo, VSD vadovų rotacija įvyko žaibiškai), beveik taip pat vieningai Seimas nubalsavo ir už Giedrės Švedienės atleidimą iš Valstybės kontrolieriaus pareigų bei Arūno Dulkio paskyrimą.

Prieš G. Švedienės atleidimą balsavęs Naglis Puteikis atkreipė kolegų dėmesį, kad parlamentui nėra pristatyti motyvai, dėl kurių prezidentė D. Grybauskaitė pasiūlė atleisti gerai dirbančią pareigūnę.

„Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė dėl G. Gri­nos iš­sa­kė mo­ty­vus, ko­dėl jo ne­siū­lo nau­jai ka­den­ci­jai, o dėl ger­bia­mosios G. Šve­die­nės ne­iš­sa­kė. No­rė­čiau vis dėl­to su­ži­no­ti mo­ty­vus, ko­dėl ge­rai dir­ban­ti vals­ty­bės kon­tro­lie­rė ne­siū­lo­ma ant­rai ka­den­ci­jai“, – kalbėjo N. Puteikis (balandžio 9 dieną vykusio posėdžio stenogramą rasite čia).

Jį palaikęs Vytautas Matulevičius priminė, kad G. Švedienės vadovaujama Valstybės kontrolė atliko rezonansinius tyrimus dėl neskaidraus biudžeto milijonų panaudojimo pažeidžiant įstatymus.

„Ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti kaip pa­vyz­dį lė­šų pa­nau­do­ji­mą Val­do­vų rū­mų sta­ty­bo­je. Vien tai ką reiš­kia! Ir tai yra ka­tast­ro­fa, kad po šio ty­ri­mo Lie­tu­vo­je nie­ko ne­įvy­ko. Kad Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra, gin­da­ma vie­šą­jį in­te­re­są, ne­pa­rė­mė Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­da­ry­to dar­bo“, – priminė V. Matulevičius.

Vis dėlto dauguma Seimo narių pritarė G. Švedienės atleidimui – prieš balsavo tik N. Puteikis ir V. Matulevičius, susilaikė P. Urbšys, I. Degutienė, R. Ačas, P. Gylys, A. Lydeka ir V. Margevičienė (balsavimo rezultatai paskelbti čia).

Tokį Seimo daugumos apsisprendimą po balsavimo pasisakęs N. Puteikis įvertino kaip paramą politinei korupcijai:

“Ar Sei­mas su­da­ro są­ly­gas Vals­ty­bės kon­tro­lei dirb­ti po šian­die­ni­nio bal­sa­vi­mo at­lei­džiant G. Šve­die­nę? Man ki­lo klau­si­mų, kad mes pa­tys truk­do­me.

Aš dė­kin­gas V. A. Ma­tu­le­vi­čiui, kad pri­mi­nė la­bai svar­bų Lie­tu­vos is­to­ri­jos epi­zo­dą, kai Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­tas Val­do­vų rū­muo­se tai­kė res­tau­ra­vi­mo ko­e­fi­cien­tą mū­ry­da­mas nau­jas ply­tas. Tai nu­sta­tė Vals­ty­bės kon­tro­lė, va­do­vau­ja­ma G. Šve­die­nės. Me­džia­ga bu­vo per­duo­ta Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai, o ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras nu­spren­dė, kad ke­lias­de­šimt pa­vog­tų mi­li­jo­nų ne­ver­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo. Pri­si­im­ki­me kal­tę: nei Au­di­to ko­mi­te­tas, nei Sei­mas ne­si­ė­mė jo­kių veiks­mų dėl tokios ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro veik­los. Aš siū­liau Au­di­to ko­mi­te­tui im­tis to­kių veiks­mų, o mes ne­si­ė­mė­me.

Da­bar nau­ja­sis bū­si­mas kon­tro­lės va­do­vas ateina dirbti labai aiškiai matydamas:  jei­gu tu tir­si stam­biau­sių sta­ty­bos kom­pa­ni­jų sa­vi­nin­kus Lie­tu­vo­je, po ke­le­rių me­tų pa­si­bai­gus tavo ka­den­ci­jai ji ne­bus pra­tęs­ta. Ne­tie­sio­gi­ai apie tokią padėtį liudija tai, kad Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­tas, jo ak­ci­nin­kai ban­dė Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės ant­rosios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu per­ves­ti jai di­de­lę su­mą pi­ni­gų – man at­ro­do, tai yra ge­riau­sias įro­dy­mas, kad ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro D. Va­lio el­ge­sys ne­pra­dė­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo yra nu­lem­tas Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­to ak­ci­nin­kų, ku­riems ga­li­mai pa­dė­jo Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jai ar pa­ti pre­zi­den­tū­ra.

To­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis at­leis­da­mi G. Šve­die­nę ir leis­dami pradėti dirb­ti nau­jam va­do­vui, ne­si­aiš­kin­da­mi to­kių da­ly­kų, ne­da­ry­da­mi krei­pi­mų­si, ne­pa­reikš­da­mi Sei­mo nuo­mo­nės dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro D. Va­lio, ma­no gal­va, įsta­ty­mams prieš­ta­rau­jan­čių veiks­mų, truk­dan­čių Vals­ty­bės kon­tro­lei pa­baig­ti ty­ri­mą dėl pa­vog­tų mi­li­jo­nų, tai­kant tą res­tau­ra­vi­mo ko­e­fi­cien­tą, Sei­mas pats pri­si­de­da prie ko­rup­ci­jos ir ska­ti­na di­džių­jų sta­ty­bos kom­pa­ni­jų va­do­vų ne­tie­sio­gi­nį ir tie­sio­gi­nį po­li­ti­kų pa­pir­ki­mą.”

Primename kelias Valstybės kontrolės (VK) audito ataskaitas, kurių pagrindu Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimus dėl galimo stambaus masto biudžeto lėšų iššvaistymo, tačiau jie taip ir nepasiekė teismo:

dėl Valdovų rūmų statybos. VK konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės, padaryta daugybė pažeidimų pasirenkant rangovą, statybos darbai pirkti neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas;

dėl Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybos (žr. psl. 16-18). VK nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai, neracionaliai, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo principus ir reikalavimus, panaudojo 100 milijonų litų lėšų, gautų iš privatizavimo fondo Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, ir konstatavo, kad negali patvirtinti, ar buvo faktiškai atlikti visi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose ir ar teisėtai už šiuos darbus sumokėti 45 milijonai litų;

dėl programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Valstybiniai auditoriai nustatė daugybę pažeidimų ir negalėjo patvirtinti didelės dalies išlaidų, kurias padarė šią programą administravusi viešoji įstaiga VEKS;

dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos. VK konstatavo, kad lėšos naudotos netaupiai ir neskaidriai, pvz., teatro vadovybė, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 milijonų litų, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkstančių litų ir pan.

Naglis Puteikis kreipėsi dėl informacijos apie teisėjos giminystę su A. Pukelio-Šviniaus „gyvenimo drauge“

svinius

Šį kadrą iš Rusijos televizijos laidos, kuriame A. Pukelis vadovauja šventinei medžioklei, portalas Delfi.lt paskelbė 2014-ųjų pabaigoje su tokiu komentaru: “Juk ne paslaptis, kad buvęs Tauragės reketininkų lyderis, pastaraisiais metais sėkmingai besisukantis legaliame versle, turi plačių ryšių ne tik mūsų šalyje, bet ir Baltarusijoje, Rusijoje.”

Reaguodamas į žiniasklaidos paskelbtą informaciją apie giminystės ryšį, kuris sieja konkrečiai neįvardintą teisėją ir „prieštaringai vertinamo verslininko Arūno Pukelio, pravarde Švinius“ „gyvenimo draugę“, Naglis Puteikis kreipėsi į LR prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Teisėjų tarybą.

Ši giminystė paminėta publikacijoje apie dviejų su nusikalstamu pasauliu siejamų veikėjų konfliktą:

„…konfliktas prasidėjo Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur vyko Džordanos Butkutės koncertas. Į jį atvyko šventiškai pasipuošusi A.Pukelio draugė su keliais giminaičiais, tarp kurių buvo ir viena teisėja. Ten jau su draugu šlaistėsi įkaušęs E.Daktaras. Kylant laiptais garsiojo mafiozo H.Daktaro sūnus priėjo prie įspūdingai atrodančios A.Pukelio draugės, bandė ją grabinėti ir siūlė pasilinksminti kitoje vietoje. Kai moteris nesutiko, E.Daktaras daugybės žmonių akivaizdoje jai ant galvos išpylė butelį „Coca-Cola“ ir išvadino žiurke.“

A. Pukelis-Švinius, šioje lrytas.lt publikacijoje vadinamas „prieštaringai vertinamu verslininku“, kitų žiniasklaidos priemonių buvo ne kartą įvardintas kaip vienas Lietuvos kriminalinio pasaulio „autoritetų“, „Švinių“ nusikalstamos grupuotės lyderis, apie jo sąsajas su verslu rašyta Valstybės saugumo departamento pažymoje, skelbta apie galimus ryšius su aukštas pareigas ėjusiais valstybės tarnautojais ir politikais (2009 m. teismas, taikydamas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, buvo uždraudęs A. Pukeliui bendrauti su 28 asmenimis, tarp kurių buvo įtakingų Tauragės savivaldybės politikų, vėliau iš šio sąrašo išbrauktų Klaipėdos apygardos teismo sprendimu; apie tai rašyta žurnalistės R. Skatikaitės publikacijoje, kurios pagrindu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kurią ištyręs Žurnalistų etikos inspektorius daugumą teiginių įvertino kaip pagrįstus, sąžiningus ir etiškus), o 2013 m. žiniasklaida jį siejo su teisėsaugos dėmesio sulaukusia degalų tranzito schema, kurią „perkandę Lietuvos verslininkai naudojasi aukštų Lietuvos ir Baltarusijos politikų bei pareigūnų užtarimu“.

Atsižvelgdamas į šį kontekstą, Naglis Puteikis prašo suteikti informaciją:

  1. Ar LR prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Teisėjų tarybai yra žinoma, kad vieną iš teisėjų sieja giminystės ryšys su Arūno Pukelio, pravarde Švinius“, „gyvenimo drauge“?
  1. Jei taip – kaip jie vertina šį faktą?
  1. Ar dabartiniai teisės aktai įpareigoja teisėjus kur nors kokia nors forma deklaruoti giminystės ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstamo pasaulio atstovais?

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų tostus, krepšinio turnyrus ir verslininko dukters įdarbinimą

Siekdamas, kad būtų sąžiningai ištirta turtingiausio Kaišiadorių verslininko Algimanto Radvilos užeigoje vykusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų puota ir išsiaiškinta, kokie santykiai sieja teisėjus su šiuo asmeniu, Seimo narys Naglis Puteikis šiandien vėl kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Teisėjų garbės teismą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininką bei Teisėjų tarybą.

Paklausimai išsiųsti susipažinus su nauja informacija, kurią apie šią skandalingą istoriją paskelbė žiniasklaida:

Kai A.Radvila su svečiais norėdavo pabendrauti artimiau, paprašydavo muzikantus nustoti groti ir liepdavo jiems išeiti iš salės.

„Kai mes grįždavome, buvo sakomi tostai už kažkokį nuosprendį. Kas tai per nuosprendis ir ar jis susijęs su A.Radvila, aš taip ir nesupratau“, – sakė E.Girsa.

Tačiau buvo sakomi tostai ne tik už nuosprendžius.

Kaip papasakojo vienas puotos dalyvis, teisininkai taures kėlė ir už klestinčią A.Radvilos verslo imperiją. <…>

Paaiškėjo, kad kaišiadoriškis dažnai savaitgaliais rengia krepšinio turnyrus, į kuriuos suvažiuoja daug teisėjų iš Vilniaus.

„A.Radvila – ne tik vaišingas žmogus, bet ir labai geras krepšininkas“, – sakė vienas verslininkų rengiamuose turnyruose dalyvaujantis Apeliacinio teismo teisėjas.

Kad A.Radvila glaudžiai susijęs su teismais, rodo ir jo dukters Violetos Radvilaitės karjera. Ši Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto studentė prieš metus buvo įdarbinta specialiste už teismų darbą atsakingoje Nacionalinėje teismų administracijoje, o šiemet jau tapo vyriausiąja specialiste.

Reaguodamas į šią informaciją, Naglis Puteikis paprašė, kad vertindami teisėjų elgesį Teisėjų etikos ir drausmės komisija bei Garbės teismas ištirtų ir šiuos aspektus:

1.      Už kokį nuosprendį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai kėlė taures su verslininku A. Radvila? Ar šie teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, gerdami su A. Radvila už jo verslo sėkmę, kai ši sėkmė priklausė ir nuo mažiausiai keturių Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų bylose, susijusiose su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“?

2.      Nuo kada A. Radvila rengia krepšinio turnyrus, kuriuose dalyvauja teisėjai? Kokie konkretūs teisėjai ir kada dalyvavo šiuose turnyruose? Ar šie teisėjai sprendė bylas, susijusias su A. Radvila? Ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, dalyvaudami A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose, nors šiame teisme buvo nagrinėjamos su juo susijusios bylos?

3.      Ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas žinojo, kad jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvauja verslininko A. Radvilos rengiamuose krepšinio turnyruose? Jei taip, ar jis nenusižengė Teisėjų etikos kodekso principams ir nepažeidė teisėjų elgesiui keliamų reikalavimų, toleruodamas padėtį, kai jo vadovaujamo teismo teisėjai dalyvavo renginiuose, kuriuos organizavo šiame teisme nagrinėtų bylų baigtimi suinteresuotas verslininkas?

Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos Naglis Puteikis paprašė atsakyti į klausimus dėl Nacionalinę teismų administracijos, kurios  savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos aukščiausiasis teismas ir kurios direktorius yra atskaitingas Teisėjų tarybai:

1.      Kaip vertinate su teisėjais neformalius santykius palaikančio, krepšinio turnyrus bei vaišes jiems rengiančio ir teismuose savo verslo reikalus sprendžiančio verslininko A. Radvilos (žiniasklaida paviešino, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė mažiausiai keturis sprendimus bylose, susijusiose su jo individualia įmone „Alivdara“) dukters įdarbinimą Nacionalinėje teismų administracijoje, kuri buvo įkurta tam, kad aptarnaudama teismus ir teismų savivaldos institucijas užtikrintų jų nepriklausomumą? Ar taip susipynę interesai, Jūsų manymu, nemenkina visuomenės pasitikėjimo teismų sistema, nekelia minties apie teisėjų ir teismų savivaldos priklausomybę nuo verslo?

2.      Kokiomis aplinkybėmis A. Radvilos dukra Violeta Radvilaitė buvo įdarbinta Nacionalinėje teismų administracijoje? Ar specialistės ir vyriausiosios specialistės pareigoms užimti buvo surengti konkursai? Kas dar, be V. Radvilaitės, juose dalyvavo?

Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotame paklausime Naglis Puteikis prašo jos pareikšti savo poziciją šiais klausimais:

1.      Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų elgesį, pasiliekant be pašalinių asmenų bendrauti prie vaišių stalo su verslininku A. Radvila, keliant su juo taures už kažkokį, anot liudininkų, „nuosprendį“ bei jo verslo sėkmę, kuri priklausė ir nuo mažiausiai keturių Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų bylose, susijusiose su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“?

2.      Kaip vertinate teisėjų dalyvavimą krepšinio turnyruose, rengiamuose asmens, kurio verslo reikalai priklauso nuo teismų sprendimų?

3.      Kaip vertinate konkrečiai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų dalyvavimą krepšinio turnyruose, kuriuos organizavo mažiausiai keturių šiame teisme nagrinėtų bylų baigtimi suinteresuotas verslininkas?

4.      Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Egidijaus Žirono elgesį, neužkertant kelio neformaliems teisėjų santykiams su verslininku, kurio bylos buvo sprendžiamos šiame teisme?

5.      Kaip vertinate su teisėjais neformalius santykius palaikančio, krepšinio turnyrus bei vaišes jiems rengiančio ir teismuose verslo reikalus sprendžiančio verslininko A. Radvilos dukters įdarbinimą Nacionalinėje teismų administracijoje, kuri buvo įkurta tam, kad aptarnaudama teismus ir teismų savivaldos institucijas užtikrintų teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą? Ar taip susipynę interesai, Jūsų manymu, nemenkina visuomenės pasitikėjimo teismų sistema, nekelia minties apie teisėjų ir teismų savivaldos priklausomybę nuo verslo?

Ankstesnius Naglio Puteikio paklausimus dėl šios istorijos rasite čia.

Naglis Puteikis prašo ištirti teisėjų puotą Kaišiadoryse

puota

Senovės romėnų puota

Siekdamas, kad skandalinga informacija apie Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų puotą vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje „Pas Radvilą“ būtų ne numarinta, o sąžiningai ištirta ir įvertinta, Seimo narys Naglis Puteikis šiandien kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Teisėjų garbės teismą bei Valstybinę mokesčių inspekciją.

Skelbiame kreipimosi į prezidentę tekstą (publikacijos pabaigoje rasite paklausimų kopijas).

 *******

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Žiniasklaida paskelbė didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią informaciją apie pasitikėjimą teismais dar labiau menkinantį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko elgesį. Šių metų sausio 9 dieną vienuolika Apeliacinio teismo teisėjų vakarieniavo ir vaišinosi alkoholiniais gėrimais vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamo Algimanto Radvilos užeigoje „Pas Radvilą“, dalyvaujant pačiam jos savininkui, teisėjams kelias valandas grojo A. Radvilos specialiai pasamdyti muzikantai, o po vaišių jie gavo dovanų po reklaminį A. Radvilos bendrovės kalendorių ir po puskepalį vietoje iškeptos duonos. Žiniasklaidai paviešinus šią informaciją, Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas teigė sąskaitą už vaišes, kainavusias apie tūkstantį litų, apmokėjęs iš asmeninių lėšų, tačiau tai patvirtinančio čekio neišsaugojęs. Šio teismo pirmininkas Egidijus Žironas žurnalistams aiškino, jog vaišėse dalyvavę teisėjai šių pinigų kancleriui negrąžino, nes jis dalyvauja teisėjų gimtadieniuose: „Mes siūlėme jam pinigus, bet jis atsisakė paimti, čia mūsų vidinė atsiskaitymų specifika. Teisėjai, Civilinių bylų skyriaus teisėjai, viso teismo teisėjai kas pusmetį švenčia bendrą gimimo dieną iš savo lėšų, kancleris visuomet dalyvauja kaip svečias. Pusmetį – vieni svečiai, kiti šeimininkas, kitą pusmetį – priešingai“, – pasakojo E. Žironas.“ Be to, E. Žironas žurnalistams tvirtino, esą jo vadovaujamo teismo teisėjai nenagrinėjo su A. Radvila susijusių bylų: „Po šio straipsnio mes labai atidžiai patikrinome savo teismų informacinę sistemą – jokių bylų, susijusių su ponu Radvila ar jo įmone, mūsų teisme nėra, nei visoje LITEKO informacinėje sistemoje aptikti nepavyko“. Tačiau žiniasklaida išsiaiškino, jog tai netiesa: šis teismas priėmė mažiausiai keturis sprendimus, susijusius su A. Radvilos individualia įmone „Alivdara“.

Šiandien kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Garbės teismą, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti teisėjų elgesį, o taip pat į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas patikrinti užeigoje „Pas Radvilą“ esančių kasos aparatų juostas, kasos knygas ir nustatyti, ar 2015 metų sausio 9 dieną buvo fiksuotas maždaug 1000 litų vertės mokėjimas už valgius ir gėrimus.

Tačiau prašau Jūsų asmeniškai užtikrinti, kad teisėjų elgesys bus įvertintas principingai ir remiantis sąžiningai atliktu tyrimu, o taip pat pareikšti savo poziciją dėl šių aspektų:

1. Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko E. Žirono ir kitų šio teismo teisėjų elgesį, toleruojant aukščiau minėtą neformalią „vidinę atsiskaitymų specifiką“, kai teismo kancleris Juozas Akstinas dalyvaudamas teisėjų gimtadieniuose gavo mažiausiai 1000 litų vertės pajamas natūra, tačiau jų nedeklaravo, nors privalėjo tai padaryti, nes valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina prievolę deklaruoti iš juridinių ar fizinių asmenų gautas dovanas (išskyrus gautas iš artimų asmenų), jeigu jų vertė didesnė nei 500 Lt?

2. Kaip vertinate vienuolikos teisėjų elgesį, dalyvaujant privačioje įmonėje surengtose prabangiose vaišėse, kurias už juos grynais pinigais apmokėjo kitas asmuo, neišsaugojęs apmokėjimą patvirtinančio dokumento, o po to priimant dovanas iš tos įmonės savininko?

3. Kaip vertinate Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Egidijaus Žirono elgesį, sakant žiniasklaidos atstovams netiesą, esą jo vadovaujamo teismo teisėjai nenagrinėjo bylų, susijusių su A. Radvila ar jo įmone?

PRIDEDAMA

Nuorodos į žiniasklaidos publikacijas, kuriose aprašyti minimi faktai ir pacituoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko E. Žirono bei teismo kanclerio J. Akstino pasisakymai:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/teisejams-puota-o-atlikejams-spyga.htm

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/po-teiseju-puotos-nosi-jau-riecia-melo-kvapai.htm

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/del-vienos-vakarienes-verslininko-a-radvilos-uzeigoje-stt-purto-18-auksto-rango-teiseju-56-487064

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/uz-skandalinga-teiseju-vakariene-sumokejes-kancleris-juozas-akstinas-labai-apmaudu-56-487204

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/apeliacinio-teismo-teisejai-nagrinejo-kaisiadoriu-magnato-a-radvilos-pas-kuri-puotavo-bylas-59-487202

Pagarbiai,

Seimo narys Naglis Puteikis

*******